8f59cd92-7d97-4056-a91b-fcfc780b965b · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė BurbulienėPranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-620-267/2012Teisėjas Augustinas MitkusTeisminio proceso Nr. 2-35-3-02358-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.; 121.21. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

S. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo E. S..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo E. S. 5000 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , sumokėtÄ Å¾yminį mokestį bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010 metais laisvame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pasėjo dvimetę kultÅ«rÄ â€“ kmynus, pasėlius deklaravo, o 2011-06-29 pastebėjo, kad atsakovas E. S. dar nesubrendusius kmynus nupjovė, tuo ieÅ¡kovui padarydamas turtinę žalÄ .Atsakovas E. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad toje vietovėje yra jo žmonai priklausantis 1,5 ha žemės sklypas, laisvos žemės nėra. Taip pat nurodė, kad 2010 metų liepÄ ieÅ¡kovas nusikÅ«lė kmynus, nieko nesėjo, todėl 2011 metais ten buvusias piktžoles ir vienÄ kitÄ iÅ¡likusį kmynÄ atsakovas nupjovė.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovui jo turėtas 1550,46 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę vieÅ¡ame registre tiksliai sužinoti ginčytino žemės sklypo savininkÄ ar savininkus, tačiau to nepadarė, tuo prisiimdamas rizikÄ dėl derliaus nuosavybės. Taip pat nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog derlius, kurį jis mini, priklausė jam nuosavybės teise, o atsakovas nepripažino, kad naikino ieÅ¡kovo derlių, liudytojų parodymus teismas pripažino subjektyviais, todėl jais buvo neįmanoma įvertinti svetimoje žemėje augančios kultÅ«ros vertės.    III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė IeÅ¡kovas A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai taikė CK 4.55 str. normÄ , nes žemė naudojama auginti žemės Å«kio produkcijÄ duoda vaisių kiekvienais metais ir ji kaip medžiaga nėra sunaudojama negrÄ Å¾intinai, todėl Å¡iuo atveju įstatymo analogija negali bÅ«ti taikoma.

Taip pat mano, kad teismas priimdamas sprendimÄ neatsižvelgė į CK 4.34 str. normÄ , kurioje nurodoma, kad sÄ Å¾iningam valdytojui turi bÅ«ti atlyginamos daikto iÅ¡laikymo pajamos, iÅ¡skyrus atvejus, kai jas padengia darbo pajamos.2. Nurodo, kad ieÅ¡kovas anksčiau deklaravo pasėlius Å¡ioje vietoje nei atsakovas E. S.. Dėl atsakovo prieÅ¡taravimo ieÅ¡kovas sumažino pirmamečių kmynų deklaruotÄ plotÄ antraisiais metais iki 1 ha dydžio, kurį neteisėtai nupjovė atsakovas, neleisdamas baigti bręsti derliui.3.

Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas teismui pateikė LR Statistikos departamento 2010 metų derliaus duomenis, kur nurodoma, kad kmynų vidutinis respublikinis derlingumas yra 760 kg kmynų iÅ¡ vieno ha. IeÅ¡kovas nurodė savo Å«kio derlingumÄ , kuris jo Å«kyje yra 1100 kg iÅ¡ vieno ha.4. IeÅ¡kovo teigimu, teismas, priimdamas sprendimÄ , byloje nesivadovavo įrodymais – policijos surinkta medžiaga, atsakovo E. S. prisipažinimu 2012-04-04 teismo posėdyje, liudytojo A. G. 2012-04-04 teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad savininkai ginčo žemę dirba ne pagal sklypo ribas, teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojo ir žemės savininko A.

Ž. parodymų, duotų teisme 2012-04-04 teismo posėdžio metu, kad tarp jo ir E. S. žemės yra apie 15 metrų pločio žemės juosta kuria dirba A. S..5. Nurodo, kad teismas nevertino Nacionalinės žemės agentÅ«ros medžiagos, kurioje matyti, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo deklaruoti laukai nesikerta, todėl atsakovas neturėjo jokios teisės jam nuosavybės teise nepriklausančioje ir jo nedirbamoje žemėje nupjauti jam nepriklausančių kmynų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas E. S. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas A. S. nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovas savo kaltais, neteisėtais veiksmais 2011 m. birželio mėnesį padarė ieÅ¡kovui jo nurodyto dydžio žalÄ , ieÅ¡kovas, neturėdamas įstatymų nustatyto leidimo naudotis žemės Å«kio paskirties žeme, įdirbdamas valstybinę ir, kaip jis pats nurodo, laisvÄ ir niekam nepriklausančiÄ Å¾emę bei sėdamas joje pasėlius, veikė neteisėtai ir savo rizika. PraÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).Civilinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas, neįrodė, jog kmynų derlius priklausė jam nuosavybės teise, o atsakovas nepripažino, kad naikino šį derlių.

Teismas nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, nes ji padaryta nepilnai iÅ¡tyrus aplinkybes byloje ir neįvertinus visų įrodymų, kuriuos ieÅ¡kovas prašė iÅ¡tirti bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų (1 t., 23, 43, 182 b. l.) ir liudytojų parodymų (1 t., 170–173 b. l.), ieÅ¡kovas A. S. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. augino kmynus. Remiantis į bylÄ pateiktais žemėlapių fragmentais bei Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktais duomenimis (1 t., 177–191 b. l.), ieÅ¡kovas naudojosi ne jam, bet R.

S., P. Ž., J. Å ., M. Ž., D. B. priklausančių žemės sklypų dalimis bei žemės sklypų dalimis, kurių savininkai nenustatyti. Pretenzijų dėl ieÅ¡kovo naudojimosi minėtų asmenų žemės sklypų dalimis niekas nereiÅ¡kė, iÅ¡skyrus atsakovÄ E. S.. Kaip nurodoma ieÅ¡kinyje, atsakovas 2011-06-29 nupjovė ieÅ¡kovo pasodintus kmynus, dėl Å¡ių veiksmų ieÅ¡kovas kreipėsi į Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariatÄ , tačiau tyrimas nebuvo atliekamas, A.

S. buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka (1 t., 8 b. l.). Atsakovas iÅ¡ esmės neginčija aplinkybės, kad nupjovė ieÅ¡kovo augintÄ kultÅ«rÄ , tačiau neigia, jog ten augo kmynai, pasak atsakovo, jis nupjovė piktžoles. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojų parodymais bei duomenimis iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) augino kmynus.

Ä®vertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, nupjaudamas ieÅ¡kovui priklausančius kmynus, kurie buvo pasėti ne tik atsakovo sutuoktinei priklausiusių žemės sklypų dalyse, bet ir kitiems asmenims priklausiusių žemės sklypų dalyse, kurie ieÅ¡kovo veiklai (net ir žinodami, kad naudojami žemės sklypai galimai yra „pasislinkę“) pretenzijų neturėjo, savo neteisėtais veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovui ir turi teisinę pareigÄ jÄ atlyginti (CK 6.251 str.).Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad kmynų derlingumas 2010 metais iÅ¡ 1 ha buvo 760 kg (1 t., 149 b. l.).

Pagal Lietuvos statistikos departamento vieÅ¡ai pateikiamus duomenis (www.stat.gov.lt), kmynų derlingumas 2011 metais iÅ¡ 1 ha buvo 810 kg. VidutiniÅ¡ka 1 kg kmynų kaina 2011 metais pagal į bylÄ pateiktus duomenis buvo 4,77 Lt (1 t., 115 b. l.). Kitų leistinų įrodymų, paneigiančių Å¡ias faktines aplinkybes į bylÄ nepateikta. Vadinasi 2011 metais iÅ¡ žemės sklype augintų kmynų, kuriuos nupjovė atsakovas, ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs 3863,70 Lt.Vis dėlto, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui žala iÅ¡ dalies kilo dėl to, kad jis, be teisėto žemės sklypų savininko sutikimo naudojosi žemės sklypų dalimis, nors teisėtas savininkas tam prieÅ¡taravo.

Be to, nors kitų žemės sklypų savininkai ir nereiÅ¡kė pretenzijų dėl ieÅ¡kovo naudojamų jų žemės sklypų dalių, ieÅ¡kovas žinojo, kad anksčiau jau minėtoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)), laisvos valstybinės žemės nėra (1 t. 169 b. l.), todėl naudodamasis kitiems savininkams priklausančiais žemės sklypais iÅ¡ esmės pats prisiėmė rizikÄ dėl galimai atsirasiančios žalos. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas sumažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimo dydį iki 1900 Lt.Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl padarytų civilinės ir civilinio proceso teisės normų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies (326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.)Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį, sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį (1 t., 5–6 b. l.), pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbÄ sumokėjo 1000 Lt (1 t., 200 b. l.). Pateikdamas apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį bei 1000 Lt advokatei už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (2 t., 19–20 b. l.), t. y. iÅ¡ viso ieÅ¡kovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėjo 2300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų atsakovo raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 4200,46 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., 16, 17 – 20, 114, 201 b. l., 2 t., 28 b. l.). Bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. TokiÄ pozicijÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, konstatuoja, kad atsakovo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teismo posėdžių kiekį bei jų trukmę ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) numatytus maksimalius dydžius, mažintina iki 2000 Lt. VirÅ¡ijančios priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos vertinamos kaip neatitinkančios iÅ¡laidų kriterijų – bÅ«tinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis Å¡alies iÅ¡laidavimas, tenkantis jai pačiai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje tenkintini tik iÅ¡ dalies, o Å¡alys byloje patyrė panaÅ¡aus dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo ir atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos įskaitomos ir Å¡alims nepriteisiamos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A.

S. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), naudai 1900 Lt (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų litų) žalos atlyginimÄ . Teisėja                                                                                 Danutė Burbulienė