Legislator Case Law & Legislation
8f7180aa-dc47-4e03-95b2-bad932fdcf56 AI generated

8f7180aa-dc47-4e03-95b2-bad932fdcf56 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 8f7180aa-dc47-4e03-95b2-bad932fdcf56
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas P.JaržemskisProcesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 36.1; 42.9; 42.10; 50.10.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS (S) N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės,kolegijos teisėjų RÅ«tos Veniulytės - JankÅ«nienės ir Alvydo Barkausko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „KLAIDIJA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4100-566/2012 pagal ieÅ¡kovo AB DNB lizingas ieÅ¡kinį atsakovui UAB „KLAIDIJA“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:I.

Legislator headnote

AI generated

8f7180aa-dc47-4e03-95b2-bad932fdcf56 · Vilniaus apygardos teismas: Buvo pasiraÅ¡yti ir nauji mokėjimų grafikai (1 t., b.l. 33, 38-39, 46-47). Teismas pažymėjo, jog atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieÅ¡kovas 2010-10-20 kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija dėl įsiskolinimo, įspėdamas atsakovÄ apie galimÄ lizingo sutarčių nutraukimÄ bei ragindamas sumokėti ieÅ¡kovui 37390,65 Lt susidariusį įsiskolinimÄ (1 t., b.l. 53). 2011-01-10 ieÅ¡kovas praneÅ¡imu pakartotinai įspėjo atsakovÄ apie sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ , jeigu atsakovas per 10 dienų nepadengs susidariusio įsiskolinimo (1 t., b.l. 55).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P.JaržemskisProcesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 36.1; 42.9; 42.10; 50.10.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS (S) N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės,kolegijos teisėjų RÅ«tos Veniulytės - JankÅ«nienės ir Alvydo Barkausko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „KLAIDIJA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4100-566/2012 pagal ieÅ¡kovo AB DNB lizingas ieÅ¡kinį atsakovui UAB „KLAIDIJA“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:I.

Bylos esmė             IeÅ¡kovas AB DNB lizingas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 110959,88 Lt, 8,06 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006 m. ir 2008 m. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytos trys lizingo sutartys: 2006-08-09 Lizingo sutartys Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283, 2008-09-08 Lizingo sutartis Nr. 200809F-5660.

Atsakovui vėluojant mokėti įmokas pagal lizingo sutartis, AB DNB lizingas atsižvelgė į jo sunkiÄ finansinę padėtį ir praÅ¡ymus atidėti lizingo objektų vertės dengimo mokėjimus pagal lizingo sutartis, 2009-09-01 sudarė su UAB „KLAIDIJA“ susitarimÄ prie lizingo sutarčių, kuriuo buvo atidėti vertės dengimo mokėjimai pagal lizingo sutartis 7 mėnesių laikotarpiui nuo susitarimo sudarymo dienos, mokant tik palÅ«kanas, pakeistos lizingo sutarčių palÅ«kanų normos, sudaryti nauji mokėjimų grafikai.

TÄ pačiÄ dienÄ Å¡alys sudarė tris Ä®siskolinimo mokėjimo sutartis: Nr. SKL0472, Nr. SKL0474, Nr. SKL0473, kuriomis susitarė iki įsiskolinimo mokėjimo sutarčių sudarymo dienos esantį atsakovo įsiskolinimÄ (atitinkamai 7912,65 Lt, 13040,47 Lt bei 5935,10 Lt) iÅ¡dėstyti dalimis pagal prie sutarčių pridėtus mokėjimo grafikus. IeÅ¡kovas teigia, jog ir sudarius 2009-09-01 susitarimus, atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ieÅ¡kovui, todėl 2010-10-20 pretenzija dėl įsiskolinimo Nr. 30.58.37/2119 atsakovas buvo informuotas apie tai, kad pagal visas su atsakovu sudarytas sutartis, pretenzijos suraÅ¡ymo dienÄ susidarė 34189,36 Lt skola bei 3201,29 Lt delspinigių, ir paragintas Å¡iÄ skolÄ sumokėti.

Ä® pretenzijÄ atsakovas atsakė 2010-10-29 raÅ¡tu, pripažindamas įsiskolinimÄ , tačiau įsiskolinimo nepadengė, o paprašė eilinio skolos mokėjimo atidėjimo. Atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas 2011-01-10 praneÅ¡imu dėl lizingo sutarčių nutraukimo paprašė sumokėti praneÅ¡imo dienai susidariusį įsiskolinimÄ bei pranešė, kad įsiskolinimo nesumokėjus per deÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo datos (t.y. iki 2011-01-20), lizingo sutartys bus laikomos vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktomis.

Atsakovas 2011-01-17 raÅ¡tu įsipareigojo toliau dengti įsiskolinimÄ , mokant nuo 3000 Lt iki 4000 Lt sumÄ kas mėnesį. IeÅ¡kovas 2011-02-07 raÅ¡tu sutiko skolÄ restruktÅ«rizuoti, jeigu atsakovas iki 2011-02-14 pateiks planuojamÄ mokėjimų grafikÄ . 2011-06-29 ieÅ¡kovas parengė susitarimÄ dėl skolos restruktÅ«rizavimo bei pateikė jį atsakovui. Atsakovui vengiant pasiraÅ¡yti skolos restruktÅ«rizavimo susitarimÄ , ieÅ¡kovas įspėjo atsakovÄ , kad jam nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, lizingo sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos.

UAB „KLAIDIJA“ nepadengus įsiskolinimo, ieÅ¡kovas 2011-11-10 praneÅ¡imu informavo atsakovÄ , kad nuo 2011-12-10 nutraukia lizingo sutartis bei įsiskolinimo mokėjimo sutartis ir pareikalavo grÄ Å¾inti lizingo objektus bei sumokėti 78089,42 Lt pradelstų mokėjimų, 16807,25 delspinigių bei 30 proc. likusios neapmokėtos lizingo objektų vertės dydžio baudÄ - 12939,33 Lt. UAB „KLAIDIJA“ lizingo objektus grÄ Å¾ino, tačiau, reikalautų sumų nesumokėjo. IeÅ¡kinio pateikimo dienai atsakovo skola ieÅ¡kovui sudaro: 21024,19 Lt pradelstų lizingo mokėjimų ir 5355,71 Lt delspinigių pagal 2006-08-09 Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V282, 16742,12 Lt pradelstų mokėjimų ir 4631,05 Lt delspinigių pagal 2006-08-09 Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V283, 25592,44 Lt pradelstų mokėjimų, 5854,28 Lt delspinigių ir 12444,81 Lt baudos pagal 2008-09-08 Lizingo sutartį Nr. 200809F-5660, 3474,22 Lt pradelstų mokėjimų ir 939,89 Lt delspinigių pagal 2009-09-01 Ä®siskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0472, 2605,94 Lt pradelstų mokėjimų ir 696,92 Lt delspinigių pagal 2009-09-01 Ä®siskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0473 bei 10670,11 Lt pradelstų mokėjimų ir 928,20 Lt delspinigių pagal 2009-09-01 Ä®siskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0474, viso 110959,88 Lt (CK 6.1 str., 6.6 str., 6.38 str., 6.567 str., 6.574 str.).Atsakovas UAB „KLAIDIJA“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „KLAIDIJA“ ieÅ¡kovo naudai 6177,73 Lt, o reikalavimÄ dėl baudos priteisimo atmesti.

Nurodė, kad Å¡alys susitarė, jog sumokėjus visas lizingo įmokas pagal visas lizingo sutartis, sudarytas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, lizingo objektai pereis lizingo gavėjo nuosavybėn. Lizingo gavėjas pagal visas tris lizingo sutartis iÅ¡ viso turėjo sumokėti 321526,71 Lt lizingo įmokų. Å iÄ sumÄ sudaro įmokos lizingo objektų vertei padengti, palÅ«kanos, 1219,04 Lt sutarties mokesčių, administraciniai mokesčiai, taip pat palÅ«kanos, mokėtinos pagal Ä®siskolinimo mokėjimo sutartis Nr. SKL0474, Nr. SKL0473, Nr. SKL0475.

Iki lizingo sutarčių nutraukimo realiai atsakovas sumokėjo ieškovui 146698,89 Lt turto vertės, 30259,89 Lt banko palūkanų, 5441,17 Lt delspinigių, 2549,03 administracinių banko mokesčių (tame tarpe ir 1219,04 Lt sutarties mokesčių) bei 18550 Lt, šalių susitarimu mokėtinų pagal lizingo sutartis iki lizingo sutarčių restruktūrizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2009-09-01 tarp šalių pasirašytomis Įsiskolinimo mokėjimo sutartimis Nr. SKL0472, Nr. SKL0473, Nr. SKL0474 buvo siekiama išdėstyti atsakovo laiku nesumokėtas lizingo įmokas ieškovui, iš esmės šios sutartys persidengia pagrindinėmis lizingo sutartimis, išskyrus įsiskolinimo sutartimi už laiku nesumokėtas lizingo įmokų palūkanas.

PalÅ«kanos, kurios buvo ar turėjo bÅ«ti gautos pagal įsiskolinimų mokėjimo sutartis, pridedamos prie bendros lizingo įmokų, mokėtinų pagal lizingo sutartis, sumos. Viso iÅ¡ lizingo sutarčių bei įsiskolinimo mokėjimo sutarčių ieÅ¡kovas turėjo gauti 321526,71 Lt. Atsakovas sumokėjo 203498,98 Lt lizingo įsiskolinimui padengti. Visa likusi iÅ¡mokėti lizingo įmokų suma sutarčių nutraukimo dienai buvo 118027,73 Lt. Å i suma padengia ir ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti 91290,93 Lt sumÄ - tiesioginius nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarčių neįvykdymo.

IeÅ¡kovui grÄ Å¾intos transporto priemonės yra parduodamos. Jų oficialios pardavimo kainos: vilkikas Iveco Euro Star LD440 E43 T/P - 25760 Lt, puspriekabė Koegel SN24 (2 vnt.) - 18820 Lt, vilkikas Iveco Stralis AT 440S43 - 48450 Lt. Viso AB DNB lizingas, pardavęs Å¡ias transporto priemones, gautų 111850 Lt. Atsakovas teigia, jog minėta suma laikytina lizingo davėjo uždarbiu. JÄ atėmus iÅ¡ likusios neiÅ¡mokėtos lizingo įmokų dalies, t.y. 118027,73 Lt susidaręs 6177,73 Lt skirtumas yra lizingo gavėjo realiai patirti nuostoliai dėl atsakovo veiksmų (LR CK 6.205 str., 6.213 str. 1 d., 6.217 str. 1 d., 6.221 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies; priteisti ieÅ¡kovui AB DNB lizingas iÅ¡ atsakovo UAB „KLAIDIJA“ 80109,02 Lt nesumokėtų lizingo įmokų ir palÅ«kanų; priteisti ieÅ¡kovui AB DNB lizingas iÅ¡ atsakovo UAB „KLAIDIJA“ 12444,81 Lt netesybų (baudos), 8,06 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 92533,83 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-01-27 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 4991,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti; teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti dvylikos mėnesių terminui, pirmÄ Ä¯mokÄ sumokant mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, 15 dienÄ , toliau mokant įmokas kiekvieno mėnesio 15 dienÄ , su pirmÄ ja 7833,83 Lt įmoka sumokant 4991,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitas įmokas mokant po 7700 Lt kas mėnesį, kartu mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palÅ«kanas; priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo UAB „KLAIDIJA“ 13,39 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2009-09-01 ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė susitarimÄ prie 2006-08-09 Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282, 2006/08-V283 bei 2008-09-08 Lizingo sutarties Nr. 200809F-5660, kurio pagrindu ieÅ¡kovas atidėjo atsakovui vertės dengimo mokėjimus pagal minėtas lizingo sutartis 7 mėnesių laikotarpiui nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo datos, mokant tik palÅ«kanas, tuo pačiu buvo nustatyta nauja palÅ«kanų norma - 8,91 proc. (1 t., b.l. 32). 2009-09-01 Å¡alys taip pat pasirašė Ä®siskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0472, pagal kuriÄ atsakovas 7912,65 Lt įsiskolinimÄ pagal Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V282 ieÅ¡kovui įsipareigojo padengti dalimis, mokėjimų grafike nustatytais dydžiais ir tvarka (1 t., b.l. 34-36), Ä®siskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0473, pagal kuriÄ atsakovas 5935,10 Lt įsiskolinimÄ pagal Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V283 ieÅ¡kovui įsipareigojo padengti dalimis, mokėjimų grafike nustatytais dydžiais ir tvarka (1 t., b.l. 42-44) ir Ä®siskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL0474, pagal kuriÄ atsakovas 13040,47 Lt įsiskolinimÄ pagal Lizingo sutartį Nr. 200809F-5660 ieÅ¡kovui įsipareigojo padengti dalimis, mokėjimų grafike nustatytais dydžiais ir tvarka (1 t., b.l. 48-52).

Buvo pasiraÅ¡yti ir nauji mokėjimų grafikai (1 t., b.l. 33, 38-39, 46-47). Teismas pažymėjo, jog atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieÅ¡kovas 2010-10-20 kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija dėl įsiskolinimo, įspėdamas atsakovÄ apie galimÄ lizingo sutarčių nutraukimÄ bei ragindamas sumokėti ieÅ¡kovui 37390,65 Lt susidariusį įsiskolinimÄ (1 t., b.l. 53). 2011-01-10 ieÅ¡kovas praneÅ¡imu pakartotinai įspėjo atsakovÄ apie sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ , jeigu atsakovas per 10 dienų nepadengs susidariusio įsiskolinimo (1 t., b.l. 55).

Atsakovas, atsakydamas į ieÅ¡kovo 2011-01-10 praneÅ¡imÄ , 2011-01-17 raÅ¡tu prašė pratęsti sutarčių įvykdymo terminÄ bei įsipareigojo dengti įsiskolinimÄ , mokant nuo 3000 Lt iki 4000 Lt kas mėnesį (1 t., b.l. 57). IeÅ¡kovas, sutikdamas restruktÅ«rizuoti atsakovo skolÄ , įpareigojo atsakovÄ iki 2011-02-14 pateikti planuojamÄ mokėjimų grafikÄ (1 t., b.l. 58). 2011-09-06 praneÅ¡imu Nr. 30.58.37/1108 ieÅ¡kovas ragino atsakovÄ atvykti ir pasiraÅ¡yti lizingo sutarčių atnaujinimo ir pakeitimo susitarimus bei informavo atsakovÄ , kad jam nepasiraÅ¡ius minėtų susitarimų iki 2011-09-20, ieÅ¡kovas pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal lizingo ir skolos sutartis (1 t., b.l. 61).

Atsakovui nepasiraÅ¡ius lizingo sutarčių atnaujinimo ir pakeitimo susitarimų, ieÅ¡kovas 2011-11-10 praneÅ¡imu informavo atsakovÄ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ lizingo sutarčių nutraukimÄ nuo 2011-12-10 bei apie reikalavimÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui lizingo sutarčių objektus (1 t., b.l. 101). Teismas nurodė, jog Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 10.5 p. c papunktyje nustatyta ieÅ¡kovo teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį nesikreipiant į teismÄ , kai atsakovas iÅ¡ esmės pažeidžia lizingo sutartį, t.y., kai atsakovas ilgiau kaip vienÄ mėnesį vėluoja sumokėti bent vienÄ lizingo mokėjimÄ ar ilgiau kaip vienÄ mėnesį nesumoka sutartimi nustatytų baudų (1 t., b.l. 11, 19).

Lizingo sutarties Nr. 200809F-5660 8.5.3 p. taip pat nustatyta ieÅ¡kovo teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį nesikreipiant į teismÄ , kai atsakovas iÅ¡ esmės pažeidžia lizingo sutartį, t.y., kai atsakovas daugiau kaip dvideÅ¡imt kalendorinių dienų vėluoja sumokėti lizingo mokėjimus, o taip pat kitus bet kuriuos sutartyje nustatytus mokėjimus, įskaitant delspinigius ir baudas (1 t., b.l. 29). Pagal Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 10.6 p., kai lizingo sutartis nutraukta, ieÅ¡kovas įgyja teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam lizingo objektÄ , sumokėti ieÅ¡kovui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudÄ .

IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo padengti visas su lizingo sutarties nutraukimu susijusias iÅ¡laidas (1 t., b.l. 12, 20). Pagal Lizingo sutarties Nr. 200809F- 5660 8.9 p., sutarties nutraukimo atveju atsakovas privalo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti turtÄ ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti ieÅ¡kovui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudÄ . Be to, ieÅ¡kovas turi teisę iÅ¡ atsakovo padengti visas su sutarties nutraukimu susijusias iÅ¡laidas (1 t., b.l. 29).

Teismas pažymėjo, jog byloje ginčo dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra, todėl teismas konstatavo, jog lizingo sutartis ieškovas nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Lizingo sutarčių nuostatų atsakovas taip pat neužginčijo. Teismas nurodė, kad LR CK 6.574 str. dispozityvi teisės norma, todėl minėtų sutarčių 10.6 ir 8.9 punktai, nustatantys kitokias taisykles nei CK 6.574 str., negali būti laikomi niekiniais ir prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms.

Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo pateiktas skolos paskaičiavimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 80109,02 Lt pradelstų iki lizingo sutarčių nutraukimo nesumokėtų lizingo mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartis savo prigimtimi yra nuomos sutartis, pagal kuriÄ lizingo davėjas visų pirma suteikia lizingo gavėjui teisę daiktu naudotis ir jį valdyti už tam tikrÄ užmokestį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dalį sudaro atsakovo ieÅ¡kovui nesumokėtos 80109,02 Lt dydžio lizingo įmokos bei palÅ«kanos už laikotarpį, kuriuo atsakovas naudojosi lizingo dalykais, tai yra už laikotarpį iki lizingo sutarčių nutraukimo.

Už sutartinių prievolių nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ pažeidusiai sutartį Å¡aliai gali bÅ«ti taikomos netesybos. Teismas pažymėjo, jog pagal tris lizingo sutartis ieÅ¡kovas, jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartis, turėjo gauti 321526,71 Lt, įskaitant palÅ«kanas ir sutarties mokestį, tačiau realiai atsakovas iki sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovui sumokėjo 203498,98 Lt (1 t., b.l. 162). Nutraukus lizingo sutartis, ieÅ¡kovas negavo 118027,73 Lt (321526,71 Lt – 203498,98 Lt) lizingo įmokų bei palÅ«kanų, kuriuos bÅ«tų gavęs, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai vykdęs lizingo sutartis, kurie laikytina ieÅ¡kovo realiais nuostoliais.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, atsiimdamas iÅ¡ atsakovo lizingo objektus, patyrė 4630,13 Lt transportavimo ir kitų iÅ¡laidų (1 t., b.l. 168-172, 175), todėl Å¡ios iÅ¡laidos pridedamos prie ieÅ¡kovo realių nuostolių ir tokiu bÅ«du bendras ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydis sudaro 122657,86 Lt (118027,73 Lt + 4630,13 Lt). 2012-03-14, t.y. bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovas realizavo dalį lizinguojamo turto už bendrÄ 31500 Lt sumÄ , t.y. transporto priemonę – vilkikÄ Iveco LD440 E43, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), už 17500 Lt, įskaitant PVM, ir transporto priemonę – puspriekabę Koegel SN24, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), už 14000 Lt, įskaitant PVM (1 t., b.l. 187-188).

Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad realizuoto lizinguojamo turto vertė laikytina ieÅ¡kovo gauta nauda pagal minėtas lizingo sutartis, Å¡i suma atimtina iÅ¡ nuostolių, todėl ieÅ¡kovo realÅ«s nuostoliai minusavus realizuoto lizinguojamo turto vertę ir priteistų nesumokėtų lizingo įmokų sumÄ sudaro 11048,84 Lt (122657,86 Lt – 31500,00 Lt – 80109,02 Lt). Teismas pažymėjo, kad atsakovas objektyviais įrodymais nepaneigė ieÅ¡kovo patirtų realių nuostolių dydžio, todėl tikslinga ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo viso priteisti 92533,83 Lt, kuriuos sudaro 80109,02 Lt iki sutarties nutraukimo pradelstų nesumokėtų lizingo įmokų ir palÅ«kanų ir 12444,81 Lt bauda (CK 6.38 str., 6.73 str., 6.256 str., 6.258 str. 2 d., 6.261 str. 1 d., 6.574 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Atsakovas UAB „KLAIDIJA“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimÄ dalyje, kurioje priteista ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „KLAIDIJA“ 80109,02 Lt nesumokėtų lizingo įmokų ir palÅ«kanų, 12444,81 Lt netesybų, 8,06 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko prievolių įvykdymo ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje; likusioje dalyje palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti apeliantui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alių sudarytos lizingo sutartys kvalifikuotinos kaip netiesioginio finansinio lizingo sutartys, kurių tinkamo įvykdymo atveju atsakovas bÅ«tų įgijęs nuosavybės teises į transporto priemones. IeÅ¡kovas, 2011-12-10 nutraukęs su atsakovu sudarytas sutartis, tame tarpe Lizingo sutartis Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283, susigrÄ Å¾ino transporto priemones, esančias minėtų lizingo sutarčių objektu. Tuo pačiu ieÅ¡kovas pareikalavo priteisti 80109,02 Lt atsakovo nesumokėtų lizingo įmokų ir palÅ«kanų. 2012-04-16 sprendimu pirmosios instancijos teismas neįvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, jog tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl nepadengtų lizingo įmokų sumų priteisimo, ieÅ¡kovui kartu atitenka ir patys Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 objektai.

Nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjui atlyginami nuostoliai iš esmės yra kompensacinio pobūdžio, t. y. atkuriama padėtis, kurioje lizingo davėjas būtų esant tinkamam lizingo sutarties įvykdymui (LR CK 6.574 str.). Nutraukus lizingo sutartis, ieškovas negali nepagrįstai praturtėti - gauti daugiau nei būtų gavęs atsakovui tinkamai įvykdžius Lizingo sutartis Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283. Minėtų lizingo sutarčių terminas pasibaigė 2011-08-09, t. y. dar iki sudarytų sutarčių nutraukimo.

Atitinkamai, ieÅ¡kovas yra paskaičiavęs atsakovui 21024,19 Lt pradelstų lizingo įmokų pagal Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V282 ir 16742,12 Lt pradelstų lizingo įmokų pagal Lizingo sutartį Nr. 2006/08-V283. Taip pat 3474,22 Lt ir 2605,94 Lt pradelstų mokėjimų pagal Ä®siskolinimo mokėjimo sutartis Nr. SKL0472 ir SKL0473. Nurodyti ieÅ¡kovo reikalavimai sudaro 100 proc. dydžio Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 lizingo objektų vertės ir palÅ«kanų. Apeliantas teigia, jog ieÅ¡kovas Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 atveju iÅ¡ esmės pasirinko pirmÄ jį teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. periodinių įmokų už visÄ lizingo objekto vertę sumokėjimÄ , tuo tarpu pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, jog lizingo objektų pagal Lizingo sutartis Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 susigrÄ Å¾inimas pasibaigus lizingo sutarčių terminui ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl visos lizingo objekto vertės lizingo įmokų forma pagal kiekvienÄ sutartį priteisimas prieÅ¡tarauja LR CK 6.574 str. nuostatoms.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant lizingo sutarčių 7.4 (d) ir 10.6 punktų sÄ lygas atsižvelgiant į lizingo sutarčių rūšį, po lizingo sutarčių termino pasibaigimo ir suėjus atsakovo prievolei apmokėti visÄ lizingo objektų vertę, ieÅ¡kovas savo veiksmais pasirinko vienÄ iÅ¡ galimų teisių gynimo bÅ«dų, t. y. reikalavimÄ sumokėti lizingo objektų vertę - vertės dengimo įmokas iki lizingo termino pabaigos. Apeliantas pažymėjo, jog lizingo sutartys buvo sudarytos prisijungimo bÅ«du pagal ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas sÄ lygas (LR CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str.), todėl jeigu bÅ«tų nustatyta, jog lizingo sutarčių nuostatos, galimai keičiančios LR CK 6.574 str. taisykles, yra nepakankamai aiÅ¡kios, Lizingo sutarčių 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 punktai: 7.4 (d) ir 10.6 turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies (atsakovo) naudai.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ ir ieÅ¡kovui priteisiamÄ lizingo objektų pagal Lizingo sutartis Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 neiÅ¡pirktÄ vertę, neįvertino ieÅ¡kovo susigrÄ Å¾intų lizingo objektų vertės bei jos įtakos ieÅ¡kovo reikalavimo dydžiui. IeÅ¡kovo pateiktos 2012-01-10 transporto priemonių vertinimo pažymos patvirtina, jog Lizingo sutarties Nr. 2006/08-V282 objekto - vilkiko Iveco LD 440E43 rinkos vertė yra 17500 Lt; Lizingo sutarties Nr. 2006/08-V283 objektų - puspriekabės KoegekSN24 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 15200 Lt, puspriekabės Koegel SN24 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 14500 Lt.

Bendra ieÅ¡kovo susigrÄ Å¾intų Lizingo sutarčių N r. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 objektų vertė sudaro 47200 Lt. Apeliantas nurodė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog ieÅ¡kovas pasinaudojo kita lizingo sutarčių nutraukimo alternatyva, t. y. teise nutraukti lizingo sutartis ir susigrÄ Å¾inti lizingo objektÄ bei reikalauti sumokėti įsiskolinimÄ už pradelstas įmokas (nuostolius), susigrÄ Å¾into turto vertė turi bÅ«ti įskaitoma į ieÅ¡kovo gautÄ naudÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 14444,81 Lt netesybų (baudos) pagal Lizingo sutarties Nr. 200809F-5660 8.9 punktÄ , numatantį, kad sutarties nutraukimo atveju lizingo gavėjas privalo sumokėti lizingo davėjui 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudÄ . Teismas nepagrįstai prie ieÅ¡kovo nuostolių priskyrė atsiimtų lizingo objektų transportavimo ir kitas iÅ¡laidas (4630,13 Lt). Taip pat nepagrįstai į ieÅ¡kovo naudÄ neįskaitė atsiimtų, bet dar nerealizuotų transporto priemonių vertės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012-03-14 ieÅ¡kovas realizavo dalį lizinguojamo turto už bendrÄ 31500 Lt sumÄ (1 t., 187-188 b.l.) ir todėl visiÅ¡kai pagrįstai Å¡iÄ sumÄ laikė ieÅ¡kovo gauta nauda, kuri turi bÅ«ti atimama iÅ¡ nuostolių.

Apeliantas teigia, jog prie ieÅ¡kovo gautos naudos turi bÅ«ti priskiriama ir nerealizuotų transporto priemonių rinkos vertė, kuri, pagal paties banko pateiktus vertinimus, sudaro 48600 Lt (vilkikas Iveco Stralis AT440S43 - 33400 Lt; puspriekabė Koegel SN24 - 15200 Lt). Tokios vertės daiktus atgavo lizingo bendrovė, kuri turi teisę toliau jais disponuoti savo nuožiÅ«ra. Pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė ieÅ¡kovui 8,06 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.), palÅ«kanų dydžio apskaičiavimui, taikydamas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ .

Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti LR CK 6.210 str., jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1 d. nustato, jog šio įstatymo tikslas yra reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus.

Komerciniai sandoriai - sandoriai tarp Å«kio subjektų arba tarp Å«kio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimÄ perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1 d.). Minėto įstatymo 3 str., reglamentuojančio palÅ«kanų mokėjimo tvarkÄ , 4 d. nustatyta, jog įstatymas taikomas palÅ«kanų apskaičiavimui, jeigu sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Apeliantas pažymėjo, jog ginčo atveju lizingo sutartys nustato, jog už termino sumokėti mokėjimus pagal sutartį praleidimÄ lizingo gavėjas turi mokėti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas.

Å alims lizingo sutartyse susitarus dėl palÅ«kanų dydžio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Atidėjus teismo sprendimo vykdymÄ 24 mėn. laikotarpiui, atsakovui iÅ¡lieka galimybė esant patvirtintai jo prievolei - jÄ tinkamai įvykdyti be neproporcingos žalos ar veiklos apsunkinimo, tuo tarpu atsižvelgiant į sÄ lyginai nedidelę ginčo sumÄ ieÅ¡kovui, vykdančiam finansinę veiklÄ ir turinčiam didelius finansinius iÅ¡teklius, sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas neturės neigiamos įtakos.IeÅ¡kovas AB DNB lizingas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nurodė, kad lizingo davėjas neprivalo praÅ¡yti iÅ¡ lizingo sutartį pažeidusio lizingo gavėjo tik nuostolių, o turi teisę praÅ¡yti pagal lizingo sutartį nesumokėtų skolų ir sutartinių netesybų, jei taip susitarta lizingo sutartyje. IeÅ¡kovo ir atsakovo sudarytose lizingo sutartyse (8.9 p., 10.6 p.) buvo susitarta, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti lizinguojamÄ turtÄ , sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminai yra suėję iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudÄ .

IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o priteisti nesumokėtų lizingo įmokų ir palÅ«kanų, kaip nuostolių, o praÅ¡o prievolės įvykdymo natÅ«ra, todėl Å¡iam reikalavimui negali bÅ«ti taikomos teisės normos, skirtos civilinės atsakomybės teisiniam reglamentavimui, o bÅ«tent žalos ir nuostolių priteisimui, netgi tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo. AB DNB lizingas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateiktu ieÅ¡kovo gautos naudos paskaičiavimu.

AB DNB lizingas teismui pateikė duomenis apie tai, kad vilkikÄ Iveco LD440E43 pardavė už 17500 Lt (tame tarpe PVM), o puspriekabę Koegel SN24 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) - už 14000 Lt (tame tarpe PVM). Kita puspriekabė Koegel SN24 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neparduota, jos rinkos vertė, nustatyta nepriklausomo vertintojo, yra 15200 Lt (tame tarpe PVM). Pardavus Å¡ias transporto priemones ieÅ¡kovas gautÄ PVM turės sumokėti valstybei, PVM turėtų bÅ«ti atimamas iÅ¡ pardavimo kainos, todėl bendra AB DNB lizingas gauta lizingo objektų vertė yra ne 46700 Lt, o 38595,04 Lt.

IeÅ¡kovas nesutinka, kad lizingo objekto pardavimas tiesioginio sandorio metu neatspindi tikrosios jo rinkos vertės, nes bÅ«tent tiesioginis pardavimas parodo, kokia iÅ¡ tikrųjų yra transporto priemonės rinkos kaina, t.y. už kiek jÄ pavyksta parduoti. Atsakovas apeliaciniame skunde visiÅ¡kai neatsižvelgia į tai, kad dėl lizingo sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovas patyrė ir papildomų nuostolių, t.y. 4630,13 Lt lizingo objektų transportavimo iÅ¡laidų, be to, turėjo ir tebeturi iÅ¡laidų, susijusių su lizingo objektų saugojimu, vertinimu.

IeÅ¡kovas iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl 6 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų nustatymo įsiskolinimams, priteistiems pagal Lizingo sutartis Nr. 2006/08-V282 ir Nr. 2006/08-V283 (t.y. 37766,31 Lt iÅ¡ priteistos 80109,02 Lt sumos), tačiau kitose įsiskolinimo ir lizingo sutartyse nesant susitarimo dėl 6 proc. palÅ«kanų dydžio, turi bÅ«ti taikomas 8,06 proc. palÅ«kanų dydis. Bauda, paskaičiuota pagal lizingo sutartį Nr. 200809F-5660, taip pat yra mokėjimas, kuris turėjo bÅ«ti atliktas komercinio sandorio pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nustatė 8,06 proc. procesinių palÅ«kanų dydį, skaičiuojamÄ ir nuo priteistos baudos sumos.

Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 80109,02 Lt nesumokėtų lizingo įmokų ir palÅ«kanų, 12444,81 Lt baudos, 8,06 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , ir Å¡ioje dalyje praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ , tačiau nenurodo naujo sprendimo rezoliucinės dalies (LR CK 6.213 str., 6.574 str.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Teismas įvykdo teisingumÄ Ä¯statymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimÄ , t.y. teisingai iÅ¡spręsdamas teisinį ginÄÄ konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės bÅ«tų iÅ¡spręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinama pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, tinkamai nurodant ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimus) ir pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus).

Vadinasi, ieÅ¡kovas turi aiÅ¡kiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdamas, kad teisme bÅ«tų apgintos jo subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo bÅ«dus, nes teismas, pripažinęs reikalavimÄ apginti subjektinę teisę pagrįstu, jį tenkina visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimÄ , iÅ¡aiÅ¡kino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012), kad lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje.

Å ioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo bÅ«dai, lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ ; antra, jis gali nutraukti sutartį. Å ie teisių gynimo bÅ«dai yra savarankiÅ¡ki ir nėra vienas kito taikymo sÄ lyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Å ioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiÅ¡kiai: lizingo davėjui turi bÅ«ti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grÄ Å¾intų jį į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ lizingo gavėjo tiek, kiek jis bÅ«tų gavęs, jeigu sutartis bÅ«tų buvusi įvykdyta.

Å i taisyklė reiÅ¡kia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo iÅ¡laidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos bÅ«tų atlygintos, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimÄ (palÅ«kanas) lizingo davėjui už suteiktÄ finansavimÄ (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi bÅ«ti apskaičiuojami, atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalykÄ .

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davėjas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).             Siekiant užtikrinti teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , Å¡iuo atveju aktualu, kad dėl sutarties nutraukimo nukentėjusi sutarties Å¡alis gautų kompensacijÄ , atitinkančiÄ jos patirtus nuostolius – turėtas iÅ¡laidas ir negautas pajamas, kurias ji bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nes nuostolių turi bÅ«ti atlyginta tiek, kad jie grÄ Å¾intų lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Teismas pažymi, kad likusi nesumokėta įmokų suma reikÅ¡minga nustatant lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį. CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos realaus žalos atlyginimo taisyklės leidžia teigti, kad sprendžiant dėl lizingo davėjui atlygintinos žalos dydžio svarbu nustatyti grÄ Å¾into daikto vertės santykį su patirtais nuostoliais, nes, lizingo davėjui susigrÄ Å¾inus daiktÄ , jo verte (be PVM mokesčio) nuostoliai turi bÅ«ti mažinami. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas (lizingo davėjas) nuostolių dydžio neįrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas to iÅ¡ esmės nesiaiÅ¡kino, taip pat nebuvo nustatinėjama grÄ Å¾into lizingo dalyko vertė sutarties nutraukimo momentu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, ar ieÅ¡kovo (lizingo davėjo) gauta nauda jam negrÄ Å¾inus atsakovo (lizingo gavėjo) sumokėtų sutartinių įmokų ir pasilikus nuosavybėje lizingo dalykÄ , kurio iÅ¡pirkimo įmokas mokėjo atsakovas, atitiks jo nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo. Taigi nėra galimybės nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydžio, atsižvelgiant į tai, jog pagal lizingo sutartį mokamų įmokų sandara yra daugianarė ir priklauso nuo konkrečioje lizingo sutartyje Å¡alių susitartų sÄ lygų.

Visais atvejais įmokos apima palÅ«kanas už naudojimÄ si daiktu, kurios yra lizingo davėjo pelnas, bet taip pat, priklausomai nuo Å¡alių susitarimo ir lizingo sutarties rūšies, lizingo įmokos gali bÅ«ti skirtos lizingo davėjo patirtoms daikto įsigijimo, pristatymo iÅ¡laidoms kompensuoti, jos gali dengti daikto vertės mažėjimÄ , kompensuoti sutarties administravimo iÅ¡laidas ir kt. Å ios įmokos skirtos lizingo davėjo patirtoms iÅ¡laidoms kompensuoti bei atlyginti už suteiktÄ finansavimÄ , todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti faktines aplinkybes, ar lizingo davėjo naudai sumokėtos įmokos nevirÅ¡ija lizingo davėjo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl sutarties nutraukimo, bei grÄ Å¾into turto vertės (be PVM mokesčio), buvusios sutarties nutraukimo momentu.

Nustačius Å¡ias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grÄ Å¾into turto verte (be PVM mokesčio), bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu. Sprendžiant tokį Å¡alių ginÄÄ , byloje turi bÅ«ti nustatyta lizingo įmokų sandara ir iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiÄ Ä¯mokų dalį sudarė turto iÅ¡pirkimo įmokos ir kiek Å¡ių įmokų lizingo gavėjas yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo ar po jos nutraukimo, siekiant nustatyti, ar lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrÄ Å¾into turto vertė nevirÅ¡ija lizingo davėjo patirtų nuostolių, turto iÅ¡pirkimo įmokos ar jų dalies, likusios iÅ¡skaičius lizingo davėjo nuostolius.Kadangi Å¡iuo atveju bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises ir blogintų apelianto padėtį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, grÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 313 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai tinkamai išspręsti faktinės aplinkybės ir netinkamai taikytos materialiosios teisės normos (LR CK 6.574 str.), todėl buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminÄ ieÅ¡kovui galutinai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 159 straips­nio 1 da­lis, 179 straips­nio 1 da­lis, 225 straips­nio 1 punk­tas, 226 straips­nis, 227 straips­nio 3 da­lis, 230 straips­nio 1 da­lis), patikslinant lizingo įmokų sandarÄ , kokiÄ Ä¯mokų dalį sudarė turto iÅ¡pirkimo įmokos ir kiek Å¡ių įmokų lizingo gavėjas yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo, siekiant nustatyti, ar lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrÄ Å¾into turto vertė nevirÅ¡ija lizingo davėjo patirtų nuostolių, turto iÅ¡pirkimo įmokos ar jų dalies, likusios iÅ¡skaičius lizingo davėjo nuostolius.

Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai (CPK 115 str., 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d.) yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliÅ«tis iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visa apimtimi, perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali bÅ«ti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliÅ«tis iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.), nes draudžiama bloginti apelianto padėtį. Teisėjų kolegija nevertina naujai pateiktų įrodymų ir kitų argumentų, bei nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir iÅ¡tyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 141 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas n u t a r i a:              Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.    Kolegijos pirmininkė                           Neringa Å vedienė Teisėjai                   RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė                                                                                                                                          Alvydas Barkauskas