2021-08-11 Nr. AB-15650-3-64-3-00870-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-712-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00870-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo N. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui N. K. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo N. K. (toliau – ir atsakovas) 31,51 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto Šiaulių miesto savivaldybėje savininkas, todėl atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-268 ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais.

3. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes Centras yra įsteigtas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra įregistruotas. Iš pareiškėjo neteisėtai reikalaujamos piniginės lėšos, todėl yra pagrindas bylą nutraukti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 31,51 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., ir 18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006 gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurios nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą bei naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava iki 2017 m. gruodžio 31 d. skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), kurie galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurie įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. (toliau – ir Nuostatai).

6. Teismas apžvelgė Nuostatų 10 ir 14 punktuose, 12.1–12.3 papunkčiuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nustatė, kad Centras yra įregistruotas juridinių asmenų registre ir šie duomenys nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių miesto savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. yra 31,51 Eur. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.)). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

8. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovo 18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.)). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas, realus ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais.

III. 9. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

10. Atsakovas nurodo, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos jo procesinės teisės, o pateikti faktai nebuvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti. Teismas nepasisakė dėl atsakovo 2020 m. gegužės 29 d. pateikto prašymo. Be to, N. K. nėra nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas, o tik teisės į nuosavybę savininkas. N. K. 2013 m. birželio 13 d. neteko veiksnumo, todėl nėra nei prievolininkas, nei mokėtojas, nei atsakovas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad į bylą pateiktas Šiaulių miesto tarybos sprendimas „Dėl Šiaulių regiono atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonės sukūrimo ir įgaliojimų suteikimo“ nėra pasirašytas ir be spaudo. Teismas taip pat nevertino 2002 m. birželio 25 d. steigimo sutarties, pagal kurią buvo susitarta steigti VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemą“, tačiau ši įstaiga nebuvo įsteigta, kas daro šią sutartį niekine. Centras nėra viešojo administravimo subjektas, nes nėra priimtas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl jo įsteigimo bei nėra pasirašyta steigimo sutartis, todėl jis veiklą vykdo nelegaliai. Šios aplinkybės teismo buvo įvertintos šališkai, pareiškėjo naudai. Be to, pareiškėjas prašyme nurodė melagingus duomenis apie buveinės adresą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas per visą ginčo laikotarpį negavo nei vienos sąskaitos, o tik mokėjimo pranešimus, kuriose skelbiama informacija nesukuria jokios prievolės, be kita ko, mokėti rinkliavą neteisėtai įstaigai. Teismas vadovavosi Šiaulių miesto savivaldybės sprendimais, kurie nėra pasirašyti ir, net jei ir būtų pasirašyti, tai jiems nesuteikia aukštesnės galios už įstatymus. Teismas vadovavosi pažyma dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos, tačiau pranešimuose, kurie buvo gauti, nebuvo nurodyta jokia suteikta paslauga (surinkimo ar tvarkymo). Teismas vadovavosi CK nuostatomis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.1 ir 6.2 straipsnius prievolė yra teisinis santykis, atsirandantis iš sandorių ar kitų juridinių faktų. N. K. nėra sudaręs jokios sutarties su Centru, be to, tokios sutarties turėti negali ir dėl ginčo laikotarpiu turėto neveiksnumo.

11. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Nuostatais, kurie nustato, kad Centras yra Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, vykdantis vietinės rinkliavos surinkimą bei kitas administravimo procedūras. Pagal Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai. Vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių miesto savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – 31,51 Eur. Vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Centras yra įregistruotas juridinių asmenų registre, šie duomenys nėra nuginčyti. Atsakovo argumentus dėl mokėjimo pranešimų, kaip teisiškai nepagrįstų dokumentų, paneigia Nuostatų 32 punkte nustatytas reglamentavimas, pagal kurį mokėjimo pranešimų siuntimas yra tinkamas būdas informuoti skolininką apie mokėtiną vietinę rinkliavą. Atsakovas neginčija, jog mokėjimo pranešimus gavo, taigi buvo tinkamai informuotas apie susidariusį įsiskolinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 9. Nagrinėjamoje atveju ginčas kilo dėl atsakovo N. K. pareigos mokėti 31,51 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.

10. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, nustatęs, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tačiau netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

11. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, sprendimą priėmė šališkai, neatsižvelgdamas į tai, kad Centras buvo įsteigtas neteisėtai, atsakovas su šia įstaiga nėra sudaręs jokios sutarties, yra neveiksnus, todėl neturi prievolės mokėti vietinę rinkliavą pagal pateiktus mokėjimo pranešimus.

12. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro įsteigimo teisėtumo ir, atitinkamai, reikalavimo teisės mokėti vietinę rinkliavą teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Visų pirma, pažymėtina, kad rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1-2 p., 16 str. 2 d.).

15. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 379 „Dėl Šiaulių regiono atliekų sukūrimo ir tvarkymo įmonės sukūrimo ir įgaliojimų suteikimo“, be kita ko, sutiko, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba būtų VšĮ Šiaulių regiono atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonės viena iš steigėjų. 2002 m. birželio 25 d. steigimo sutarties pagrindu buvo įsteigtas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (2 p. „Įstaigos pavadinimas“).

16. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 20 punktu, 17 straipsnio 21 punktu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25, 30 ir 32 straipsniais, Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, 57 punktu, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 92 punktu, įgyvendindama Viešųjų paslaugų, kurių kainas (tarifus) nustato Savivaldybė, kainų (tarifų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-303, 11 punktą, atsižvelgdama į VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2005 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 5-387, 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nusprendė įvesti nuo 2007 m. sausio 1 d. už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą.

17. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 20 punktu, 10 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsniais, įgyvendindama Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Šiaulių regiono plėtros tarybos 2005 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 9, atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 21 d. Europos Komisijos ir 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirašytą finansavimo memorandumą 2001/LT/16/P/PE/008 dėl projekto „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2002 m. birželio 25 d. steigimo sutartį ir įstaigos įstatus, priimtus VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2005 m. lapkričio 30 d. dalininkų susirinkimo sprendimu, Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 3 d. raštą Nr. (16-2)-D8-2925 „Dėl regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir funkcionavimo teisinių problemų“, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą.

18. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsniu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“, 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289, be kita ko, patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, taikytinus nuo 2018 m. sausio 1 d.

19. Aptartas teisinis reglamentavimas paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro įsteigimo neteisėtumo. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registro viešos juridinių asmenų paieškos duomenimis yra įregistruotas Juridinių asmenų registre ir šie duomenys nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byloje esantys Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimai nėra pasirašyti, todėl neturi teisinės galios. Akcentuotina, kad minėti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimai yra galiojantys norminiai teisės aktai, oficialiai paskelbti Šiaulių miesto savivaldybės interneto tinklalapyje.

21. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad vietinė rinkliava turi būti mokama sutartiniu pagrindu, o tokia sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta, akcentuoja, jog pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., 2004 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

22. Nagrinėjamu atveju vietinė rinkliava buvo skaičiuojama vadovaujantis minėtais Nuostatais, kurie vienareikšmiškai įtvirtino pastoviosios rinkliavos dedamosios mokėjimą visiems nekilnojamojo turto savininkams ar jų įgaliotiems asmenims (12.1–12.3 p.) bei kintamosios rinkliavos dedamosios mokėjimą nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (14 p.).

23. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. balandžio 14 d. išrašo duomenimis atsakovas N. K. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (4.1 p.). Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad turi nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamojo turto objektą, t. y. teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro informacija, vykdydamas Nuostatuose numatytą rinkliavos apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką, pagrįstai kreipėsi į atsakovą su mokėjimo pranešimais ir įspėjimais, kad jis padengtų susidariusią skolą už nurodytą objektą. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad mokėjimo pranešimus apie susidariusią skolą gavo. Nuostatų 32 punktas nustato, kad pagal Vietinės rinkliavos registro duomenis rinkliavos administratorius ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I metų ketvirtį) vietinės rinkliavos mokėtojams objekto adresu arba kitu vietinės rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu paprastuoju arba elektroniniu paštu nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus. Taigi, priešingai, nei nurodo atsakovas, toks skolininko informavimo būdas (mokėjimo pranešimais) Nuostatų 32 punkto kontekste yra teisėtas.

24. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl turimo neveiksnumo nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti atsakovo argumentų šiuo aspektu pagrįstumą, nenustatė, kad atsakovas būtų registruotas valstybės įmonės Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, o tai reiškia, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas būtų apribotas.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes liko neįvertintas jo 2020 m. gegužės 29 d. teismui pateiktas prašymas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šio prašymo turiniu, nustatė, kad atsakovas prašė teismo „pripažinti mane žmogumi“ ir „pripažinti mane fiz. asm. (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) savininku“. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad teismas bylą nagrinėja pateikto skundo (prašymo) ribose. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, taip pat nustatė nagrinėjamo ginčo ir aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste pareikšto prašymo pagrįstumui nustatyti reikšmingą faktinę aplinkybę, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kas patvirtina reikalavimo mokėti vietinę rinkliavą teisėtumą.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovui priskaičiuotos mokėti vietinės rinkliavos dydžio.

27. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

28. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, kaip teigia atsakovas, bylą išnagrinėjo šališkai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Išsamūs teismo sprendimo argumentai, su kuriais teisėjų kolegija sutinka, nebekartotini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas