2021-04-14 Nr. AB-7948-3-61-3-01834-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-814-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01834-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stebita“ ir atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stebita“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. L.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stebita“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 3R-341(2.12-1) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria T. L. 2019 m. vasario 23 d. skundo dalis dėl jam siųsto 2019 m. vasario 12 d. tiesioginės rinkodaros pranešimo (Sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.) bei dėl nurodymų, pateiktų UAB „Stebita“ (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 p.), pripažinta pagrįsta.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. iš savo elektroninio pašto info@stebita.lt išsiuntė elektroninį laišką į elektroninį paštą info@elektronika.lt su informacija apie UAB „Stebita“ teikiamas paslaugas ir veiklą. Pareiškėjas minėtą elektroninį paštą rado interneto svetainėje www.elektronika.lt, kurioje nurodytas elektroninis paštas buvo pateiktas kaip tas, į kurį gali kreiptis suinteresuoti asmenys, teikti savo pasiūlymus dėl bendradarbiavimo elektronikos, informacinių technologijų ar telekomunikacijų srityse.

Pareiškėjas elektroniniu laišku info@elektronika.lt pristatė savo veiklą elektronikos srityje, paklausė, ar būtų galimybė šalims bendradarbiauti. Skundą Inspekcijai pateikęs asmuo – T. L., nebuvo nei abonentas, nei registruotas elektroninių ryšių paslaugų naudotojas, o pareiškėjo išsiųstas elektroninis laiškas niekaip nesusijęs su kokių nors elektroninių ryšių paslaugomis. Pareiškėjui T. L. nėra žinomas, 2019 m. vasario 12 d. elektroninis laiškas buvo siųstas ne jam, o interneto svetainei www.elektronika.lt pagal jos viešai deklaruojamą elektroninio pašto adresą info@elektronika.lt ir šio pašto paskirtį.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas skirtas reglamentuoti vertimąsi elektroninių ryšių veikla ir taikomas tik tada, kai nustatomas tokių paslaugų teikimo ir tokių teisinių santykių faktas, šių teisės normų laikymosi priežiūrą vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba, o ne Inspekcija. Inspekcijos kompetencijai priklauso tik fizinių asmenų duomenų tvarkymo veikla, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi Elektroninių ryšių įstatymo devintojo skirsnio nuostatų.

Inspekcijos kompetencijai priklauso tik klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ar Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų taikymu, t. y. tiek, kiek tai susiję su fizinio asmens duomenų ir (ar) privatumo apsauga, šių reikalavimų pažeidimu. Pareiškėjas elektroninių ryšių veikla neužsiima, jo veiksmai, įskaitant 2019 m. vasario 12 d. elektroninio pašto laišką, nepatenka į Elektroninių ryšių įstatymo reguliavimo sritį. Tam, kad Inspekcija galėtų priimti sprendimus pagal savo kompetenciją, ji turėjo nustatyti, kad pareiškėjas veikė fizinio asmens atžvilgiu, ir identifikuoti šį fizinį asmenį.

Inspekcija pripažino, kad pareiškėjas negalėjo sieti elektroninio pašo info@elektronika.lt su fiziniu asmeniu, tačiau vis tiek dalį T. L. skundo laikė pagrįstu. Pareiškėjas pažymėjo, kad išankstinis paslaugos gavėjo sutikimas gauti tiesioginės rinkodaros informaciją gali būti išreikštas viešai paskelbiant savo duomenis. Elektroninio pašto adresas info@elektronika.lt, kuriuo pareiškėjas išsiuntė elektroninį laišką, buvo ir yra viešai paskelbtas interneto svetainėje www.elektronika.lt, pabrėžiant, kad į jį gali būti siunčiami įvairūs pasiūlymai.

T. L. elektroninio pašto adresus info@elektronika.lt ir (duomenys neskelbtini) yra sukūręs ir naudoja taip, kad visi elektroninio pašto laiškai, siunčiami į info@elektronika.lt, patenka ir į (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžutę, nors laiško siuntėjui tai nėra žinoma. Taigi nurodytų elektroninių paštų naudotojas T. L. pateikė klaidingą informaciją Inspekcijai, kad pareiškėjas siuntė laišką į jo asmeninį elektroninio pašto adresą, o Inspekcija detaliau šių aplinkybių netyrė.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Inspekcija nurodė, kad jos kompetencijai priklauso prižiūrėti Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio nuostatų vykdymą ir nagrinėti skundus šiais klausimais. Atsakovas pažymėjo, kad abonentu ar elektroninių ryšių paslaugų naudotoju gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, todėl naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu galima tik gavus jų išankstinį sutikimą. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti, ar yra gautas tinkamo subjekto – abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimas. T. L. yra registruotas elektroninių ryšių paslaugų naudotojas, todėl Inspekcija tinkamai nustatė, kad būtent jo sutikimas turėjo būti gautas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad asmens valia dėl tiesioginės rinkodaros pasiūlymų galėtų būti išreikšta kitaip (netiesiogiai ar konkliudentiniais veiksmais). Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad elektroninio pašto adresas tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti naudojamas tik esant iš anksto gautam abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimui, kuris turėtų būti duodamas aiškiu aktu patvirtinant, kad yra suteiktas laisva valia, konkretus, informacija pagrįstas ir vienareikšmis nurodymas, kad duomenų subjektas sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Inspekcija nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl viešojoje erdvėje (interneto svetainėje www.elektronika.lt) paskelbto kontaktinio elektroninio pašto adreso naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslu teisėtumo, kadangi kontaktinių duomenų paskelbimas internete, visų pirma, yra sietinas su kreipimusi į tokį subjektą jo vykdomos veiklos klausimais, t. y. siekiant gauti jo teikiamas paslaugas, įsigyti jo parduodamas prekes ir pan. Toks duomenų paskelbimas savaime nereiškia duomenų subjekto sutikimo minėtus kontaktinius duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. L. atsiliepime į skundą prašė iš pareiškėjo priteisti jam 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad tiesioginė rinkodara be išankstinio sutikimo (su išimti esamiems klientams) negali būti siunčiama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, o sutikimas tiesioginei rinkodarai negali būti numanomas, sutikimo tiesioginei rinkodarai negalima prašyti (siūlyti sutikti ar užsisakyti) tiesioginiu būdu, t. y. sutikimas turi būti gautas kitomis priemonėmis, savanoriškas, aiškiai išreikštas, supažindinus su duomenų panaudojimo sąlygomis, el. pašto ar telefono viešas nurodymas savaime nereiškia sutikimo gauti tiesioginės rinkodaros (reklamos) pranešimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nėra gavęs UAB „Stebita“ pasiūlymo, užklausos dėl bendradarbiavimo. Interneto svetainė www.elektronika.lt ir el. pašto adresas info@elektronika.lt (naudoja „Gmail“ el. pašto paslaugą) priklauso fiziniam asmeniui T. L. Pareiškėjas galėjo nustatyti aplinkybę, kad el. pašto adresas info@elektronika.lt yra susietas su T. L., nes tai buvo nurodyta prie el. pašto adreso, be to, buvo nurodytas raštu išreikštas prašymas interneto svetainėje nesiųsti tiesioginės rinkodaros pranešimų. Nurodytu el. paštu pageidautinos gauti informacijos sąrašas interneto svetainėje buvo aiškiai apibrėžtas – sietinas tik su portalo veikla, jo reklamos paslaugomis. T. L. atkreipė dėmesį, kad itin jautriai reaguoja į savo privatumo pažeidimus ir atvejus, kai asmens duomenys yra naudojami netinkamai, dėl to kreipėsi į UAB „Stebita“ su pretenzija ir pasiūlymu taikiai spręsti kilusi ginčą, numatant galimybę susitarti dėl kompensacijos nepagrįstai sutrukdžius. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, jog UAB „Stebita“ veikla itin susijusi su asmens privačiais duomenimis, todėl jai turėtų būti žinomi su šia sritimi susiję teisės aktai ir taikomi didesni atsakomybės reikalavimai dėl asmens duomenų apsaugos. UAB „Stebita“ neturėdama sutikimo pranešimą galbūt siuntė ne vienam gavėjui, pranešimo forma atrodo kaip prenumerata (naujienlaiškis).

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu tenkino UAB „Stebita“ skundą – panaikino Inspekcijos Sprendimo dalį, kuria T. L. 2019 m. vasario 23 d. skundas pripažintas pagrįstu dėl jam siųsto 2019 m. vasario 12 d. tiesioginės rinkodaros pranešimo (Sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.) bei dėl nurodymų, pateiktų UAB „Stebita“ (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 p.).

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: UAB „Stebita“ elektroninio pašto adresu info@elektronika.lt išsiuntė elektroninį laišką, kviesdama apsilankyti internetiniame tinklapyje www.unv-ip.lt; T. L. 2019 m. vasario 12 d. iš elektroninio pašto info@elektronika.lt dėžutės išsiuntė laišką UAB „Stebita“, prašė nutraukti tiesioginę rinkodarą, pateikti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys yra surinkti, kokiu tikslu šie duomenys tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams buvo teikiami, kuo remiantis jam siųstas pranešimas tiesioginės rinkodaros tikslu; T. L. 2019 m. vasario 23 d. skundu dėl UAB „Stebita“ veiksmų kreipėsi į Inspekciją, nurodė, kad nesinaudoja šios bendrovės paslaugomis ar prenumerata ir nėra davęs sutikimo tiesioginei rinkodarai, elektroninio pašto info@elektronika.lt dėžutė priklauso T. L., prašė pritaikyti UAB „Stebita“ įstatymuose numatytas poveikio priemones ir sankcijas; Inspekcija 2019 m. kovo 7 d. raštu kreipėsi į UAB „Stebita“, prašė nurodyti, kada, kokiu tikslu, kokiomis aplinkybėmis gavo elektroninio pašto adresą info@elektronika.lt, ar šiuo elektroniniu paštu buvo siųstas tiesioginės rinkodaros pasiūlymas, ar buvo gautas išankstinis T. L. sutikimas, ar šis elektroninis paštas vis dar yra tvarkomas bendrovėje; UAB „Stebita“ 2019 m. kovo 19 d. raštu Inspekcijai paaiškino, kad netvarko T. L. asmens duomenų, toks asmuo jai nėra žinomas, nurodė, kad internetiniame puslapyje www.elektronika.lt buvo nurodyta, kad galima susisiekti ir aptarti elektronikos įrangos ir informacinių technologijų sprendimų sąlygas, elektroninio pašto adresas buvo viešai skelbiamas, todėl UAB „Stebita“ pateikė pasiūlymą dėl bendradarbiavimo; Inspekcija ginčijamu 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 3R-341(2.13-1.) konstatavo, kad UAB „Stebita“, pateikdama T. L. tiesioginės rinkodaros pasiūlymą ir neturėdama jo sutikimo, pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalį.

9. Vadovaudamasis Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 5 ir 85 dalimis, 12 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 69 straipsnio 1 dalimi, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 4 straipsnio 1 dalies 11 punktu, atsižvelgęs į tai, kad į Inspekciją skundu kreipėsi T. L. dėl jo atžvilgiu galbūt atliekamų tiesioginės rinkodaros veiksmų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Inspekcijos kompetencijai buvo priskirta tirti šiuos T. L. nurodytus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog tiesioginės rinkodaros veiksmai abonento (fizinio ar juridinio asmens) atžvilgiu gali būti atliekami tik esant išankstiniam jo sutikimui. Nustatęs, kad UAB „Stebita“ 2019 m. vasario 12 d. elektroniniu laišku adresu info@elektronika.lt išsiuntė laišką, kuriuo siūlė savo prekes, pirmosios instancijos teismas tokią UAB „Stebita“ elektroniniu laišku pateiktą informaciją laikė tiesioginės rinkodaros veiksmais, kuriems atlikti turėjo būti gautas išankstinis sutikimas.

10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad UAB „Stebita“ 2019 m. vasario 12 d. pranešimas buvo siųstas ne T. L., kaip fiziniam asmeniui, o pageidaujant susisiekti su internetine svetaine www.elektronika.lt (ar jos atstovu), siūlant UAB „Stebita“ prekes, todėl UAB „Stebita“ neturėjo pareigos gauti fizinio asmens T. L. sutikimą gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad www.elektronika.lt atstovai į Inspekciją dėl nesutikimo gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus elektroniniu paštu nesikreipė, o T. L. skundė UAB „Stebita“ veiksmus, nukreiptus prieš jį, kaip fizinį asmenį.

11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo juridinio asmens sutikimą gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus vertinti pagal kitus turinio ar formos kriterijus, nei nurodyti BDAR 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Nustatęs, kad www.elektronika.lt kontaktų skiltyje buvo pateiktas vienareikšmiškas paaiškinimas, kad dėl reklamos, bendradarbiavimo kreiptis elektroninio pašto adresu info@elektronika.lt, t. y. tiesiogiai nurodžius, jog šis elektroninio pašto adresas skirtas tiek reklamai, tiek kitiems bendradarbiavimo pasiūlymams, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tuo buvo pareikštas sutikimas gauti reklamą ar bendradarbiavimo pasiūlymus elektroninio pašto adresu info@elektronika.lt.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Stebita“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo motyvacinę dalį, iš jos pašalinant argumentus, kad:

12.1. Elektroninių ryšių įstatymas priskiria Inspekcijos kompetencijai nagrinėti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų skundus, kurie susiję su jų atžvilgiu atliekamais tiesioginės rinkodaros veiksmais.

12.2. UAB „Stebita“ 2019 m. vasario 12 d. el. laiškas, išsiųstas adresu info@elektronika.lt, laikytinas tiesioginės rinkodaros veiksmu.

12.3. Juridinio asmens sutikimas gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus vertintinas pagal turinio ar formos kriterijus, nurodytus BDAR 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

13. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, nurodo, kad nustačius, kad pareiškėjas veikė ne konkretaus fizinio asmens atžvilgiu pagal jo duomenis, o pagal interneto svetainės www.elektronika.lt projekto viešai skelbiamus kontaktinius duomenis, iš kurių nėra galimybės net teoriškai identifikuoti kokį nors fizinį asmenį bei jo duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo veiksmas, išsiunčiant el. laišką adresu info@elektronika.lt, patenka į BDAR ar Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reguliavimo sritį ir Inspekcijos kompetenciją. Inspekcijos kompetencijai priklauso tik fizinių asmenų duomenų tvarkymo veikla. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Inspekcija nenustatė, kad pareiškėjas būtų užsiėmęs elektroninių ryšių veikla, vien dėl to jokie pareiškėjo veiksmai nepatenka į Elektroninių ryšių įstatymo reguliavimo sritį. Konstatavus, kad pareiškėjas veikė ne fizinio asmens, o interneto svetainės www.elektronika.lt atžvilgiu, toks veikimas, papuolantis į Elektroninių ryšių įstatymo reguliavimo sritį, priklauso Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai. Be to, jei pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. el. laišku siūlė savo paslaugas / prekes, tokie veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip reklama ir papuolė į Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio reguliavimo sritį, o tai reiškia, kad Inspekcija neturėjo kompetencijos vertinti jų atitikties teisės aktų reikalavimams.

14. Pareiškėjo teigimu, informacijos siuntimas adresatui, kuris nurodo konkrečius duomenis aktualiai informacijai gauti, negali būti laikomas tiesioginės rinkodaros ar reklamos veiksmu, nes šie veiksmai paprastai nukreipiami ne bendrai viešinti tos veiklos subjektą, jo prekes ar paslaugas neapibrėžtam asmenų ratui, o yra pasiūlymas konkrečiam adresatui, kai jis skelbiasi priimantis atitinkamus pasiūlymus nagrinėti. Teismui konstatavus, kad nei Elektroninių ryšių įstatyme, nei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme asmens sutikimo sąvoka nėra apibrėžta, nėra pagrindo spręsti, kad bet kokio veikimo dėl informacijos pateikimo adresato sutikimo formai ir turiniui turi būti taikomos specialiosios teisės normos (BDAR). Tokiu atveju pagal bendruosius principus ir faktines aplinkybes spręstina, ar galima konstatuoti, kad informacijos gavėjas buvo iš anksto davęs sutikimą gauti informaciją – ar interneto svetainės www.elektronika.lt projekte buvo kokia nors nuoroda į elektroninį paštą info@elektronika.lt informacijai pateikti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokia nuoroda buvo, todėl buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis projektas iš anksto davė sutikimą pateikti informaciją, pareiškėjas leistinu būdu tą informaciją pateikė ir nepažeidė nei specialiųjų, nei bendrųjų reikalavimų dėl informacijos pateikimo adresatui. Asmens viešas skelbimas neapibrėžtam asmenų ratui apie elektroninio pašto adresą, kuriuo gali būti pateikiama informacija, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad to pašto savininkas iš anksto sutiko gauti informaciją.

15. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

16. Inspekcija pažymi, jog UAB „Stebita“ turėjo pareigą gauti fizinio asmens T. L. (elektroninio pašto info@elektronika.lt registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo) sutikimą siųsti jam tiesioginės rinkodaros pasiūlymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog turėjo būti gautas www.elektronika.lt projekto ar jo atstovų sutikimas gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, kadangi UAB „Stebita“ nepateikė įrodymų, o teismas skundžiamu sprendimu panaikindamas Inspekcijos Sprendimą nenustatė, jog www.elektronika.lt svetainės valdytojas būtų juridinis asmuo. Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad interneto svetainėje www.elektronika.lt nurodyta informacija laikytina išankstiniu pareiškimu ir veiksmu išreikštu sutikimu gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, kadangi svetainėje nurodyta: „Prašome mums nesiųsti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų“. Negalima tapatinti Reklamos įstatyme apibrėžtos reklamos sąvokos su rinkodara. Teisės aktai asmeniui įtvirtina absoliučią teisę nesutikti su jo duomenų naudojimu tiesioginės rinkodaros tikslais, o tam, kad būtų užtikrintas tinkamas šios teisės įgyvendinimas, duomenų subjektui turi būti tinkamai ir aiškiai pranešta apie ketinimą tokius duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais bei išreikštas prašymas duoti sutikimą tai daryti.

17. Pareiškėjas UAB „Stebita“ atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą, pakoreguojant jo motyvuojamąją dalį pagal UAB „Stebita“ apeliacinį skundą bei priteisti UAB „Stebita“ naudai iš Inspekcijos 374,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

18. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo UAB „Stebita“ apeliacinį skundą prašo vadovautis Inspekcijos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais ir Inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. L. atsiliepimuose į pareiškėjo UAB „Stebita“ ir atsakovo Inspekcijos apeliacinius skundus pritaria Inspekcijos apeliaciniam skundui, prašo jį tenkinti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad nėra juridinis asmuo, taip pat kad gauti pasiūlymus dėl reklamos projekte nėra tapatu reklamos gavimui, interneto svetainėje buvo aiškiai nurodyta nesiųsti tiesioginės rinkodaros pranešimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reklamos sąvoką prilygino tiesioginės rinkodaros sąvokai. T. L. taip pat nurodo nepritariantis Inspekcijos Sprendimo 3 daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos Sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad UAB „Stebita“, pateikdama T. L. tiesioginės rinkodaros pasiūlymą, neturėdama jo sutikimo, pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad UAB „Stebita“ 2019 m. vasario 12 d. atliktiems tiesioginės rinkodaros veiksmams sutikimas buvo pareikštas www.elektronika.lt kontaktų skiltyje, tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Inspekcijos Sprendimo dalį, kuria T. L. 2019 m. vasario 23 d. skundas pripažintas pagrįstu dėl jam siųsto 2019 m. vasario 12 d. tiesioginės rinkodaros pranešimo (Sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.) bei dėl nurodymų, pateiktų UAB „Stebita“ (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 p.).

23. Apeliaciniais skundais į teismą kreipėsi tiek pareiškėjas UAB „Stebita“, tiek atsakovas Inspekcija. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacinę dalį, iš jos pašalinant argumentus, kad Elektroninių ryšių įstatymas priskiria Inspekcijos kompetencijai nagrinėti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų skundus, kurie susiję su jų atžvilgiu atliekamais tiesioginės rinkodaros veiksmais; kad UAB „Stebita“ veiksmai laikytini tiesioginės rinkodaros veiksmais; ir kad juridinio asmens sutikimas gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus vertintinas pagal turinio ar formos kriterijus, nurodytus BDAR 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Inspekcija gi su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka iš esmės, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad UAB „Stebita“ turėjo pareigą gauti T. L. sutikimą siųsti jam tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, taip pat kad duomenų subjektui turi būti tinkamai ir aiškiai pranešta apie ketinimą jo duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais bei išreikštas prašymas duoti sutikimą tai daryti.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas, kurio 12 straipsnio 5 dalyje apibrėžiant Inspekcijos kompetenciją yra nustatyta, kad: Inspekcija prižiūri, kaip vykdomos šio įstatymo devintojo skirsnio (61–70 str.), išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2 dalį, nuostatos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, atlieka šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (1 p.); yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2 dalį, reguliavimo dalyką, nuostatų vykdymo priežiūrą (3 p.).

26. Šių nuostatų lingvistinis aiškinimas leidžia teigti, kad Inspekcijai pavedama prižiūrėti, kaip laikomasi viso Elektroninių ryšių įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus konkrečias šiame skirsnyje esančias nuostatas (61 str. 5 d., 64 str. 7 d. ir 68 str. 2 d.), reikalavimų. Minėtomis teisės normomis Inspekcijos įgaliojimai nėra diferencijuojami priklausomai nuo to, kokiam subjektui – fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant Elektroninių ryšių įstatymo devintojo skirsnio nuostatų taikymo tam tikram subjektų ratui klausimą nėra pagrindo vadovautis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, nes šių teisės aktų reguliuojamų teisinių santykių prigimtis nėra tapati. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 1 punktas, darydamas nuorodą į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, nurodo procedūrinį aspektą, t. y. pažymi, kad Inspekcija šiame įstatyme nustatyta tvarka įgyvendina jai suteiktus įgalinimus.

27. Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas minėtą įstatymą, be kita ko, siekė įgyvendinti įvairius Europos Sąjungos teisės aktus, įskaitant 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), kurios 13 straipsnio (neprašyti pranešimai) 1 dalyje nurodyta, kad naudoti automatinio skambinimo ir ryšių sistemas be žmogaus įsiterpimo (skambinimo automatus), faksimilinius aparatus (faksus) ar elektroninį paštą tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti leidžiama tik gavus išankstinį abonentų ar naudotojų sutikimą.

Direktyvos 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad tiesioginės rinkodaros tikslais siunčiami neprašyti pranešimai būtų draudžiami tais atvejais, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu nėra gauta atitinkamų abonentų ar naudotojų sutikimo arba jeigu abonentai ar naudotojai nepageidauja jų gauti – šių galimybių pasirinkimas turi būtų numatytas nacionalinės teisės aktuose, atsižvelgiant į tai, kad abi galimybės abonentui ar paslaugos gavėjui turi būti nemokamos.

Direktyvos 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 1 ir 3 dalys taikomos abonentams, kurie yra fiziniai asmenys, o valstybės narės taip pat užtikrina, kad laikantis Bendrijos teisės ir taikomų nacionalinės teisės aktų būtų pakankamai apsaugoti teisėti abonentų, kurie nėra fiziniai asmenys, interesai, susiję su neprašytais pranešimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Direktyvos Preambulės 12 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentai gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, o Preambulės 17 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad šioje direktyvoje abonento ar naudotojo, ir fizinio, ir juridinio asmens, sutikimas turėtų būti apibrėžiamas taip, kaip ir duomenų subjekto sutikimas buvo apibrėžtas ir patikslintas Direktyvoje 95/46/EB (šiuo metu – BDAR 4 str. 11 d.).

Sutikimas gali būti duotas bet kuriuo tinkamu būdu, specialiu ir pakankamai informatyviu, leidžiančiu naudotojui laisvai išreikšti savo valią, įskaitant ir atitinkamame interneto tinklavietės langelyje dedamą varnelę aktai.

28. Iš minėtų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų matyti, kad joje nurodytais atvejais Direktyvos normos susijusios ir su fizinių, ir su juridinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga, o Direktyvos 13 straipsnio 5 dalis valstybėms narėms, kiek tai susiję su neprašytais pranešimais, įtvirtina pareigą priimti nacionalinės teisės normas, užtikrinančias ir juridinių asmenų interesų apsaugą. Taigi Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi buvo siekiama įgyvendinti Direktyvos 2002/58/EB 13 straipsnio nuostatas, o nustatydamas teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas teisės normų nediferencijavo pagal subjektus ir visų, tiek fizinių, tiek juridinių, asmenų atžvilgiu nustatė tokį patį teisinį reguliavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-143/2014).

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstais laikytini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, esą Elektroninių ryšių įstatymas nepriskiria Inspekcijos kompetencijai nagrinėti juridinių asmenų skundų, susijusių su jų atžvilgiu atliekamais tiesioginės rinkodaros veiksmais, taip pat kad juridinio asmens sutikimas gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus nevertintinas pagal BDAR 4 straipsnio 11 punktą.

30. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar pareiškėjas atliko tiesioginės rinkodaros veiksmus, taip pat, jei tokie veiksmai buvo atlikti, nustatyti, ar pareiškėjas iš kito ūkio subjekto (šiuo atveju individualios veiklos vykdytojo – www.elektronika.lt projekto vadovo T. L.) buvo gavęs išankstinį tiesioginės rinkodaros tikslais duotą sutikimą, atitinkantį BDAR 4 straipsnio 11 dalies, pagal kurią duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais, kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys, reikalavimus.

31. Pažymėtina, jog Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje ar kitose jo nuostatose nėra įtvirtinta tiesioginės rinkodaros sąvoka, tačiau Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 85 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme. Pastarojo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tiesioginė rinkodara laikoma veikla, kurios tikslas paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tiesiogine rinkodara laikomi pranešimai bet kokiomis priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant elektroniniu paštu) apie bet kokią reklamos ar rinkodaros medžiagą, kurie yra siunčiami paties rinkodaros vykdytojo ar jo vardu ir yra nukreipti į atitinkamus asmenis (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2402-629/2020).

32. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas UAB „Stebita“ 2019 m. vasario 12 d. elektroniniu paštu info@elektronika.lt teikė informaciją apie savo teikiamas paslaugas ir veiklą, siūlė apsilankyti naujame internetiniame puslapyje, pateikė trumpą informaciją apie gamintojų siūlomas prekes, pateikė su tuo susijusias nuorodas. Todėl UAB „Stebita“ 2019 m. vasario 12 d. atliktų veiksmų nėra pagrindo nelaikyti tiesiogine rinkodara Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Vadinasi, šiems veiksmams buvo būtinas išankstinis BDAR 4 straipsnio 11 punkto reikalavimus atitinkantis ūkio subjekto, į kurį kreipėsi pareiškėjas, sutikimas.

33. Nagrinėjamu atveju atmestini pareiškėjo argumentai, esą tokiu sutikimu turi būti laikomas kontaktinių duomenų – elektroninio pašto adreso info@elektronika.lt viešas paskelbimas internetiniame tinklapyje. Visų pirma pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad interneto tinklapyje www.elektronika.lt buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta nesiųsti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų. Be to, kaip minėta, sutikimas gauti informaciją tiesioginės rinkodaros tikslais negali būti numanomas, todėl asmens, prieš elektroniniu paštu pateikiant jam tam tikrą komercinį pasiūlymą, pirmiausiai, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atsiklausiama dėl jo elektroninio pašto adreso naudojimo konkrečiu tiesioginės rinkodaros tikslu ir tik gavus aiškų sutikimą tokius veiksmus vėliau atlikti. Pareiškėjas, 2019 m. vasario 12 d. prieš elektroniniu paštu info@elektronika.lt teikdamas informaciją tiesioginės rinkodaros tikslu tokio sutikimo negavo, todėl Inspekcija skundžiamu Sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalį.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas ir nepagrįstai panaikino skundžiamą Inspekcijos Sprendimo dalį. Todėl Inspekcijos apeliacinis skundas tenkinamas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo atmetamas pareiškėjo UAB „Stebita“ skundas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stebita“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stebita“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė