2021-05-12 Nr. AB-10296-3-62-3-01031-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-223-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01031-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, jis gyveno antisanitarinėmis sąlygomis dėl drėgmės, pelėsio, pasenusio inventoriaus, netvarkingų sanitarinių mazgų ir prausyklų, sanitarinių įrenginių trūkumo, neužtikrinto privatumo. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius. Dėl šių Pravieniškių PN-AK veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neigiamus išgyvenimus, diskomfortą. Pareiškėjas teigė, kad buvo supažindintas su nustatyta vidaus tvarka ir jam suteiktomis kalinimo sąlygomis. Apie savo teisių pažeidimą anksčiau nežinojo, nes neturėjo reikiamų žinių ir duomenų, todėl nėra pagrindo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamą Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus gyvenamosiose patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta. Ne visos gyvenamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Teisės aktai nenumato, kad baldų užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas vertinant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų būklę nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, gyvenamosios patalpos inventoriumi aprūpinamos vadovaujantis teisės aktais, remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Patalpoms, kurias valo patys nuteistieji yra išduodamos valymo priemonės higienos normų nustatyta tvarka. Higienos priemonės nuteistiesiems išduodamos teisės aktų nustatyta tvarka. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, esant poreikiui patalpas galima vėdinti per langus. Duomenų apie sveikatos pablogėjimą, kurį galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra. Pareiškėjo skundo argumentai yra nekonkretūs, deklaratyvūs. Pareiškėjas neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl skundas nepagrįstas. Atsakovo atstovas prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Pravieniškių PN-AK nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. netinkamomis sąlygomis. Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

7. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2019 m. gegužės 10 d. Todėl skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo reikiamų žinių ir duomenų, tačiau teisinių žinių neturėjimas pats savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, o Lietuvos Respublikos teisės aktai, įskaitant ir CK, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami. Asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

10. Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjas jautė išgyvenimus ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą.

11. Teismas atsakovo prašymą tenkino ir skundo reikalavimui nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. pritaikęs trejų metų ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.), o pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, sietinų su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertino.

III. 12. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimą, išnagrinėti skundą iš esmės ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti pareiškėjui 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; faktinį sužinojimo momentą apie pažeistas teises skaičiuoti nuo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nario įregistravimo dienos, atnaujinti ieškinio senaties terminą nuo atvykimo dienos į Pravieniškių PN-AK pridėjus prie atvykimo dienos praleistą laikotarpį (65 dienas) ir ieškinio senaties terminą atnaujinti nuo 2011 m. birželio 4 d.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, buvo šališkas ir nepagrįstai taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

14. Pareiškėjas teigia, kad jo sužinojimo apie jo teisių pažeidimą momentu laikytina 2019 m. kovo 7 d., kuomet jis registruotas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nariu. Pareiškėjo supažindinimas su vidaus tvarkos taisyklėmis negali būti laikomas jo sužinojimo apie pažeistas teises momentu. Ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – duomenų nesuteikimo, kompetencijos neturėjimo pažeidimams nustatyti, nesąžiningo atsakovo atstovo. Pareiškėjas prašo atnaujinti ieškinio senaties termino pradžią nuo 2011 m. birželio 4 d., 65 dienas laikyti pagrįstai praleistomis, nuo įregistravimo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ iki skundo teisme gavimo dienos.

15. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad buvo laikomas kenksmingomis sąlygomis dėl pastatų konstrukcijose buvusio asbesto, dėl to kilo pavojus jo sveikatai, o atsakovas, būdamas pastatų savininku, nepasirūpino gyvenamosios aplinkos saugumu. Taip pat pareiškėjas nurodo kitus pažeidimus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas ginčo nepagrįstai neišsprendė.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas turėjo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl 25 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. T. kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 4 d., atlyginimo priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti patirtą neturtinę žalą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą taikė nepagrįstai, prašo jį atnaujinti ir priteisti jam neturtinę žalą.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 3 p.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2194-520/2016, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).

22. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Todėl šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva ir gali ją taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

23. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).

24. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo į teismą kreipėsi 2019 m. gegužės 10 d., prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. Atsakovo atstovas byloje reikalavo taikyti ieškinio senatį.

25. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus, spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi, nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

26. Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, kad jo laikymo sąlygos Pravieniškių PN-AK buvo nežmoniškos, kankinančios, pažymėtina, kad to suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis išsilavinimas, nes asmuo neturtinę žalą (CK 6.250 str.) patiria subjektyviai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pozicija atitinka suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-165-1062/2018 ir kt.).

27. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie savo teisių galimą pažeidimą žinojo (turėjo žinoti) visą jo nurodytą laikymo Pravieniškių PN-AK laikotarpį, laikytina, kad pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ar jo atnaujinimo, siejami su pareiškėjo tapimu visuomeninės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nariu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. Kadangi pareiškėjo skundas pagrįstai atmestas pritaikius ieškinio senaties terminą ir nesant pagrindo jo atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo nurodytų galbūt neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai negali būti vertinami kaip nepagrįsti bei pareiškėjo teisių ar (ir) interesų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė