2019-06-19 Nr. AB-13213-3-61-3-04607-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4436-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04607-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-17)-7U-00019 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. liepos 25 d. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK) Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti ilgalaikį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) lietuvių kilmės pagrindu. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje konstatuodamas, jog pareiškėjo tėvų G. M. (G. M.) ir V. K. G. (V. K. G.) santuokos liudijimas yra suklastotas, kadangi jame galimai matyti pareiškėjo motinos pavardės pirmosios ar dviejų pirmųjų raidžių taisymas.

3. Pareiškėjas nurodė, jog savo lietuvių kilmei patvirtinti pateikė savo gimimo liudijimą, kur buvo nurodyti pareiškėjo tėvų duomenys. Migracijos departamentui pareikalavus, pareiškėjas pateikė savo tėvų santuokos liudijimą ir Ukrainos Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos Dniepropetrovsko srities valstybinio archyvo išrašą, kuriame buvo nurodyti duomenys apie pareiškėjo motiną ir jo senelius. Pareiškėjas teigė, jog nebuvo informuotas apie kilusius įtarimus dėl pareiškėjo tėvų santuokos liudijimo suklastojimo ir ekspertizės ar papildomų dokumentų pateikimo dėl pareiškėjo tėvų santuokos poreikį. Migracijos departamentui pareikalavus dokumentų originalų, pareiškėjas juos palikti atsisakė, kadangi jam nebuvo nurodytas joks teisinis tokio reikalavimo pagrindas. Pareiškėjas sutiko su tuo, kad jo tėvų santuokos liudijime yra taisymo žymių, tačiau teigė, kad taisymą atliko ne pareiškėjas, o institucija, išdavusi šį liudijimą.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, jog ginčijamame Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi jo tėvų santuokos liudijime akivaizdžiai matyti pareiškėjo motinos pavardės taisymas, o pasiūlius pareiškėjui palikti dokumentus dėl ekspertizės atlikimo, pareiškėjas tai padaryti atsisakė.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, lietuvių kilmei patvirtinti pateikė savo gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad jo motinos tautybė yra lietuvė, bei pareiškimą, kad laiko save lietuviu. Migracijos departamento Pilietybės skyrius, siekdamas nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo lietuvių kilme, 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr.(15/3-4) 10K-34052, kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti daugiau duomenų ir (ar) informacijos apie pareiškėjo motiną, t. y. kada ir kur ji gimė, kokia jos pavardė buvo iki santuokos, kada ir kur ji sudarė santuoką, asmens duomenis apie jos tėvus (pareiškėjo senelius: jų vardus, pavardes, gimimo vietą ir datą, tautybę. 2018 m. lapkričio 19 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo paštu atsiųstus dokumentus: pareiškėjo tėvų G. M. K. ir V. K. G. santuokos liudijimo kopiją ir 2018 m. spalio 25 d. Ukrainos Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos Dniepropetrovsko srities valstybinio archyvo išrašą, kuriame nurodyti duomenys apie V. G. bei informacija apie jos tėvus.

7. Atsakovo teigimu, įvertinęs tai, kad pareiškėjo pateiktoje tėvų santuokos liudijimo kopijoje buvo taisyta užsieniečio motinos pavardė, Migracijos departamentas 2018 m. lapkričio 23 d. su pareiškėju susisiekė telefonu, prašydamas pateikti jo gimimo liudijimo ir jo tėvų santuokos liudijimo originalus. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir Lietuvos Respublikos užsieniečių registre apie V. K. yra duomenų tik kaip apie pareiškėjo motiną, nurodyta tik pareiškėjo motinos vardas ir pavardė po santuokos bei gimimo data.

8. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė savo gimimo ir tėvų santuokos liudijimus. Siekiant atlikti pareiškėjo pateiktų dokumentų ekspertizę, pareiškėjo buvo paprašyta minėtus dokumentus palikti Migracijos departamente, buvo paaiškinta, kad palikus dokumentus, jam bus išduota šį faktą patvirtinanti pažyma, o atlikus patikrinimus dėl pateiktų dokumentų tikrumo, jie jam bus grąžinti, tačiau pareiškėjas minėtus dokumentus Migracijos departamente palikti atsisakė. Atsakovo manymu, aplinkybė, kad pareiškėjas atsisakė palikti dokumentus, sudaro rimtą pagrindą manyti, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad byloje pateikta pareiškėjo gimimo liudijimo Nr. VII-YP Nr. 0424800 kopija (b. l. 131) patvirtina, jog pareiškėjo motina yra V. K. – lietuvė, o pareiškėjo tėvas G. M. – (duomenys neskelbtini). Remiantis pareiškėjo tėvų G. M. ir V. K. G. santuokos liudijimo kopija (b. l. 135) nustatyta, jog pareiškėjo tėvų santuokos liudijimo kopijoje yra taisyta pareiškėjo motinos pavardė (pirmoji ar dvi pirmosios pavardės raidės). 2018 m. spalio 25 d. Ukrainos Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos Dniepropetrovsko srities valstybinio archyvo išraše Nr. 01-32/A-0168 (b. l. 84–86) nurodyti duomenys apie pareiškėjo motinos B. K. G. gimimą bei informacija apie jos tėvus: V. K. G. tėvas – G., (duomenys neskelbtini), motina – A., lietuvė.

11. Teismo nuomone, aplinkybė, jog pareiškėjas atsisakė pareikalautų dokumentų originalus palikti Migracijos departamente, atsakovui sudarė pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo tėvų santuokos liudijime pateiktais duomenimis, kadangi santuokos liudijimo kopijoje taisyta pareiškėjo motinos pavardė laikytina pagrįsta prielaida abejoti šių duomenų tikrumu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad Migracijos departamente palikus dokumentų originalus, jam butų išduota šį faktą patvirtinanti pažyma, o atlikus patikrinimus dėl pateiktų dokumentų tikrumo, jie jam butų grąžinti. Šiuo atveju Migracijos departamentas neturėjo galimybės įsitikinti santuokos liudijime nurodytų duomenų tikrumu, todėl pagrįstai konstatavo, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galimai neatitinka tikrovės.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjo motina V. K. yra lietuvė, tačiau siekiant tiksliai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo lietuvių kilme, pareiškėjas Migracijos departamentui turėjo pateikti daugiau duomenų apie savo motiną V. K., t. y. kada ir kur ji gimė, kokia jos pavardė iki santuokos, kada ir kur ji sudarė santuoką, asmens duomenis apie jos tėvus (jų vardus, pavardes, gimimo vietą ir datą, tautybę). 2018 m. spalio 25 d. Ukrainos Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos archyvo išraše Nr. 01-32/A-0168 pateikta informacija, pareiškėjui nepateikus daugiau duomenų apie jo senelių vardus, gimimo vietą ir datą, ši informacija negali būti laikoma pakankama pareiškėjo lietuvių kilmei nustatyti.

13. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendime buvo įvertinta ir į tai, jog pareiškėjui 2017 m. balandžio 28 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog jis buvo įdarbintas įmonėje UAB „Vladina“, kurioje skundžiamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebedirbo. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, kadangi jis, siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Teismas nenustatė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.

III. 9. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Byloje pateikti dokumentai (pareiškėjo gimimo liudijimas, jo tėvų santuokos liudijimas, 2019 m. sausio 4 d. Ukrainos valstybinio piliečių santuokų civilinės metrikacijos rejestro pažyma dėl ikisantuokinės pavardės patvirtinimo, Ukrainos Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos Dniepropetrovsko srities valstybinio archyvo išrašas) patvirtina, kad Adamkutė, kuri buvo lietuvė, turėjo dukrą V. G., kuri ištekėjo ir tapo V. K., ir kad V. K. susilaukė sūnaus V. K. (t. y. pareiškėjo). Taigi, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, nes jo senelė buvo lietuvė. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą, nes kilo įtarimų dėl jo motinos mergautinės pavardės, atsakovui nekilo abejonių dėl to, ar V. G. motina buvo Adamkutė ir ar ji yra lietuvių kilmės. Šios abejonės buvo paneigtos oficialiais rašytiniais dokumentais, t. y. Ukrainos valstybinio piliečių santuokų civilinės metrikacijos rejestro išrašu, taigi pareiškėjo lietuvių kilmė yra patvirtinta, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, neva yra abejonių dėl pareiškėjo lietuvių kilmės, yra nepagrįsti.

9.2. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo išaiškintas originalių dokumentų paėmimo tikslas, t. y. kad ketinama atlikti ekspertizę, nes yra abejonių dėl jo motinos mergautinės pavardės. Todėl visiškai neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas tokią aplinkybę konstatavo. Jeigu pareiškėjui būtų buvę nurodyta, kad kyla abejonių dėl jo motinos pavardės, jis būtų ėmęsis aktyvių veiksmų šioms abejonėms išsklaidyti ir pateikti papildomus dokumentus. Tai patvirtina faktas, jog pareiškėjui sužinojus, kad yra abejojama jo motinos mergautine pavarde, jis pateikė papildomus dokumentus – Ukrainos valstybinio piliečių santuokų civilinės metrikacijos rejestro išrašą. Pareiškėjas siekė atitikti Migracijos departamento reikalavimus ir teikė raštu notariškai patvirtintus dokumentus, todėl atsakovas, matydamas, kad pareiškėjas nesupranta priežasčių, turėjo raštu informuoti pareiškėją apie tai, kokiu tikslu reikia palikti originalius dokumentus.

9.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjui nepateikus daugiau duomenų apie jo senelių vardus, gimimo vietą ir datą, ši informacija negali būti laikytina pakankama pareiškėjui lietuvių kilmei nustatyti ir kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti ir nustatyti išlikusius duomenis susijusius su jo lietuvių kilme, turėjo galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos institucijas, atsakingas už archyvinių dokumentų kaupimą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjas pateikė visus įmanomus dokumentus, kurie pagrindžia, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo. Teismas nemotyvavo, kodėl pateiktų dokumentų nepakanka, taip pat kokių dar papildomų dokumentų pareiškėjas galėjo ar turėjo pateikti siekdamas pagrįsti, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo.

9.4. Šiuo atveju objektyviai negali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės, nes rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas yra lietuvių kilmės, taigi turi teisę gauti leidimą gyventi Lietuvoje ar pilietybę. Tai, kad pareiškėjas anksčiau kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, taip pat nepatvirtina nelegalios migracijos grėsmės – jis, kai kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, nežinojo, kad turi teisę gauti leidimą kaip lietuvių kilmės asmuo. Tai, kad jam leidimas buvo panaikintas, nes jis netinkamai interpretuodamas reikalavimus dirbo kitoje įmonėje, taip pat nesąlygoja jo nelegalios migracijos grėsmės.

9.5. Atsakovas, atsisakydamas sudaryti taikos sutartį, pažymėjo, kad pareiškėjas galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kaip lietuvių kilmės asmuo, taigi Migracijos departamentas neabejoja pareiškėjo lietuvių kilme. Ši aplinkybė buvo nurodyta teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jos nepasisakė.

10. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojami atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai, papildomai nurodant, kad:

11.1. Migracijos departamentas raštu pareiškėjo neinformavo dėl ekspertizės atlikimo, tačiau kai pareiškėjas 2018 m. gruodžio 3 d. buvo atvykęs į Migracijos departamentą ir jo buvo paprašyta palikti dokumentų originalus, apie tikslą jis buvo informuotas žodžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, kuri teisės aktais priskirtas funkcijas vykdo vadovaudamasi VAĮ nustatytais principais, todėl pareiškėjo deklaratyvūs teiginys, kad Migracijos departamentas neinformavo jo apie dokumentų paėmimo tikslą, yra nepagrįstas. Migracijos departamentas neturėjo tikslo slėpti, kokiu pagrindu iš pareiškėjo buvo norima paimti dokumentus.

11.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, pagrindžiančius jo motinos pavardės tikrumą, nepaneigia skundžiamo Sprendimo teisėtumo, kadangi jie yra pateikti po Sprendimo priėmimo. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 5 d. prašyme nurodė, kad prašo bylą nagrinėti pagal turimus dokumentus, todėl Migracijos departamentas neturėjo pagrindo pakartotinai kreiptis į pareiškėją dėl dokumentų pateikimo ekspertizei atlikti.

11.3. Migracijos departamento Pilietybės skyrius 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu paprašė pareiškėjo pateikti dokumentus ne tik apie jo motiną, bet ir apie jo senelius (jų vardus, pavardes, gimimo vietas ir datas, tautybę), pareiškėjas nepateikė dokumentų apie jo senelių vardus, gimimo vietas ir gimimo datas, taigi pareiškėjo teiginiai, kad jis pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo lietuvių kilmę, yra nepagrįsti. Pareiškėjo teiginys, kad Migracijos departamentas pripažįsta jį lietuvių kilmės asmeniu, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti ilgalaikį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje lietuvių kilmės pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, Migracijos departamentas neturėjo galimybės įsitikinti pareiškėjo tėvų santuokos liudijime nurodytų duomenų tikrumu, todėl pagrįstai konstatavo, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galimai neatitinka tikrovės, o pareiškėjas Migracijos departamentui turėjo pateikti daugiau duomenų apie savo motiną, siekiant tiksliai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo lietuvių kilme.

14. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamu įrodymų vertinimu ir sprendimo motyvų nepakankamumu dėl pareiškėjo kilmės, dėl originalių dokumentų paėmimo tikslo išaiškinimo pareiškėjui ir pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 25 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo (b. l. 47–53).

17. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d., toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, 55 straipsnio 2 dalimi, konstatavus, kad pareiškėjas neatitinka nei vieno iš Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų (b. l. 55–59).

18. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio nustatytas sąlygas.

19. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo.

20. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.), taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.). Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas.

21. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15.1 punkte įtvirtinta, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą patvirtina šie dokumentai: dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 38 straipsnio 4 ar 5 dalyje, arba lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, nurodyti Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje (15.1.1 p.); dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu užsienietis yra šio asmens palikuonis (15.1.2 p.); vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys dokumentuose, nurodytuose aprašo 15.1.1 ir 15.1.2 punktuose, nesutampa su asmens duomenimis aprašo 13.1 punkte nurodytame kelionės dokumente (15.1.3 p.).

22. Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė šiuos dokumentus lietuvių kilmei patvirtinti: savo gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad jo motinos V. K. tautybė yra lietuvė (b. l. 38), pareiškimą, kad laiko save lietuviu, kaip ir jo mama (b. l. 39), taip pat, reaguodamas į Migracijos departamento prašymą pateikti papildomus dokumentus, pateikė pareiškėjo tėvų G. M. K. ir V. K. G. santuokos liudijimo kopiją (b. l. 73–83) bei 2018 m. spalio 25 d. Ukrainos Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos Dniepropetrovsko srities valstybinio archyvo išrašą, kuriame nurodyti duomenys apie V. G. bei informacija apie jos tėvus, nurodyta, kad jos mama lietuvė (A.) (b. l. 84–88).

24. Kaip minėta, vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 15.1.1 punktu, aplinkybę, kad užsienietis yra lietuvių kilmės asmuo, sudarančią pagrindą išduoti leidimą užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Pažymėtina, kad minėtose teisės normose nėra konkrečiai įvardyti konkretūs dokumentai ar jų rūšys, taip pat nėra įtvirtinta juos išdavusioms institucijoms, dokumentų kiekiui ar pan., išskyrus reikalavimą, jog dokumentuose turi būti nurodyta, kad bent vienas iš asmens tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo gimimo liudijime yra nurodyta, kad vienas iš jo tėvų, t. y. mama – lietuvė, taip pat atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu, taigi, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentui buvo pateikti Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą (Įstatymo 4 str. 2 d., 29 str. 1 d., 3 str. 3 d., kt.) (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).

27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą, jo prašymą turėjo vertinti pagal teisės aktuose įtvirtintus kriterijus, t. y. turėjo vertinti būtent tuos dokumentus, kurie teisės aktuose numatyti kaip lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai ir taip įrodantys asmens teisę gauti leidimą nuolat gyventi pagal jo prašyme nurodytą pagrindą. Atsakovas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai (pareiškėjo gimimo liudijimas ir patvirtinimas, kad pareiškėjas save laiko lietuviu) buvo nepakankami, nepatikimi ar neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju atsakovas prieštaringai konstatavo, o pirmosios instancijos teismas atsakovo išvadoms pritarė, kad pareiškėjui pateikus savo tėvų santuokos liudijimą, kuriame matyti pareiškėjo mamos pavardės taisymas, ir atsisakius Migracijos departamente palikti dokumentų originalus, yra rimtas pagrindas manyti, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą nuolat gyventi, neatitinka tikrovės, skundžiamame sprendime nenurodydamas jokių motyvų, kodėl pareiškėjo kartu su prašymu dėl leidimo nuolat gyventi pateikti dokumentai negali patvirtinti pareiškėjo lietuvių kilmės. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikta 2019 m. sausio 4 d. Ukrainos valstybinio piliečių santuokų civilinės metrikacijos rejestro pažyma dėl ikisantuokinės pavardės patvirtinimo (b. l. 17–19) patvirtina, jog pareiškėjo pateiktame jo tėvų santuokos liudijime nurodyta jo mamos pavardė, nors ir matyti jos taisymas, atitinka tikrovę.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento nurodytos aplinkybės dėl to, kad anksčiau pareiškėjas kelis kartus kreipėsi dėl leidimų laikinai gyventi teisėtos veiklos ir darbo pagrindais, nepatvirtina pagrįstų abejonių Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodytų kilmę patvirtinančių duomenų atitikimo tikrovei, taigi nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir surinktų įrodymų visumoje neleidžia teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, nepagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra neteisėtas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinimas, o pareiškėjo skundas tenkinamas, panaikinamas ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 25 d. prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

31. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą teisme, atlyginimą.

33. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymų nuorašai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą ir apeliacinį skundą sumokėjo 41,25 Eur žyminio mokesčio (b. l. 11, 162). Ši suma priteisiama iš atsakovo pareiškėjo naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-17)-7U-00019 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 25 d. prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjos V. K. (V. K.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 41,25 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Veslava Ruskan