2021-09-02 Nr. AB-17274-4-52-3-00441-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3866-968/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00441-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui H. A.,

užsieniečio atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjui N. M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. sulaikymo persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. (toliau – ir užsienietis) sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 13 d., atsižvelgiant į tai, kad užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad:

2.1. Užsienietį su kitais 8 asmenimis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai (toliau – ir VPK) pristatė į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Policijos pareigūnai paaiškino, kad šiuos užsieniečius prie policijos komisariato atvežė taksi vairuotojai, kurie nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą 9 asmenys savavališkai įlipo į automobilius ir prašė važiuoti kuo greičiau.

2.2. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį buvo nustatyta, kad jis kartu su kitais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiais neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, nes norėjo patekti į Vokietiją ir Belgiją pas ten gyvenančius giminaičius.

2.3. Duomenų apie užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ar Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Centre atliktos pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos metu užsienietis teigė, kad yra H. A., nors ankstesnės apklausos metu prisistatė T. M. A.. Apklausos metu užsienietis akcentavo, kad jo mama gyvena Vokietijoje ir jis norėtų gyventi su ja, neslėpė, kad jo kelionės tikslas – Vokietija.

2.4. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvoje ar vykti per ją tranzitu, ne per pasienio kontrolės punktą neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, ne vienas, o bendrininkų grupėje, ketino vykti į Vokietiją, todėl darytina išvada, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus ir siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę.

2.5. Užsienietis 2021 m. liepos 15 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Dėl to Centras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 118 straipsnio 1 dalimi, įgijo pareigą kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

3. Užsienietis nesutiko su Teikimu.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Teikimą patenkino ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo Centre iki 2021 m. spalio 13 d.

5. Teismas nustatė, kad užsienietis 2021 m. liepos 8 d. neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, 2021 m. liepos 12 d. buvo pristatytas į Centrą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 13 d. Procesinis sprendimas sulaikyti užsienietį buvo priimtas UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 2021 m. liepos 15 d., t. y. po priimto Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį 2021 m. liepos 19 d. Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka.

6. Teismas nurodė, kad egzistuoja Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo pagrindas. Užsienietis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai, pirminės apklausos metu jis prisistatė kitu vardu nei buvo nurodęs iš pradžių, sprendimas dėl prieglobsčio prašymo nėra priimtas. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, bei asmens dokumentų, patvirtinančių tapatybę, kirto valstybės sieną ne vienas, o grupėje asmenų. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, pažeisdamas teisės aktus. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas sulaikymo pagrindas.

7. Teismas pažymėjo, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvenamosios vietos, nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, ketino neteisėtai vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, todėl norėdamas išvengti galimo sulaikymo bei piktnaudžiaudamas prieglobsčio metu teikiamomis garantijomis gali pabėgti iš Centro ir nevykdyti teismo sprendimo. Nurodytos aplinkybės neleidžia taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą, Teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Atsižvelgiant į užsieniečio turimą prieglobsčio prašytojo statusą, teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 8, 10 punktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo sprendime nurodoma, kad pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasilėpti, grindžiamas UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 8 punktu. Vien ta aplinkybė, kad užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė po savaitės nuo atvykimo į Lietuvą dienos, nereiškia, kad užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė išimtinai tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą. Įstatymas neįtvirtina konkretaus termino, per kurį turi būti pateiktas prieglobsčio prašymas, be to, prašymas suteikti prieglobstį pateiktas dar iki sprendimo jį sulaikyti (kaip prieglobsčio prašytoją) įteikimo. Teismo posėdyje užsienietis paaiškino, kad jo motina gyvena Vokietijoje, jai suteiktas prieglobstis, atvykęs į Lietuvą iš pradžių nesuprato, kad prieglobsčio prašymą turi pateikti būtent Lietuvoje, o ne Vokietijoje, todėl jį pateikė praėjus savaitei nuo atvykimo į Lietuvą. Šiuo metu asmuo supranta, kad jo už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą yra atsakinga Lietuvos Respublika, siekia čia gauti prieglobstį ir išvykti į Vokietiją neketina.

8.2. Siekiu nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę), kaip sulaikymo pagrindu, gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Apeliantui esant sulaikytam, jam buvo apribotos galimybės gauti ir pateikti paso nuotrauką. Paso nuotrauka buvo jo telefone ir jis ją pateikė savo atstovei vizito Centre metu, atstovei paprašius pareigūnų trumpam duoti telefono aparatą, t. y., pats užsienietis neturėjo galimybių pateikti paso nuotraukos. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikiama apelianto paso nuotrauka, siekiant patvirtinti jo nurodytą tapatybę bei paneigti prielaidą dėl jo nebendradarbiavimo. Apelianto tapatybei esant nustatytai ir Centrui nepateikus jokių kitų duomenų, galinčių pagrįsti įtarimus, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas grąžinimo ar išsiuntimo, nėra pagrindo teigti esant įrodytai tikimybei dėl apelianto pasislėpimo rizikos. Be to, užsienietis nekalba jokia kita kalba, išskyrus gimtąja, todėl jo galimybės išvykti ir keliauti savarankiškai vertintinos kritiškai.

8.3. Ginčijame teismo sprendime nurodoma, kad viena iš aplinkybių, pagrindžiančių apelianto sulaikymo poreikį, yra faktas, jog jis į Lietuvą atvyko neteisėtai ir ne per pasienio punktą. Įstatymo 5 dalies 12 punkte numatytas bandymas neteisėtai vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu nėra aplinkybė, įrodinėtina vertinant, ar prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8.4. Įvertinus tai, jog apelianto tapatybė nustatyta, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, užsienietis bendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad apeliantas neišvyktų iš VSAT prižiūrimos teritorijos, Šis asmuo turi interesą likti Lietuvoje jo prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu ir žino, kad išvykus iš Lietuvos, vis vien, bus grąžintas į Lietuvą, todėl tokių ar kitų įstatymus pažeidžiančių neteisėtų veiksmų atlikti neketina.

9. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas, be Teikime nurodytų aplinkybių, nurodo, kad:

9.1. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybę patvirtinančiu dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Apeliantas turėjo tikslą patekti į Vokietiją, kur gyvena jo motina ir brolis, todėl didelė tikimybė, kad jis tyčia atvyko be dokumento, siekdamas išvengti grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį procedūros. Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai suprato, kad pateikęs prieglobsčio prašymą įgis tam tikrų garantijų. Aplinkybė, kad apeliantas praėjus daugiau nei mėnesiui pateikė dokumento nuotrauką, kuria jis siekia įrodyti savo asmens tapatybę, nepašalina jo anksčiau atliktų veiksmų ir dėl to kilusių teisinių pasekmių. Didėlė tikimybė, kad apeliantas teikia dokumento nuotrauką, tik norėdamas gauti laisvo judėjimo galimybę. Dokumento nuotrauka nėra laikoma tinkamu asmens tapatybės įrodymu, kadangi nėra galimybės įsitikinti dokumento autentiškumu. Toks nenuoseklus apelianto duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

9.2. Užsieniečiui suteikus laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį.

10. Užsieniečio atstovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašoma pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus pripažinti nepagrįstais ir tenkinti apeliacinį skundą. Papildomuose paaiškinimuose nurodoma, kad:

10.1. Šioje byloje susiklostė analogiškos aplinkybės, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-3767-502/2021, kurioje nepatvirtinto dokumento kopijos pateikimą apeliacinėje instancijoje LVAT pripažino pakankamu pagrindu konstatuoti prieglobsčio prašytojo bendradarbiavimą. Pareiškėjo prielaidos dėl tikslingo asmens dokumento neturėjimo / nepateikimo pareigūnams negali būti pripažįstamos pagrindu sulaikyti asmenį. Apeliantui esant sulaikytam, jam buvo apribotos priemonės gauti ir pateikti paso nuotrauką. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, jog „turi tik dokumentų kopijas telefone“ įrodo, kad apeliantas neslėpė fakto apie turimą asmens dokumento kopiją telefone, siekė bendradarbiauti ir buvo nuoseklus.

10.2. Pareiškėjas sąmoningai ignoruoja apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kodėl užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo, t. y., kad jis nežinojo, jog privalo pateikti prieglobsčio prašymą būtent Lietuvos Respublikoje. Asmuo turėjo tikslą pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, tačiau nesuprato, kad tai privalo padaryti pirmojoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, į kurią atvyko.

10.3. Apelianto tapatybė yra nustatyta, duomenys, pateikti atvykimo į Lietuvos Respubliką metu, sutampa su paso kopijoje pateiktais duomenimis, nėra duomenų, kad apeliantas keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį, kas sudaro pagrindą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai apsvarstęs sprendimą sulaikyti užsienietį, kadangi po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo užsienietis buvo sulaikytas UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, jis pateikė prieglobsčio prašymą, nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, todėl tenkino Teikimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų taikyti Užsieniečiui alternatyvių sulaikymui priemonių.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taigi negali būti taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra pagrindo manyti, jog užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė išimtinai tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą. Teigiama, jog jis nežinojo, kad prieglobsčio prašymą turi pateikti Lietuvoje, o ne Vokietijoje, kur gyvena jo mama. Be to, nėra pagrindo teigti, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, jo tapatybė yra nustatyta, nes jis pateikė asmens dokumento nuotrauką, o anksčiau jos pateikti negalėjo, nes buvo sulaikytas. Teismas nepagrįstai apelianto sulaikymo poreikį grindė aplinkybe, kad jis į Lietuvą atvyko neteisėtai ir ne per pasienio punktą. Apeliantas nurodo neketinantis pažeisti teisės aktų ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, mano, kad yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. LVAT savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti užsienietį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas pagrindas sulaikyti Užsienietį ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

19. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nepakanka nustatyti, jog apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, o vien ta aplinkybė, kad užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė po savaitės nuo atvykimo į Lietuvą, nereiškia, kad užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė išimtinai tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą, pažymėtina, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją egzistuoja, jei, be kita ko, nustatoma, kad yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju užsienietis į Lietuvą atvyko asmens tapatybę patvirtinančių ir jo teisę atvykti ir būti Lietuvos patvirtinančių dokumentų ir iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalų arba patvirtintų kopijų, jis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą (neteisėtai), kartu su kitų migrantų grupe, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. liepos 14 d. sprendimu jį sulaikė Centre. Centre atliktos pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos metu užsienietis teigė, kad yra H. A., nors ankstesnės apklausos metu prisistatė T. M. A. Apklausos metu užsienietis akcentavo, kad jo mama gyvena Vokietijoje ir jis norėtų gyventi su ja, neslėpė, kad jo kelionės tikslas – Vokietija. Nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu užsienietis pateikė asmens dokumento nuotrauką iš telefono, įvertinus ankščiau nurodytas aplinkybes, jo elgesį, nėra pagrindo teigti, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą. Deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas neketina išvykti iš Lietuvos, nesudaro pagrindo nevertinti ankstesnio jo elgesio, kuris leidžia daryti priešingą išvadą dėl pareiškėjo ketinimų.

20. Teisėjų kolegija, nurodytų aplinkybių visumą įvertinusi pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose išvardytus kriterijus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį (tokiam sprendimui priimti gali prireikti papildomos informacijos iš prieglobsčio prašytojo), užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

21. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju užsienietis sulaikytas tik UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, bet ne 1 punkto pagrindu, todėl šiuo atveju teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad siekiu nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę), kaip sulaikymo pagrindu, gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį.

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

23. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvenamosios vietos. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, ketino vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas, todėl norėdamas išvengti galimo sulaikymo bei piktnaudžiaudamas prieglobsčio metu teikiamomis garantijomis, viena kurių yra galimybė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali pabėgti iš VSAT ir nevykdyti teismo sprendimo. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre. Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

24. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas sulaikyti užsienietį, vertinamos individualios konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės. Papildomuose paaiškinimuose nurodytos administracinės bylos Nr. A-3767-502/2021 ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi (pvz., nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei apelianto atstovės nurodytoje byloje, pareiškėjas apklausos metu aiškiai deklaravo siekį vykti į Vokietiją, kur gyvena jo mama, pirminės apklausos metu prisistatė kitu vardu nei buvo nurodęs iš pradžių), todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju priimti tokį pat sprendimą, kaip minėtoje apelianto atstovės nurodytoje byloje.

25. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis