8f69ca61-c059-4ee9-a1fc-3429f9ebf4c3 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-578-894/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11069-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: .2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos UrbanavičiÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys – akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB lizingas“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė A. K. (toliau ir – ieškovė) patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-114497) atsakovui T. K. (toliau ir – atsakovas) prašė:

1) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo T. K. kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio vaiko R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina A. K.;

3) nepilnametės dukters R. K. iÅ¡laikymui iÅ¡ T. K. priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300,00 Eur iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. K.;

4) nustatyti T. K. ir dukters R. K. bendravimo tvarkÄ : T. K., su dukra R. K. bendrauja kas antrÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val. A. K. gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant A. K. arba kitam vaikui artimam asmeniui (seneliams);

5) po santuokos nutraukimo A. K. palikti santuokinę pavardę „K“;

6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu Å¡alims (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. K.. Å alys bendro Å«kio ir santuokinio gyvenimo neveda nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo. Atsakovo naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas neatitinka tinkamo sutuoktinio pareigų vykdymo. IeÅ¡kovės žiniomis atsakovas turi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o tai galimai susiję su neadekvačiu bei neteisėtu atsakovo elgesiu ieÅ¡kovės ir vaiko atžvilgiu.

Å alių nepilnametė dukra yra mažo amžiaus, jos psichologinius ir fizinius poreikius gali užtikrinti tik motina, todėl dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti atsakovo T. K. ir dukters R. K. tokiÄ bendravimo tvarkÄ : atsakovas su dukra R. K. bendrauja kas antrÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val. ieÅ¡kovės A. K. gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieÅ¡kovei arba kitam vaikui artimam asmeniui ((duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iuo metu nepilnamečio vaiko R.

K. poreikiai per mėnesį sudaro apie 650,00 Eur. IÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko R. K. iÅ¡laikymui priteistina 300,00 Eur suma, mokama periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ieÅ¡kovė materialiai iÅ¡laiko save pati, todėl iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalauja. Iki santuokos sudarymo ieÅ¡kovė yra įgijusi butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Butai yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė ir Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje nedalintini. Iki santuokos sudarymo atsakovas yra įgijęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Å is turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje nedalintinas. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Å¡alys nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo.

Ieškovė finansinių įsipareigojimų neturi, o apie atsakovo finansinius įsipareigojimus ieškovė duomenų neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti santuokinę pavardę „K“.

3. IeÅ¡kovė byloje pateikė vaiko poreikių lentelę (Reg. Nr. DOK-140222), kur nurodė Å¡iuos vaiko poreikius ir jų piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ (iÅ¡ viso per mėnesį 819,05 Eur): auklės paslaugos; vidutiniÅ¡kai 3 valandos per dienÄ (30 dienų); valandos įkainis – 5,00 Eur; iÅ¡ viso – 450,00 Eur per mėnesį; maistas „Aptamil Comfort“ (patiriantiems pilvo dieglius ir vidurių užkietėjimÄ ) 6 dienoms 1 pakuotė; pakuotės kaina – 9,00 Eur; per mėnesį – 45,00 Eur;

„Milupa“ tyrelė su morkomis, verÅ¡iena, bulvėmis (250 g už 1,89 Eur, kas antrÄ dienÄ , 15 dienų per mėnesį) – 28,35 Eur; „Milupa“ tyrelė su morkomis, verÅ¡iena ir bulvėmis (250 g už 1,59 Eur, kas antrÄ dienÄ , 15 dienų per mėnesį) – 23,85 Eur; ekologiÅ¡ka pieniÅ¡ka grikių košė „Marmaluzi“ (190 g už 1,36 Eur kasdien) – 40,80 Eur; „Mamuko košė“ (240 g už 3,50 Eur, 5 pakuotės per mėnesį) – 17,50 Eur; per savaitę 2 l pieno (1 litro kaina – 0,65 ct.); per mėnesį – 5,20 Eur; 1 sulčių pakuotė (1,30 Eur), per mėnesį – 39,00 Eur; transporto iÅ¡laidos; vidutiniÅ¡kai 10,00 Eur per mėnesį; rÅ«bai, avalynė – 30,00 Eur per mėnesį; lovytė, maitinimo stalas – 200,00 Eur; mėnesio suma – 16,66 Eur; vaistai, vitaminai papildai – 30,00 Eur per mėnesį; sauskelnės – 40,00 Eur per mėnesį (4 pakuotės mėnesiui, pakuotės kaina – 10,00 Eur); drėgnos servetėlės kÅ«dikiams – 2,69 Eur per mėnesį; bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos – vidutiniÅ¡kai 40,00 Eur per mėnesį.

4. Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (reg. Nr. DOK-123979) atsakovas nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kovės santuokinės pavardės, neprieÅ¡tarauja dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Atsakovas nurodė, kad iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui. Likusioje dalyje, t. y. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, atsakovas nurodė nesutinkantis.

IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui ir bendravimo tvarkos. Atsakovas prašė nustatyti jo pateiktÄ atsakovo ir dukters bendravimo tvarkÄ . IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie Å¡alių turtinę padėtį, nenurodo apie kiekvienÄ mėnesį gaunamÄ iÅ¡mokÄ už nepilnametį vaikÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kaip ir neįrodė kitų ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių.

Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai apie atsakovo naudotÄ smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė, kaltindama atsakovÄ tariamu tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu iki faktinio atsakovo išėjimo iÅ¡ bendrų namų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovės kreipimasis į policijÄ buvo siekis iÅ¡siskirti su atsakovu, esant jo kaltei, ir tokiu bÅ«du maksimaliai apriboti atsakovo bendravimÄ su dukra. Nors byloje yra pateikta duomenų apie tarp sutuoktinių kilusį konfliktÄ , pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

IeÅ¡kovės pozicija dėl smurto patvirtina, jog tarp sutuoktinių buvo tam tikras konfliktas. Tačiau Å¡io konflikto teisinis įvertinimas neatliktas, aplinkybės nebuvo patikrintos ikiteisminio tyrimo institucijų. IeÅ¡kovė nurodė deklaratyvius teiginius, apibÅ«dinančius atsakovÄ bei santykius su juo, atsakovo elgesį su ieÅ¡kove bei dukra. IeÅ¡kovės teiginiai yra iÅ¡galvoti, siekiant suformuoti neigiamÄ nuomonę apie atsakovÄ . IeÅ¡kovė pateikė informacijÄ apie atsakovui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir laikė tai atsakovo neadekvataus elgesio priežastimi.

Tačiau atsakovo (duomenys neskelbtini) visiški nesusiję su agresija ar kitokia grėsme aplinkiniams. Atsakovui diagnozuotas sutrikimas yra išgydomas, yra vartojami medikamentai, šalinantys pasireiškiančius požymius ((duomenys neskelbtini)). Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje (lojalumas, tarpusavio pagalba ir moralinė bei turtinė parama). Atsakovui susidūrus su sunkumais, pasireiškusiais (duomenys neskelbtini), iš ieškovės, kaip sutuoktinės, jokios pagalbos nesulaukė.

PrieÅ¡ingai, sulaukė konfliktų, Å¡eimos problemų perpasakojimo tretiesiems asmenims (ieÅ¡kovės draugėms, ieÅ¡kovės motinai, ženkliai prisidėjusiai prie dar didesnių konfliktų ir kt.). IeÅ¡kovė buvo nuteikinėjama prieÅ¡ atsakovÄ , ieÅ¡kovės motina sprendė už sutuoktinius įvairius klausimus ar jiems iÅ¡kilusias problemas, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė leido tretiesiems asmenims kiÅ¡tis ir reguliuoti sutuoktinių Å¡eimyninį gyvenimÄ . Ilgainiui dingo ieÅ¡kovės kantrybė iÅ¡klausyti atsakovÄ , kalbėtis dėl sutuoktiniams iÅ¡kilusių problemų, spręsti problemas.

Tarp Å¡alių ginčo nėra, jog po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai neturi pareigos iÅ¡laikyti vienas kitÄ . Po santuokos nutraukimo atsakovas T. K. nurodė pageidaujantis pasilikti pavardę „K“. Taip pat nurodė neprieÅ¡taraujantis dėl ieÅ¡kovės pavardės „K“. Ginčo tarp Å¡alių dėl turto nėra. Å alys yra sudariusios ikivedybinę sutartį, pagal kuriÄ susitarė, kad bet koks turtas (kilnojamas ir nekilnojamas turtas, turtinės teisės, prievolės, lėšos banko sÄ skaitose, darbo užmokestis, vertybiniai popieriai ir pajamos iÅ¡ vertybinių popierių, dividendai, pajamos ir kita), kuris kiekvieno iÅ¡ bÅ«simųjų sutuoktinių įgytas tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo, t. y. gyvenant susituokus, vieno iÅ¡ bÅ«simojo sutuoktinio vardu ir/arba registruotas iÅ¡ bÅ«simojo sutuoktinio vardu, bus atitinkamai kiekvieno bÅ«simojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsakovas pažymėjo, jog iki santuokos sudarymo atsakovas buvo įgijęs šį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ : butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 33,85 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė iki santuokos sudarymo yra įgijusi butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Å is turtas po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno iÅ¡ jų asmenine nuosavybe ir yra nedalintinas. Iki santuokos sudarymo atsakovas buvo prisiėmęs Å¡iuos turtinius įsipareigojimus: (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ suteiktas 1 000,00 Eur kreditas 36 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Mėnesio įmoka sudaro 39,78 Eur sumÄ ; (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ suteiktas 500,00 Eur kreditas 30 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

Mėnesio įmoka sudaro 20,92 Eur sumÄ ; (duomenys neskelbtini) su UAB SEB banku sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ suteiktas 2 000,00 Eur kreditas iki (duomenys neskelbtini). Mėnesio įmoka sudaro 42,95 Eur sumÄ ; (duomenys neskelbtini) su UAB SEB banku sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ suteiktas 7 000,00 Eur kreditas iki (duomenys neskelbtini). Mėnesio įmoka sudaro 157,64 Eur sumÄ . Vadovaujantis tarp sutuoktinių sudaryta ikivedybine sutartimi, tarp sutuoktinių ginčo nėra, kad aukščiau nurodyti T.

K. iki santuokos sudarymo įsigyti įsipareigojimai po santuokos nutraukimo lieka T. K. asmeninėmis prievolėmis. Tarp Å¡alių ginčo nėra, jog dukters gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina A. K.. Å alių nepilnametė dukra yra nedidelio amžiaus, specialiųjų poreikių neturi. IeÅ¡kovė neįrodė, kad dukrai per mėnesį yra reikalinga 650,00 Eur suma. 650,00 Eur suma sudaro ženkliai didesnę sumÄ nei Lietuvos Respublikoje patvirtinta minimali mėnesinė alga. IeÅ¡kovė nenurodė, kodėl iÅ¡ atsakovo yra reikalaujama iÅ¡laikymui 300,00 Eur suma, nors dukros poreikiams per mėnesį yra reikalinga 650,00 Eur suma.

Atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 043,50 Eur, jis turi įsipareigojimų, kurių mokėtina suma per mėnesį sudaro 261,29 Eur. IÅ¡ pajamų atėmus įsipareigojimų sumÄ , atsakovui lieka 782,21 Eur. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi vieno kambario butÄ , kuriame ir gyvena. Atsakovui nėra žinomos ieÅ¡kovės Å¡iuo metu gaunamos pajamos, yra žinoma tik tai, jog ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai. Viename iÅ¡ butų ieÅ¡kovė gyvena su dukra. Atsakovo vertinimu, dukters poreikiai galėtų sudaryti 360,00 Eur sumÄ ir Å¡ie poreikiai negali bÅ«ti prilyginami suaugusio asmens poreikiams.

Dukters iÅ¡laikymui reikalinga skirti kiekvienam iÅ¡ tėvų po 180,00 Eur. Tai užtikrintų vaikui pilnavertę mitybÄ , aprangÄ , avalynę, higienos priemones, medicininę priežiÅ«rÄ ir kt. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo giminaičiai yra atidavę daug aprangos ir avalynės, skirtos skirtingam vaiko amžiui, todėl mano, jog dukters poreikiai aprangai bei avalynei Å¡iai dienai jau yra iÅ¡ dalies patenkinti, todėl tai turi bÅ«ti taip pat įvertinta, skaičiuojant dukters poreikius ir priteisiant iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo.

Nurodė, kad Å¡iuo metu bendrauja su dukra teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta tvarka. Tačiau tarp Å¡alių ir toliau kyla ginčai dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos (dėl bendravimo su dukra dažnumo, dėl dukros nakvynių pas atsakovÄ , dėl ieÅ¡kovės bei kitų artimų žmonių dalyvavimo atsakovo bendravimo su dukra metu). IeÅ¡kovės nurodyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. Pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas su dukra matosi dažniau nei ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti nuolatinė atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų ir iÅ¡ esmės juos pažeidžia. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovo bendravimas su dukra kaip nors pažeistų vaiko interesus ar jų neatitiktų, atsakovas negalėtų, nesugebėtų pasirÅ«pinti dukra, ar kad atsakovas negalėtų sukurti dukros interesus atitinkančios aplinkos. Vaiko teisių apsaugos specialistai nėra nustatę jokių aplinkybių, kodėl atsakovas negalėtų bendrauti su dukra ar aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas maksimaliai riboti atsakovo bendravimÄ su dukra.

Atsakovas niekada dukrai nekėlė jokios grėsmės. PrieÅ¡ingai, visada ja rÅ«pinosi bei kÅ«rė jos interesus atitinkančiÄ aplinkÄ . Atsakovas pabrėžė, jog po dukters gimimo iki santykių su ieÅ¡kove nutrÅ«kimo vaikas bÅ«davo paliekamas tik su tėvu, kad ieÅ¡kovė (mama) galėtų pailsėti, iÅ¡simiegoti, susitikti su draugėmis ir kt. IeÅ¡kovė byloje teikė klaidinančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog neva ieÅ¡kovė bijo dėl dukters saugumo, kai Å¡i yra su tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė A. K. ir T. K. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A. K. paliko pavardę „K“, T. K. paliko pavardę „K“. Nustatė nepilnamečio vaiko R. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina A. K.. Nepilnametės dukters R. K. iÅ¡laikymui iÅ¡ T. K. priteisė kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 180,00 Eur nuo 2020 m. liepos 17 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , turto tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A.

K.. Nustatė Å¡alių nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkÄ :

1) iki (duomenys neskelbtini) (iki R. K. sueis (duomenys neskelbtini) metai) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra tokia tvarka: – kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.00 val.; – kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 11.00 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 14.00 val.;

2) nuo (duomenys neskelbtini) (dukrai R. K. suėjus (duomenys neskelbtini) metams) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra tokia tvarka: – kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu dukra lanko ikimokyklinę ar kitÄ ugdymo įstaigÄ , T. K. pasiima dukrÄ iÅ¡ jos lankomos ugdymo įstaigos; – kas antrÄ savaitgalį (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra su nakvyne, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 9.00 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20.00 val.;

3) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ lyginiais metais, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ nelyginiais metais, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val.;

4) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra Å v. Kūčių dienÄ (gruodžio 24 d.) ir pirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ (gruodžio 25 d.) lyginiais metais su nakvyne, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 9.30 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 25 d. iki 20.00 val. T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra antrÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ (gruodžio 26 d.) nelyginiais metais, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val.;

5) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra dukters gimtadienio dienÄ ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. A. K. turi teisę bendrauti su dukra dukters gimtadienio dienÄ ((duomenys neskelbtini)) nelyginiais metais;

6) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra kiekvienais metais savo gimimo dienos Å¡ventimo dienÄ , pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. Atitinkamai A. K. turi teisę bendrauti su dukra savo gimtadienio Å¡ventimo dienÄ ;

7) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra kiekvienais metais Tėvo dienÄ (birželio pirmasis sekmadienis), pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. A. K. turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais Motinos dienÄ (gegužės pirmasis sekmadienis);

8) dukrai R. K. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. su nakvyne nelyginiais metais, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. (nelyginiais metais) Å¡alių sutartu laiku ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 d. iki 20.00 val.;

9) Å¡alys turi teisę matytis ir bendrauti su dukra vasaros sezono atostogų metu (dukrai lankant lopÅ¡elį–darželį vasaros metu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 25 d.), o dukrai pradėjus lankyti mokyklÄ â€“ mokyklos atostogų metu (bet ne anksčiau kaip nuo birželio 15 d. ir ne vėliau kaip iki rugpjūčio 25 d.): – dukrai lankant darželį, po 14 (keturiolika) dienų. Å is laikas dalinamas į etapus, ne ilgesnius kaip 7 (septynios) dienos; – dukrai lankant mokyklÄ , po 30 dienų, šį laikÄ dalinant į etapus, ne trumpesnius kaip 7 (septynios) dienos (nebent Å¡alys sutartų dėl trumpesnės trukmės etapų); – vasaros sezono atostogų grafikai turi bÅ«ti Å¡alių suderinti elektroniniais laiÅ¡kais iki einamųjų metų gegužės 15 dienos. Derinant vasaros atostogų su dukra laikÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į kiekvienos iÅ¡ Å¡alių darbovietėje numatytÄ atostogų laikÄ ;

10) dukrai pradėjus lankyti mokyklÄ , kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi teisę bendrauti su dukra pusę jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko. Atostogų grafikai turi bÅ«ti Å¡alių suderinti elektroniniais laiÅ¡kais ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 (du) mėnesius iki dukters einamųjų atostogų pradžios;

11) jeigu T. K. galimybė matytis ir bendrauti su dukra pagal aukščiau nurodytÄ bendravimo tvarkÄ negalėjo bÅ«ti įgyvendinta dėl A. K. kaltės arba dėl to, kad A. K. pasiėmė dukrÄ slaugymui į vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (arba T. K. pristatė dukrÄ motinai slaugymui į vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ), kaip tai numatyta Å¡ioje bendravimo tvarkoje, tokiu atveju bendravimo su dukra laikas yra perkeliamas į kitÄ Å¡alių suderintÄ dienÄ . A. K. priklausančios atostogų dienos nėra laikomos priežastimi perkelti T. K. bendravimo su dukra laikÄ ;

12) A. K. turi teisę atsisakyti leisti T. K. bendrauti su dukra pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , jeigu dukra serga. Tokiu atveju T. K. turi teisę pasimatyti su dukra dukters gyvenamojoje vietoje (ne ilgiau kaip 1 (vienÄ ) valandÄ ) ar kitoje vaiko slaugymo vietoje, laikantis vaikui gydančio gydytojo nustatyto gydymo ir poilsio režimo: lankyti dukrÄ jos gyvenamojoje vietoje T. K. turi teisę 1 (vienÄ ) Å¡alių suderintÄ valandÄ jam priklausančiu (pagal grafikÄ ) bendravimo su dukra laiku;

13) dukrai susirgus bendravimo su tėvu T. K. metu, T. K. įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai motinÄ A. K. ir sudaryti galimybę A. K. pasimatyti su dukra bei pasiimti jÄ slaugymui į vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ arba pats pristatyti dukrÄ motinai slaugyti į vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , o neatidėliotinu atveju informavus A. K. pristatyti dukrÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ . Tokiu atveju bendravimo su dukra dienos, kurių metu dukra susirgo ir sirgo (buvo perkeltas į vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ), yra perkeliamos į kitas Å¡alių suderintas dienas;

14) T. K., negalėdamas dukters paimti Å¡ios bendravimo su dukra tvarkos 1–2 punktuose nustatytu laiku, turi apie tai praneÅ¡ti A. K. ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 (vienÄ ) dienÄ iki numatytos bendravimo dienos. T. K., negalėdamas dukters paimti Å¡ios bendravimo su dukra tvarkos kituose punktuose nustatytu laiku, turi apie tai praneÅ¡ti A. K. ne vėliau kaip prieÅ¡ 7 (septynias) dienas iki numatytos bendravimo dienos. Vėluojant dukrÄ pristatyti Å¡ioje bendravimo su dukra tvarkoje numatytu laiku daugiau kaip 10 (deÅ¡imt) minučių, T. K. turi apie tai praneÅ¡ti A. K. skambučiu arba SMS trumpÄ ja žinute. Kitus patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Priteisė atsakovui T. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K. 512,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas nustatė, kad A. K. ir T. K. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini), Å¡alims gimė dukra R. K.. A. K. ir T. K. iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), sudarė ikivedybinę sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-114497 priedÄ ). Ikivedybinės sutarties 2.1 papunkčiu Å¡alys susitarė, kad bet koks turtas (kilnojamas ir nekilnojamas turtas, turtinės teisės, prievolės, lėšos banko sÄ skaitose, darbo užmokestis, vertybiniai popieriai ir pajamos iÅ¡ vertybinių popierių, dividendai, pajamos ir kita), kuris kiekvieno iÅ¡ bÅ«simųjų sutuoktinių įgytas tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo, t. y. gyvenant susituokus, vieno iÅ¡ bÅ«simojo sutuoktinio vardu ir/arba registruotas iÅ¡ bÅ«simojo sutuoktinio vardu, bus atitinkamai kiekvieno bÅ«simojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

7. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo teismas konstatavo, jog objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų Å¡alių teiginius apie iÅ¡imtinai vieno sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, byloje nėra. Abi Å¡alys viena kitÄ itin neigiamai charakterizavo, tačiau nei viena Å¡alis nepripažino savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo.

8. Nurodė, kad byloje liudytojomis apklaustos ieÅ¡kovės motina B. S., atsakovo motina S. J. T., ieÅ¡kovės motinos artima draugė J. S., atsakovo dėdė S. B. negalėjo pateikti detalių paaiÅ¡kinimų apie sutuoktinių privatų gyvenimÄ , nes apie jį žinojo tik fragmentiÅ¡kai. Minėti liudytojai yra artimi Å¡alims asmenys, todėl jų suinteresuotumas yra akivaizdus – ieÅ¡kovės motina ir ieÅ¡kovės motinos artima draugė teigiamai atsiliepė apie ieÅ¡kovę, kritikavo atsakovÄ . Tuo tarpu atsakovo motina ir dėdė parodymus teikė atsakovo naudai. Nurodė, jog liudytojų parodymų patikimumas, nesant kitų objektyvių duomenų, yra abejotinas.

9. Ieškovė A. K. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovo naudoto psichologinio ar fizinio smurto jos atžvilgiu. Remtis tik prielaidomis, paremtomis išimtinai ieškovės žodiniu paaiškinimu, teismas neturi pagrindo. Ieškovės nurodytas atsakovo naudoto psichologinio (fizinio) smurto faktas grįstas tik pačios ieškovės žodiniais paaiškinimais, kurie, visų byloje esančių įrodymų kontekste, vertinami kaip nepakankami konstatuoti atsakovo kaltę (CPK 183, 185 straipsniai).

10. Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas pripažino, kad Å¡alys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismo vertinimu, faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , į sutuoktinių teises ir tarpusavio pareigas. Å alys nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieÅ¡koti kompromisų Å¡eimoje, derintis vienas prie kito.

Taigi, viena esminių Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iÅ¡ jų kaltė, o skirtingi Å¡alių požiÅ«riai į atskirų problemų sprendimÄ ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas Å¡ių požiÅ«rių suderinti tarpusavyje. Å alys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ padarė negalimu. Abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras Å¡alių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis).

Teismas konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

11. Nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovei palikta santuokinė pavardė „K“, atsakovui palikt jo turėta pavardė „K“.

12. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, galintys patys save išsilaikyti, byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, todėl išlaikymas nepriteisiamas.

13. A. K. ir T. K. iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), sudarė ikivedybinę sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-114497 priedÄ ), todėl santuokos nutraukimo byloje nespręstas klausimas dėl Å¡alių iki santuokos sudarymo įgyto ir asmeninės nuosavybės teise registruoto turto (nekilnojamojo turto – butų, transporto priemonės) padalinimo bei prievolių vykdymo tretiesiems asmenims AB SEB bankui ir UAB „SB lizingas“.

14. Nesant tarp šalių ginčo, nepilnamečio vaiko R. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. K..

15. Spręsdamas dėl šalių dukrai priteistino išlaikymo dydžio teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, medikamentams, vitaminams, transporto išlaidoms, būsto užtikrinimui, kitoms išlaidoms (vaiko baldai, kiti daiktai ir pan.) yra protingi, adekvatūs ir pagrįsti. Šie poreikiai sietini su būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimu. Nurodė, kad ieškovės nurodyta šių išlaidų piniginė išraiška (369,05 Eur per mėnesį; žr. teismo sprendimo 2.5 papunktį) laikoma adekvačia ir protinga – reikalauti, kad ieškovė pateiktų kiekvieno vaiko poreikiams užtikrinti daikto įsigijimo dokumentus (prekių čekius ir pan.) nėra pagrindo.

16. Teismas konstatavo, kad neįrodytos ieÅ¡kovės nurodytos 450,00 Eur per mėnesį iÅ¡laidos auklei. IeÅ¡kovė neįrodė, kad kiekvienÄ mėnesį be iÅ¡imties už auklės paslaugas yra mokama po 450,00 Eur. Ä® bylÄ pateiktas vienas mokėjimo nurodymas dėl 450,00 Eur pervedimo už 2021 m. sausio mėnesį tokių iÅ¡laidų reguliarumo nepatvirtina (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-55878 priedÄ ). Byloje liudytoja apklausta J. S. nepatvirtino ieÅ¡kovės žodinių paaiÅ¡kinimų, kad už 5,00 Eur valandinį atlygį ji teikia auklės paslaugas vidutiniÅ¡kai po 3 valandas kiekvienÄ dienÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad J. S. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokio pobÅ«džio veikla (auklės paslaugos). Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad, esant poreikiui, vaiko papildoma priežiÅ«ra galėtų pasirÅ«pinti ir jis pats, kaip tėvas, jeigu jam bÅ«tų sudaryta galimybė dažniau matytis su dukra.

17. Teismo vertinimu, skirstant lėšas visoms nepilnamečio vaiko išlaidoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, (duomenys neskelbtini) amžiaus R. K. poreikių patenkinimui per mėnesį 369,00 Eur suma (ieškovės nurodyta poreikių suma, neįskaitant išlaidų auklei) yra pakankama. Nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. Taigi vaiko poreikius iš dalies patenkina ir valstybė (369,00 Eur – 73,50 Eur = 295,50 Eur).

18. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad abiejų Å¡alių turtinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili. Abiejų Å¡alių turtinė padėtis leidžia lygiomis dalimis, t. y. apytiksliai po 148,00 Eur (295,50 Eur : 2 = 147,75 Eur), prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo: abi Å¡alys asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto; atsakovas T. K. nuosavybės teise valdo ir vienÄ transporto priemonę; abi Å¡alys gauna periodines pajamas (atsakovas gauna darbo užmokestį, ieÅ¡kovė – iÅ¡mokas iÅ¡ valstybės); daugiau iÅ¡laikytinių Å¡alys neturi; atsakovo įsipareigojimai dviem kreditoriams nėra itin dideli; byloje nėra duomenų, kad Å¡alys negalėtų dėti pastangas ir gerinti savo turtinę padėtį, siekiant užtikrinti vienintelio vaiko materialiuosius poreikius.

19. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į atsakovo argumentus, kad jis neprieÅ¡tarauja dėl 180,00 Eur iÅ¡laikymo vaikui teikimo, teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteisė nepilnametei R. K. po 180,00 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones priėmimo 2020 m. liepos 17 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

20. Spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių atsakovo T. K. bendravimas su skyrium gyvenančia dukterimi turėtų būti apribotas maksimaliai.

21. Nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės žodinius paaiÅ¡kinimus, apie atsakovo galimai netinkamÄ elgesį vaiko atžvilgiu, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nėra pajėgus savarankiÅ¡kai prižiÅ«rėti dukrÄ . Nurodė, kad teismas neturi pagrindo remtis ieÅ¡kovės motinos B. S. ir jos artimos draugės J. S. subjektyvia nuomone, kad vaikui su atsakovu yra nesaugu. Å ių liudytojų parodymai vertintini kaip subjektyvi ir neigiama Å¡ių asmenų nuomonė apie atsakovÄ , tai negali bÅ«ti pakankamu įrodymu dėl atsakovo netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui medicininių dokumentų, patvirtinančių jos paaiÅ¡kinimus, kad vaikas patiria nerimo ir miego sutrikimus po bendravimo su atsakovu. IeÅ¡kovės argumentus, kad atsakovas neturi socialinių įgÅ«džių vertino iÅ¡imtinai tik kaip subjektyviÄ ieÅ¡kovės nuomonę apie sutuoktinį, neturinčiÄ teisinės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui. IeÅ¡kovės argumentai apie galimai atsakovo nestabiliÄ ir nuolat blogėjančiÄ (duomenys neskelbtini) buvo paneigti objektyviais duomenimis (medicininiais dokumentais, (duomenys neskelbtini) liudijimu). (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kinimai patvirtina atsakovo siekį (duomenys neskelbtini).

22. Šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos planas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (duomenys neskelbtini) gruodžio raštas patvirtina, kad konfliktinės situacijos tarp šalių kyla ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Konfliktinės situacijos kyla, kai šalys faktiškai susitinka. Šalys negeba bendromis pastangomis, t. y. kartu, rūpintis vaiku, todėl vaiko ir skyrium gyvenančio atsakovo bendravimas turėtų (galėtų) vykti emociškai neutralesnėje vietoje nei vien tik ieškovės gyvenamoji vieta.

23. Atsakovo valia yra realiai prisidėti prie vaiko auginimo. Atsakovas, turėdamas reguliarias darbines pajamas, yra pajėgus užtikrinti vaikui tinkamas buities sÄ lygas ir savo gyvenamojoje vietoje.

24. Teismas nepagrįstu laikė reikalavimÄ nustatyti, kad duktė ir atsakovas bendrautų iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje ir bÅ«tinai dalyvaujant kitam asmeniui. Toks reikalavimas prieÅ¡tarauja vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo teisei savarankiÅ¡kai kurti tarpusavio ryšį ir bendrauti betarpiÅ¡kai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas keltų kokiÄ nors realiÄ grėsmę vaikui, negalėtų užtikrinti savo vaiko priežiÅ«ros tuo laikotarpiu, kai vaikas bendrautų su tėvu (atsakovu). Atsakovo gebėjimus rÅ«pintis dukra paliudijo ir atsakovo motina S. J. T. bei dėdė S. B..

25. Atsakovo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikta bendravimo tvarka yra pakankamai racionali bei užtikrinanti vaiko ir tėvo bendravimo realias galimybes. IÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, jog vaikui sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus tėvo ir dukters bendravimas turėtų bÅ«tų intensyvesnis. Atsakovo nurodyta bendravimo tvarka iÅ¡ esmės yra racionali, atitinkanti tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio tėvo teises bei interesus, kartu užtikrinanti vaiko motinos teisę bÅ«ti informuotai apie vaikÄ , Å¡iam esant su tėvu. Teismas nurodė, kad teismo iniciatyva atsakovo nurodyta bendravimo tvarka koreguotina tik tiek, kiek reikalinga Å¡alinti tokias nuostatas, kaip „šalių susitarimu“, nes iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad kol kas Å¡alių bendra valia nėra objektyviai įmanoma vaiko auklėjimo klausimu. Taip Å¡alintinos abstraktaus bei sÄ lyginio pobÅ«džio nuostatos (bendravimo tvarkos 15–18 punktai netvirtintini).

26. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo teismas nurodė, kad atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės; patenkintas reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, tačiau dėl Å¡io reikalavimo ginčo tarp Å¡alių nebuvo; reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui patenkintas 60 procentų (praÅ¡yta priteisti 300,00 Eur iÅ¡laikymÄ , priteista – po 180,00 Eur per mėnesį); atmestas reikalavimas nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkÄ â€“ nustatyta bendravimo tvarka pagal atsakovo atsiliepimÄ .

Teismas laikė, kad patenkinta 20 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, atmesta – 80 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų. Atitinkamai ieÅ¡kovei A. K. iÅ¡ atsakovo T. K. priteistina 297,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma: 20 procentų jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ â€“ 260,00 Eur (1 300,00 Eur x 20 procentų = 260,00 Eur; žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-55977 priedus); 37,50 Eur už patenkintÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio (žr. procesinio dokumento Reg.

Nr. DOK-83622 priedÄ ). Atsakovui T. K. atitinkamai priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės 810,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma ((975,00 Eur iÅ¡laidos už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas + 38,00 Eur žyminis mokestis už atskirÄ jį skundÄ ) x 80 procentų = 810,40 Eur (žr. procesinių dokumentų Reg. Nr. DOK-13555, Reg. Nr. DOK-125697 ir Reg. Nr. DOK-101667 priedus). Pritaikius prieÅ¡prieÅ¡inių Å¡alių turtinių reikalavimų įskaitymÄ , atsakovui T. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K. priteistina 512,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (810,40 Eur – 297,50 Eur = 512,90 Eur).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 27. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. K. praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimÄ (iÅ¡skyrus dalį dėl sutuoktinių pavardžių, tarpusavio iÅ¡laikymo nereikalingumo ir nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ A. K. ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Å alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi dėl atsakovo naudojamo smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę – dėl sutuoktinio T.

K. panaudoto smurto ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policijÄ . PraneÅ¡ime policijai buvo fiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė prašė kaimynų pagalbos, nes jÄ sutuoktinis užrakino bute, atėmė telefonÄ . Policijos pareigÅ«nams A. K. paaiÅ¡kino, kad sutuoktinis prieÅ¡ jÄ naudojo psichologinį smurtÄ , elgėsi agresyviai, turi psichikos sutrikimų. IeÅ¡kovė nurodė fizinio smurto iÅ¡ sutuoktinio nepatyrusi, tačiau iÅ¡sigando dėl neadekvataus sutuoktinio elgesio.

T. K. buvo sulaikytas. Ikiteisminis tyrimas 2020 m. liepos 16 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 3-iojo skyriaus prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, padarius iÅ¡vadÄ , kad T. K. veiksmuose nebÅ«ta nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ ), požymių. 1.2. Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kas įtakoja jo neadekvatų, neteisėtÄ elgesį ieÅ¡kovės atžvilgiu (ieÅ¡kovas yra laužęs duris, kitas duris išėmęs, ne kartÄ atėmęs telefonÄ , raktus). (duomenys neskelbtini) atsakovas nuo ieÅ¡kovės buvo nuslėpęs – jeigu bÅ«tų žinojusi, ji nebÅ«tų sudariusi su atsakovu santuokos, bijodama atsakovo neadekvataus elgesio ir grėsmės savo saugumui.

Nors atsakovas privalo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini), dėl ko (duomenys neskelbtini). 1.3. Dėl teismo veiksmų buvo apribota ieÅ¡kovės galimybė įrodyti atsakovo naudotÄ psichologinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, nes teismas nutarė apklausti tik du liudytojus, o vėliau padarė iÅ¡vadÄ , jog liudytojai yra artimi Å¡alims asmenys, todėl jų parodymų patikimumas yra abejotinas. 1.4. Teismo iÅ¡vada dėl liudytojų nepatikimumo yra nepagrįsta. Dažniausiai Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis ir gali patvirtinti bÅ«tent artimi sutuoktinių giminaičiai, kadangi dėl jų artimo ryÅ¡io minėti asmenys daugiausia dalyvauja sutuoktinių gyvenime ir gali paliudyti apie tiesiogiai matytus įvykius. 1.5.

Teismas atmetė tiek ieškovės, tiek atsakovo kviestų liudytojų parodymus, nors net ir atsakovo motina bei dėdė pripažino, jog tik nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus patikėtų atsakovui vienam pasiimti savo vaikus. Atsakovo kviesti liudytojai nepasitiki jo galimybėmis vienam būti su šalių nepilnamete dukterimi. Be to, pats atsakovas prisipažino, jog yra spyręs į duris, nes susierzino, pripažino, jog ieškovę vadindavo „(duomenys neskelbtini)“, nors ieškovė verkdama prašydavo taip nevadinti.

Liudytojų parodymai ir atsakovo paaiÅ¡kinimai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo elgesys iÅ¡ tiesų yra neprognozuojamas, jis lengvai netenka kantrybės, elgiasi su sutuoktine nepagarbiai, o jo elgesys kelia grėsmę tiek ieÅ¡kovei, tiek Å¡alių nepilnametei dukrai. 1.6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nors atsakovas ir nebuvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija ir kitokios kaltės įrodinėjimo taisyklės, tačiau minėto ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo pakankami, juos vertinant kartu su liudytojų parodymais, siekiant charakterizuoti atsakovÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , jog jo elgesys yra neprognozuojamas, neadekvatus. 1.7.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. 1.8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalioji mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių yra 730,00 Eur, o, atskaičius mokesčius, sudaro 533,65 Eur sumÄ per mėnesį.

IÅ¡ Å¡ios sumos atimtina 73,50 Eur suma (nuo 2022 m. sausio 1 d.), kuriÄ vaikui skiria Kauno miesto savivaldybės administracija („vaiko pinigai“), todėl tėvai privalėtų dengti ne mažesnius nei 460,15 Eur nepilnamečio vaiko poreikius, atitinkamai teismas privalėjo iÅ¡ atsakovo priteisti ne mažiau nei 230,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų. 1.9. Teismas priteisė tokiÄ iÅ¡laikymo sumÄ , su kuria sutiko atsakovas, nenurodydamas, kokių poreikių tenkinimui turėtų bÅ«ti skiriama 64,45 Eur suma ((180*2) (teismo nustatyta tėvų teikiamo iÅ¡laikymo suma) + 73,50 (savivaldybės skiriami „vaiko pinigai“) =433,50 (vaikui iÅ¡laikyti skiriama suma) – 369,05 Eur (vaiko poreikiai nurodyti ieÅ¡kovės lentelėje neskaitant lėšų auklei)).

Nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas nesutiko su ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, jog Å¡alių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui yra bÅ«tina samdyti auklę. 1.10. Ä® bylÄ pateikta vaiko poreikių lentelė atspindi tik minimalius dukters poreikius (auklė, maistas, transportas, rÅ«bai, avalynė, keli baldai, vaistai, sauskelnės, drėgnos servetėlės, bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos), tačiau į jÄ nėra įtrauktos higienos prekės (prausimosi priemonės, kremai, Å¡ampÅ«nai, skalbimo priemonės, patalynė, rankÅ¡luosčiai), ugdymo priemonės (lavinamieji žaislai, knygos, pratybos, kanceliarinės prekės – pieÅ¡tukai, guaÅ¡as ir t. t., neįtrauktas neiÅ¡vengiamas mokestis už darželį, rinkliavos, ugdymo priemonės darželiui, laisvalaikio iÅ¡laidos (žaislai, spektakliai, muziejai, Å¡ventės, atostogos), nenurodytos užklasinės veiklos (bÅ«reliai), nenumatytos iÅ¡laidos. 1.11.

Teismas neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovė į darbÄ grįš, (duomenys neskelbtini), t. y. nuo (duomenys neskelbtini), o dukra darželį–lopÅ¡elį galės pradėti lankyti tik nuo (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) mėnesius reikės naudotis auklės paslaugomis. Vėliau auklė bus reikalinga nuvedant arba parvedant dukrÄ iÅ¡ darželio (atsakovas Å¡iuo aspektu neturėtų galimybės padėti, nes jo darbo grafikas yra nuo 7 val. iki 18 val.). Ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovė naudojasi auklės paslaugomis.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja J. S. patvirtino, jog ji ateina prižiÅ«rėti Å¡alių dukros pagal poreikį, kas per dienÄ gaunasi po 3 valandas (15 Eur iÅ¡laidos per dienÄ ). Å alių dukrai pradėjus lankyti darželį, už jį reikės mokėti apie 50 Eur/mėn. Pradėję lankyti ugdymo įstaigÄ vaikai itin daug laiko serga, tad tokiais atvejais ieÅ¡kovei taip pat teks kreiptis į auklę. Be to, auklės paslaugos bus reikalingos ir ugdymo įstaigos atostogų metu, nes darbuotojai neturi tiek atostogų (atsakovas nurodė, jog atostogauti gali tik gruodžio ir liepos mėnesiais). 1.12.

Teismas neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog skyrius palaiko ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio (300,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės) priteisimo. 1.13. Teismas nepagrįstai nepatvirtino ieÅ¡kovės praÅ¡omos atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos.

Teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytus konkrečius atsakovo elgesio pavyzdžius, keliančius grėsmę šalių nepilnametei dukrai, jų nevertino. 1.14. Ieškovė nesutinka, kad atsakovui būtų suteikta teisė su mažamečiu vaiku bendrauti vienam be ieškovės ar kitų artimų giminaičių (dukters senelių), kadangi jis ne tik kad neturi jokių tėvystės įgūdžių, bet ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuri turi įtakos atsakovo elgesiui su vaiku ir dėl ko nepilnamečiam vaikui vienam likti su atsakovu yra nesaugu.

Palikus galioti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , nepilnametei dukrai nebÅ«tų užtikrinama saugi aplinka. 1.15. (duomenys neskelbtini) sÄ lygoja faktÄ , jog Å¡alių dukrai vienai su atsakovu pasilikti yra nesaugu (pvz.:). 1.16. IeÅ¡kovė neturi galimybės pateikti medicininių dokumentų, patvirtinančių jos paaiÅ¡kinimus, kad vaikas patiria nerimo ir miego sutrikimus po bendravimo su atsakovu. Å iuo metu Å¡alių dukrai nėra (duomenys neskelbtini) metų – tokio amžiaus vaikas neturi galimybės iÅ¡sakyti savo nuomonės, vaiko psichiatras ar psichologas taip pat tiesiogiai su vaiku negali bendrauti, tad jeigu bÅ«tų teikiami medicininiai dokumentai, jie bÅ«tų suraÅ¡yti iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, kuriuos ji pateikė teismui. 1.17.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija palaikė ieÅ¡kovės reikalaujamÄ nustatyti minimaliÄ atsakovo ir Å¡alių dukters bendravimo tvarkÄ , nes atsižvelgė į tas aplinkybes, kad 2021 m. gruodžio mėn. atsakovas norėjo iÅ¡sineÅ¡ti sergančiÄ Å¡alių dukrÄ Ä¯ laukÄ , dėl ko teko kviesti policijos pareigÅ«nus, taip pat iki teisminio proceso atsakovas nesidomėjo mergaitės sveikata, nežinojo net kokioje poliklinikoje vaikas yra registruotas. Teismas į iÅ¡vadÄ neatsižvelgė. Teismas sprendime citavo tik institucijos motyvÄ , jog vaikui sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus tėvo ir dukters bendravimas turėtų bÅ«ti intensyvesnis nei dvi valandos kas dvi savaites – tačiau skyrius nenurodė sutinkantis su atsakovo nurodoma maksimalia bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka. 1.18.

Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nesiekia koreguoti savo elgesio dukters atžvilgiu, mokytis tramdyti pyktį. 1.19. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka pernelyg riboja atsakovo ir Å¡alių nepilnametės dukters ryšį, neprivalėjo vadovautis tik ieÅ¡kovės ar atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka, o galėjo palikti galioti tokiÄ tvarkÄ , dėl kurios Å¡alys buvo susitarusios. 1.20. Nustatyta atsakovo bendravimo su Å¡alių nepilnamete dukra tvarka ne tik yra pernelyg plati, bet ir neatitinka dukters dienos režimo, yra neaiÅ¡ki: nustatyta, kad iki (duomenys neskelbtini) atsakovas dukrÄ turės pasiimti kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val., nors dukra nuo 12.30 val. iki 15.00 val. miega pietų miego (toks režimas taikomas ir lopÅ¡elyje–darželyje); pareinamasis laikotarpis tik simbolinis, jis nebus vykdomas, nes byla apeliacine tvarka bus iÅ¡nagrinėta pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Tokiu bÅ«du atsakovas be jokio pereinamojo laikotarpio galės iÅ¡kart pasiimti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukrÄ su nakvyne, nors ji dar nė karto gyvenime nėra nakvojusi svetimoje aplinkoje be ieÅ¡kovės. Pereinamasis laikotarpis turėtų bÅ«ti nustatytas iki kol dukrai sueis (duomenys neskelbtini) metai. Atsakovas dirba iki 18.00 val., todėl antradieniais ir ketvirtadieniais atsakovas neturės galimybės paimti dukrÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, nes darželis dirba iki 17.30 val. Nėra aiÅ¡ki bendravimo tvarka vasaros atostogų metu.

Nei rudens, nei pavasario atostogų metu atsakovas neturės galimybių bendrauti su Å¡alių dukra, todėl bendravimo tvarkos dalis, kurioje numatyta teisė atsakovui bendrauti su dukra pusę jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų nebus realiai vykdoma. Bendravimo perkėlimas po vaiko ligos, tik dar labiau bendravimo tvarkÄ daro komplikuota.

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas T. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos duomenimis, teismas nenukrypo nuo aukščiausiojo teismo praktikos, formuojamos tokio pobÅ«džio bylose, tuo tarpu ieÅ¡kovė klaidina teismÄ . 2.2. Teismas pagrįstai nustatė, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės. IeÅ¡kovės argumentai, susiję su santuokos nutraukimu, yra prieÅ¡taringi.

Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę. 2021 m. balandžio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas tiek jos, tiek mergaitės atžvilgiu. Apeliaciniame skunde teigia, kad jos atžvilgiu naudotas tik psichologinis smurtas, o fizinio smurto nepatyrė. 2.3. IeÅ¡kovė santuokos iÅ¡irimo priežastimi nurodomÄ atsakovo naudotÄ smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę įrodinėjo vienintele aplinkybe, t. y. jog ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, ir tuo pagrindu pradėtu ikiteisminiu tyrimu.

Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę. 2.4. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė grindžia aplinkybe, kad atsakovas nuslėpė (duomenys neskelbtini) ir jei bÅ«tų (duomenys neskelbtini) žinojusi, bÅ«tų netekėjusi. Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji nurodė, jog žinojo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė atsakovo elgesio nesiejo su (duomenys neskelbtini), o siejo su dukters gimimu ir pasikeitusia rutina. 2.5.

Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių neadekvatų atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu. Ieškovė nurodo tik bendruosius atsakovui (duomenys neskelbtini), kurie jos nuomone būdingi atsakovui. Atsakovui (duomenys neskelbtini), todėl faktiškai nėra galimybės nustatyti ar atsakovas faktiniu santuokos nutrūkimo momentu ((duomenys neskelbtini)) iš tiesų (duomenys neskelbtini) ir jam (duomenys neskelbtini), ar faktiniu santuokos nutrūkimo momentu atsakovui jau (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė nurodo tuos požymius, kurie palankesni jos nurodomoms aplinkybėms.

Tačiau ieÅ¡kovės vertinimas skiriasi nuo atsakovo vertinimo. 2.6. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl trijų, iÅ¡ keturių praÅ¡omų, liudytojų apklausos. Vėliau pati ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl V. R. apklausos. Apeliantė nenurodė kokių įrodymų byloje trÅ«ksta, kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡reikalauti ir kokias konkrečiais bylai reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡ie įrodymai galėtų patvirtinti ar paneigti ar pan. 2.7.

IeÅ¡kovė ignoravo atsakovo (duomenys neskelbtini), ja nesidomėjo. IeÅ¡kovė nesiekė spręsti tarpusavyje iÅ¡kilusių problemų, konfliktinių situacijų ir pan., dėl ko, pažeidė savo, kaip sutuoktinės, įstatyme įtvirtintas pareigas bÅ«ti lojaliai, teikti kitam sutuoktiniui moralinę paramÄ , rÅ«pintis juo ir kt. 2.8. Tik apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo apie iÅ¡laidas higienos prekėms, ugdymo priemonėms, mokesčiui už darželį, laisvalaikio ir užklasines iÅ¡laidas bei nenumatytas iÅ¡laidas.

Tačiau nenurodo jų dydžio, dažnumo. Pati ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ suformuoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . 2.9. Vaiko poreikių tenkinimui reikalinga pinigų suma nustatoma sprendimo priėmimo metu, todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad vaiko poreikiai augant didėja, ar ateityje didės dėl kitų aplinkybių, neturi reikÅ¡mės ginčo nagrinėjimui. 2.10. Pirmosios instancijos teismas pagrindė, kodėl netvirtinamos iÅ¡laidos auklei. IeÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinybės samdyti auklę, nepagrindė faktinių iÅ¡laidų. 2.11.

Ieškovė nepagrįstai prie kasdieniniams poreikiams reikalingų išlaidų priskiria išlaidas lovytei, stalui, maitinimo stalui. Šios išlaidos nėra skirtos kasdieninių poreikių tenkinimui. Nepagrįstos būsto išlaikymo, transporto išlaidos. Net jei dukra ir negyventų su ieškove, ieškovė turėtų mokėti mokesčius. Be to, ieškovė nurodo nepagrįstai dideles išlaidas dukros maistui (199,70 Eur). Atsakovo teigimu 150,00 Eur suma maistui per mėnesį yra protinga ir jos nereikia papildomai įrodinėti rašytiniais įrodymais.

Taip pat nepateikti įrodymai, kad dukrai reikalingos 30,00 Eur iÅ¡laidos vaistams kas mėnesį. 2.12. Tai, kad ieÅ¡kovės nurodyta vaiko poreikiams reikalinga suma yra nepagrįsta, patvirtina aplinkybė, jog ieÅ¡kovės gaunamos pajamos yra mažesnės už Å¡iÄ sumÄ . IeÅ¡kovės nurodoma dukrai bÅ«tina iÅ¡laikyti suma yra ženkliai didesnė nei minimali mėnesinė alga. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių dukros poreikiams patenkinti yra reikalinga ženkliai didesnė suma nei suaugusiam asmeniui. 2.13.

Apeliantė siekia, jog atsakovas su dukra bendrautų per kalendorinį mėnesį vos 4 valandas, o tai galėtų bÅ«ti tik iÅ¡skirtiniu atveju. Apeliantė siekia, kad atsakovo bendravimas su dukra vyktų iÅ¡imtinai dalyvaujant arba pačiai ieÅ¡kovei, arba dalyvaujant trečiajam asmeniui, įvardijamam kaip dukrai artimam asmeniui (tačiau neaiÅ¡ku kokie asmenys patenka į šį apibÅ«dinimÄ ). 2.14. IeÅ¡kovės argumentai, susiję su atsakovo gebėjimu prižiÅ«rėti dukrÄ yra prieÅ¡taringi.

Ji nurodo, kad turi būti taikomas (duomenys neskelbtini) metų pereinamasis laikotarpis, nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. 2.15. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė ieškovės argumentus apie tai, kad dukrai atsakovas kelia ar keltų grėsmę, kenkia ar kenktų jos interesams, jog dukrai būtų nesaugu likti nakvoti su tėvu ir pan. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ir Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvada. Ieškovė nenurodo kokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neturi tėvystės įgūdžių.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovui bendrauti su dukra bÅ«tų reikalinga psichologo pagalba. Tarp atsakovo ir dukros yra susidaręs emocinis ryÅ¡ys. 2.16. Byloje nėra duomenų kokiÄ grėsmę atsakovas sukėlė dukrai ar gali sukelti ateityje, jog bÅ«tų pažeisti dukros interesais. Nėra duomenų, jog dukros atžvilgiu bÅ«tų buvęs naudojamas smurtas, prieÅ¡ jÄ panaudota agresija, atsakovas nebÅ«tų pasirÅ«pinęs dukra, kad Å¡iai ko nors bÅ«tų trÅ«kę ir pan. IeÅ¡kovės argumentai, jog duktė bÅ«na irzli, atsikelia naktimis (nemiega naktimis), paimama atsakovo verkia ir panaÅ¡Å«s, labiau vertintini kaip mažam vaikui bÅ«dingi bruožai (kaip pavyzdžiui, vaikui naktimis kalasi dantukai ir kt.), kurie niekaip nėra įtakojami atsakovo elgesio.

Be to, (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog atsakovo (duomenys neskelbtini), jis gali vienas pasirÅ«pinti vaiku. 2.17. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamu atsakovo elgesiu arba neatitinka tikrovės, arba nurodytos iÅ¡kovei palankia linkme. (duomenys neskelbtini). 2.18. Ä®tampÄ dukrai sukelia pačios ieÅ¡kovės elgesys. 2.19. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka kenkia jos interesams, o apeliantės (ieÅ¡kinyje) praÅ¡oma nustatyti tvarka yra racionalesnė, suteikianti geresnę galimybę užtikrinti dukros interesus. 2.20.

Apeliantė nenurodė, kodėl atsakovas negali migdyti dukros ar pabÅ«ti kol ji miega pietų miego. Tėvai privalo užtikrinti, kad vaikas bÅ«damas pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų jaustųsi jam įprastoje aplinkoje. IeÅ¡kovė nenurodo, kodėl vaiko interesai nebus pažeisti jei ji nakvynei liks pas atsakovÄ , kai jai sueis (duomenys neskelbtini) metai. Kad dukra bÅ«tų paimta laiku ar kad bÅ«tų vykdomi kiti bendravimo tvarkos punktai, yra atsakovo pareiga. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 29.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

30. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Dėl kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo 31. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo naudoto psichologinio smurto jos atžvilgiu, buvo padaryta teismui užkertant keliÄ ieÅ¡kovei įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus, nurodydamas, kad iÅ¡ keturių praÅ¡ytų apklausti liudytojų bus apklausiami tik du. Apeliantės teigimu, tokiu bÅ«du teismas apribojo ieÅ¡kovės galimybes įrodyti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo.

32. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje priimta protokoline teismo nutartimi buvo nutarta apklausti tris, o ne du iÅ¡ ieÅ¡kovės keturių praÅ¡ytų apklausti liudytojų (2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 12:00 min.). Minėta protokoline teismo nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymas apklausti liudytoju kaimynÄ T. R. nebuvo tenkintas, motyvuojant, kad atsakovas tokio kaimyno nepažįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė ir jos atstovai (advokato padėjėjas, advokatas) nei teikdami praÅ¡ymÄ apklausti minėtÄ liudytojÄ , nei apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardino, kokias reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ieÅ¡kovė įrodinėtų minėto liudytojo parodymais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė, byloje atstovaujama profesionalaus teisininko advokato padėjėjo, laikydama, kad liudytojo T. R. parodymai turi esminę reikÅ¡mę jos įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti, turėjo galimybę vėlesnėje proceso stadijoje pakartotinai teikti praÅ¡ymÄ dėl Å¡io liudytojo apklausos, tačiau to nedarė.

33. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

34. Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

35. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

36. Apeliantė A. K. nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo prieÅ¡ jÄ naudoto smurto. Nurodė, kad fizinio smurto iÅ¡ sutuoktinio ji nėra patyrusi, tačiau jÄ gÄ sdino neadekvatus sutuoktinio elgesys. Å iÄ aplinkybę A. K. įrodinėjo (duomenys neskelbtini) policijai pateiktu praneÅ¡imu, kuriame nurodoma, kad sutuoktinis jÄ užrakino bute, atėmė telefonÄ .

37. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) įtakoja jo neadekvatų, neteisėtÄ elgesį ieÅ¡kovės atžvilgiu (yra laužęs duris, kitas duris išėmęs iÅ¡ staktos, ne kartÄ atėmęs telefonÄ , raktus). 38. 2021 m. balandžio 30 teismo posėdyje T. K. paaiÅ¡kino, kad įvykus Å¡alių konfliktui, jis virtuvėje išėmė duris, nes jos trukdė praeiti, ir padėjo jas į kambarį. PaaiÅ¡kino, kad Å¡alių konfliktai kildavo, kuomet A. K. su juo nekalbėdavo, užsidariusi tualeto patalpoje raÅ¡ydavo mamai žinutes (2021 m. balandžio 30 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 50:00 min.).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) M. J. paaiškino, jog T. K. (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:00 min.). 40. 2021 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje A. K. paaiškino, kad domėtis sutuoktinio sveikata ėmė tik po to, kai T. K. išsikraustė. Ieškovė nurodė, kad iki tol ji neieškojo būdų, kaip spręsti šeimoje kylančias problemas. A. K. paaiškino, kad ji nesigilino į tai, kokie (duomenys neskelbtini) yra reikalingi (duomenys neskelbtini) (2021 m. balandžio 30 teismo posėdžio garso įrašas nuo 45:00 min.; nuo 1 val. 11 min.).

41. Aptartos aplinkybės apeliacinio teismo vertinimu patvirtina, kad abi Å¡alys tarpusavyje konfliktavo, viena kitos atžvilgiu nesielgė pagarbiai ir kantriai. Byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad kai kurie atsakovo veiksmai (pvz. durų iÅ¡kėlimas iÅ¡ staktos) galimai buvo impulsyvÅ«s. Kita vertus, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo smurtÄ ir (ar) buvo sukėlęs jai realiÄ grėsmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės A. K. pasyvus elgesys, stebint sutuoktiniui T. K. (duomenys neskelbtini) ir nesuteikiant jam paramos, yra nesuderinamas su jos, kaip sutuoktinės, pareiga bÅ«ti lojalia. Tokiu bÅ«du pati ieÅ¡kovė taip pat prisidėjo prie Å¡alių santuokos iÅ¡irimo.

42. Apibendrindamas šios nutarties 36-41 punktuose nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl išlaikymo dydžio 43. Apeliantė ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su šalių dukros R. K. poreikių dydžio nustatymu bei iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžiu.

44. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio iÅ¡laikymas, tačiau tokio dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur.

46. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovė A. K. įrodinėjo 35 proc. didesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, sudarančius 819,05 Eur, todėl turėjo procesinę pareigÄ juos pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

47. Ä®vertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo iÅ¡vadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino Å¡alių nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymo dydį, iÅ¡samiai vertino vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijais.

Byloje iÅ¡ esmės sprendžiama dėl vaiko poreikių bei piniginių lėšų dydžio Å¡iems poreikiams patenkinti pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta 369,00 Eur dydžio suma, bÅ«tina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigÄ teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ . Toliau dėl apeliacinio skundo argumentų pasisakytina detaliau.

48. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nėra įtrauktos higienos prekės, ugdymo priemonės, laisvalaikio iÅ¡laidos, nenurodytos jokios užklasinės veiklos, nenumatytos iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ios nutarties 44 punkte nurodyta teismų praktika pažymi, kad ieÅ¡kovė dėl vaiko poreikių, kurie nevirÅ¡ija MMA, neturėjo pareigos juos detaliai pagrįsti įrodymais. Å iame kontekste teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi reikalavimÄ priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ , turėjo procesinę pareigÄ Ä¯vardinti ne tik vaiko poreikių dydį, bet ir nurodyti, iÅ¡ ko tokie poreikiai susideda, t. y. tinkamai suformuluoti reikalavimo dalykÄ bei jo faktinį pagrindÄ , apsprendžiančius bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iame punkte aptarti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaiko poreikių dydį.

49. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei nėra bÅ«tinybės samdyti auklę bei patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieÅ¡kovė neįrodė Å¡io vaiko poreikio apimties bei faktiÅ¡kai patiriamų iÅ¡laidų. Poreikio auklei ir iÅ¡laidų Å¡io poreikio patenkinimui įrodinėjimas negali bÅ«ti prilyginamas tokiems kasdieniams poreikiams, kaip maistas, drabužiai ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė dėl vaiko priežiÅ«ros galėtų dažniau kreiptis į vaiko tėvÄ T. K., tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant iÅ¡laidų auklei.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog A. K. turėjo visas galimybes vaikÄ prižiÅ«rėti pati. Be to, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovei prižiÅ«rėti vaikÄ dažnai padeda ir jos mama (vaiko senelė). Pažymėtina, jog byloje nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų apeliantės nurodomÄ aplinkybę, jog ji nuo (duomenys neskelbtini) į darbÄ , o Å¡alių dukra lopÅ¡elį–darželį galės pradėti lankyti tik nuo (duomenys neskelbtini). Atitinkamai apeliacinio skundo teiginys, kad auklės paslaugos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neiÅ¡vengiamai bÅ«tinos, laikytinas hipotetiniu. Hipotetiniais taip pat laikytini apeliantės argumentai, susiję su bÅ«siančiu auklės paslaugų poreikiu dukrai nuvesti ir parvesti iÅ¡ ugdymo įstaigos, vaikui sergant ir negalint lankyti ugdymo įstaigos bei ugdymo įstaigos atostogų metu.

51. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo priteisti tikėtinas, galbūt būsimas išlaidas ateityje, nesant tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kadangi išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo, jį sumažinant ar padidinant (CK 3.201 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

52. Apeliantės vertinimu, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba) (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , kuria palaikomas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 300,00 Eur iÅ¡laikymo dydžio. Teisėjų kolegija šį argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

53. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Aukščiau aptartos įrodinėjimo civiliniame procese taisyklės suponuoja, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vada teismui nėra privaloma. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagristu pripažino kitokį vaiko iÅ¡laikymo dydį, nei buvo nurodoma Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadoje, nereiÅ¡kia, kad minėta iÅ¡vada nebuvo vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Dėl bendravimo su vaiku tvarkos 54. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).

55. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

56. Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

57. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. K. siekė, kad būtų nustatytas minimalus atsakovo bendravimas su dukra, argumentuodama tuo, kad atsakovas T. K. neprognozuojamais poelgiais vaikui kelia grėsmę.

58. Teisėju kolegija iÅ¡klausiusi teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä nustatė, kad 2021 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje A. K. paaiÅ¡kino, jog kai T. K. bendrauja su dukra „bÅ«na tikrai gražių akimirkų ir džiaugiuosi, kad tÄ tėtį turi“ (2021 m. balandžio 30 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 38:00 min.). Taip pat paaiÅ¡kino, jog, iki faktinio Å¡alių santuokos nutrÅ«kimo, T. K. likdavo vienas su vaiku (2021 m. balandžio 30 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 42:00 min.).

59. Ä® bylÄ pateiktas medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad atsakovas T. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 21 d. dokumento Nr. DOK-133985 priedas).

60. Ä® bylÄ pateiktas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas „Dėl medicininių dokumentų pateikimo“ patvirtina, kad T. K. (duomenys neskelbtini). Jam (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 21 d. dokumento Nr. DOK-133748 priedas). 61. 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) M. J. paaiÅ¡kino, kad T. K. (duomenys neskelbtini). Jam (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiÅ¡kino, kad nemažai žmonių gyvena su (duomenys neskelbtini). Kartu paaiÅ¡kino, kad T. K. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nėra bÅ«dingas (2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 17:00 min.).

62. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno miesto socialinių paslaugų centrui po (duomenys neskelbtini) teikiant socialines paslaugas Å¡eimai, atsakovas neįvykdė jam nustatyto įpareigojimo stiprinti tėvystės įgÅ«džius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovui buvo pasiÅ«lyta stiprinti tėvystės įgÅ«džius VÅ¡Ä® Psichologinės paramos ir konsultavimo centre. Nors atsakovas Å¡iuo pasiÅ«lymu nepasinaudojo, Kauno socialinių paslaugų centras (duomenys neskelbtini) užbaigė atvejo vadybos procesÄ , nusprendęs, kad Å¡eima gali toliau funkcionuoti savarankiÅ¡kai. Å ios nustatytos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais apeliantės argumentus, kad atsakovas nesiekia koreguoti savo elgesio dukters atžvilgiu.

63. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeista ieÅ¡kovės teisė į tinkamÄ procesÄ . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės nurodytus konkrečius atsakovo elgesio pavyzdžius, keliančius grėsmę Å¡alių nepilnametei dukrai, jų nevertino. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

64. Ä®vertinus bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo turinį, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė byloje nesant objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės įrodinėtÄ aplinkybę apie atsakovo netinkamÄ elgesį su dukra ir (ar) T. K. keliamÄ grėsmę dukros interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsti skundžiamame teismo sprendime nurodomi motyvai, kad byloje esantys T. K. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) M. J. paaiÅ¡kinimai paneigia ieÅ¡kovės argumentus apie atsakovo (duomenys neskelbtini). Pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas neturi socialinių (tėvystės) įgÅ«džių.

65. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo sprendimÄ panaikinti.

66. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas galėjo palikti galioti 2020 m. rugsėjo 11 d. Å¡alių taikos sutartimi nustatytÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ . Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinta 2020 m. rugsėjo 11 d. Å¡alių taikos sutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nustatanti bendrai per mėnesį 12 val. tėvo bendravimo laiko su dukra. Tokia bendravimo tvarka nelaikytina atitinkančia Å¡alių dukros R. K. interesus bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principÄ .

67. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka neatitinka R. K. dienos režimo, yra neaiÅ¡ki. Apeliantė motyvuodama neatitikimu vaiko dienos režimui skundžia nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad bendravimo tvarkos 1 punktu yra nustatyta bendravimo tvarka iki (duomenys neskelbtini) (iki R. K. sueis (duomenys neskelbtini) metai), sprendžia, kad po (duomenys neskelbtini) aptartas bendravimo tvarkos punktas nebėra aktualus, todėl plačiau dėl jo nepasisako.

68. Apeliantė nurodo, kad teismas nustatė visiÅ¡kai simboliÅ¡kÄ pereinamÄ jį laikotarpį. Atsakovas galės iÅ¡kart pasiimti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukrÄ su nakvyne, nors ji niekada nėra nakvojusi svetimoje aplinkoje. Apeliantės teigimu, bÅ«tina pakeisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , nustatant pereinamÄ jį laikotarpį iki Å¡alių vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metai.

69. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliantės argumentu sutinka iÅ¡ dalies. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas iÅ¡ Å¡eimos namų iÅ¡sikraustė, kai Å¡alių dukrai dar nebuvo suėję (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinta 2020 m. rugsėjo 11 d. Å¡alių taikos sutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kuriÄ atsakovas su vaiku bendravo po 1 valandÄ antradieniais ir ketvirtadieniais bei po 2 valandas kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį. Bendravimas pagal nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ vyko ieÅ¡kovės namuose, dalyvaujant ieÅ¡kovei ir vaiko senelei.

70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai) bei į iki Å¡iol galiojusiÄ atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ , sprendžia, jog tam, kad bÅ«tų sustiprintas T. K. ir R. K. emocinis ryÅ¡ys, užmegztas pasitikėjimu grįstas santykis su vaiku ir bÅ«tų užtikrintas nuoseklus vaiko ir tėvo ryÅ¡io formavimasis yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu vaikas su tėvu bendrautų savaitgalio dienomis be nakvynės. Pasibaigus bendravimo tvarkos pereinamajam laikotarpiui, nustatytina bendravimo tvarka su nakvyne.

71. IeÅ¡kovė prašė nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį iki vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) metai. TokiÄ pereinamojo laikotarpio trukmę ieÅ¡kovė motyvavo iÅ¡ esmės vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad atsakovo kviesti liudytojai nurodė, jog atsakovo priežiÅ«rai vaikÄ paliktų tik po to, kai vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) metai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nurodydama, kad „net ir atsakovo motina bei dėdė pripažino, jog tik nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus patikėtų atsakovui vienam pasiimti savo vaikus“ neteisingai interpretuoja liudytojų S. B. ir S. J. T. teismo posėdyje duotus parodymus.

72. Liudytojas S. B. 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdyje atsakydamas į klausimÄ , ar savo dukras patikėtų atsakovo priežiÅ«rai, paaiÅ¡kino: „Jei bÅ«tų kÅ«dikis vienerių metų, tai bijočiau dukras palikti, nes ir uoÅ¡vienei ir savo mamai bijojau palikti, nes labai jautriai, nes tai yra mano, bet jei vyresnės, tai be abejo palikčiau“ (2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 38:00 min.). Tokie liudytojo S. B. paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti vertinami, kaip liudytojo iÅ¡reikÅ¡tas nepasitikėjimas atsakovo gebėjimu pasirÅ«pinti savo mažamete dukra. S. J. T. 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdyje prieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat nurodė, kad T. K. geba pasirÅ«pinti vaiku.

73. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas Å¡alių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiÅ«lymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafikÄ ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie Å¡alių dokumentuose nebuvo nurodyti, ir Å¡iÄ teisę turi ne tik pirmosios instancijos teismas, bet ir apeliacinės instancijos bei kasacinis teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

74. Civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant Å¡eimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imčių ir aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva.

Minėta, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes Å¡ių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiÅ¡kia kartu ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

75. Vadovaudamasis nutarties 69-74 punktuose nurodytais motyvais bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkinti ir pakeisti skundžiamu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktÄ , šį punktÄ iÅ¡dėstant taip: „Nuo (duomenys neskelbtini) (dukrai R. K. suėjus (duomenys neskelbtini) metams) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra tokia tvarka: - kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val.

Tuo atveju, jeigu dukra lanko ikimokyklinę ar kitÄ ugdymo įstaigÄ , T. K. pasiima dukrÄ iÅ¡ jos lankomos ugdymo įstaigos; - nustatyti keturių mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį T. K. bendrauja su dukra be nakvynės, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20.00 val.; - Pasibaigus keturių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, kas antrÄ savaitgalį (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį) T.

K. bendrauja su dukra su nakvyne, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 9.00 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20.00 val.“ 76. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ugdymo įstaiga dirba iki 17.30 val., o atsakovo darbo diena baigiasi 18.00 val, todėl atsakovas negalės paimti vaiko iÅ¡ ugdymo įstaigos, kaip nustatyta bendravimo tvarkoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovė nėra pateikusi objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ugdymo įstaigos, kuriÄ , ieÅ¡kovės teigimu, Å¡alių dukra pradės lankyti (duomenys neskelbtini), darbo laikas yra iki 17.30 val.

77. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , taip užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į tai, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas.

Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

78. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai atsakovas T. K. neturės objektyvios galimybės pasiimti dukrÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, dukra privalės pasirÅ«pinti vaiko motina. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentÄ , susijusį su atsakovo negalėjimu bendravimo tvarkoje nustatytu laiku pasiimti dukrÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, atmeta, kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ .

79. Apeliantė nurodo, kad pagal skundžiamu teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , atsakovas dukrÄ turės grÄ Å¾inti iki 20.00 val., nors žiemos metu Å¡alių dukra migdoma apie 19.00 val. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo keisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Visų pirma, pažymėtina, kad vaikui augant, jo dienos režimas keičiasi. Kita vertus, pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsakovas dukrÄ po bendravimo grÄ Å¾ina taip pat iki 20.00 val. Akcentuotina, kad dėl tokių bendravimo tvarkos sÄ lygų Å¡alys susitarė 2020 m. rugsėjo 11 d. taikos sutartimi.

80. Apeliantės nuomone, nustatyta bendravimo tvarka vasaros atostogų metu yra neaiški. Nėra aišku, ar atsakovas su dukra turi bendrauti iš viso 14 dienų, ne ilgesniais nei 7 dienų etapais, ar kiekvienas iš tėvų vasaros metu gali bendrauti su dukra pakaitomis po 7 dienas, o tai būtų bendravimo tvarka rotaciniu principu.

81. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ laiko nepagrįstu. Visų pirma pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovei yra neaiÅ¡kus teismo sprendimas, ji turi teisę kreiptis su praÅ¡ymu dėl Å¡io sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo į sprendimÄ priėmusį teismÄ (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis nurodyta teisės norma, sprendimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti turi teisę tik šį sprendimÄ priėmęs teismas. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų bendravimo tvarkos nuostatų turinį, sprendžia, nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad pagal ginčijamÄ tvarkÄ yra nustatytas bendravimo modelis „50:50 procentų laiko“.

Pagal minėtÄ modelį nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos atveju vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iÅ¡ tėvų po lygiai laiko. Nagrinėjamu atveju vasaros atostogų laiku vaiko bendravimas su abiem tėvais nustatytas pariteto principu. Tokia bendravimo tvarka vasaros atostogų laiku nereiÅ¡kia, jog yra nustatytas bendravimo modelis „50:50 procentų laiko“.

82. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebus vykdoma bendravimo tvarkos dalis, kuria numatytas atsakovo bendravimas su vaiku pusę Å¡alių dukros rudens, žiemos ir pavasario atostogų. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantė grindžia bylos nagrinėjimo metu atsakovo teiktais paaiÅ¡kinimais, jog jam atostogos suteikiamos po dvi savaites gruodžio ir liepos mėnesiais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti apeliantės argumentai laikytini hipotetiniais, todėl nesudarančiais pagrindo keisti ir (ar) naikinti skundžiamÄ sprendimÄ .

83. Apeliantė nesutiko su teismo nustatytos bendravimo tvarkos 13 punkto nuostata, numatančia, kad, Å¡alių dukters ligos atveju, atsakovo bendravimo su dukra laikas yra perkeliamas į kitÄ Å¡alių suderintÄ laikÄ . Å iÄ nuostatÄ apeliantė vertina, kaip nelygiateisę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieÅ¡kovės vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta bendravimo tvarkos sÄ lyga pirmiausia yra skirta užtikrinti vaiko interesÄ bÅ«ti globojamam ir auklėjamam abiejų iÅ¡ tėvų.

Kartu pažymėtina, kad Å¡alys, vykdydamos kooperavimosi pareigÄ Ä¯gyvendinant bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi teisę susitarti ir dėl kitokių atsakovo bendravimo su vaiku sÄ lygų. Dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde 84. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Kadangi į esminius apeliaciniame skunde keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 85. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimo bÅ«do neskundė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkÄ atmestas – nustatyta bendravimo tvarka pagal atsakovo atsiliepimÄ . Ä®vertinusi ieÅ¡kovės civilinėje byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų apimtį, tÄ aplinkybę, kad apeliaciniame procese tik iÅ¡ dalies pakeista (nustatant pereinamÄ jį laikotarpį) skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu sprendimu tenkintų ieÅ¡kovės reikalavimų apimtis nepasikeitė (ieÅ¡kiniu nebuvo praÅ¡oma nustatyti pereinamojo laikotarpio), todėl Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstytinos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 86. IeÅ¡kovė A. K. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 88,00 Eur žyminio mokesčio (DOK-16658 priedai).

87. Ä® bylÄ pateiktas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl 800,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ priteisimo iÅ¡ atsakovo. Pateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (DOK-7657). IeÅ¡kovės A. K. praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

88. Ä® bylÄ pateiktas atsakovo praÅ¡ymas dėl 726,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (DOK-6544). Atsakovo T. K. praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

89. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė reiÅ¡kė 3 reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies (30 procentų) tenkino apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Laikytina, kad tenkinta 10 procentų apeliacinio skundo reikalavimų (0 proc. + 0 proc. + 30 proc.) / 3), o atmesta 90 procentų reikalavimų.

90. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 8,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį apeliacinės instancijos teisme (88,00 Eur x 10 proc.).

91. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 80,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (800,00 Eur x 10 proc.). Bendra ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme suma sudaro 88,80 Eur (80,00 Eur +8,80 Eur).

92. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 653,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (726,00 Eur x 90 proc.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies. Sprendimu nustatytos atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku R.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkos 2 punktÄ iÅ¡dėstyti taip: „2) Nuo (duomenys neskelbtini) (dukrai R. K. suėjus (duomenys neskelbtini) metams) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra tokia tvarka: - kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu dukra lanko ikimokyklinę ar kitÄ ugdymo įstaigÄ , T.

K. pasiima dukrÄ iÅ¡ jos lankomos ugdymo įstaigos; - nustatyti keturių mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį T. K. bendrauja su dukra be nakvynės, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20.00 val.; - Pasibaigus keturių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, kas antrÄ savaitgalį (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį) T. K. bendrauja su dukra su nakvyne, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 9.00 val. ir jÄ grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 20.00 val.“.

KitÄ Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88,80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,40 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Tomas Romeika Jurgita Sujetienė Rasa Urbanavičiūtė