2022-07-20 Nr. AB-18992-3-62-3-02877-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-350-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02877-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KT valda“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KT valda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KT valda“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (12.4)-AD5-20590 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas neanalizavo ir nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. skundo „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. (12.4)-AD5-16376 pripažinimo negaliojančiu“ (toliau – ir Skundas). Atsakovas pavedė pareiškėjo Skundą nagrinėti ir priimti sprendimą tai pačiai institucijai, t. y. Departamento Kauno valdybai.

Pareiškėjo teigimu, Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės ir Tyrimų protokole Nr. P-107-2021-190/1 užfiksuoti tyrimų rezultatai nėra tikslūs, o tyrimai atlikti pažeidžiant teisės aktuose nurodytą tvarką bei procedūras. Sprendime teigiama, jog mėginiai buvo iš išleistuvo, kuriuo išteka į Zversos intaką adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinės žemės sklypas, kuriame ūkinės veiklos vykdytojai yra UAB „Kauno tiekimas“, UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras, UAB „Alauša“, UAB „Vakuolė“, UAB „KT valda“, ir ne tik pareiškėjas, bet ir visi kiti išvardyti veiklos vykdytojai, tarp jų ir ūkiniai subjektai greta besiribojančiuose žemės sklypuose, naudojasi požeminiais vamzdynais ir Kauno valdybos nurodytais lietaus nuotekų išleistuvais ir kita infrastruktūra valstybinės žemės sklype, teritorijoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepateikė dokumento, pagal kurį išleistuvas, kurio koordinatės: (duomenys neskelbtini), LKS, būtų priskirtas ar priklausytų UAB „KT valda“.

Pareiškėjo vertinimu, Departamento Kauno valdyba pažeidė Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus tiekimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-449 (toliau – ir Aprašas) nuostatas (14.3 punktą) ir nenurodė tikslios informacijos bei neidentifikavo tikslios ėminių ir (ar) matavimo atlikimo vietos.

Be to, Sprendime nurodytas faktas, kad mėginiai buvo imami pagal valstybinių laboratorinių tyrimų planą, t. y. pagal planinį patikrinimą, pareiškėjo nuomone, neatitinka tikrovės. Sprendime nurodyta, kad mėginiai iš pareiškėjui priklausančio lietaus nuotekų išleistuvo buvo imami pagal 2021 m. valstybinių laboratorinių tyrimų planą (toliau – ir Planas), tačiau UAB „KT valda“ nebuvo įtrauktas į Departamento patvirtintą ūkinių subjektų patikrinimo planavimo sąrašą (Aprašo 7 ir 8 p.).

Pareiškėjui nei raštu, nei elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki planinio patikrinimo pradžios nebuvo pranešta apie rengiamą patikrinimą taip, kaip numatyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 patvirtintose Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnį pareiškėjas turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui. Tą UAB „KT valda“ ir padarė, bet Departamentas visai netyrė pareiškėjo Skundo, formaliai pavedė Kauno valdybai ištirti savo priimtą sprendimą. Be to, Kauno valdyba nepranešė pareiškėjui apie Skundo tyrimo eigą bei pažeidė VAĮ 3 straipsnio 8 ir 9 punktus.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 11 d. teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo imami mėginiai iš UAB „KT valda“ priklausančio lietaus nuotekų išleistuvo pagal 2021 m. valstybinių laboratorinių tyrimų planą. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija gavo Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus tyrimų protokolą Nr. P-107-2021-190/1, kuriame nurodoma, jog 2021 m. rugpjūčio 11 d. paėmus nuotekų mėginius iš buitinių nuotekų šulinio, esančio UAB „KT valda“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog teršalų išleidimas į aplinką viršijo nustatytas ribines leidžiamų išleisti teršalų vertes (suspenduotos (skendinčios) medžiagos – 89 mg/l, kai leistina (momentinė) koncentracija – 50 mg/l). Gavusi tokią informaciją, Kauno valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 12 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-16376 (toliau – ir Raštas) paprašė UAB „KT valda“ raštu pateikti informaciją, kokių priemonių buvo imtasi taršai į aplinką nutraukti ir kada tarša į aplinką nutraukta (nurodyti tikslią datą ir tikslų laiką). Pareiškėjas, gavęs Raštą, 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą, prašydamas pripažinti Raštą negaliojančiu ir nelaikyti UAB „KT valda“ pažeidėju (teršėju).

Atsakovo vertinimu, Raštas nesukelia įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, tai nėra administracinis sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas administracine tvarka. Šiame rašte nebuvo nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aplinkosauginėse bylose ne kartą yra išaiškinęs, kad patikrinimo aktuose tik konstatuojamos nustatytos nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje aplinkybės, tačiau nesuformuluojama privalomojo pobūdžio patvarkymų, teisių ar pareigų. Patikrinimo aktas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, o ne institucijos sprendimas. Teisės analogija turėtų būti taikoma ir šiuo atveju, kadangi skundžiamas raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o Rašte nurodytų faktų paneigimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Rašto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis (elementas), o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). Raštas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti raštu informaciją, nėra individualus administracinis teisės aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, todėl jis negali būti vertinamas pagal VAĮ 10 straipsnį. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad Departamentas neanalizavo ir nepriėmė sprendimo pagal jo Skundą, tačiau pavedė jį nagrinėti ir priimti sprendimą tai pačiai institucijai, yra nepagrįsti, kadangi Raštas negalėjo būti skundžiamas.

Pareiškėjo ginčijamas Sprendimas, atsakovo įsitikinimu, taip pat nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jis nėra administracinis sprendimas. Pareiškėjo skundžiamame Sprendime apskritai neturėjo būti nurodoma apskundimo tvarka.

Atsakovas Sprendime pareiškėjui buvo nurodęs, kad Rašte įsivėlė techninė klaida ir teiginys, jog 2021 m. rugpjūčio 11 d. paimti nuotekų mėginiai iš buitinių nuotekų šulinio, esančio UAB „KT valda“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), yra neteisingas. Pareigūnas patikslino informaciją, kad mėginiai buvo paimti iš išleistuvo (koordinatės: (duomenys neskelbtini), LKS), priklausančio UAB „KT valda“, kuriuo lietaus nuotekos be valymo išteka į Zversos intaką adresu (duomenys neskelbtini) (Tyrimų protokolas Nr. P-107-2021-190/1). Vadovaujantis turimais Kauno valdybos duomenimis ir 2021 m. vasario 25 d. patikrinimo aktu Nr. PA21-138, patvirtintu UAB „KT valda“ direktorės S. L. parašu, paviršinių nuotekų išleistuvą eksploatuoja būtent UAB „KT valda“. Atsižvelgiant į tai, jog pati UAB „KT valda“ direktorė savo parašu patvirtino, jog paviršinių nuotekų išleistuvą eksploatuoja UAB „KT valda“, Atsakovo pareigūnai, Raštu paprašė UAB „KT valda“ pateikti informaciją, kokių priemonių buvo imtasi taršai į aplinką nutraukti ir kada tarša į aplinką nutraukta. Pažymėtina, kad paviršinių nuotekų išleistuvu teritorijoje (duomenys neskelbtini), naudojosi bankrutavusi AB „Kauno tiekimas“, turėjusi taršos leidimą. Vėliau jų leidimą ir veiklavietę perėmė pareiškėjas, kurio direktorė pasirašydavo ant patikrinimo aktų, be to, patvirtindama, kad būtent UAB „KT valda“ naudojasi ginčo paviršinių nuotekų išleistuvu.

Kauno valdybos specialistai atlieka ūkio subjektų planinius patikrinimus vadovaudamiesi Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintu planu ir reaguoja į fizinių ar juridinių asmenų pateiktus skundus dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų. Nagrinėjamu atveju Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. rugpjūčio 11 d. teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), neatliko planinio ar neplaninio patikrinimo. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Sprendimu. Mėginiai iš lietaus nuotekų išleistuvo, priklausančio UAB „KT valda“ adresu (duomenys neskelbtini), buvo imami pagal Planą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „KT valda“ skundą nutraukė.

Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo imami mėginiai iš UAB „KT valda“ priklausančio lietaus nuotekų išleistuvo pagal 2021 m. valstybinių laboratorinių tyrimų planą. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija gavo Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus tyrimų protokolą Nr. P-107-2021-190/1, kuriame nurodoma, jog 2021 m. rugpjūčio 11 d. paėmus nuotekų mėginius iš buitinių nuotekų šulinio, esančio UAB „KT valda“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad teršalų išleidimas į aplinką viršijo nustatytas ribines leidžiamų išleisti teršalų vertes (suspenduotos (skendinčios) medžiagos – 89 mg/l, kai leistina (momentinė) koncentracija – 50 mg/l). Gavusi tokią informaciją, Kauno valdyba, vadovaudamasi AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Raštu paprašė UAB „KT valda“ pateikti informaciją, kokių priemonių buvo imtasi taršai į aplinką nutraukti ir kada tarša į aplinką nutraukta (nurodyti tikslią datą ir tikslų laiką). Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą, prašydamas pripažinti Raštą negaliojančiu ir nelaikyti UAB „KT valda“ pažeidėju (teršėju). Kauno valdybos pareigūnai į pareiškėjo Skundą atsakė Sprendimu, kurį UAB „KT valda“ skundžia teismui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra atsakymas į jo skundą dėl minėto Rašto, jis taip pat nesukuria įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, nėra administracinis sprendimas. Sprendime pareiškėjui plačiau paaiškinamos aplinkybės, kodėl ir kokiu pagrindu Raštu prašoma pateikti informaciją. Tai nėra galutinis procedūrinis sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotinas atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., privalomasis nurodymas), ir nėra sprendimas, kuriuo taikomos tam tikros sankcijos. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovė, raštu prašoma informacija skirta išsiaiškinti situaciją ir aplinkybes, ir tik surinkus visą medžiagą, paaiškinimus, įrodymus, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, gali būti priimtas vienoks ar kitoks procedūrinis sprendimas. Gali būti ir taip, kad dėl pareiškėjo nebus priimtas joks sprendimas. Taigi, tokio akto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis (elementas), o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). Kaip jau minėta, Raštas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti raštu informaciją, nėra individualus administracinis teisės aktas, sukeliantis jam teisines pasekmes, todėl jis negali būti vertinamas pagal VAĮ 10 straipsnį.

III. Pareiškėjas UAB „KT valda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas teigia, jog teismo nutarties argumentacija ir jame pateiktos išvados yra pernelyg lakoniškos. Teismas nenurodė, kodėl Raštą ir Sprendimą pripažino informacinio pobūdžio dokumentais, nesukeliančiais teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dėl jos nepriskirtinumo teismų kompetencijai, bet nutartyje nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis. Atsižvelgus į Rašto turinį ir įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina, kad Raštas sukelia pareiškėjui pasekmes (jis pripažįstamas teršėju), todėl jis yra individualus administracinis aktas. Vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu pareiškėjas turėjo teisę pateikti skundą dėl Rašto pripažinimo negaliojančiu, o tai kad Rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad jis nėra skundžiamas.

Pareiškėjo vertinimu, Departamentas, pavesdamas Kauno valdybai ištirti Raštą, pažeidė pareiškėjo teisę gauti objektyvų ir nešališką administracinį sprendimą bei gero administravimo principą.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas bylą nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, tačiau nenurodė į kokią institucija jis turi kreiptis (tokia pareiga numatyta ABTĮ 104 str. 1 d.).

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo teigimu, išvadą, jog pareiškėjo Departamento raštai yra tarpiniai procedūriniai administraciniai aktai, nesukeliantys pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, teismas padarė remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, todėl pagrįstai bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas nėra galutinis procedūrinis sprendime, jame jokie įpareigojimai pareiškėjui nesuformuluoti, jis yra informacinio pobūdžio dokumentas, dėl to negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas nenurodė, kodėl Raštą ir Sprendimą pripažino informacinio pobūdžio dokumentais, nesukeliančiais teisinių pasekmių. Be to, teismas bylą nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, tačiau nenurodė į kokią institucija pareiškėjas turi kreiptis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini)s, buvo imami mėginiai iš UAB „KT valda“ priklausančio lietaus nuotekų išleistuvo pagal 2021 m. valstybinių laboratorinių tyrimų planą. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija gavo Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus tyrimų protokolą Nr. P-107-2021-190/1, kuriame nurodoma, jog 2021 m. rugpjūčio 11 d. paėmus nuotekų mėginius iš buitinių nuotekų šulinio, esančio UAB „KT valda“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad teršalų išleidimas į aplinką viršijo nustatytas ribines leidžiamų išleisti teršalų vertes (suspenduotos (skendinčios) medžiagos – 89 mg/l, kai leistina (momentinė) koncentracija – 50 mg/l). Gavusi tokią informaciją, Kauno valdyba, vadovaudamasi AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Raštu paprašė UAB „KT valda“ raštu pateikti informaciją, kokių priemonių buvo imtasi taršai į aplinką nutraukti ir kada tarša į aplinką nutraukta (nurodyti tikslią datą ir tikslų laiką). Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą, prašydamas pripažinti Raštą negaliojančiu ir nelaikyti UAB „KT valda“ pažeidėju (teršėju). Kauno valdybos pareigūnai į pareiškėjo Skundą atsakė Sprendimu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nėra. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 103 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. neturi jokios įtakos jos materialinėms teisėms, turėtų būti nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne bylą nutraukiant. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (nes nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), t. y. užbaigdamas bylą nepriėmus sprendimo, pažeidė proceso teisės normas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą, nes nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas nėra baigtas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KT valda“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė