8f6dc22f-b102-400a-a695-04874fbc9e6d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-708-241/2015Proceso Nr. 2-55-3-02141-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Michel ir partneriai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais ab initio: 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2438-(2.14.1.17-EK5), sudarytÄ tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Michel ir partneriai“; 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktÄ ; 2013 m. rugpjūčio 30 d. susitarimÄ dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pakeitimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2013 m. liepos 18 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Michel ir partneriai“ sudaryta negyvenamųjų patalpų (216,35 kv. m. ploto patalpų, esančių Antakalnio g. 124, Vilniuje) sutartis sudaryta ne vieÅ¡o konkurso bÅ«du pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnį, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintus Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos nuostatus, kurių 11.5 punktas įtvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba turi teisę, netaikydama 9-11.4 punkto reikalavimų, atskiru sprendimu iÅ¡nuomoti ilgalaikį materialųjį turtÄ ne konkurso bÅ«du.

Taigi Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali bÅ«ti iÅ¡nuomotas ne vieÅ¡o konkurso bÅ«du tik iÅ¡imtinais atvejais ir tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskiru sprendimu. Tokio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo nėra, todėl sutartis ir jos pakeitimas bei turto perdavimo aktas prieÅ¡tarauja įstatymui ir pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė; priteisė atsakovui UAB „Michel ir partneriai“ iÅ¡ ieÅ¡kovo 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

Teismas atsakovų argumentus, kad ginčo sutartis nėra nauja sutartis, kad buvo priimtas sprendimas pakeisti ankstesnę nuomos sutartį, kuri 2009 m. buvo sudaryta tarp atsakovo UAB „Michel ir partneriai“ ir VšĮ „Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė“, kad savivaldybė, 2012 m. sausio 30 d. perimdama iš Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo patalpas, perėmė ir sutartinius įsipareigojimus su trečiaisiais asmenimis, kurie faktiškai naudojosi ginčo patalpomis, pripažino pagrįstais ir atitinkančiais faktines bylos aplinkybes.

Teismas nustatė, kad ginčo patalpos iki 2012 m. sausio 30 d. priklausė Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jas valdė Sveikatos apsaugos ministerija, patalpomis panaudos sutarties pagrindu naudojosi VÅ¡Ä® „Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė“. Antakalnio ligoninė dėl minėtų patalpų 1997 m. liepos 15 d. sudarė dvi sutartis su UAB „Michel ir partneriai“, kuriomis pavedė UAB „Michel ir partneriai“ ieÅ¡koti asmenų, kuriems reikalingas laidojimo paslaugų suteikimas, su jais atsiskaityti, taip pat įsipareigojo už mokestį suteikti parkavimo vietas, įrangÄ , teikti prozektoriumo paslaugas. 2009 m. gegužės 21 d. papildomu susitarimu UAB „Michel ir partneriai“ buvo suteikta teisė naudotis patalpomis, esančiomis Antakalnio g. 124, Vilniuje, už užmokestį, kas pagal susitarimų turinį laikytina nuomos teisiniais santykiais.

Teismas pažymėjo, kad CK 6.494 straipsnio 2 dalis tiesiogiai nurodo, jog nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iÅ¡ vienos valstybinės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai. Teismas nustatė, kad vykdant įstatymo reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2013 m. birželio 5 d. protokoliniu nutarimu pavedė Ekonomikos ir Investicijų departamento Turto valdymo skyriui parengti nuomos sutarties pakeitimÄ dėl nuomojamų 216,35 kv. m ploto patalpų, esančių Antakalnio g. 124, Vilniuje, termino 5 metams ir 30 Lt už kv. m nuomos kainos nustatymo.

Vykdant minėtÄ komisijos nutarimÄ , atsakovo UAB „Michel ir partneriai“ ir Antakalnio ligoninės 2009 m. sudaryta sutartis buvo pakeista 2013 m. liepos 18 d. sutartimi, kurioje nurodyta, kad minėtoji sutartis sudaryta vadovaujantis Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2013 m. birželio 5 d. komisijos posėdžio protokolu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2013 m. liepos 24 d. protokoliniu nutarimu analogiÅ¡ka tvarka sutartį pakeitė.

Teismas sprendė, kad ginčo nuomos sutartis yra ankstesnės nuomos sutarties pakeitimas CK 6.494 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl prokuroro argumentus, kad ginčo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant ieškinyje nurodytų teisės aktų reikalavimus pripažino nepagrįstais. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad 2009 metais atsakovo UAB „Michel ir partneriai“ ir Antakalnio ligoninės sudaryta nuomos sutartis 2012 m. rugsėjo 13 d. buvo nutraukta. Teismas sprendė, kad Antakalnio ligoninės pranešimas yra niekinis ir nesukeliantis teisinių pasekmių, nes nuo 2012 m. sausio 30 d. ginčo patalpų perdavimo savivaldybės nuosavybei, tik savivaldybė, kaip turto savininkė, turėjo teisę spręsti dėl nuomos santykių su UAB „Michel ir partneriai“ ir pagrįstai nuomos sutartį pratęsė.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas nematė pagrindo vertinti nei ieškovo argumentų, nei jo pateiktų įrodymų (UAB „Michel ir partneriai“ vadovo paaiškinimų baudžiamojoje byloje) dėl sutarties nutraukimo fakto. Nenustatęs teisės aktų pažeidimų sudarant ginčo sutartį, esant neginčytinam faktui, kad savivaldybė pagal ginčo sutartį gavo 95 000 Lt nuompinigių, pretenzijų dėl sutarties vykdymo atsakovui neturi, teismas viešojo intereso pažeidimo nekonstatavo. Nenustatęs pagrindų ginčo sutartį pripažinti negaliojančia, teismas ieškinį atmetė, o kitus ieškovo reikalavimus pripažino išvestiniais.

III. Apeliacinio skundoir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp Antakalnio ligoninės ir UAB „Michel ir partneriai“ 1997 m. liepos 15 d. sutarties ir pavedimo sutarties bei 2009 m. gegužės 21 d. papildomo susitarimo pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius patalpų nuomos santykiais. 1997 metų sutartyse nėra nuorodų apie bendrovės teisę valdyti ir naudotis ginčo patalpomis, o tik teisė naudotis Å¡aldytuvu ir prozektoriumo įrengimais bei automobilių stovėjimo vietomis ligoninės kieme, todėl 1997 m. sutarčių pagrindu tarp ligoninės ir atsakovo susiklostė pavedimo teisiniai santykiai.2. 2009 metų susitarimu atsakovui nebuvo perduotos valdyti ir naudotis ginčo patalpos.

Susitarimo pagrindu ligoninė suteikė teisę atsakovui naudotis ginčo patalpomis, tačiau atsakovas įsipareigojo mokėti ne už ginčo patalpas, o už suteiktas paslaugas, todėl buvo tęsiami tik pavedimo teisiniai santykiai, o nuomos santykiai tarp šalių nesusiklostė.3. Pripažinus, kad 2009 m. susitarimu teisiniai santykiai tarp ligoninės ir atsakovo modifikavosi iš pavedimo į valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos teisinius santykius ir esant akivaizdžiam faktui, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas buvo išnuomotas ne aukciono tvarka, 2009 m. susitarimas turėtų būti pripažintas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir dėl to – niekiniu (CK 1.80 str.).

4. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. IeÅ¡kovo argumentų ir jo pateiktų įrodymų dėl sutarties nutraukimo fakto neįvertinimas turėjo reikÅ¡mingos įtakos klaidingoms teismo iÅ¡vadoms dėl sutartinių santykių tarp ligoninės ir bendrovės kvalifikavimo. Teismas neįvertino ligoninės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, iÅ¡ kurio matyti, kad bendrovė pervedinėjo lėšas ligoninei net iki 2012 m. liepos 20 d., t. y. daugiau nei pusę metų po to, kai ginčo patalpos perėjo savivaldybės nuosavybėn ir daugiau nei mėnesiui nuo ligoninės pareiÅ¡kimo bendrovei apie 1997 m. sutarčių nutraukimÄ ir bendrovės administracijos vadovo ir bendrasavininko S. G., vadovavusio bendrovei nuo derybų dėl ginčo patalpų sutarties sudarymo pradžios iki dabar, paaiÅ¡kinimo, duoto Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje.

Å ie įrodymai patvirtina, kad tarp ligoninės ir bendrovės buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, kurie, ligoninei pareiÅ¡kus apie aptariamų sutarčių nutraukimÄ , realiai nutrÅ«ko, bendrovei nesuteikiant jokių lÅ«kesčių, kad jie bus atnaujinti.5. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nenustatytas vieÅ¡o intereso pažeidimo faktas. Aplinkybė, kad savivaldybė pagal ginčo sutartį gavo 95 000 Lt nuompinigių, nepaneigia vieÅ¡ojo intereso pažeidimo galimybės. VieÅ¡asis interesas identifikuojamas ne konkrečia pinigų suma iÅ¡reikÅ¡ta žala, negautų pajamų forma savivaldybės turtiniams interesams, o kaip valstybės ir visų Å«kio subjektų teisėtas lÅ«kestis, kad savivaldybės turtas bus valdomas, naudojamas ir juo bus disponuojama griežtai vadovaujantis teisėtumo principu, kuris užtikrina ir kitus įstatymo nustatytus valstybės (savivaldybės) turto valdymo principus (efektyvumo, racionalumo ir kt.).

VieÅ¡o konkurso, nuomojant savivaldybės ilgalaikį materialiųjų turtÄ , esmė yra dvejopa: užtikrinti visų Å«kio subjektų sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , pretenduojant valdyti vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę ir naudotis ja; valstybės, o tuo pačiu visuomenės interesÄ , kad vieÅ¡osios nuosavybės valdymas ir naudojimasis ja duos maksimaliÄ naudÄ valstybei (savivaldybei). Savivaldybė, ne aukciono tvarka iÅ¡nuomojusi ginčo patalpas atsakovui, pažeidė sÄ Å¾iningos Å«kio subjektų konkurencijos bei valstybės turto valdymo principus, o tuo pačiu – vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:1. Nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp ligoninės ir atsakovo 1997 m. liepos 15 d. sudarytos pavedimo sutarties ir papildomų susitarimų pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Pavedimo sutarties nuostatų turinys sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai ir ginčo patalpos buvo perduotos atsakovui.

Sutartis savo turiniu yra patalpų nuomos sutartis – Antakalnio ligoninė leido atsakovui naudotis ginčo patalpomis ir patalpos buvo perduotos naudojimuisi, o atsakovas turėjo už tai sumokėti nuomos mokestį. Pavedimo sutartimi atsakovas prisiėmė ir kitas nuomos teisiniams santykiams bÅ«dingas pareigas – daryti ginčo patalpų einamÄ jį remontÄ , atlyginti materialinę žalÄ dėl netinkamo naudojimosi patalpomis. 2009 m. gegužės 21 d. papildomo susitarimo 1, 2 ir 3 punktai įtvirtina Å¡alių nuomos teisinius santykius – viena Å¡alis perdavė ginčo patalpas naudojimuisi, o kita Å¡alis įsipareigojo už tai mokėti nuomos mokestį.

2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pavedimo sutartis ir papildomas susitarimas nustatė Å¡alių pavedimo teisinius santykius. Pagal CK (redakcija, galiojusi pavedimo sutarties sudarymo metu) 397 straipsnį pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja atlikti įgaliotojo vardu ir sÄ skaita tam tikrus juridinius veiksmus, įgaliotojas privalo sumokėti įgaliotiniui atlyginimÄ , jeigu tokiÄ pareigÄ numato sutartis ar įstatymas. Nei pavedimo sutartyje, nei 1997 m. liepos 15 d. sutartyje, nei papildomame susitarime ligoninė neįgaliojo atsakovo atlikti kokių nors juridinių veiksmų ligoninės vardu.

Nėra tenkinamas ir CK 397 straipsnio antrojo sakinio reikalavimas – ligoninė neįsipareigojo mokėti atlygio atsakovui. Mokestį už naudojimÄ si ginčo patalpomis, Å¡aldytuvu ir kt. ligoninei įsipareigojo mokėti bÅ«tent atsakovas.3. Tarp Å¡alių susiklostę nuomos teisiniai santykiai buvo tęstiniai, todėl nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad 2009 m. papildomas susitarimas turi bÅ«ti pripažintas niekiniu, kadangi sudarius papildomÄ susitarimÄ tarp Å¡alių susiklostę pavedimo teisiniai santykiai modifikavosi į nuomos teisinius santykius.4.

Teismas pagrįstai nevertino nei ieÅ¡kovo argumentų, nei jo pateiktų įrodymų dėl sutarties nutraukimo fakto. Antakalnio ligoninės 2012 m. birželio 13 d. iÅ¡siųstas praneÅ¡imas UAB „Michel ir partneriai“ dėl 1997 m. sutarties nutraukimo nuo 2012 m. liepos 1 d. negalėjo sukelti teisinių pasekmių, kadangi tuo metu ginčo patalpų savininke buvo Vilniaus miesto savivaldybė. SprendimÄ dėl ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimo galėjo priimti tik atsakovas. Antakalnio ligoninė, nebÅ«dama nei patalpų savininke, nei nuomos sutarties Å¡alimi neturėjo įgaliojimų spręsti dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl laikytina, kad 2012 m. liepos 1 d. raÅ¡tas yra niekinis, negalėjęs sukelti ir nesukėlęs jokių teisinių pasekmių.

Teismas pagrįstai atsisakė vertinti ieÅ¡kovo argumentus ir pateiktus įrodymus dėl sutarties nutraukimo fakto. Tai, jog nuomos teisiniai santykiai nenutrÅ«ko patvirtina byloje esantys įrodymai.5. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra nustatytas vieÅ¡ojo intereso pažeidimų faktas, todėl nėra gynimo dalyko. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepagrindžia, kaip atsakovo sprendimu buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas. IeÅ¡kovo teigimu, vieÅ¡ojo intereso pažeidimas pasireiÅ¡kia neteisėtu savivaldybei priklausančio turto disponavimu – Å¡io turto iÅ¡nuomojimu ne vieÅ¡o konkurso bÅ«du, tačiau nepateikiama argumentų, koks konkretus vieÅ¡asis interesas ir kokiu bÅ«du pažeidžiamas.6.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ginčo patalpos privalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotos tik vieÅ¡o konkurso bÅ«du ir tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Pagal ginčijamų sutarčių sudarymo metu galiojusių 2004 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-467 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos vieÅ¡o, uždarojo ir ne konkurso bÅ«du nuostatų 11.5 punktÄ Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę, netaikydama 9-11.4 punktų reikalavimų, atskiru sprendimu iÅ¡nuomoti ilgalaikį materialųjį turtÄ ne konkurso bÅ«du.

Be to, Å¡ie nuostatai buvo taikomi tik naujai sudaromoms negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartims. 2013 m. liepos 18 d. sutartis yra ankstesnių sutarčių pakeitimas, o ne naujai sudaroma sutartis. Atsakovas UAB „Michel ir partneriai“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:1. Atsakovas, sudarydamas susitarimus su Antakalnio ligonine, siekė įgyti teisę naudotis patalpomis, esančiomis Antakalnio g. 124, Vilniuje, kuriose buvo įrengta Å¡arvojimo salė už užmokestį ir tai yra nustatyta 2009m. gegužės 21 d. papildomo susitarimo 1 ir 2 punktuose.

Å ios nuostatos atitinka nuomos sutarties sampratÄ , nustatytÄ CK 6.477 straipsnio 1 dalyje, nors Å¡alys sutarčių nuomos sutartimi konkrečiai neįvardino.

2. Apeliantas nepagrįstai 2009 metų susitarimo pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoja pavedimo sutartimi. Pavedimo teisiniams santykiams nėra bÅ«dinga, kad įgaliotinis siektų naudotis įgaliotojo turtu už užmokestį, o atlyginimas bÅ«tų mokamas ne įgaliotiniui už pavedimo vykdymÄ , bet prieÅ¡ingai – įgaliotojui, todėl ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde Å¡alių sutartinius santykius aiÅ¡kina ir kvalifikuoja netinkamai.3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad 2009 metų susitarimas turėtų bÅ«ti pripažintas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir teismas ex officio turėtų konstatuoti niekinio sandorio faktÄ ir jo pasekmes.

Ieškovas ieškiniu neginčijo šio sandorio, jo teisėtumas nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. 2009 metų susitarimas nėra akivaizdžiai niekinis, nes ginčo patalpos patikėjimo teise priklausė valstybės institucijai – Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri turėjo teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.4. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Antakalnio ligoninė turėjo teisę nutraukti nuomos teisinius santykius su UAB „Michel ir partneriai“, nebūdama išnuomotų patalpų savininke.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad patalpų savininkas nutraukė nuomos teisinius santykius su atsakovu UAB „Michel ir partneriai“. Nuomos sutartis, pasikeitus patalpų savininkui, liko galioti pagal CK 6.494 straipsnio 2 dalį.

5. IeÅ¡kovas, remdamasis ligoninės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, įrodinėja, kad tarp ligoninės ir atsakovo UAB „Michel ir partneriai“ tęsėsi pavedimo teisiniai santykiai, kuriems neturėjo įtakos patalpų savininko pasikeitimas. Aplinkybė, kad atsakovas UAB „Michel ir partneriai“ iki 2012 m. liepos 20 d. mokėjo ligoninei už salės ir Å¡aldytuvo nuomÄ , nepatvirtina nuomos sutarties nutraukimo fakto, taip pat iÅ¡ Å¡io įrodymo negalima spręsti už kokius nuomos laikotarpius buvo sumokėta pavedimais, kurie buvo atlikti po to, kai 2012 m. sausio 30 d. pasikeitė patalpų savininkas.6.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , bet siekiant apginti neteisėtai pastatytų butų įtakingų savininkų interesÄ neturėti Å¡arvojimo salės savo prabangaus turto kaimynystėje. IeÅ¡kovas nenurodė, kokia konkreti žala vieÅ¡ajam interesui buvo padaryta ginčijamų sandorių sudarymu, kuo ji konkrečiai pasireiÅ¡kė visuomenei ir koks jos dydis, todėl toks vieÅ¡ojo intereso gynimas yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė, kad 1997 m. liepos 15 d. tarp VÅ¡Ä® Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės (toliau – Antakalnio ligoninė arba ligoninė) ir UAB „Michel ir partneriai“ buvo pasiraÅ¡yta pavedimo sutartis, kuria UAB „Michel ir partneriai“ buvo pavesta ieÅ¡koti asmenų, kuriems reikalingas laidojimo paslaugų suteikimas, t. y.

Å¡arvojimo salės nuoma, lavono laikymas Å¡aldytuve iki Å¡arvojimo, mirusiojo aprengimas ir paguldymas į karstÄ , gydytojo ar medicinos sesers budėjimas laidotuvių metu (23-24 b. l.). 1997 m. liepos 15 d. Antakalnio ligoninė ir UAB „Michel ir partneriai“ sudarė sutartį, kuria buvo susitarta dėl automobilių stovėjimo vietų, Å¡aldytuvo ir prozektoriumo nuomos (25 b. l.). 2009 m. gegužės 21 d. Antakalnio ligoninė ir UAB „Michel ir partneriai“ sudarė papildomÄ susitarimÄ , kuriuo ligoninė suteikė teisę bendrovei naudotis patalpomis, esančiomis Antakalnio g. 124, Vilniuje, patalpų Nr. 1096-001-3047 (priestatas D71/p), organizuojant žmonių palaikų laikinÄ laikymÄ , žmonių palaikų paruoÅ¡imÄ Å¡arvoti ir Å¡arvojimÄ , nustatė Å¡arvojimo patalpos ir Å¡aldytuvų nuomos įkainius (26 b. l.).

Nuo 2012 m. sausio 30 d. ginčo patalpos tapo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe. PrieÅ¡ tai ginčo patalpos priklausė Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jas valdė Sveikatos apsaugos ministerija. Antakalnio ligoninė 2012 m. birželio 13 d. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ UAB „Michel ir partneriai“, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. nutraukia 1997 m. pasiraÅ¡ytas sutartis (27 b. l.).UAB „Michel ir partneriai“ 2012 m. birželio 20 d. atsakė į minėtÄ praneÅ¡imÄ ir atkreipė dėmesį, kad turi bÅ«ti laikomasi sutartyje numatyto trijų mėnesių įspėjimo termino (28 b. l.).

Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, VÅ¡Ä® Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. buvo vykdoma reorganizavimo procedÅ«ra ir ligoninė 2012 m. gruodžio 12 d. prijungimo bÅ«du buvo prijungta prie VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinės ligoninės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu pateikė VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinei ligoninei informacijÄ , kad pavedimo sutartis su UAB „Michel ir partneriai“ nutraukta nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. (29, 30-31 b. l.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2013 m. birželio 5 d. posėdžio metu (protokolo Nr. Al6-545(2.1.28-AD4) pavedė Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui parengti nuomos sutarties pakeitimÄ dėl nuomojamų 216,35 kv. m. patalpų, esančių Antakalnio g. 124, Vilniuje, termino 5 metams, paskirties – Å¡arvojimo paslaugų teikimo ir 30 Lt už kv. m per mėnesį nuomos kainos nustatymo (32 b. l.).Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Michel ir partneriai“ 2013 m. liepos 18 d. sudarė negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2438-(2.14.1.17-EK5) (33-25 b. l.). 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo padarytas Å¡ios sutarties pakeitimas (patikslintos patalpos ir naudojimo paskirtis) (40 b. l.).

Dėl sutarčių kvalifikavimo ir galiojimo Byloje kilo Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Michel ir partneriai“ 2013 m. liepos 18 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties teisėtumo klausimas. Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , įrodinėjo, kad nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviÄ Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJÄ®) 14 straipsnio 6 dalį (redakcija galiojusi sandorio sudarymo metu). Teismas konstatavo, kad 2013 metų nuomos sutartis yra ankstesnių sutarčių pakeitimas.

Prokuroro argumentus, kad sutartis buvo nutraukta 2012 m. rugsėjo 13 d., teismas pripažino nepagrįstais, todėl sprendė, kad ginčo atveju taikytina CK 6.494 straipsnio 2 dalis, pagal kuriÄ nuomos sutartis lieka galioti tais atvejais, kai daiktas iÅ¡ vienos valstybinės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai, ir nesutiko su prokuroro teiginiais, kad ginčo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant ieÅ¡kinyje nurodytų teisės aktų reikalavimus. Apeliantas sprendimo nepagrįstumÄ grindžia netinkamu tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimu ir įrodymų vertinimu, kas, apelianto manymu, sÄ lygojo nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .Byloje nustatyta, kad ginčo sutartimi atsakovui UAB „Michel ir partneriai“ iÅ¡nuomotos patalpos iki 2012 m. sausio 30 d. nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, jas patikėjimo teise valdė Sveikatos apsaugos ministerija, o panaudos sutarties pagrindu – Antakalnio ligoninė (53-58 b. l.).

Antakalnio ligoninė 1997 m. liepos 15 d. su UAB „Michel ir partneriai“ sudarė pavedimo sutartį, kuria pavedė įgaliotiniui UAB „Michel ir partneriai“ ieÅ¡koti asmenų, kuriems reikalingas laidojimo paslaugų suteikimas (2.1.1 p.), su nurodytais asmenimis sudaryti sutartis dėl nurodytų paslaugų suteikimo ir pilnai atsiskaityti su jais už paslaugas pagal kainas, kurių dydį nustato įgaliotojo steigėjas (2.1.2p.), kiekvienÄ mėnesį pervesti į įgaliotojo sÄ skaitÄ surinktÄ iÅ¡ asmenų, pasinaudojusių paslaugomis, visÄ mokestį ir pateikti suteiktų paslaugų ataskaitÄ (2.1.3p.) (23-24 b. l.).

Tos pačios dienos sutartimi Antakalnio ligoninė iÅ¡nuomojo atsakovui dvi automobilių stovėjimo vietas ligoninės kieme, Å¡aldytuvÄ , kuriame laikomi žmonių lavonai, prozektoriumo paslaugas bei įrangÄ (25 b. l.). Antakalnio ligoninė ir atsakovas 2009 m. gegužės 21 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ prie ankstesnių sutarčių, kuriuo ligoninė suteikė teisę atsakovui naudotis patalpomis, esančiomis Antakalnio g. 124, Vilniuje, patalpų Nr. 1096-001-3047, o bendrovė įsipareigojo mokėti už suteiktas paslaugas (26 b. l.).Teismas prokuroro ginčijamÄ sutartį kvalifikavo kaip ankstesnių nuomos sutarčių pakeitimÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad sutarties sudarymui netaikoma jos sudarymo metu galiojusi sutarčių sudarymo tvarka.

Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai Antakalnio ligoninės ir atsakovo UAB „Michel ir partneriai“ sudarytas sutartis pripažino nuomos sutartimis ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijama sutartis yra ankstesnių sutarčių pakeitimas.Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais iÅ¡ dalies sutinka. 1997 m. liepos 18 d. pavedimo sutartis neatitinka nuomos sutarčiai keliamų reikalavimų. Pagal 1964 m. CK 297 straipsnį nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui turtÄ laikinai naudotis už užmokestį.

Pavedimo sutartimi patalpos nebuvo perduotos atsakovui, o buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo ieÅ¡koti nuomininkų, surinkti nuomos mokestį ir jį pervesti ligoninei. Kita tos pačios dienos sutartimi ligoninė iÅ¡nuomojo dvi stovėjimo vietas ir Å¡aldytuvÄ bei įrangÄ , tačiau patalpos atsakovui taip pat nebuvo perduotos. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad 2009 m. gegužės 21 d. papildomu susitarimu ligoninė neperdavė atsakovui patalpų.

Å ia sutartimi ligoninė suteikė atsakovui teisę naudotis patalpomis, esančiomis Antakalnio g. 124, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas. Tai, kad nuomos mokestis apibrėžtas Å¡arvojimo įkainiu per parÄ bei Å¡aldytuvo naudojimo valandiniu įkainiu, nepaneigia patalpų perdavimo atsakovui naudotis fakto. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį, nuomos sutartimi viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.Taigi 2009 metų gegužės 21 d. papildomu susitarimu atsakovui buvo perduotas ne tik Å¡aldytuvas ar įranga, bet ir patalpos, todėl tarp Å¡alių susiklostė patalpų nuomos teisiniai santykiai.Apeliantas nurodo, jog teismui konstatavus, kad 1997 metų sutartys 2009 metais transformavosi į nuomos teisinius santykius, teismas ex officio turėtų spręsti sandorio negaliojimo klausimÄ , kadangi valstybės ilgalaikis materialus turtas buvo iÅ¡nuomotas ne aukciono tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodyto sandorio galiojimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl 2013 m. liepos 18 d. sutarties, o 2009 metų sandorio sudarymo tvarka neturi įtakos 2013 m. liepos 18 d. sutarties teisėtumui.Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Antakalnio ligoninę ir atsakovÄ nuomos teisiniai santykiai sieja nuo 1997 metų, sprendė, kad 2013 m. liepos 18 d. sutartis yra ankstesnių sutarčių pratęsimas, todėl ginčijama sutartis neturėjo bÅ«ti sudaroma pagal ginčo sutarties sudarymo metu galiojančius įstatymus.

Teisėjų kolegija su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka, taip pat sprendžia, jog teismo iÅ¡vada, kad nuomos sutartis nebuvo nutraukta, kadangi Antakalnio ligoninė nebuvo patalpų savininke ir jos praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ teisinių pasekmių nesukėlė, neteisinga. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2013 m. birželio 5 d. vykusio posėdžio metu nutarė pavesti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui parengti nuomos sutarties pakeitimÄ dėl nuomojamų 216,35 kv. m patalpų, esančių Antakalnio g. 124, Vilniuje (32 b. l.).

Nors Komisija nurodė parengti ginčo patalpų nuomos sutarties pakeitimÄ , byloje esantys įrodymai ir faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tai buvo ankstesnių sutarčių pakeitimas. 2013 m. liepos 18 d. sutarties turinys neleidžia spręsti, kad tai yra ankstesnių sutarčių pakeitimas ar pratęsimas. Sutartis įforminta kaip nauja sutartis, joje nėra ankstesnių sutarčių sÄ lygų. Be to, Antakalnio ligoninės ir atsakovo nuomos sutartis tuo metu jau buvo nutraukta. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad Antakalnio ligoninės 2012 m. birželio 13 d. raÅ¡tas dėl sutarties nutraukimo nesukelia teisinių pasekmių.

Antakalnio ligoninė šiuo raštu informavo UAB „Michel ir partneriai“, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. nutraukia 1997 metais pasirašytas sutartis (27 b. l.). Atsakovas nurodė, kad reikia laikytis sutartyse nustatyto sutarties nutraukimo termino, pagal kurį sutartis gali būti nutraukta nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. (28 b. l.). Atsakovo vadovas 2014 m. rugsėjo 25 d. prokurorui duotame paaiškinime nurodė, kad sutartiniai nuomos santykiai su ligonine nutraukti nuo 2012 m. rugsėjo 13 d., kad bendrovė iki nurodytos daros išsikraustė iš nuomojamų patalpų, lūkesčių, kad sutartis bus atnaujinta atsakovas neturėjo (45-46 b. l.).Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turimus duomenis, minėta sutartis buvo laikoma nutraukta nuo 2012 m. rugsėjo 13 d.

Taigi pati savivaldybė pripažino sutarties nutraukimo faktÄ (31 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tÄ patvirtina ir aplinkybė, kad 2013 m. liepos 18 d. savivaldybė su UAB „Michel ir partneriai“ sudarė naujÄ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo sutartimi iÅ¡nuomotas objektas nuo 2012 m. sausio 30 d. tapo savivaldybės nuosavybe. Iki tol ginčo sutartimi atsakovui iÅ¡nuomotos patalpos nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, jas patikėjimo teise valdė Sveikatos apsaugos ministerija, o panaudos sutarties pagrindu – Antakalnio ligoninė (53-58 b. l.).

Pasikeitus patalpų savininkui, t. y. patalpų nuosavybės teisei perėjus savivaldybei, panaudos sutartis su Antakalnio ligonine nebuvo nutraukta. Nors patalpų savininku tapo savivaldybė, ji kaip savininkė patalpų nevaldė ir jomis nesinaudojo, patalpomis nepertraukiamai naudojosi ir jas valdėligoninė. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad po patalpų savininko pasikeitimo atsakovas patalpų nuomos mokestį mokėjo ligoninei, o ne savivaldybei, iÅ¡ nuomojamų patalpų ligoninė gavo pajamų, kurios buvo skirtos ligoninei, o ne savivaldybei.

Taigi ligoninė kaip patalpų valdytoja ir naudotoja turėjo teisę tiek sudaryti nuomos sutartį, tiek jÄ nutraukti. Be to, kaip minėta, nuomos sutarties nutraukimo faktÄ pripažino ir pati savivaldybė. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybes, nepagrįstai pripažino, kad tai yra ankstesnių sutarčių pakeitimas ir Å¡iai sutarčiai sudaryti galiojantys teisės aktų reikalavimai netaikomi, kad ankstesnė nuomos sutartis nebuvo nutraukta.

Dėl sandorio prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktikÄ , lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia jo suprasti dviprasmiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, kad jos iÅ¡raiÅ¡kos forma – kategoriÅ¡ki paliepimai, veiksmų apraÅ¡ymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sÄ lygos ir bÅ«dai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriÅ¡ka ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo bÅ«ti“ ir pan., aiÅ¡kiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobÅ«dį.

Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja ginčo sandorio prieÅ¡taravimÄ VSTVNDJÄ® 14 straipsnio 6 daliai (redakcija galiojusi sandorio sudarymo metu). Pagal Å¡iÄ teisės normÄ , savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas iÅ¡nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.Teisės doktrinoje pažymima, kad vieÅ¡osios nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi nuo privačios nuosavybės teisės įgyvendinimo dėl keleto priežasčių; pirma, vieÅ¡osios nuosavybės teisė įgyvendinama vadovaujantis vieÅ¡osios teisės principais ir normomis;

Å¡iÄ teisę įgyvendina valstybė ir savivaldybės, veikiančios per atitinkamas savo institucijas; jų sprendimai turi užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tenkinti visuomenės poreikį; sudarant sandorius ar priimant sprendimus dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo privaloma vadovautis efektyvumo ir racionalumo, kitais įstatymo įtvirtintais vieÅ¡osios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais.Pažymėtina, kad savivaldybių turto tvarkymo santykiuose teisėta yra tik tai, kas tiesiogiai leista įstatymo; per tokį valstybės (savivaldybių) turto santykių reglamentavimÄ valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ .

VSTVNDJÄ® taikomas pagal jo 1 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę: Å¡is įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ ir sÄ lygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus Å¡ioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti Å¡io turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Kasacinio teismo praktikoje pateikti nagrinėjamai bylai aktualÅ«s iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad valstybės ir savivaldybių turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių turto perleidimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).VSTVNDJÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2013-10-01) 81 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principai: visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės. VieÅ¡osios teisės principas reiÅ¡kia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

VSTVNDJÄ® 14 straipsnio 6 dalį sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su įstatyme įtvirtintu valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo vieÅ¡osios teisės principu leidžia spręsti apie imperatyvų Å¡ios normos pobÅ«dį. Savivaldybei nesuteikta diskrecijos teisė kita nei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nuomoti jai priklausantį turtÄ . Aptariamas įstatymo straipsnis savo prigimtimi yra blanketinė norma, kuri pati nenustato turto nuomojimo tvarkos, o nukreipia į savivaldybės tarybos norminius aktus.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr.1-467 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo, uždarojo ir ne konkurso būdu nuostatų (toliau – Nuostatai) 14 punkte numatyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas tik viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, nustatytus šių nuostatų 9–13 punktuose nurodytais atvejais. Nuostatų 9-11 punktuose įtvirtinta nuoma ne konkurso būdu, o 12-13 punktuose nuoma uždaro konkurso būdu.

Nuostatų 9 punkte numatyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas ne konkurso bÅ«du gali bÅ«ti iÅ¡nuomotas Å¡iems subjektams: įgyvendinantiems valstybės ar savivaldybės funkcijas; vieÅ¡osioms įstaigoms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymÄ , kai bent vienas iÅ¡ jų steigėjų yra valstybės ar savivaldybių institucija, arba vieÅ¡osioms Å¡vietimo įstaigoms; labdaros ir paramos organizacijoms bei fondams; visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, asociacijų sÄ jungoms; politinėms partijoms; kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse.

Nuostatų 10 punkte įtvirtinti kriterijai, kuriuos privalo atitikti 9 punkte nurodyti subjektai. Aptartų punktų turinys leidžia spręsti, kad ne konkurso būdu išnuomoti patalpas savivaldybė gali specialiems subjektams, kurie pasižymi viešųjų funkcijų vykdymų, visuomeniškumo skatinimu ir pan. Taigi ne konkurso būdu turtas išnuomojamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į specialiuosius subjektų požymius, jų vykdomas funkcijas ar tikslus ir tik tuo atveju, jei jie atitinka 10 punkte įtvirtintus kriterijus.

Atsakovas yra privatus juridinis asmuo siekiantis pelno ir neatitinka nė vieno iÅ¡Â 9 punkte nurodytų subjektų, todėl ne konkurso bÅ«du nuomos sutartis su juo negalėjo bÅ«ti sudaryta. Nuostatų 11.5 punkte savivaldybės tarybai suteikta teisė netaikant 9–11.4 punktų reikalavimų, atskiru sprendimu iÅ¡nuomoti ilgalaikį materialųjį turtÄ ne konkurso bÅ«du. Taigi ne konkurso bÅ«du netaikant aukščiau aptartų reikalavimų turtas gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas tik savivaldybės tarybos sprendimu.

Nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos sprendimas nebuvo priimtas. Ginčijama sutartis sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai 2013 m. birželio 5 d. vykusio posėdžio metu nutarus pavesti Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui parengti nuomos sutarties pakeitimÄ dėl nuomojamų 216,35 kv. m patalpų, esančių Antakalnio g. 124, Vilniuje (32 b. l.). Savivaldybė ir atsakovas 2013 m. liepos 18 d. sudarė nuomos sutartį.

Ginčo atveju sprendimÄ dėl patalpų ne konkurso bÅ«du iÅ¡nuomojimo priėmė Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija, nors tokia teisė jai nesuteikta, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčo patalpos iÅ¡nuomotos nesilaikant įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad sudarant ginčijamÄ nuomos sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos yra pagrįsti, kadangi ginčo sutartis sudaryta nesilaikant aptartos savivaldybei priklausančio turto nuomos tvarkos ir tokiu bÅ«du pažeidžiant VSTVNDJÄ® 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ imperatyvÄ .

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, netinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį patenkinti, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Michel ir partneriai“ sudarytÄ negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2438-(2.14.1.17-EK5) (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Taip pat yra pagrindas tenkinti ir iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimus – pripažinti negaliojančiais 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktÄ bei 2013 m. rugpjūčio 30 d. susitarimÄ dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pakeitimo.Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

CK 6.145 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Nagrinėjamu atveju ginčijama nuomos sutartimi savivaldybė perdavė atsakovui valdyti ir naudoti ginčo patalpas, o atsakovas mokėjo nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negali grÄ Å¾inti to, kÄ gavo nuomos laikotarpiu, t. y. ginčo patalpų naudojimosi ir valdymo, savivaldybė taip pat negali grÄ Å¾inti gauto nuomos mokesčio, todėl restitucija ginčo atveju negalima.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad restitucija paslaugos pirkime negalima, nes perkančiajai organizacijai, gavusiai pagal sutartį paslaugų įvykdymÄ , bÅ«tų priteisiamos ir už Å¡ias paslaugas sumokėtos lėšos, nors tiekėjui grÄ Å¾inti jo suteiktų paslaugų neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011).

Nors nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ir ginčas kilęs iš kitų teisinių santykių, tačiau išvada dėl restitucijos taikymo negalimumo pagal šioje byloje ginčijamos sutarties pobūdį atitinka. Dėl viešojo intereso Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė viešojo intereso pažeidimo fakto, kadangi nenustatytas savivaldybės teisės aktų pažeidimas sudarant ginčo sutartį, nenuginčytas faktas, kad savivaldybė pagal ginčo sutartį gavo 95 000 Lt nuompinigių, be to, savivaldybė neturi pretenzijų atsakovui dėl sutarties vykdymo.

Sutiktina su apelianto argumentais dėl Å¡ių teismo iÅ¡vadų nepagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bendrÄ ja prasme vieÅ¡asis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikÅ¡mingi visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga bÅ«tina Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių visuomenės vertybių užtikrinimui. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar ne.

Dėl to kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminę reikÅ¡mę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Teisės aktai nepateikia universalios ir aiÅ¡kios vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos apibrėžties.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio, jos turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiÅ¡kinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Tai reiÅ¡kia, kad galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro ieÅ¡kinį (CPK 49 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2013).

Byloje konstatuota, kad savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ iÅ¡nuomojo pažeisdama imperatyvias įstatymo nuostatas. Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia savivaldybės su atsakovu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus sudarytÄ savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto nuomos sutartį. Taigi prokuroras siekia iÅ¡ teisinių santykių apyvartos paÅ¡alinti niekinį sandorį. Toks ieÅ¡kinio reikalavimas, atsižvelgiant į savivaldybei priklausančio turto disponavimo tvarkÄ ir sÄ lygas, atitinka vieÅ¡ajam interesui keliamus kriterijus.

Teismo nurodyta aplinkybė, kad iš nuomos sutarties savivaldybė gavo pajamų, nepaneigia viešojo intereso pažeidimo fakto. VSTVNDJĮ (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2013-10-01) 81 straipsnyje įtvirtintas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Tai, kad savivaldybė gavo nuompinigių, nereiškia, kad buvo gauta maksimali nauda iš savivaldybei priklausančio turto.

Maksimalios naudos gavimas bÅ«tų užtikrintas turtÄ iÅ¡nuomojus vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du, kuomet turtas iÅ¡nuomojamas didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiam asmeniui. VieÅ¡o konkurso bÅ«du iÅ¡nuomojus savivaldybės turtÄ užtikrinama Å«kio subjektų konkurencija. Tik konkuruodami asmenys gali pasiÅ«lyti geriausiÄ nuomos kainÄ ir tokiu bÅ«du užtikrinti efektyvumo principo naudojant savivaldybės turtÄ Ä¯gyvendinimÄ , tuo pačiu ir visuomenės interesÄ , kad vieÅ¡osios nuosavybės valdymas ir naudojimas duos savivaldybei didžiausiÄ galimÄ naudÄ .

Ne konkurso tvarka suteikiant iÅ¡skirtinę galimybę vienam asmeniui iÅ¡sinuomoti turtÄ , nebuvo užtikrintas efektyvumo principas bei pažeistas vieÅ¡osios teisės principas. Neužtikrinus maksimalios naudos iÅ¡ savivaldybei priklausančio turto gavimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, todėl gindamas jį prokuroras turėjo pagrindÄ kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinus, atsakovo UAB „Michel ir partneriai“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

Taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria atsakovui UAB „Michel ir partneriai“ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str., 326 str. 1 d. 2 p.).IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ mokėjimo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

CPK 80 straipsnio 1dalies 5 punkte reglamentuota, kad kituose ginčuose už ieÅ¡kinį mokamas keturiasdeÅ¡imt vieno euro žyminis mokestis, o Å¡io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Tokiu atveju ieÅ¡kovo už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ mokėtinas žyminis mokestis sudaro 82 Eur ir ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinus, iÅ¡ atsakovų valstybei priteistina po 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Michel ir partneriai“ 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2438-(2.14.1.17-EK5), Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Michel ir partneriai“ 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktÄ ir Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Michel ir partneriai“ 2013 m. rugpjūčio 30 d. susitarimÄ dėl 2013 m. liepos 18 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2438-(2.14.1.17-EK5) pakeitimo.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, ir uždarosios akcinės bendrovės „Michel ir partneriai“, j. a. k. 110776277, po 41 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio.

Teisėjos                                                                 Danutė Gasiūnienė                                                                  Romualda Janovičienė                                                                  Dalia Kačinskienė