8f5e9cae-941a-46cc-a230-e4998c5b042a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1594-258/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18586-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 4.1; 5.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

A. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovės V. A. D. ieÅ¡kinį atsakovams N. S., Vilniaus miesto 40-ajam notaro biurui (notarė A. A.) dėl nuosavybės teisių pripažinimo, praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, privalomosios palikimo dalies nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų bei testamento pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V.

A. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės, praÅ¡ydama: 1.1. nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (pripažinti nuosavybės teises), kad ieÅ¡kovė, K. T. dukra, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo 154/1079 dalį (toliau – Žemės sklypas), į kuriÄ nuosavybės teisės buvo atkurtos ieÅ¡kovės tėvui; 1.2. nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (pripažinti nuosavybės teises), kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ â€“ žemės sklypo 154/1079 dalį, į kuriÄ nuosavybės teisės buvo atkurtos ieÅ¡kovės tėvui K.

T., jÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti; 1.3. atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui – žemės sklypo 154/1079 daliai, į kuriÄ nuosavybės teisės buvo atkurtos ieÅ¡kovės tėvui K. T., priimti; 1.4. nustatyti privalomÄ jÄ palikimo dalį – į žemės sklypo 103/1079 dalį, į kuriÄ nuosavybės teisės buvo atkurtos ieÅ¡kovės tėvui K. T.; tenkinti vienÄ iÅ¡ Å¡ių dviejų alternatyvių pagrindinių reikalavimų:

1) atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui – buto (toliau – Butas) 1/4 daliai, į kuriÄ nuosavybės teises turėjo ieÅ¡kovės tėvas K. T., priimti;

2) nustatyti privalomÄ jÄ palikimo dalį – į 1/6 buto dalį, į kuriÄ nuosavybės teises turėjo ieÅ¡kovės tėvas K. T.. 1.5. tenkinus bent vienÄ iÅ¡ aukščiau nurodytų alternatyvių reikalavimų, tenkinti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ â€“ panaikinti iÅ¡ Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus bei testamentÄ , kuriuo nuosavybė atiteko atsakovei N. S., kiek jie prieÅ¡taraus tenkintų pagrindinių reikalavimų apimčiai, kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, gerai moralei ir vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.80-1.81 str.str.) bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas-297,28 Eur antrinių teisinių pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovė V. A. D. yra K. T., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. (duomenys neskelbtini) mirus K. T., ieÅ¡kovė tikėjosi ir siekė gauti savo tėvo palikimÄ â€“ ieÅ¡kovė kartu su kitais asmenimis siekė nuosavybės teisių į buvusio savininko – senelio J. T. valdytÄ Å½emės sklypÄ , esančio Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimo. Kadangi iÅ¡kilo sunkumai atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypÄ â€“ nesutapo dokumentuose nurodytos pavardės, ieÅ¡kovė su kitais pareiÅ¡kėjais J. K., S. S., A. T., A. T. ir O. T. kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismÄ dėl fakto, turinčio juridinę reikÅ¡mę, nustatymo.

3. IeÅ¡kovė aktyviai pagal savo supratimÄ siekė ginti savo teises ir jos buvo neapgintos ne dėl ieÅ¡kovės pasyvumo, tačiau dėl jÄ konsultuojančių subjektų netinkamai atliktų pareigų. IeÅ¡kovė atliko veiksmus, rodančius, kad ji faktiÅ¡kai priėmė valdyti Žemės sklypo dalį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ne tik nuolat domėjosi jos tėvo nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalais, tačiau ir pati aktyviai juose dalyvavo – ieÅ¡kovė kartu su kitais suinteresuotais asmenimis kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad nuosavybės teisę nustatantis dokumentas priklauso ne J.

T., o J. T. (ieÅ¡kovės seneliui). Be to, Pasvalio rajono apylinkės teismo 1999-05-06 sprendime buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė kartu su kitais pareiÅ¡kėjais pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. T. valdytÄ Å½emės sklypÄ . Vėliau, ieÅ¡kovei sužinojus, kad jos nuosavybės teisės į Žemės sklypÄ nebuvo registruotos, ieÅ¡kovė ir toliau aktyviai siekė ginti savo teises ir teisėtus interesus – kreipėsi į Teisės klinikÄ , kuri parengė pareiÅ¡kimus teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

D. T. klinikos netinkamai parengtų pareiÅ¡kimų ieÅ¡kovės teisės ir interesai nebuvo apginti. Å i aplinkybė tik patvirtina, jog ieÅ¡kovė visÄ laikÄ aktyviai ir rÅ«pestingai siekė savo nuosavybės teisių į Žemės sklypÄ patvirtinimo, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, tačiau ne dėl jos kaltės tai nebuvo padaryta. IeÅ¡kovė, neturėdama tinkamų teisinių žinių, manė, kad į ButÄ teises gaus po savo tėvo sutuoktinės G. T. mirties, kadangi bÅ«tent pastaroji Bute ir gyveno.

IeÅ¡kovė 2015 m. iÅ¡ savo pusbrolio gavo VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡us, tame tarpe ir informacijÄ apie tai, kad Butas nuosavybės teise yra atitekęs nežinomam ir ne ieÅ¡kovės Å¡eimos asmeniui – atsakovei N. S..

4. Atsakovė N. S. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1350 Eur advokato iÅ¡laidų. Atsakovė nurodė, jog mirus palikėjui K. T. atsirado palikimas, o ieÅ¡kovė, bÅ«dama jo dukra, tapo pirmos eilės (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.) įpėdine, kuri norėdama įgyti jos tėvui atkurtÄ teisę į senelio turėtÄ Sklypo dalį, turėjo šį palikimÄ priimti. Byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovė minėtÄ palikimÄ priėmė, atvirkščiai – ji pati teigia, jog nesiėmė aktyvesnių veiksmų palikimui priimti, kadangi manė, kad palikimÄ paveldėjo automatiÅ¡kai.

Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė neginčija, kad ji suprato, kad po tėvo mirties atsirado palikimas. Pasak ieÅ¡kovės, 2015 m. pabaigoje jai taip pat tapo žinoma, jog tėvas turėjo parengęs testamentÄ , todėl ji dėl situacijos apie paveldėjimÄ kreipėsi į Vilniaus 40-ojo notaro biurÄ (o tai reiÅ¡kia, jog ji žinojo kokiame biure vedama paveldėjimo byla ir tai taip pat reiÅ¡kia, jog notarės siųstÄ 2010-10-06 raÅ¡tÄ Nr. S-0370 D. K. T. paveldėjimo bylos ji buvo gavusi). Bylos duomenys patvirtina, jog notarė 2016-01-20 raÅ¡tu Nr. S-34 Dėl informacijos suteikimo informavo, kad paveldėjimo byla yra baigta, jog palikimÄ paveldėjo įstatyminė įpėdinė G.

T., o duomenų apie K. T. testamentÄ nėra. Kitos nurodytos ieÅ¡kovės aplinkybės, neva sutrukdžiusios jai realizuoti galimybę kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo – sunkios gyvenimo sÄ lygos, rÅ«pestis neįgaliu vaiku, neva advokatų nekompetencija, neteisingas jos situacijos suvokimas, nėra reikÅ¡mingos, o kai kuriais atvejais net ir mažai tikėtinos, bei nepateisina jos delsimo kreiptis į teismÄ ir priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ . Atsakovės manymu, visi ieÅ¡kovės reikalavimai dėl Sklypo yra nepagrįsti ir vienas kitÄ paneigiantys ir prieÅ¡taraujantys.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (pripažinti nuosavybės teises), kad ieÅ¡kovė AtkÅ«rimo įstatymo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į Sklypo dalį, į kuriÄ nuosavybės teisės buvo atkurtos jos tėvui K. T., nėra pretendente į senelio Sklypo dalį, jÄ gali įgyti tik kaip savo tėvo, t.y. įgijusio Å¡iÄ teisę palikėjo, įpėdinė, t.y. tik priimdama palikimÄ . Ä®pėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas.

Dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas negali bÅ«ti sprendžiamas nustatant juridinį faktÄ , kadangi reikalavimas Å¡iuo atveju yra ne dėl fakto, kurio nėra galimybės nustatyti kitu bÅ«du, bet dėl nuosavybės teisės įgijimo – Å¡iuo atveju paveldėjimo bÅ«du (pagal sandorį) pripažinimo. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad ji priėmė palikimÄ Ä¯ Sklypo dalį faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, neatitinka tikrovės. Ä®rodymai byloje niekaip nepatvirtina, jog ieÅ¡kovė faktiniu valdymu priėmė palikimÄ po tėvo mirties.

Jos nurodyta vienintelė aplinkybė - kad ji kartu su kitais pareiÅ¡kėjais 1999 m. kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, jog A. T., K. T., A. T. ir A. K. yra J. T. vaikai, o S. S. ir O. T. J. T. vaikaičiai ir teismo kartu su kitais pareiÅ¡kėjais buvo įvardinta pretenduojančia atkurti nuosavybės teises į J. T. valdytas žemes, neįrodo, jog ji faktiniu valdymu buvo priėmusi palikimÄ , juo labiau, jog Pasvalio rajono apylinkės teismas 1999-05-06 sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė, jog jos tėvas buvo savininko vaikas.

Tuo tarpu apie ieÅ¡kovę ar jos ryšį su buvusiu savininku teismas apskritai nepasisakė, todėl teismo nustatyti juridiniai faktai jai nesukėlė jokių teisių į J. T. valdytos žemės nuosavybę atkurti. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog ji kokiu nors bÅ«du realiai valdė Sklypo dalį, t.y. mokėjo žemės mokestį, dirbo ir tvarkė žemę, t.y. neva jai priklausančiÄ Sklypo dalį valdė kaip savininkė. IeÅ¡kovė pati pripažįsta, jog iki 2006 m pabaigos nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų dėl palikimo priėmimo, bet rÅ«pinosi prigimtine teise iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , prižiÅ«rėti vaikus, turinčius neįgalumÄ , o pasyvÅ«s veiksmai negali bÅ«ti pripažinti faktiniu valdymu.

Pažymi, jog ieÅ¡kovei neįrodžius, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ji prarado teisę į palikimÄ . Netenkinus pagrindinių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinius reikalavimus. Be to, atkreipė dėmesį, jog testamentÄ privalu nuginčyti, nes jis yra vienaÅ¡alis sandoris, t.y. reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, atitinkantį jam keliamus procesinius reikalavimus, o ne tiesiog, kaip nepagrįstai praÅ¡o ieÅ¡kovė.

5. Atsakovas Vilniaus miesto 40-asis notarų biuras, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas Vilniaus miesto 40-asis notarų biuras atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad turto įgijimas nuosavybėn paveldėjimo bÅ«du yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų. Ä®pėdinis, kad įgytų palikimÄ , privalo jį priimti. Ä®statymų nustatytu terminu (t.y. per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) paveldėjimo byla po (duomenys neskelbtini) mirusio K.

T. nebuvo užvesta, nes nei vienas iÅ¡ įpėdinių į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau 2008-11-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3928-631/08, buvo nustatytas juridinis faktas, kad palikimÄ po mirusiojo K. T. faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti priėmė pastarojo sutuoktinė G. T.. Ä®siteisėjus minėtam teismo sprendimui, 2009-02-11 Vilniaus m. 34-ame notaro biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 32/09 (Pagrindas: 2009-02-11 Vilniaus m. 34-ame notaro biure patvirtintas G.

T. pareiÅ¡kimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi mirusysis K. T. testamentų nepaliko, jo palikimas buvo priimtas pagal įstatymÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei Vilniaus m. 34-ojo notaro biuro 2007-09-20 raÅ¡tu Nr. 01-15-08 „Dėl informacijos pateikimo“ teikti duomenys yra tikslÅ«s ir teisingi, todėl ieÅ¡kovės teiginiai apie notaro galimai nesÄ Å¾iningÄ veikimÄ yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė po tėvo K. T. mirties per įstatymų nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ (ar bet kada vėliau) nebuvo notarų biurams pateikusi įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktÄ , jog palikimas buvo priimtas laiku, arba bet kokių kitų dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad palikimas buvo priimtas, pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtÄ .

Nesutiko, kad ieÅ¡kovės nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys yra svarbios, nes ieÅ¡kovė apie tėvo mirtį žinojo, todėl žinojo ir apie palikimo atsiradimÄ , o teisinių žinių trÅ«kumas negali bÅ«ti pripažintas svarbia priežastimi, nes įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. (duomenys neskelbtini) mirus G. T., Vilniaus m. 34-ame notaro biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 51/09 (pagrindas: 2009-03-13 Vilniaus m. 34-ame notaro biure patvirtintas testamentinės įpėdinės N. S. pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis mirusiosios G.

T. testamentu, patvirtintu 2008-02-21 Vilniaus m. 13-ojo notaro biuro notarės G. K., registro Nr. 1-616, testamentinei įpėdinei N. S. (kuri yra sumokėjusi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuotÄ privalomÄ sumokėti paveldimo turto mokestį), pagal pateiktÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , Vilniaus m. 40-ame notaro biure 2011-03-09 buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas, notarinio registro Nr. AIR-694. Notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatymu nustatytiems terminams, atsisakyti iÅ¡duoti N. S., kuri iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ pagal testamentÄ , paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ palikėjos G.

T. turtÄ . IeÅ¡kovės ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai iÅ¡duoti laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir negali bÅ«ti vertintini kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, gerai moralei ir vieÅ¡ajai tvarkai. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės V. A. D. ir mirusiosios G. T. nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai (pastaroji yra ne mirusiosios, o jos sutuoktinio K. T. dukra), taip pat nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovės naudai mirusiosios G.

T. sudarytus testamentus, vadinasi, ieÅ¡kovė, nebÅ«dama G. T. įpėdine nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , negali kreiptis su ieÅ¡kiniu dėl G. T. testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis. Net ir vertinant, jog ieÅ¡kovei apie iÅ¡duotÄ paveldėjimÄ teisės liudijimÄ tapo žinoma (kaip ji pati nurodo) tik 2015 metais, ieÅ¡kinio senaties terminas yra suėjęs tiek pagal 1964 m. Civilinį kodeksÄ , tiek pagal 2000 m. Civilinį kodeksÄ (atitinkamai 2016 metais ar 2018 metais).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, jog ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ , o ieÅ¡kinio senaties pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti (1964 m. CK 90 str. 1 d., 2000 m. CK 1.131 str. 1 d.). Atsakovas prašė ieÅ¡kovės reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas iÅ¡ pateiktų įrodymų nustatė, kad ieÅ¡kovės nurodytas nekilnojamasis turtas (Žemės sklypas bei Butas) priklausė ieÅ¡kovės tėvui K. T., kuris po jo mirties ((duomenys neskelbtini)). buvo paveldėtas pagal įstatymÄ K. T. sutuoktinės G. T., o po pastarosios mirties ((duomenys neskelbtini)), paveldėtas pagal G. T. testamentÄ â€“atsakovės N. S..

8. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovės tėvui K. T., pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo 1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359, įsigaliojusio 1997-07-09 2 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 3 d. buvo numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ gali perleisti notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu Å¡ie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Savininkų turėta nuosavybės teisė perduodama įpėdiniams (AtkÅ«rimo įstatymo 3 str.). Teismo sprendime, Å¡iuo pagrindu nuosavybės teises į ginčo Žemės sklypÄ Ä¯gijo ne ieÅ¡kovė, tačiau ieÅ¡kovės tėvas K.

T. su kitais J. T. teisių paveldėtojais pagal Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2001-01-05 sprendimÄ Nr. 22-72010-13198. IeÅ¡kovė nebuvo pretendentė atkurti jos senelio J. T. nuosavybės teisę į turėtÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau tokiu pretendentu buvo ieÅ¡kovės tėvas, kuriam Å¡ios nuosavybės teisės į turėtÄ Å¾emės sklypÄ ir buvo atkurtos.

9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog mirus ieÅ¡kovės tėvui K. T. atsirado palikimas, o ieÅ¡kovė pagal CK 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. tapo palikėjo pirmos eilės įpėdine, kuri norėdama įgyti jos tėvui K. T. atkurtÄ teisę į senelio J. T. turėtÄ Sklypo dalį, turėjo šį palikimÄ priimti. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė tėvo palikimÄ aktyviais veiksmais priėmė, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti. Bylos duomenų visuma nustatyta, kad ieÅ¡kovė niekada po tėvo mirties ginčo žemės sklypu nedisponavo, nevaldė bei juo nesinaudojo.

Taip pat niekada nemokėjo žemės mokesčio. Å ių aplinkybių ieÅ¡kovė neneigė ir bylÄ nagrinėjant 2020-05-19 teismo posėdyje. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-11-18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3928-631/2008 buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po K. T. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ : ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmė mirusio sutuoktinė G. T., faktiÅ¡kai pradėjusi paveldėtÄ turtÄ valdyti (t. 1 b.l. 167). IeÅ¡kovė buvo įtraukta į nurodytÄ bylÄ suinteresuotu asmeniu.

10. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo informuota, jog Vilniaus 40-ojo notaro biuro notarės A. A. tiek 2010-10-06 pranešimu Nr. S-0370, tiek 2016-01-20 raštu Nr. S-0034 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1 b.l. 21-22, 61, 168-169) dėl K. T. paveldėjimo bylos eigos, tačiau V. A. D. tinkami nesiėmė aktyvių veiksmų įgyvendinti teises, susijusius su tėvo palikimu. Notarė A. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2010-10-06 pranešimas Nr. S-0370, adresuotas ieškovei V. A. D., negrįžo, reiškia, ieškovė jį gavo.

Be to, po Å¡io raÅ¡yto iÅ¡siuntimo 2010 metais ieÅ¡kovė turėjo su notare konsultacijÄ notaro biure bei kalbėjo telefonu. Å ių pokalbių metu ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos paveldėjimo teisės, tačiau ieÅ¡kovė jokių veiksmų nesiėmė. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. T. turimas nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas pagal įstatymÄ K. T. sutuoktinės G. T., o po pastarosios mirties paveldėtas pagal G. T. testamentÄ -atsakovės N. S..

11. Teismas iÅ¡ papildomų dokumentų, pateiktų atsakovės N. S., pastaroji turi prievolę už paveldėtÄ ginčo Žemės sklypÄ , pradedant nuo 2013 metų iki Å¡iol VMI mokėti žemės mokestį, kurį ir mokėjo, o nuo 2018-10-12 ginčo Žemės sklypas yra iÅ¡nuomotas, sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (t. 2 b.l. 20). Taip pat buvo nustatyta, kad N. S. gyvena ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡iame bute yra deklaruota pastarosios gyvenamoji vieta, atsakovė moka buto komunalinius mokesčius. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji priėmė po tėvo mirties palikimÄ -ginčo Žemės sklypo dalį, jį faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti (CPK 178 str.), todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimÄ teismas atmetė.

12. Teismas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo K. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų. K. T. turtas buvo paveldėtas pagal įstatymÄ jo sutuoktinės G. T., o jai (duomenys neskelbtini) mirus, pagal pastarosios testamentÄ atsakovės N. S. pagal 2011-03-09 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ . Teismas atsižvelgė į tai, kad po ieÅ¡kovės tėvo K. T. mirties praėjo 23 metai, Å¡is terminas yra pakankamai ženklus.

Po pastarojo mirties jo turtÄ paveldėjo pagal įstatymÄ jo sutuoktinė, o 2011 metais sutuoktinės testamento paveldėtoja. 2006-2007 metais ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimais dėl termino palikimui po tėvo K. T. mirties priimti atnaujinimo, tačiau pastarosios pareiÅ¡kimai buvo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nepaÅ¡alinus pareiÅ¡kimų trÅ«kumų (t. 1 b.l. 84-88, 90), o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-11-18 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-3928-631/2008 buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po K.

T. mirties jo palikimÄ : ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmė mirusio sutuoktinė G. T., gim. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjusi paveldėtÄ turtÄ valdyti per trumpesnį nei 6 mėnesių terminÄ po K. T. mirties (t. 1 b.l. 167). Apie Å¡iÄ bylÄ ieÅ¡kovė žinojo, buvo įtraukta į nurodytÄ bylÄ suinteresuotu asmeniu (t. 1 b.l. 67-68). Å ios aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovė žinojo apie tėvo palikimo priėmimo eigÄ bei tvarkÄ , todėl jos argumentai dėl savaiminio paveldėjimo, neatliekant jokių aktyvių veiksmų, yra vertintini kritiÅ¡kai.

Atsižvelgdamas į tai, kad terminas palikimui priimti ieÅ¡kovės buvo praleistas dėl nesvarbių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, laikytinos nesvarbiomis, pareiÅ¡kėja savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmetė, termino palikimui (žemės sklypo daliai) priimti nepratęsė.

13. Teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės tėvo mirties diena ((duomenys neskelbtini)) pastarajai buvo reikalingas tėvo iÅ¡laikymas, ar tėvas ieÅ¡kovę iÅ¡laikė (CPK 178 str.). IeÅ¡kovės pateiktos į bylÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių iÅ¡mokų skyriaus pažymos, kad ieÅ¡kovės Å¡eima yra socialiai remtina, datuotos 2019 metais (t. 1 b.l. 65, 100-101). 2020-05-19 d. teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nurodė, kad 1996-1997 metais ji ir jos sutuoktinis J. D. dirbo, (duomenys neskelbtini) gimus sÅ«nui Robertui, iÅ¡mokas, susijusias su motinyste, mokėjo jos darbdavys. Taigi, nesant jokių įrodymų dėl ieÅ¡kovės sunkios turtinės padėties (duomenys neskelbtini) (tėvo mirties diena) ir reikalingo iÅ¡laikymo, o taip pat įrodymų, kad ieÅ¡kovės Å¡eima tuo metu buvo socialiai remtina, teismas neturi pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų Å¡ioje dalyje.

14. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino, nurodė, kad ieÅ¡kovės tėvas K. T. mirė (duomenys neskelbtini), Å¡i aplinkybė ieÅ¡kovei yra žinoma, o ieÅ¡kinys teismui su įvairiais reikalavimais, susijusiais su palikimo priėmimo klausimais, pateiktas 2019-06-19, t.y. po 22 metų, ir ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas. Dėl iÅ¡vestinių ieÅ¡kovės reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro iÅ¡duotus 2011-03-09 d. 2 paveldėjimo teisės liudijimus bei 2008-02-21 d. testamentÄ , kuriuo nuosavybė atiteko atsakovei N. S., vienerių metų terminas ieÅ¡kovei apginti savo pažeistas teises taip pat yra praleistas (CK 5.8 str.).

Å iuo pagrindu taikant ieÅ¡kinio senatį V.A. D. ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 15.1. teismas nusprendė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik dėl K. T. buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalies faktinio priėmimo, tačiau dėl žemės sklypo teismas sprendime nesprendė.

BÅ«tina akcentuoti, kad teismas ne tik, kad nesprendė žemės sklypo faktinio priėmimo klausimo, tačiau netgi labai aiÅ¡kiai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog G. T. pretenduotų į šį sklypÄ . Sprendime fiksuojama, kad G. T. nenurodė, kad po K. T. mirties liko kito turto, kaip tik minėtas butas. 15.2. Notarė, gavusi tokį sprendimÄ , kuriame nurodyta, kad G. T. priėmė konkrečiai tik K. T. buto dalį ir nepriėmė jokio kito turto (sprendime net nurodyta, kad G. T. nepretenduoja į žemę), G.

T. vis tiek leido priimti ir žemės sklypÄ , nors teismas labai aiÅ¡kiai pasakė, kad G. T. į žemę nepretenduoja ir pati G. T. teismui nenurodė jokio kito turto. Galima įtarti, kad G. T., o galbÅ«t ir notarė, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir nevisai teisėtai – teismui pripažinus, kad G. T. į žemės sklypÄ nepretenduoja, vis tiek buvo iÅ¡duotas atitinkamas paveldėjimo liudijimas dėl žemės sklypo. 15.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad ne ieÅ¡kovės nuosavybės teisės buvo atkurtos, o jos tėvui.

IeÅ¡kovė supranta, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos jos tėvui, bet kadangi jos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ turėjo bÅ«ti perduotos ieÅ¡kovei, nors ir nepriėmusiai palikimo pas notarÄ , tačiau tai nebuvo padaryta, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia šį ieÅ¡kinį su reikalavimu nustatyti juridinę reikÅ¡minę turintį faktÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo. 15.4. Teismas niekaip neįvertino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, kad ji įgyvendino sÄ lygas, kurios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažįstamos, kaip sudarančios pagrindÄ pripažinti faktinį palikimo priėmimÄ . 15.5.

IeÅ¡kovė ne tik nuolat domėjosi jos tėvo nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalais, tačiau ir pati aktyviai juose dalyvavo – ieÅ¡kovė kartu su kitais suinteresuotais asmenimis kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad nuosavybės teisę nustatantis dokumentas priklauso ne J. T., o J. T. (ieÅ¡kovės seneliui). IeÅ¡kovė atliko tokius veiksmus, kuriuos numato ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad jie galėtų bÅ«ti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas – ieÅ¡kovė užvedė ir dalyvavo byloje, kurioje priimti sprendimai, turėję reikÅ¡mės palikėjo teisių atkÅ«rimui ir įgyvendinimui. 1999 m. gegužės 6 d. sprendime Pasvalio rajono apylinkės teismas aiÅ¡kiai nustatė ir įvardijo, kad ieÅ¡kovė, kartu su kitais pareiÅ¡kėjais, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J.

T. valdytÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovei sužinojus, kad jos nuosavybės teisės į Žemės sklypÄ nebuvo registruotos (prieÅ¡ tai ieÅ¡kovė manė, kad jai žemės sklypas atiteko automatiÅ¡kai), ieÅ¡kovė ir toliau aktyviai siekė ginti savo teises ir teisėtus interesus - kreipėsi į teisės klinikÄ , kuri 2006-2007 m. parengė pareiÅ¡kimus teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. 2008 m. nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nesutiko, kad G. T. gautų žemės sklypÄ . 15.6.

Teismas sprendime nurodė ir aplinkybes dėl 2008 m. vykusio teismo, 2006-2007 m. ieÅ¡kovė kreipimusi į teismÄ dėl paveldėjimo priėmimo ir 2010 m. notarės praneÅ¡imo, kaip tariama paneigiančius, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai pradėjo valdyti žemės sklypÄ . Bet pastarieji duomenys tokios teismo pozicijos nepatvirtina, o kaip tik, paneigia teismo pozicijÄ , kad ieÅ¡kovė žemės sklypo tariamai nevaldė. Pavyzdžiui, 2008 m. byloje, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios nutarties, ieÅ¡kovė nesutiko su žemės sklypo atitekimu G.

T., kas tik dar kartÄ neabejotinai patvirtina, kad ieÅ¡kovė visÄ laikÄ laikė, jog ginčo žemės sklypo dalis yra ir turi bÅ«ti tik jos. 15.7. IeÅ¡kovė negali sutikti ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad ji tariamai buvo informuota Vilniaus 40-ojo notaro biuro notarės A. A. 2010-10-06 praneÅ¡imu Nr. S-0370. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kia, kad pastarojo raÅ¡to 2010 m. negavo. Notarė į bylÄ nepateikė jokio įrodymo, kad ieÅ¡kovė šį raÅ¡tÄ bÅ«tų laiku gavusi. Negalima sutikti, kad jei praneÅ¡imas negrįžo, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė jį gavo.

Atkreipė dėmesį, kad praneÅ¡imas nebuvo siunčiamas registruota siunta, o paprastu paÅ¡tu, todėl laiÅ¡kas galėjo negrįžti tiek dėl to, kad jis iÅ¡ tikrųjų nebuvo iÅ¡siųstas, tiek dėl kitų priežasčių, todėl aplinkybės, kad ieÅ¡kovė gavo laiÅ¡kÄ Ä¯rodinėjimo pareiga tenka notarei, o ne ieÅ¡kovei, kuri laiÅ¡ko negavo. 15.8. Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl nesuprantamų priežasčių nevertino ir nelaikė, kad ieÅ¡kovė dar 2006-2007 m. aktyviais veiksmais siekė priimti palikimÄ ir jo nepriėmė tik dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, 2007 m. ieÅ¡kovės tėvo palikimas dar nebuvo priimtas – ieÅ¡kovė pati pirmoji, dar anksčiau nei G. T. kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Å i aplinkybė leidžia kritiÅ¡kai vertinti teismo pozicijÄ dėl tariamai ilgo laiko tarpo, kurį neva ieÅ¡kovė delsė priimti palikimÄ . Teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovė buvo įtraukta į 2008 m. bylÄ suinteresuotu asmeniu ir tai tariamai įrodo, kad ieÅ¡kovė žinojo apie tėvo palikimo priėmimo eigÄ bei tvarkÄ , todėl jos argumentai dėl savaiminio paveldėjimo, neatliekant jokių aktyvių veiksmų, yra vertintini kritiÅ¡kai.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė savo teisių dėl palikimo tinkamai neįgyvendino. Å ios teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos. 15.9. IeÅ¡kovė negavo 2008 m. teismo sprendimo, o net jei ir bÅ«tų gavusi, bÅ«tų mačiusi, kad teismas labai aiÅ¡kiai pasakė, jog G. T. naudojosi tik butu, o žemės sklypo paveldėjimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Å ioje vietoje nesuprantamas ir neatsakingas notarės elgesys, kai teismas aiÅ¡kiai nurodė, jog G. T. paveldėjo tik butÄ , o ne žemės sklypÄ , vis tiek G.

T. iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimÄ ir dėl žemės sklypo. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡ esmės teigia, kad byloje dėl buto, o ne žemės sklypo, priimtas sprendimas rodo, kad ieÅ¡kovė turėjo žinoti kaip įgyvendinti savo teises dėl žemės sklypo. IeÅ¡kovė 2006-2007 m. jau žinojo, kad turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo, nes tÄ ir darė. Nesuprantamos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ teismo sprendimo sužinojo apie tai. Teismas nepagrįstai neigia ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad ji manė, jog ji paveldėjo savaime – ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų taip manė iki 2006-2007 m. kreipimusi į teismÄ .

Akivaizdu, kad 2008 m. priimtas sprendimas tokios ieÅ¡kovės pozicijos niekaip nepaneigia. 15.10. Teismas taip pat sprendė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pažeis kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nagrinėjamoje byloje – atsakovės N. S.. Tačiau sprendimo turinys rodo, kad teismas iÅ¡ tiesų net nevertino, kokie N. S. interesai galėtų bÅ«ti pažeisti, nors ieÅ¡kovė ir iÅ¡samiai ieÅ¡kinyje aptarė, kad N. S. teisėti interesai pažeisti nebÅ«tų. IeÅ¡kovė netgi sutiktų, kad teismas nepriteistų jai ginčo buto, kuriame, kaip teigia, gyvena atsakovė N. S., kad bÅ«tų priteista dalelė senelio žemės, į kuriÄ visada laikė turinti teisę. 15.11.

IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, kad ji prašė 1964 m. CK 576 str. 1 d. taikyti nors ir nebuvo sudalytas testamentas. Taip pat ieÅ¡kovė nesutinka, kad byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovei jos tėvo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Teismas akivaizdžiai neįvertino ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių. 1964 m. CK 576 str. 1 d. nustato, kad nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), taip pat nedarbingi mirusiojo sutuoktinis, tėvai (įtėviai) ir iÅ¡laikytiniai paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, ne mažiau kaip dvi trečiÄ sias tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų, paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis).

Nurodyta 1964 m. CK nuostata patvirtina, kad ieÅ¡kovei priklauso privalomoji palikimo dalis, kadangi ieÅ¡kovė, tėvo mirties metu auginanti tris vaikus, turinčius neįgalumo požymių, neturėdama pakankamų finansinių pajamų, buvo laikytina savo tėvo, kuris ieÅ¡kovei padėdavo, iÅ¡laikytine. Minėta CK nuostata yra specialioji ir neribojama terminu palikimui priimti, nes tokiÄ palikėjo vaiko teisę gauti palikimÄ apibrėžia ne terminas, per kurį palikėjo vaikas turėjo kreiptis į notarÄ , bet faktas, kad palikėjo vaikui toks palikimas yra reikalingas. 15.12.

IeÅ¡kovė, neturėdama tinkamų teisinių žinių, Å¡iuo atveju manė ir laikė, kad į ButÄ teises gaus po savo tėvo sutuoktinės G. T. mirties, kadangi bÅ«tent pastaroji Bute ir gyveno. Taigi, ieÅ¡kovė nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų savo teisei į palikimÄ â€“ ButÄ , ginti ir laukė bei tikėjosi, kad po G. T. mirties Butas liks Å¡eimoje – automatiÅ¡kai atiteks bÅ«tent ieÅ¡kovei. 15.13. Vis dėlto, ieÅ¡kovė 2015 m. iÅ¡ savo pusbrolio gavo VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡us, tame tarpe ir informacijÄ apie tai, kad Butas nuosavybės teise yra atitekęs nežinomam ir ne ieÅ¡kovės Å¡eimos asmeniui – Å¡iuo ieÅ¡kiniu traukiamai atsakovei N. S..

Tolimesni ieškovės veiksmai, gavus 2015 m. VĮ „Registrų centras“ išrašus, yra aprašyti dalyje dėl Žemės sklypo – ieškovė aktyviai ieškojo teisinės pagalbos ir siekė savo teisių gynybos, tačiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikti advokatai ieškovės interesus ginti atsisakė. 15.14. Ieškinio senaties terminas apskritai neturėtų būti taikomas, kadangi ieškovė ginčija sandorius, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, gerai moralei.

Nors 2008 m. sprendimu ir buvo nustatytas buto faktinio valdymo faktas, tačiau tuo pačiu sprendimu buvo pažymėta, kad G. T. nepretenduoja į žemės sklypÄ . Nepaisant to, notarė akivaizdžiai virÅ¡ydama savo įgaliojimus ir prieÅ¡taraujant teismo sprendimui iÅ¡davė paveldėjimo liudijimus net ir dėl žemės sklypo. Tokia situacija neatitinka ne tik teisingumo, tačiau ir geros moralės principų, imperatyviųjų nuostatų, dėl to ginčui negali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis – tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų.

16. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė notarė A. A. praÅ¡o apeliantės V. A. D. apeliacinį skundÄ atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir 2020-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 16.1. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra (CK 5.50 str. 1 d. ; 1964 m.

CK 587 str. 1 d.). 16.2. IeÅ¡kovės tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad teismas ieÅ¡kovės į G. T. užvestÄ bylÄ dėl Buto Å¡aukimais nekvietė (ieÅ¡kovė jokių Å¡aukimų negavo), dėl ko ieÅ¡kovė neturėjo galimybės savo teisių tinkamai ginti teisme prieÅ¡tarauja 2008 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3928-631/08, nustatytoms aplinkybėms. Å ios aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovė žinojo apie tėvo palikimo priėmimo eigÄ bei tvarkÄ , tačiau savo teisių dėl tėvo palikimo priėmimo tinkamai neįgyvendino. 16.3.

Notarė, nors ir neturėdama pareigos rÅ«pintis įpėdinių tinkamu teisių ir pareigų įgyvendinimu ir už juos įgyvendinti jų teisę į palikimÄ , buvo atidi ir rÅ«pestinga, – notaro biure ieÅ¡kovei, iki iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ palikimÄ priėmusiai įpėdinei G. T., buvo ne kartÄ teikta informacija (tiek žodžiu, tiek 2010 m. spalio 6 d. raÅ¡tu „D. K. T. paveldėjimo bylos“, Nr. S-0370), jog nepateikus notaro biurui kreipimosi į teismÄ Ä¯rodymų/dokumentų dėl termino palikimo priėmimo atnaujinimo ar juridinio fakto nustatymo, kad priėmė mirusiojo palikimÄ faktiniu valdymu, bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas palikimÄ priėmusiems įpėdiniams (Pagrindas: 2010-10-06 raÅ¡tas „D.

K. T. paveldėjimo bylos“, Nr. S-0370; IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Vilniaus m. 40-ame notaro biure vedamo „Siunčiamų dokumentų registracijos žurnalo“, įraÅ¡o eilės Nr. 0370). IeÅ¡kovės teiginiai, kad nebuvo gavusi Vilniaus m. 40-ojo notaro biuro 2010 m. spalio 6 d. siųsto raÅ¡to „D. K. T. paveldėjimo bylos“, Nr. S-0370, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi registruotu paÅ¡tu siunčiama korespondencija, jei nerandamas korespondencijos gavėjas (esant nurodytam netiksliam adresui) arba jeigu pasibaigia laiÅ¡ko ar siuntinio saugojimo laikas (jo neatsiėmus), yra grÄ Å¾inama siuntėjui.

IeÅ¡kovei 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos paÅ¡tu siųstas raÅ¡tas „D. K. T. paveldėjimo bylos“, Nr. S- 0370, nebuvo grÄ Å¾intas siuntėjui Vilniaus m. 40-ajam notaro biurui. 16.4. Ä®pėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ , dėl ko 2008-11-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3928-631/08 nustačius juridinę reikÅ¡mę turintis faktÄ , jog G. T. priėmė sutuoktinio K. T. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti (pažymint, kad ieÅ¡kovė buvo įtraukta į nurodytÄ bylÄ suinteresuotu asmeniu), laikytina, kad ji priėmė visÄ K.

T. palikimÄ . 16.5. Pagal tuo metu galiojantį reglamentavimÄ , mirus ieÅ¡kovės tėvui, ieÅ¡kovė, pagal 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. tapo palikėjo pirmos eilės įpėdinė, kuri, norėdama įgyti jos tėvui atkurtÄ teisę į senelio J. T. turėtÄ sklypo dalį, turėjo šį palikimÄ priimti, bet nepriėmė. Apeliantės pateikti argumentai dėl atsakovės N. S. veiksmų, nepagrindžiančių jos palikimo priėmimo, pradedant faktiÅ¡kai valdyti žemės sklypÄ , – atmestini kaip apskritai nepagrįsti, kadangi, pirmiausia, – atsakovė palikimÄ priėmė pagal testamentÄ , mirus G.

T., antra, – ginčijamu sprendimu nustatyti jos veiksmai, disponuojant/valdant/prižiÅ«rint žemės sklypo dalį, t.y., moka žemės mokestį, nuomoja žemės sklypÄ . 16.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus, vertinant ieÅ¡kovės nurodytų termino priimti palikimÄ praleidimo priežasčių pagrįstumÄ , ir nepažeidė CPK reglamentuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, jog apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas iÅ¡vadas padarė nepagrįstai. 16.7.

Vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 576 straipsnio nuostatomis, teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį turi nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), taip pat nedarbingi mirusiojo sutuoktinis, tėvai (įtėviai) ir iÅ¡laikytiniai, kurie paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, ne mažiau kaip dvi trečiÄ sias tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų, paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis). Mirusysis K. T. nebuvo sudaręs testamentų, pastarojo turtas paveldėtas pagal įstatymÄ , todėl nurodyto straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos.

Nepaisant nurodyto, teismas papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nepagrindė ir palikimo atsiradimo metu (1997 m.) buvusios sunkios turtinės padėties ir reikalingo iÅ¡laikymo, ar įrodymų, kad ieÅ¡kovės Å¡eima tuo metu buvo socialiai remtina. Ne K. T., o jo sutuoktinės G. T. turtas buvo paveldėtas pagal jos sudarytÄ ir notaro patvirtintÄ galiojantį testamentÄ . Pabrėžtina, kad po pastarosios palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.17 straipsnis numatė, kad ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti mirusio asmens įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis.

IeÅ¡kovės V. A. D. ir mirusiosios G. T. nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai. IeÅ¡kovė, nebÅ«dama G. T. įpėdine nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , negali kreiptis su ieÅ¡kiniu dėl G. T. testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis. 16.8. Teismas, spręsdamas dėl senaties termino praleidimo įvertino ieÅ¡kovės nurodytų priežasčių svarbÄ bei laikotarpius, pažymint, kad, ieÅ¡kovės tėvas K. T. mirė 1997 m., kas jai buvo žinoma, o ieÅ¡kinys teismui pateiktas tik 2019, t.y., po 22 metų; vertinant ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus iÅ¡vestinius reikalavimus - panaikinti iÅ¡duotus paveldėjimo liudijimus ir testamentÄ (2011 m. ir 2008 m.) - praleistas vienerių metų terminas apginti savo teises (net ir vertinant, jog ieÅ¡kovei apie iÅ¡duotÄ paveldėjimÄ teisės liudijimÄ tapo žinoma (kaip ji pati nurodo) tik 2015 metais, ieÅ¡kinio senaties terminas yra suėjęs tiek pagal 1964 m.

Civilinį kodeksÄ , tiek pagal 2000 m. Civilinį kodeksÄ (atitinkamai 2016 metais ar 2018 metais).

17. Atsakovė N. S. praÅ¡o apeliantės V. A. D. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , iÅ¡taisant rezoliucinę dalį, nustatant ,,priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. A. D. 1350 Eur advokatės iÅ¡laidų atsakovės N. S. naudai. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 17.1. Skundas, kaip ir ieÅ¡kinys, yra prieÅ¡taringi, todėl sunku suprasti kokiu pagrindu apeliantė gynė savo teises. IÅ¡ vienos pusės ji teigia, kad priėmė palikimÄ faktiniu valdymu ir praÅ¡o nustatyti šį faktÄ , t.y. siekia jį paveldėti.

Tačiau praÅ¡ydama nustatyti juridinį faktÄ , jog po tėvo mirties ji kaip savo valdė žemės sklypÄ , kartu teigia, kad nuosavybės teisę į jį ji jau buvo gavusi automatiÅ¡kai, kuomet Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija atkÅ«rė nuosavybės teises į jos senelio Sklypo dalį jos mirusiam tėvui K. T.. Skunde teigiama, kad jai žemės sklypas atiteko, kaip palikėjo įpėdinei (dukrai) ir todėl jo paveldėti nereikėjo. Negana to, apeliantė kartu teigia, jog žemės sklypo bei buto dalies nepaveldėjo, nors labai aktyviai siekė realizuoti paveldėjimo teisę 22 metus, nes tam sutrukdė eilė priežasčių, ir praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui priimti bei paveldėjimo teisės liudijimams ir testamentui nuginčyti, nors neginčija paties testamento, kuriuo atsakovė paveldėjo žemės sklypÄ ir butÄ . 17.2.

Nors apeliantė teigia, jog G. T. faktiniu valdymu priėmė tik Buto dalį ir nepriėmė 308/1079 dalių 107900 ha ploto žemės sklypo, esančio Pasvalio r. sav. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas), su tokiu aiÅ¡kinimu negalima sutikti, nes, kaip teisingai nurodė teismas, palikimo neleidžiama priimti tik iÅ¡ dalies. 17.3. Teismas teisingai konstatavo, jog apeliantės tėvo K. T. mirties metu galiojo 1964 m. CK 571 str. redakcija, kuri nustatė, kad fiziniai asmenys gali paveldėti pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ ; o palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (CK 568 str.).

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 587 str.). Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindė ir kasacinio teismo praktika (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). 17.4. Apeliantės manymu, ji pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ , kitaip nei teigia teismas, yra laikytina pretendente atkurti senelio J.

T. nuosavybės teisę į turėtÄ SklypÄ , nes Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – turto savininko vaiko, kuris yra miręs, vaikams. Apeliantė ir yra turto savininko vaiko, kuris atkÅ«rimo metu buvo miręs, vaikas, taigi nuosavybės teisės galėjo bÅ«ti atkurtos bÅ«tent jai. Tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta, kadangi Sklypo savininkas buvo J. T., o Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2001-01-05 sprendimu Nr. 22-72010-13198 nuosavybės teisės jau buvo atkurtos ne apeliantei, bet mirusiam jos tėvui, t.y. kompetentingo vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualaus pobÅ«džio teisės aktu Sklypo grÄ Å¾inimo klausimas yra iÅ¡spręstas ir nustatytas juridinis faktas, kad J.

T. valdyta žemė buvo atkurta apeliantės tėvui K. T.. Jeigu apeliantė mano, kad nuosavybės teisė į SklypÄ turėjo bÅ«ti atkurta jai, galėjo ginčyti minėtÄ Panevėžio apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ . 17.5. Teismo Sprendimas dalyje dėl Apeliantės reikalavimo nustatyti juridinį faktÄ , jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į SklypÄ , kai Å¡iuo pagrindu tokia teisė jau buvo atkurta jos tėvui, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir netgi pagal teismo kompetencijÄ negalima.

Teismas teisingai sprendė, jog mirus apeliantės tėvui K. T. atsirado palikimas, o pagal CK 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. ji tapo palikėjo pirmos eilės įpėdine, kuri norėdama įgyti jos tėvui K. T. atkurtÄ teisę į senelio J. T. turėtÄ Sklypo dalį, turėjo šį palikimÄ priimti. 17.6. Apeliantė neteisingai supranta, kad nuosavybės teisė, grÄ Å¾inant buvusio savininko nacionalizuotÄ SklypÄ , jau buvo atkurta jo įpėdiniui pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡iusiam pretendentui sÅ«nui K. T. Panevėžio apskrities virÅ¡ininkui 2001-01-05 priėmus sprendimÄ Nr. 22-72010-13198.

Tuo bÅ«du nuosavybės atkÅ«rimo procesas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, pasibaigė. Å is įstatymas nenumato galimybės iÅ¡ naujo vėl atkurti nuosavybės teises buvusio savininko įpėdinio įpėdinei. Apskrities virÅ¡ininkui atkÅ«rus nuosavybės teises K. T., Sklypas tapo jo nuosavybe, o jam mirus – palikimu. Todėl teismo iÅ¡vada, jog norint ieÅ¡kovei įgyti nuosavybės teisę į SklypÄ , reikėjo jį paveldėti, yra pagrįsta.

Å ios teisės atkÅ«rimas pagal specialųjį įstatymÄ , kuris skirtas grÄ Å¾inti buvusiems savininkams neteisėtai buvusios sovietų valdžios nusavintÄ Å¾emę ir pastatus, skirtas tik tokiÄ teisę turinčių subjektų ratui ir apeliantė į jį nepatenka, nes tokia teisė 2001 m. buvo atkurta jos tėvui. 17.7. Apeliantė teigia, kad ji ne tik nuolat domėjosi jos tėvo nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalais, tačiau ir pati aktyviai juose dalyvavo, nes kartu su kitais suinteresuotais asmenimis kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad nuosavybės teisę nustatantis dokumentas priklauso ne J.

T., o J. T., o Å¡is faktas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (toliau – LAT) reiÅ¡kia, kad ji faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ . 1999 m. gegužės 6 d. sprendime Pasvalio rajono apylinkės teismas nenuginčijamai nustatė, jog apeliantė pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. T. valdytÄ SklypÄ . Å iÄ apeliantės nurodytÄ aplinkybę paneigia pats 1999-05-06 sprendimas, kadangi teismas sprendė ne dėl juridinio fakto, kokie asmenys yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į J.

T. valdytÄ SklypÄ , bet nustatė juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus dėl buvusio savininko pavardės neatitikimo bei, kad K. T. yra J. T. vaikas, kas reiÅ¡kia, jog Å¡is juridinis faktas yra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«tent jam. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2001-01-05 sprendimas Nr. 22-72010-13198 bÅ«tent tai ir įrodo neginčijamai. Pažymi, jog apeliantės pavardė minėto sprendimo konstatuojamojoje dalyje net neminima. 17.8. K. S. iki 2006 m. apeliantė nesidomėjo, todėl jos teigimas, jog ji atliko aktyvius veiksmus, įrodančius, kad ji jį paveldėjo faktiniu valdymu, yra iÅ¡sigalvojimas, bet ne faktinė aplinkybė.

Be to, apeliantės neva aktyvus Sklypo valdymas, susijęs su teismais po 2006 metų, negali bÅ«ti priežastimi nustatyti juridinį faktÄ , nes apeliantė, laiku neatlikusi Å¡ių veiksmų, yra praradusi paveldėjimo teisę. 17.9. Apeliantės manymu, teismas turėjo įvertinti, kad ji pirmoji dar anksčiau nei G. T. kreipėsi į teismÄ , todėl kritiÅ¡kai vertintina teismo pozicija dėl tariamai ilgo 23 metų praleisto termino laiko, nes G. T. palikimÄ priėmė praėjus 12 metų, nors teismas tokio termino nelaikė žymiai praleistu.

Tuo tarpu jos atžvilgiu, spręsdamas dėl praleisto termino, teismas tik formaliai nurodė, kad nuo ieÅ¡kovės tėvo mirties praėjo 23 metai, nors Å¡is terminas, atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes, yra pateisinamas. Å ie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, kadangi G. T. palikimÄ priėmė faktiniu valdymu laiku, t.y. per 6 mėnesius po palikėjo mirties, o Å¡is faktas buvo nustatytas po 11 metų, kuomet G. T. dėl jo nustatymo kreipėsi į teismÄ . Apeliantė nepagrįstai teismo nustatytÄ faktÄ tapatina su teismo sprendimo priėmimo diena. 17.10.

Nors apeliantė teigia, kad jai paveldėjus dalį Sklypo, nebÅ«tų pažeisti atsakovės N. S. interesai, tačiau atsakovė su tuo kategoriÅ¡kai nesutinka. Atsakovė po G. T. mirties laiku pagal testamentÄ priėmė palikimÄ , sumokėjo mokesčius valstybei, visÄ laikÄ mokėjo ir tebemoka žemės mokestį ir už SklypÄ bei gauna iÅ¡ jo nuomos pajamas, o paveldėtame Bute gyvena viena su dviem mažamečiais vaikais, todėl bet koks nusistovėjusių teisinių santykių pakeitimas, dėl ko paveldėtas turtas bÅ«tų perskirstytas tarp jos ir nieko bendra su ja neturinčios apeliantės, galėtų lemti finansinius nuostolius bei sudėtingus bendraturčių santykius su itin konfliktiÅ¡ka apeliante. 17.11.

Apeliantei neįrodžius, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas pagrįstai netenkino jos praÅ¡ymo jį atnaujinti. Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog terminas palikimui priimti praleistas ženkliai, net 23 metus, o tai yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimÄ dėl tokio praÅ¡ymo tenkinimo. 17.12. Teismas, įvertinęs tai kad apeliantės tėvas K. T. testamento nepaliko, pagrįstai sprendė, jog jai privalomoji palikimo dalis negali bÅ«ti iÅ¡skirta. 17.13.

Apeliantė pripažįsta, kad palikimo į Buto dalį ji nepriėmė ir praleido terminÄ dėl neteisingo aplinkybių suvokimo bei analogiÅ¡kų priežasčių, kaip ir Sklypo nepaveldėjimo atveju, todėl teismas pagrįstai dėl jos reikalavimų tiek į Sklypo dalį, tiek į Buto dalį, sprendė bendrai pagal visam palikimo priėmimui taikytinas teisės normas ir praktikÄ . Testamentinė iÅ¡skirtinė į Buto dalį apeliantei negali bÅ«ti pripažinta, nes K. T. nepaliko testamento. 17.14.

Ä®vertinus įrodymus bei ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentus, darytina iÅ¡vada, jog ji neabejotinai apie savo nurodomÄ teisės pažeidimÄ , t.y., jog palikimÄ po jos tėvo mirties faktiniu valdymu ketina priimti kita jo įpėdinė – atsakovės močiutė, turėjo sužinoti ir sužinojo ne vėliau nei įsiteisėjo 2008-11-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3928-631/08. Taigi, tiek trijų, tiek ir metų senaties terminas yra ženkliai praleistas netgi vertinant, jog apeliantė nemanė, jog po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) prasidėjo įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti.

Be to, apeliantė ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2015 m. pabaigoje ji iÅ¡ savo pusbrolio V. T. gavo VÄ® „Registrų centras“ dokumentus su informacija, kad ginčo objektai – Žemės sklypas ir Butas atiteko nežinomam asmeniui atsakovei N. S., todėl bent jau nuo Å¡io momento ieÅ¡kovė neabejotinai turėjo suprasti, kad ne ji, bet kitas asmuo paveldėjo jos neva valdomÄ ar ketinamÄ paveldėti Sklypo dalį ir Buto dalį. Todėl net, jeigu senaties terminas bÅ«tų skaičiuojamas nuo Å¡io laikotarpio, jis yra praleistas ir kreiptis dėl palikimo priėmimo, ir dėl paveldėjimo teisės liudijimų ir testamento nuginčijimo.

Teismas teisingai sprendė, jog apeliantė yra praradusi paveldėjimo teisę dėl savo aplaidumo ir nerÅ«pestingumo. 17.15. Teismas nustatė, kad atsakovė N. S. patyrė 1350 Eur iÅ¡laidų už advokatės paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atstovaujant atsakovę teismo posėdžio metu ir kad advokatės teisinių iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija nustatyto Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, bei atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

Teismas sprendė, jog iš ieškovės, atsižvelgiant į tai, kad ji yra socialiai remtina, jos turtinė padėtis yra sunki, atsakovei priteistina tik 50 % nuo 1350 Eur, t.y. 675 Eur. Teismas vadovavosi CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., tačiau šiose teisės normose nenumatyta galimybė sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant, jog ieškovė yra socialiai remtina. Teismas net nesiaiškino atsakovės turtinės padėties, jeigu jau sprendė, kad ieškovė yra socialiai remtina, nors CPK 6 straipsnis nurodo teismui vadovautis šalių lygybės principu.

Tuo bÅ«du dėl ieÅ¡kovės nepagrįstų pretenzijų atsakovei atsirado 675 Eur finansinis nuostolis ir tai nėra nei pagrįsta, nei sÄ Å¾ininga, nei pateisinama. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

18. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl paveldėjimo dokumentų prieÅ¡taravimo teismo sprendimui 19.

Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-11-18 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-3928-631/2008, kuriame buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po K. T. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimÄ : ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmė mirusio sutuoktinė G. T., faktiÅ¡kai pradėjusi paveldėtÄ turtÄ valdyti. Pasak apeliantės, notarė neturėjo teisės vadovaudamasi Å¡iuo sprendimu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ žemės sklypÄ .

Sprendime buvo nurodyta, kad G. T. priėmė tik buto dalį, bet ne žemės sklypÄ . Todėl apeliantės manymu, notarė negalėjo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo į žemės sklypÄ . Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka.

20. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Anksčiau galiojęs 1964 metų Civilinis kodeksas taip pat numatė, jog neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 587 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, kurioje apeliantė į bylÄ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad G. T. po K. T. mirties priėmė palikimÄ â€“ dalį buto – faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra (CK 5.50 str. 1 d. ; 1964 m.

CK 587 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad notarė iÅ¡duodama G. T. paveldėjimo teisės liudijimÄ neteisėtų ar įstatymui prieÅ¡taraujančių veiksmų neatliko, o prieÅ¡ingai, vadovaudamasi įstatymu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pagrįstai iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ ne tik dėl velionio K. T. turėto buto dalies, bet ir dėl žemės sklypo dalies.

21. Be to, kaip minėta, apeliantė kaip suinteresuotas asmuo buvo įtraukta į bylÄ , kurioje buvo nustatinėjamas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad G. T. priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Taigi, apeliantei buvo žinoma, kad sprendžiamas jos tėvo palikimo priėmimo klausimas. Be to, byloje nustatyta, jog prieÅ¡ iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ palikimÄ priėmusiai įpėdinei G. T., notarė 2010-10-06 Nr. S-0370 apeliantę informavo, jog nepateikus notaro biurui kreipimosi į teismÄ Ä¯rodymų / dokumentų dėl termino palikimo priėmimo atnaujinimo ar juridinio fakto nustatymo, kad priėmė mirusiojo palikimÄ faktiniu valdymu, bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas palikimÄ priėmusiems įpėdiniams.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė į Å¡iuos notarės nurodytus praneÅ¡imus bÅ«tų kaip nors reagavusi. Apeliantė nurodo, kad 2010 m. ji siųsto raÅ¡to iÅ¡ notarės negavo, o notarė į bylÄ nepateikė jokio įrodymo, kad ieÅ¡kovė šį raÅ¡tÄ bÅ«tų laiku gavusi. Nors byloje nėra duomenų apie notarės siųsto 2010 metais praneÅ¡imo įteikimÄ apeliantei, tačiau byloje nustatytų faktų visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ iÅ¡duodant paveldėjimo liudijimÄ su apeliante buvo susisiekta ir apie ketinimÄ iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimÄ G.

T. apeliantei turėjo bÅ«ti žinoma. Kaip teisingai notarė nurodo, pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, nors ir laikėsi pozicijos, kad negavo notarės laiÅ¡ko, tačiau patvirtino, jog analogiÅ¡ko pobÅ«džio informacijÄ buvo gavusi iÅ¡ notarės žodžiu. Dėl juridinę reikÅ¡mę faktų nustatymo 22. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str. 2 d. pagrindu ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo, esančio Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini) kaime, 154/1079 dalį, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 17100 Eur vertės, į kuriÄ nuosavybės teisės buvo atkurtos jos tėvui; bei, kad ieÅ¡kovė priėmė šį palikimÄ , jį faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti.

23. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

24. Kasacinio teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai turto valdymo nuosavybės teise juridinį faktÄ praÅ¡oma nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio nekilnojamojo turto (Å¡iuo atveju – žemės) savininko nuosavybės teise iki nusavinimo valdytÄ turtÄ , teismas vadovaujasi ne tik CPK nustatytomis bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo taisyklėmis, bet ir specialiosiomis normomis – Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

25. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovės tėvui K. T., pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo 1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359, įsigaliojusio 1997-07-09, 2 str. 1 d. nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ ; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį.

AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis. AtkÅ«rimo įstatymo 2 str. 3 d. buvo numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ gali perleisti notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu Å¡ie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Savininkų turėta nuosavybės teisė perduodama įpėdiniams (Atkūrimo įstatymo 3 str.).

26. Taigi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme aiÅ¡kiai apibrėžtas asmenų ratas, kuriems nuosavybės teisės į nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos. Jei asmuo neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų nuosavybės teisės į turtÄ atkuriamos negali bÅ«ti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantės tėvui K. T. su kitais J. T. teisių paveldėtojais pagal Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2001-01-05 sprendimÄ Nr. 22-72010-13198 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį. Kadangi sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas, spręstina, jog nuosavybės teisė į žemės sklypo 154/1079 dalį jau buvo grÄ Å¾inta. Apeliantė nebuvo iniciavusi nuosavybės teisės atkÅ«rimo procedÅ«ros. Todėl negalima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad į to paties sklypo dalis nuosavybės teisė buvo atkurta ir apeliantei.

27. Apeliantė ieÅ¡kiniu taip pat prašė pripažinti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ â€“ žemės sklypo 154/1079 dalį, į kuriÄ nuosavybės teisės buvo atkurtos ieÅ¡kovės tėvui K. T., jÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti. Ä®rodinėdama Å¡iÄ aplinkybę, apeliantė nurodė, kad ji įgyvendino sÄ lygas, kurios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažįstamos, kaip sudarančios pagrindÄ pripažinti faktinį palikimo priėmimÄ . Su tokius argumentu nesutiktina.

28. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

29. Apeliantė nurodo, kad 1999 m. gegužės 6 d. sprendime Pasvalio rajono apylinkės teismas aiÅ¡kiai nustatė ir įvardijo, kad ieÅ¡kovė, kartu su kitais pareiÅ¡kėjais, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. T. valdytÄ Å½emės sklypÄ . Susipažinus su Å¡iuo sprendimu, matyti, kad sprendimo įžanginėje dalyje yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėja kartu su kitais pareiÅ¡kėjais kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Tačiau rezoliucinėje Å¡io sprendimo dalyje nėra nurodyta apeliantė.

Taigi, nurodytas sprendimas nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja ginčo sklypÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti po K. T. mirties ((duomenys neskelbtini)). Byloje taip pat pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006-2007 m. apeliantė rengė pareiÅ¡kimus teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o 2008 m. nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi, kad nesutinka, jog G. T. atitektų žemės sklypas. Tačiau Å¡i aplinkybė nėra pakankama pripažinti, kad ji žemės sklypÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti ir jį laikė savo nuosavybe.

Kreipimasis į teismÄ 2006 metais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo įrodo, kad ji tik siekė priimti palikimÄ , tačiau nepaÅ¡alinus teismo nustatytu terminu trÅ«kumų, pareiÅ¡kimai laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai.

30. Apeliantė nurodo, kad ji tikėjosi, jog po G. T. mirties ((duomenys neskelbtini)) butas automatiÅ¡kai atiteks ieÅ¡kovei. Tačiau Å¡is argumentas prieÅ¡tarauja apeliantės faktiÅ¡kai atliktiems veiksmams ir kitiems jos nurodytiems argumentams. Kaip aukščiau nurodyta, ji 2006-2007 metais teisme teikė ieÅ¡kinius dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau dėl netinkamai atliktų procesinių jos veiksmų (nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų) civilinė byla iÅ¡kelta nebuvo. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė žinojo apie tėvo palikimo priėmimo eigÄ bei tvarkÄ , todėl jos argumentai dėl savaiminio paveldėjimo, neatliekant jokių aktyvių veiksmų, yra nepagrįsti.

Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti 31. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimo motyvais, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti apeliantei termino palikimui priimti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių nevertino ir nelaikė, kad ieÅ¡kovė dar 2006-2007 m. aktyviais veiksmais siekė priimti palikimÄ ir jo nepriėmė tik dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

32. CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o pagal palikėjo galiojusio 1964 m. CPK 587 str. – per 6 mėn. terminÄ .

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas. Teismai turi ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ terminÄ , ar prieÅ¡ingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

34. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji siekė priimti palikimÄ dar 2006-2007 metais negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti terminÄ palikimui priimti, o prieÅ¡ingai, Å¡ios aplinkybės įrodo, kad jai daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų buvo žinoma, jog tuo atveju, jei ji nori priimti palikimÄ , ji turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo bei juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo. Apeliantė nurodo, kad ji savo teisės dėl palikimo priėmimo neįgyvendino dėl netinkamai jai suteiktos teisinės pagalbos.

Tačiau tokių duomenų nėra. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nurodė, kodėl ieÅ¡kovės nurodomos priežastys sprendžiant palikimo atnaujinimo klausimÄ negali bÅ«ti laikomos svarbiomis. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka ir jų nekartoja. Tuo labiau, kad apeliantė Å¡ių iÅ¡vadų motyvuotai nepaneigė, o tik nurodo, kad su jomis nesutinka. Papildomai teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti, į tai, kad atnaujinus palikimui priimti terminÄ , neabejotinai bÅ«tų pažeisti atsakovės teisėti interesai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė N. S. pagal G. T. (ieÅ¡kovės tėvo K. T. sutuoktinės), mirusios (duomenys neskelbtini), testamentÄ paveldėjusi, žemės sklypÄ nuo 2013 metų atsakovė moka žemės mokestį, o nuo 2018-10-12 ginčo žemės sklypÄ yra iÅ¡nuomojusi ir gauna nuomos pajamas. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ji paveldėtame bute gyvena viena su dviem mažamečiais vaikais, todėl bet koks nusistovėjusių teisinių santykių pakeitimas lemtų finansinius nuostolius.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindų atnaujinti ženkliai praleistÄ terminÄ (23 metus) palikimui (į buto dalį ir/ ar žemės sklypo dalį) priimti ir toks atnaujinimas pažeistų atsakovės teisėtus interesus.

35. Be to, teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog apeliantės pozicija teisme nėra nuosekli. Ji apeliaciniame skunde pripažįsta, kad notarė, vadovaudamasi 2008-11-13 sprendimu, turėjo teisę iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ G. T. į buto dalį, tačiau apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o tenkinti jos reikalavimÄ dėl praleisto termino palikimui – Buto ¼ daliai, į kuriÄ nuosavybės teises turėjo ieÅ¡kovės tėvas K. T., priimti atnaujinimo. Dėl privalomosios palikimo Žemės sklypo dalies, tenkančios ieÅ¡kovei 36.

Apeliantė nurodo, kad 1964 m. CK 576 str. 1 d. įtvirtinta, kad nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), taip pat nedarbingi mirusiojo sutuoktinis, tėvai (įtėviai) ir iÅ¡laikytiniai paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, ne mažiau kaip dvi trečiÄ sias tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų, paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis). Pasak apeliantės, nurodyta 1964 m. CK nuostata patvirtina, kad apeliantei priklauso privalomoji palikimo dalis, kadangi ieÅ¡kovė, tėvo mirties metu auginanti tris vaikus, turinčius neįgalumo požymių, neturėdama pakankamų finansinių pajamų, buvo laikytina savo tėvo, kuris ieÅ¡kovei padėdavo, iÅ¡laikytine.

Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka.

37. Pagal CK 573 straipsnio (1964 m. liepos 7 d. redakcija) 3 dalį įpėdiniai, turintys teisę paveldėti pagal įstatymÄ , buvo ir nedarbingi asmenys, kurie mirusiojo buvo iÅ¡laikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Jie turėjo teisę paveldėti su Å¡aukiamos paveldėti eilės (taigi ir pirmosios eilės) įpėdiniais. Vadinasi, iÅ¡laikymas lėmė tai, kad minėti nedarbingi iÅ¡laikytiniai turėjo teisę į asmens, kurio buvo iÅ¡laikomi, palikimo dalį.

38. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, t. y. visas bylos aplinkybes turi nurodyti ir įrodyti ginčo Å¡alys, o teismas, remdamasis Å¡alių pateiktais įrodymais, tik įvertina įrodymus ir konstatuoja tam tikras bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės tėvo mirties dienÄ ((duomenys neskelbtini)) jai buvo reikalingas tėvo iÅ¡laikymas, ar tėvas jÄ iÅ¡laikė ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties, ar ieÅ¡kovės Å¡eima tuo metu buvo socialiai remtina.

Apeliantei tokių įrodymų nepateikus, pagrįstai nebuvo tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti privalomÄ jÄ palikimo dalį. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 39. IeÅ¡kinys teismui su įvairiais reikalavimais, susijusiais su palikimo priėmimo klausimais, pateiktas 2019-06-19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės tėvas K. T. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 1964 metų CK 86 str. 1 d. ginčams, įskaitant kylančius iÅ¡ paveldėjimo santykių, buvo taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Å is terminas yra ženkliai praleistas. Atsakovė buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kinys anksčiau teisme nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių. Apeliantės nurodytos priežastys negali bÅ«ti laikomos svarbiomis. Tuo labiau, kad apeliantės paaiÅ¡kinimai dėl termino praleidimo priimti palikimÄ yra vienas kitam prieÅ¡taraujantys. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai.

Todėl pagrindai ieškinio senaties terminui atnaujinti nenustatyti, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 41. Atsakovė N. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir praÅ¡o iÅ¡taisyti teismo rezoliucinę dalį priteisiant atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme.

42. Proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. CPK 75 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, taip ir teisė pareikÅ¡ti apeliacinį skundÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismÄ , Å¡iuo atveju – paduoti apeliacinį skundÄ , įgyvendinimo sÄ lygų. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas gali bÅ«ti paduodamas per trisdeÅ¡imt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

43. Atsakovė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies (priteisto ne visa apimtimi bylinėjimosi iÅ¡laidų) neteikė. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribos yra apeliacinis skundas dėl skundžiamo teismo sprendimo. Kadangi atsakovė apeliacinio skundo nustatytu terminu nepateikė, atsiliepime į apeliacinį skundÄ ji negali reikÅ¡ti praÅ¡ymų pakeisti sprendimo dalį ir tuo pagrindu reikÅ¡ti nesutikimus su teismo sprendimo motyvais. Todėl teisėjų kolegija atsakovės praÅ¡ymas priteisti jai visa apimtimi jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nenagrinėjamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 44. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė N. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 1080 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, o notarė 121 Eur. Å ios iÅ¡laidos atsakovėms priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1080 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 121 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei notarei A. A. apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Rita Kisielienė Liuda Uckienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė