2022-11-16 Nr. AB-27948-3-62-3-02341-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-742-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02341-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. birželio 23 d. 10–11 val. Kaune, prie pastato (duomenys neskelbtini) vykusiame mitinge, minint 1941 m. birželio 23 d. sukilimą Kauno AVPK neteisėtai davė leidimą šiam renginiui vykti, nesiėmė jokių priemonių renginio tvarkai užtikrinti ir užkirsti kelią galimiems viešosios tvarkos pažeidimams. Renginio metu plevėsavo vėliava su nacių simbolika ir dalyvavo asmenys, apsirengę Lietuvos nacionalistų marškinėliais. Mitingo dalyviai surengė išpuolį prieš pareiškėją, neleido fotografuoti, rėkdami antisemitines frazes išvijo iš mitingo. Pareiškėjas dėl antisemitinio pobūdžio mitingo, dėl to, kad iki šiol Lietuva neužkerta kelio antisemitinėms apraiškoms, patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, psichologinį smurtą, tai sumažino jo savivertę. Pareiškėjas Kauno AVPK neveikimu jam padarytą neturtinę žalą įvertino 100 Eur ir prašė ją priteisti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Kauno AVPK nurodė, kad V. V. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateikė 2020 m. spalio 12 d. prašymą „Dėl teisinio įvertinimo“ (reg. Nr. 5-AP-980), prašydamas atsakyti į klausimus. Pareiškėjo prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Kauno AVPK. Kauno AVPK Imuniteto valdyba 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. 20-S-22118 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė į pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad apie 2020 m. birželio 23 d. vykusį renginį Kauno AVPK nebuvo žinoma, todėl policijos pareigūnai jo neprižiūrėjo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimas renginiui vykti taip pat nebuvo suteiktas, neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų nustatyta nebuvo. Kauno AVPK Imuniteto valdyba 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. 20-S-4808 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė papildomos informacijos ir detaliai atsakė į kiekvieną V. V. 2020 m. spalio 12 d. prašyme užduotą klausimą. 1941 m. birželio sukilimo minėjimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo organizuojamas 2019 metais, suderinus su Kauno AVPK ir Kauno miesto savivaldybės administracija.

Minėto renginio metu nebuvo nustatyta teisės pažeidimų, kurie galėtų leisti daryti prielaidą, kad toks renginys tikėtinai pažeis viešąją tvarką ir dėl to yra būtina imtis papildomų kontrolės priemonių. Pagal Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 36 punktą, birželio 23 diena, Birželio sukilimo diena, yra priskirta prie atmintinų dienų, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, kultūros ir gyvosios istorijos atminimo išsaugojimu, tai nesusiję su nacistinės Vokietijos vadovybės, ideologijos ar politinių veikėjų garbinimu ar paminėjimu.

Teisės aktai nurodo detalų ir baigtinį sąrašą simbolių, kurių naudojimas gali užtraukti teisinę atsakomybę. Viešosios tvarkos pažeidimu ar susirinkimo metu draudžiamu veiksmu laikomas tik simbolikos, išvardytos teisės normose pateiktame baigtiniame sąraše, viešas demonstravimas. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad minėjime nebuvo naudojama vėliava su teisės aktais uždrausta simbolika. Pareiškėjo nurodyta XX amžiuje trumpai veikusios Lietuvos nacionalistų partijos vėliava nėra įtraukta į draudžiamos simbolikos sąrašą ir negali būti priskirta prie tokios simbolikos, vadovaujantis vien asociacijomis ir subjektyviais samprotavimais.

Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus duomenimis, 2020 m. birželio 23 d. minėjimo metu nebuvo gauta pranešimų apie teisės pažeidimus prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno AVPK nebuvo žinoma apie organizuojamą minėjimą, minėjimo organizatoriai nederino renginio tvarkos su Kauno AVPK ir Kauno miesto savivaldybės administracija, renginio metu nebuvo gauta jokių pranešimų apie asmenų daromus teisės pažeidimus minėjimo vietoje. Žodinis konfliktas dėl dalyvių fotografavimo nėra susijęs su Kauno AVPK neveikimu.

Pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad policijos institucija 2020 m. birželio 23 d. vykusio mitingo metu nesiėmė priemonių renginio tvarkai užtikrinti ir užkirsti kelią galimiems viešosios tvarkos pažeidimams. Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. birželio 23 d. prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, vyko mitingas, skirtas 1941 m. Birželio sukilimui paminėti. Pagal Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 36 punktą birželio 23 diena, Birželio sukilimo diena, yra priskirta prie atmintinų dienų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė ir byloje esantys atsakovo atstovo atsakymai pareiškėjui patvirtina, kad Kauno AVPK jokių duomenų apie 2020 m. birželio 23 d. vykusį mitingą-minėjimą neturėjo, renginys nebuvo derintas su Kauno AVPK ir leidimas renginiui išduotas nebuvo. Apie renginį nebuvo informuota ir Kauno miesto savivaldybė.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas.

8. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 11 straipsnio 2 dalies, Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad policijai įtvirtinta pareiga imtis aktyvių veiksmų visuomenės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, kai policijos institucijoje gaunama objektyvios informacijos apie galimas grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai.

9. Teismas nustatė, kad duomenų, patvirtinančių galimas grėsmes visuomenės saugumui, asmenų teisėms ir laisvėms iki mitingo Kauno AVPK nebuvo gauta. Taip pat policijoje nebuvo gauta jokio pranešimo apie galimus viešosios tvarkos pažeidimus mitingo metu. Šias aplinkybes patvirtina Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus raštas. Byloje nustatyta, kad Kauno AVPK nebuvo informuota apie prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, vykstantį renginį. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad policijai apie incidentą mitingo metu nepranešė, nurodė, jog neturėjo telefono, todėl galbūt įvykus incidentui negalėjo paskambinti ir pranešti policijai.

10. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateiktas ir Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2021 m. liepos 16 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Iš nutarimo turinio matyti, kad Kauno AVPK buvo gautas V. V. pareiškimas, kad 2020 m. birželio 23 d. 10–11 val. prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, vyko susirinkimas, apie kurį įstatymo nustatyta tvarka nebuvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracija. Pareiškėjo prašymo pagrindu buvo pradėtas tyrimas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto Susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo, tačiau nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas būtų pažeidęs kokias nors teisės normas. Pareiškėjo teiginiai, kad policijos pareigūnai privalėjo dalyvauti 2020 m. birželio 23 d. mitinge ir užtikrinti viešąją tvarką, yra grindžiami subjektyvia jo nuomone, o ne objektyviais duomenimis. Iš bylos duomenų matyti, jog nei minėto renginio metu, nei ankstesnio (2019 m. birželio 23 d.) mitingo metu, dėl kurio pareiškėjas inicijavo ginčą kitoje Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7019-422/2019, nebuvo nustatyta teisės pažeidimų, kurie policijos pareigūnams galėjo leisti daryti prielaidą, kad toks renginys tikėtinai pažeis viešąją tvarką ir dėl to yra būtina imtis papildomų kontrolės priemonių. Byloje nėra duomenų, kad renginyje policijos pareigūnų dalyvavimas kaip nors būtų pašalinęs net ir menkiausių viešosios tvarkos pažeidimų galimybę. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio byloje (žr. 2021 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo ankstesnį ginčą apeliacine tvarka administracinėje byloje Nr. A-785-575/2021).

12. Teismas iš skundo turinio ir pareiškėjo paaiškinimų sprendė, jog jis kreipdamasis į teismą siekia apginti viešąjį interesą (žydų bendruomenės teises, Lietuvos įvaizdį tarptautiniu mastu), tačiau įstatymas asmenims suteikia teisę kreiptis į teismą tik dėl savo pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str.), o viešąjį interesą ginti suteikta teisė tik specialiems subjektams (ABTĮ 55 str.), kuriems pareiškėjas nepriklauso.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai byloje neįrodyti. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) pareiškėjo reikalaujamai žalai atlyginti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad jam pagrįstų abejonių kelia bylą nagrinėjusios teisėjos J. V. nešališkumas. Teisėja prieš metus nagrinėjo bylą Nr. I-7019-422/2019. Pareiškėjo vertinimu, teisėjos išankstinį nusistatymą byloje patvirtina ir tai, kad buvo ieškoma trūkumų jo skunde, norėta atsisakyti jį priimti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino. Kadangi teisėja jau nagrinėjo bylą dėl 2019 m. birželio 23 d. įvykių, ji turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, abejonės teisėjos nešališkumo buvo išsakytos ir teisminio nagrinėjimo metu, byla išnagrinėta formaliai, paviršutiniškai.

16. Pareiškėjas teigia prašęs iškviesti į teismo posėdį liudytojus, dalyvavusius ir stebėjusius 2020 m. birželio 23 d. sukilimo minėjimą bei tolimesnę mitingo dalyvių eiseną su nacistinėmis vėliavomis ir uniformomis. Tačiau teisėja atsisakė iškviesti liudytoju C. B., nes jis pats nedalyvavo mitinge, tačiau minėtas asmuo stebėjo mitingą Kaune prie pastato (duomenys neskelbtini). Tokių liudininkų yra ir daugiau. Pareiškėjo nuomone, teisėjai nebuvo reikalinga liudytojų apklausa, ji be bylos nagrinėjimo jau žinojo koks bus teismo sprendimas.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teisėja patikėjo Kauno AVPK atstovo teiginiais, kad policijai nebuvo žinoma apie mitingą, nors tai paneigia minėtos administracinės bylos duomenys, be to, mitingai vyksta kasmet ir Kauno AVPK tenka pareiga užtikrint jų metu viešąją tvarką. Kauno AVPK atstovas rėmėsi kaip faktais dokumentais, kurie apskųsti teismui ir procesas dėl jų dar nebuvo pasibaigęs (Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2020 m. spalio 27 d raštas, Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariato 2021 m. liepos 15 d. nutarimas). Minėtais dokumentais negalima remtis kol nėra galutinės išvados dėl 2020 m. birželio 23 d. mitingo.

18. Pareiškėjas teigia, kad teisėja sprendime ignoravo pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus apie Lietuvos nacionalistų partijos eitynes per Kauną su nacistinėmis uniformomis, vėliavomis. Pareiškėjas, pamatęs minėtą atributiką demonstruojančius asmenis patyrė didelį stresą, daug neigiamų emocijų, kurias vertina kaip neturtinę žalą. Stresą sustiprino ir teisėjos bei Kauno AVPK atstovo įsitikinimas, kad Neonacių partija nėra nacistinės Vokietijos ideologijos nešėjai.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Kauno AVPK nuomone, aplinkybė, kad teisėja nagrinėjo kitą administracinę bylą neleidžia abejoti teisėjos objektyvumu. Pareiškėjo minimoje byloje buvo pateiktas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuris buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-785-575/2021, t. y. teismo sprendimas dėl Kauno AVPK neveikimo 2019 m. organizuoto sukilimo minėjimo metu buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepaduotu, 2021 m. vasario 17 d. atmetė pareiškėjo argumentus, dėl teisėjos J. V. šališkumo. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino išimtinai aplinkybes, susijusias su 2020 m. birželio 23 d. vykusiu sukilimo minėjimu, o ne formaliai atmetė skundą, vadovaudamasis 2019 metais nagrinėtoje byloje priimtu sprendimu ir nustatytomis aplinkybėmis.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas prašymą iškviesti liudytojus išsakė 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu – nurodė, kad šie asmenys yra istorikai, apeliaciniame skunde nurodė, kad jie kartu su juo stebėjo 2020 m. birželio 23 d. minėjimą, gali paliudyti apie minėjimo dalyvių elgesį, minėjimo tikslą, pobūdį ir eigą. Išklausius proceso šalių, buvo nuspręsta liudytojų nekviesti. Toks teismo vertinimas laikytinas pagrįstu, kadangi bylos dalykas buvo Kauno AVPK neveikimo teisėtumas, o ne minėjimo dalyvių elgesys konflikto su pareiškėju metu ar istorinių įvykių vertinimas.

Priešingai nei 2020 m., 2019 m. minėjimui buvo išduotas leidimas, jis buvo derintas su Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdyba. Teismas taip pat rėmėsi į bylą pateiktu Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus raštu, kuriame pateikta informacija, kad nebuvo gauta jokių pranešimų apie daromus teisės pažeidimus 2020 m. birželio 23 d. vykusio minėjimo metu. Kad policija nebuvo kviesta pažymėjo ir pats pareiškėjas. Be to, 2019 m. vykusio minėjimo metu taip pat nebuvo gauta pranešimų apie daromus teisės pažeidimus, tai leidžia pagrįstai preziumuoti, kad sukilimo minėjimo metu pažeidimai nebus daromi, o ne priešingai.

Pareiškėjo minimas Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2021 m. liepos 16 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 25-ANR_N-1115-2021 nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Aplinkybę, kad į policiją nebuvo kreiptasi, patvirtina Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 30 d. raštas Nr. 20-IL-14293, paties pareiškėjo paaiškinimai. Net ir pripažinus, kad minėtu 2021 m. liepos 16 d. nutarimu vadovautasi nepagrįstai, nagrinėjamos administracinės bylos dalyku išlieka Kauno AVPK neveikimas iš anksto nesiimant priemonių pažeidimams užkirsti sukilimo minėjimo metu, o minėtu nutarimu buvo vertinamas minėjimo organizatorių veiksmų teisėtumas, rengiant sukilimo minėjimą.

Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2020 m. spalio 27 d. raštas Nr. 20-S-22118 nebuvo apskųstas. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A-3820-556/2021 pagal pareiškėjo skundą, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas jo skundas, dėl Policijos departamento veiksmų atsakant į jo prašymus, susijusius su 2020 m. birželio 23 d. vykusiu sukilimo minėjimu. Minėtoje byloje pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo gavęs Policijos departamento ir Kauno AVPK atsakymų ir būtent tai laikė neteisėtais šių institucijų veiksmais, tačiau neneigė minėtame rašte Nr. 20-S-22118 nustatytų faktinių aplinkybių.

Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo neperžengdamas savo kompetencijos ribų, vertindamas Kauno AVPK veiksmų teisėtumą, pareiškėjo patirtą žalą, t. y. sąlygas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Tiek skunde teismui, tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, pareiškėjas nuolat keldavo klausimus, susijusius su 1941 m. birželio 23 d. įvykių, su Lietuvos nacionalistų partijos veiklos istoriniu vertinimu, provokavo Kauno AVPK atstovą išsakyti savo nuomonę dėl šių įvykių istorinio vertinimo, peržengdamas ribas tarp teisminio ginčo ir istorinės diskusijos.

Aplinkybė, kad Kauno AVPK atstovas atsisakė veltis į istorinę diskusiją, o teismas ginčą sprendė išimtinai iš teisinės pusės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad byla buvo nagrinėta paviršutiniškai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, neperžengdamas skundo ir savo kompetencijos ribų, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis įvertino Kauno AVPK veiksmų teisėtumą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas byloje kilo dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Kauno AVPK neteisėtų veiksmų 2020 m. birželio 23 d. vykusio mitingo metu prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, nesiėmus priemonių renginio tvarkai užtikrinti ir užkirsti kelią galimiems viešosios tvarkos pažeidimams, nes, pareiškėjo teigimu, renginio metu buvo demonstruojama nacistinė simbolika, pareiškėjas patyrė išpuolį ir buvo išvarytas iš mitingo.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Kauno AVPK neteisėtų veiksmų, t. y. valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, netinkamai vertino įrodymus, laikosi pozicijos, kad dėl nacistinės simbolikos demonstravimo, viešosios tvarkos pažeidimų mitingo metu patyrė neturtinę žalą.

25. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylos tinkamam išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, neapklausė liudytojų, kuriuos jis prašė apklausti, netinkamai vertino įrodymus, buvo šališkas.

28. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

29. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma buvo pakankama teismo sprendimui priimti, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti tam tikrus liudytojus, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pažeidė proceso teisės normas. Pažymėtina, kad pareiškėjas kildina neturtinę žalą iš Kauno AVPK veiksmų, o ne iš mitingo dalyvių veiksmų, o pareiškėjo prašyti apklausti liudytojai iš esmės, pareiškėjo teigimu, turėjo paliudyti aplinkybes apie patį mitingą, o ne Kauno AVPK veiksmus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, buvo įvertinti esminiai pareiškėjo argumentai, teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

30. Spręsdama dėl pareiškėjo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas negrindžia teismo šališkumo pagrindais, nurodytais ABTĮ 44 straipsnyje. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Teismas taip pat turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

31. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, jo tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Tai, kad priimtas teismo sprendimas nepalankus pareiškėjui, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

33. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Kauno AVPK neatliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, kurių pagrindų pareiškėjui galėjo kilti jo įvardijama neturtinė žala. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 23 d. vykęs mitingas, kurio metu pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, nustatyta tvarka tiek su Kauno miesto savivaldybe, tiek su Kauno AVPK derintas nebuvo. Be to, kaip patvirtina ir pats pareiškėjas, jokių pranešimų ar iškvietimų dėl minėto mitingo jo metu, duomenų apie viešosios tvarkos pažeidimus Kauno AVPK nebuvo gavęs. Pareiškėjo pozicija, kad Kauno AVPK pareigūnai turėjo dalyvauti mitinge, apie kurį neturėjo informacijos, ir užtikrinti viešąją tvarką, vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos nagrinėjamoje byloje nebuvimo, jų papildomai nekartoja. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 straipsnis). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė