8f5836ef-558d-4541-ae3a-ca6c767fc0da · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-239-908/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23545-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.26.2; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, nuteistojo V.

D. gynėjai advokatei Kristinai Vezbergaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. D. ir jo gynėjos advokatės K. Vezbergaitės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, V. D. įpareigotas laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; atsiprašyti nukentėjusiojo M.

B.. Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ V. D. jos naudai priteista 139,69 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieÅ¡kovo M. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. D. jo naudai priteista 864,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 100 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

V. D. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 5 d., apie 17.50 val., vieÅ¡oje vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie pastato, esančio Vilniuje, Giedraičių g. 39, aplinkinių asmenų akivaizdoje, ginčo metu, keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, be priežasties sugriebė M. B. rankos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ ir jį laužė, po to sugriebė visÄ M. B. rankÄ ir jÄ laužė, M. B. pavykus iÅ¡traukti rankÄ , iÅ¡ nugaros abejomis rankomis sugriebė jo kaklÄ ir smaugė, laikydamas už kaklo nutempė M.

B. iki automobilio, kur reikalavo atsipraÅ¡yti jo (V. D.) draugės, M. B. atsipraÅ¡ius ir ginantis sudavus smÅ«gį jam (V. D.) į veidÄ bei bandant Å¡alintis, pasivijęs M. B., kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį jam į veidÄ , dėl to M. B. prarado sÄ monę ir nukrito, tada kÅ«nu prispaudė gulintį M. B. prie žemės, sugriebė rankomis jo kaklÄ ir smaugė M. B. iki atvyko policijos pareigÅ«nai. Tokiu įžūliu elgesiu V. D. sukėlė M. B. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ dėl padarytų poodinių kraujosruvų deÅ¡inės akies vokuose, kairės akies vokuose, nosyje, kairiame skruoste su odos nubrozdinimu, deÅ¡iniame žaste, kryžmens srityje, odos nubrozdinimų nugaroje, keliuose, intraodinės kraujosruvos kakle.

Taip V. D. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis V. D. ir jo gynėja advokatė K. Vezbergaitė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba bylÄ nutraukti. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais. 2.1. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklaustas liudytojas, kuris bandė iÅ¡skirti V.

D. ir M. B., nors gynėja prašė tai padaryti. Å io liudytojo parodymai yra reikÅ¡mingi nustatant konflikto priežastis ir iniciatorių, todėl apeliacinės instancijos teismo bus praÅ¡oma jį apklausti. Å io liudytojo duomenis užsirašė policijos pareigÅ«nas V. K.. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ ir kaltinamajame akte nėra atskleisti V. D. subjektyvieji požymiai, nors gynėja prašė tai padaryti. Pažymėta tai, kad V. D. neturėjo tyčios, motyvo ir tikslo pirmas užpulti ir sužaloti nukentėjusįjį M.

B.. Pirmosios instancijos teismas nenustatė muÅ¡tynių iniciatoriaus. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad V. D. pirmas užpuolė M. B., tuo labiau, kad laužė jo pirÅ¡tÄ ar rankÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad M. B., nesant bÅ«tinosios ginties situacijos, pirmas tris kartus trenkė V. D. ir iÅ¡provokavo muÅ¡tynes, kurių metu V. D. taip pat buvo sužalotas. Tai paneigia M. B. duotus prieÅ¡ingus parodymus. Pastebėta ir tai, kad vaizdo įraÅ¡ai yra neiÅ¡samÅ«s, byloje apklausti liudytojai negalėjo nurodyti, kuris iÅ¡ jų pirmas pradėjo muÅ¡tynes.

Visa tai turi bÅ«ti vertinama V. D. naudai. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijÄ iÅ¡kvietė V. D. gyvenimo draugė liudytoja K. V.; V. D. M. B. pargriovė ant žemės ir prispaudęs keliu laikė sulaikytu tam, kad iki policijos pareigÅ«nų atvykimo jis nesimuÅ¡tų, nesiprieÅ¡intų ir neeskaluoti konflikto. Atvykus pareigÅ«nams M. B. jautėsi gerai, įsiamžino asmenukėje, iÅ¡ kurios matyti, kad jis patyrė tokius pačius nubrozdinimus, kaip V. D., kuris atvykusiems policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

Atkreiptas dėmesys į liudytojų duotų parodymų prieštaravimus dėl konflikto dalyvių skaičiaus; vietos, kurioje prasidėjo konfliktas, nuotolio nuo automobilio; įvykio aplinkybių vertinimo. Antai liudytojas G. Š. parodė, kad atvyko trys asmenys, iš kurių du buvo vaikinai, vienas jų (žemo ūgio, vaizdo įraše matomas su balta kepure) sėdėjo automobilio gale, o, pasirodžius policijos pareigūnams, – pasišalino. Tai prieštarauja M. B. duotiems parodymams, iš kurių matyti, kad V.

D. atvyko su vienu asmeniu, taip pat liudytojo A. A. pateiktų vaizdo įrašų turiniui. Be to, tai, ar kas nors sėdėjo automobilio gale, pamatyti neįmanoma, nes automobilio galiniai stiklai yra tamsinti, be to, automobilis yra dviejų durų. Be to, M. B. nurodė, kad vieta, kurioje prasidėjo konfliktas, nuo automobilio yra nutolusi 1 m atstumu, tuo tarpu G. Å . parodė apie 15 m atstumÄ . Negana to, M. B. nurodė, kad V. D. jį mušė, tuo tarpu A. A. teigė, jog apeliantas tik bandė sutramdyti; M. B. nurodė, kad V.

D. jį smaugė, tuo tarpu G. Š. teigė, jog laikė keliu prispaudęs prie žemės, kol atvyko policijos pareigūnai. Apklausiama liudytoja A. B. parodė, jog įvykį stebėjo iš toli, nieko nematė, neatpažįsta ir neatsimena; skambindama bendruoju pagalbos telefonu ji taip pat nurodė, jog įvykį stebi iš toli ir nesupranta, kas vyksta. Apklausiamas liudytojas A. A. negalėjo pasakyti, kas „yra geras, o kas blogas“, nurodė, kad situacija jam atrodė dviprasmiškai: V. D. bandė sutramdyti M.

B., K. V. ne filmavo, o bėgo pasitikti policijos pareigÅ«nų, tuo tarpu vyrukas su balta kepure „pylė žibalÄ â€œ. Apklausiamas liudytojas G. Å . taip pat patvirtino, kad mergina visÄ laikÄ sėdėjo automobilyje, skambino telefonu ir bėgo pasitikti policijos pareigÅ«nų. Visa tai neleidžia spręsti apie V. D. kaltę padarius nusikaltimÄ . M. B. bylÄ nagrinėjant teisme negalėjo prisiminti, už kurį mėnesį K. V. jam sumokėjo nuomos mokestį, neprisiminė, ar jis gavo užstatÄ , nepateikė skolos dokumentų ir pripažino, kad nesprendė kilusio konflikto taikiai ir teisėtai.

Pats M. B. buvo skolingas K. V., jai grasino, jÄ provokavo, gÄ sdino. Apie tai K. V. nurodė pareiÅ¡kime. 2.2. Tai, kad baudžiamasis procesas truko dvideÅ¡imt mėnesių, itin suvaržė V. D. laisvę, nes jis negali laisvai vykti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), dirbti ten ir (duomenys neskelbtini), dėl to patiria nuostolius, taip pat atimta galimybė jam bendrauti su savo mažamečiais vaikais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, palikus galioti apkaltinamÄ jį nuosprendį, turi bÅ«ti įvertinta V.

D. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti (kurios sÄ lygų jis nepažeidė), reikÅ¡mė jam skirtinai bausmei, kuriÄ praÅ¡oma Å¡velninti BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu dėl jo teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo. Nesutinkama ir su V. D. paskirtu įpareigojimu įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes jis pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog gyvena ir turi verslÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo du nepilnamečiai vaikai; (duomenys neskelbtini) jis turi nuolatinio gyventojo statusÄ , be to, yra Å«kininkas.

Atsižvelgiant į tai, Å¡is įpareigojimas dėl V. D. didelio užimtumo yra neproporcingas. 2.3. Dėl priteistos žalos atlyginimo pažymėta tai, kad civilinio ieÅ¡kovo M. B. pateiktose metinėse pajamų deklaracijose yra apskaičiuota 2018 metais parduotų prekių suma, t. y. apyvarta, tuo tarpu veiklos sÄ naudos ir grynosios pajamos nėra nurodytos. IÅ¡ deklaracijų matyti, kad M. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 14 Eur per metus. Jei mokesčio tarifas sudaro 15 Eur, tai asmens pajamos sudaro 100 Eur per metus arba 27 ct per dienÄ , jeigu laikoma, kad metuose yra 365 dienos.

M. B. 2019 m. birželio mėnesį deklaravo kelias darbo dienas, todėl per penkių nedarbingumo dienų, iÅ¡ kurių dvi tenka savaitgaliui, laikotarpį jis negalėjo negauti 864,61 Eur pajamų. M. B. pateiktose deklaracijose nurodyta ir tai, kad 2016 metais jis gavo 127 Eur, 2018 metais – 454 Eur pajamų, taip pat M. B. minėjo, kad nemoka mokesčių, jo nurodyta 42 000 Eur suma yra gauta iÅ¡ prekių pardavimo pagal verslo liudijimÄ . M. B. nepateikė 2019 metų deklaracijos, nors praÅ¡o priteisti už Å¡iuos mokestinius metus jo negautų pajamų atlyginimÄ .

Deklaracijose taip pat nėra duomenų apie M. B. gaunamas pajamas iÅ¡ buto nuomos, todėl sprendžiant civilinį ieÅ¡kinį negalima remtis jo pateiktais įrodymais. Atkreiptas dėmesys į tai, kad M. B. atsisakė pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl dalies turtinės žalos atlyginimo, taip pat pripažino, kad jis yra neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Pažymėta ir tai, kad M. B. sveikatai nekilo jokių padarinių, jis nepagrindė, kad dėl konflikto jam kilo nemiga, taip pat patirtų nepatogumu trukmės, nes pateikė 2019 m. birželio 7 d. vaistinės kvitus, patvirtinančius akių lašų ir tepalo įsigijimÄ .

Be to, pats M. B. ilgÄ laikÄ aktyviai veikė prieÅ¡ K. V.. Pastebėta, kad panaÅ¡iose bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra daug mažesnis ir sudaro nuo 150 iki 350 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016; 2K-284-648/2016; 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Pirmosios instancijos teismas, civilinį ieÅ¡kinį tenkinęs iÅ¡ dalies, Å¡alims nepaskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ir kitų praÅ¡ymų negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis V. D. ir jo gynėja advokatė K. Vezbergaitė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuteistojo V. D. veiksmus bando pateikti, kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, be to, apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. D. paskirtÄ bausmę, kuriÄ praÅ¡o Å¡velninti dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir jo teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo, taip pat praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯sidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurį vertina, kaip neproporcingÄ , apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimu, teigiant, kad civilinis ieÅ¡kovas M. B. neįrodė negautų pajamų dydžio, patirtų nepatogumų ir nemigos trukmės.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepažeidė įrodymams ir jų vertinimui keliamų reikalavimų, savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo V. D. kaltės pagrindė iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu; baudžiamojo proceso trukmė nebuvo pernelyg ilga ir nuteistojo V. D. teisė į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo Å¡velninti pirmosios instancijos teismo jam paskirtÄ bausmę, be to, nuteistajam V.

D. paskirtas įpareigojimas įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padės pasiekti bausmės tikslus; pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimui spręsti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, civilinis ieÅ¡kovas M. B. neįrodė patirtos turtinės žalos – negautų pajamų, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas. Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad pirmas smurtinius veiksmus panaudojo ne nuteistasis V. D., o nukentėjusysis M. B., iÅ¡ to galima suprasti, kad nuteistojo V. D. elgesį, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino įžūliu, bandoma pateikti, kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta iÅ¡skirtinė bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

10. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Vertinant, ar kÅ«no sužalojimo kitam asmeniui metu egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, pirmiausiai bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini pavojingu, realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia Å¡iame straipsnyje nurodytas vertybes; kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje; kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

11. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nagrinėjamÄ Ä¯vykį nuo pradžių iki tol, kai nuteistasis V. D. prirėmė nukentėjusįjį M. B. prie automobilio, atskleidžia nukentėjusiojo M. B., liudytojų G. Å ., kuris stebėjo įvykį nuo pradžių ir A. B., kuri taip pat matė dalį įvykio, duoti parodymai bei paaiÅ¡kinimai (1 t., b. l. 4, 5, 7, 8, 9, 19, 31, 41, 73; 2 t., b. l. 4-11, 16-19, 82-85), kurių sugretinimas rodo, kad nuteistasis V. D. nuo susitikimo su nukentėjusiuoju M. B. pradžios elgėsi agresyviai – Å¡aukė ant nukentėjusiojo, reiÅ¡kė jam pretenzijas, reikalavo jo atsipraÅ¡yti, jam grasino ir jo atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, po to nuteistasis V. D. panaudojo smurtinius veiksmus – laužė nukentėjusiojo M. B. rankos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ ir rankÄ , jį smaugė ir tempė prie automobilio, tuo tarpu nukentėjusysis M. B. gynėsi – bandė trauktis nuo nuteistojo V. D. ir iÅ¡silaisvinti.

12. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog nuteistasis V. D. laužė nukentėjusiojo M. B. maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ ir rankÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad apie tai nukentėjusysis M. B. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, o teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui jo duotus parodymus, juos patvirtino. Apie tai, kad nuteistasis V. D. užlaužė jo rankÄ , nukentėjusysis M. B. taip pat nurodė savo pareiÅ¡kime. Nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokių nukentėjusiojo M. B. nurodytų aplinkybių patikimumu.

13. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijami liudytojų G. Å . ir A. B. duoti parodymai, teisėjų kolegija pirmiausia pastebi tai, kad kokiu atstumu nuo automobilio prasidėjo konfliktas; ar nenustatytas asmuo atvyko automobiliu kartu su nuteistuoju V. D.; ar nenustatytas asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos atvykus policijos pareigÅ«nams, nesusiję su liudytojo G. Å . nurodytais nuteistojo V. D. panaudotais agresyviais, smurtiniais veiksmais, todėl neturi reikÅ¡mės jų patikimumo vertinimui. Paminėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma sudaryti įspÅ«dį, jog liudytoja A. B. negali nieko pasakyti apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, nes nieko nematė, nesuprato ir pan. Tai prieÅ¡tarauja jos duotiems parodymams ir paaiÅ¡kinimams (kurie apraÅ¡yti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojami), o apeliaciniame skunde nurodytos atskiros iÅ¡ konteksto iÅ¡trauktos frazės neatspindi jų tikrojo turinio.

14. Tolesnė nagrinėjamo įvykio klotis objektyviai atsispindi vaizdo įraÅ¡uose (atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, nustatydama ir vertindama faktines aplinkybes, nesiremia atitinkamais liudytojų duotais parodymais ir paaiÅ¡kinimais bei nepasisako dėl susijusių apeliacinio skundo argumentų) (1 t., kompaktinis diskas prie bylos virÅ¡elio), iÅ¡ kurių pirmiausia matyti tai, kad nuteistasis V. D. ir toliau elgėsi agresyviai bei naudojo smurtinius veiksmus – prirėmė nukentėjusįjį M. B. prie automobilio, laikė jį už atlapų ir Å¡aukė ant jo, laikė jį už pakarpos ir apsuko jį į vairuotojo duris, tuo tarpu nukentėjusysis M. B. visÄ laikÄ nesiprieÅ¡ino, stovėjo nuleidęs rankas.

15. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad iki Å¡io nagrinėjamo įvykio momento nukentėjusysis M. B. nesiekė pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, ne tik nekėlė tam tiesioginės grėsmės, bet ir nedavė nuteistajam V. D. pagrindo taip manyti. Tai nenurodyta ir apeliaciniame skunde. PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegija nuteistojo V. D. agresyvų elgesį ir smurtinius veiksmus vertintina, kaip pavojingÄ , realų ir akivaizdų kėsinimÄ si į nukentėjusiojo M. B. sveikatÄ , kuris jam suteikė teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

16. Apeliaciniame skunde liudytojų duoti parodymai ginčijami tuo aspektu, kad jie nenurodė, kuris asmuo – nuteistasis V. D. ar nukentėjusysis M. B. – pirmas panaudojo smurtinius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi tai, jog nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nenurodė ir byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad iki tol, kai nuteistasis V. D. laikė nukentėjusįjį M. B. už pakarpos atsukęs į automobilio vairuotojo duris, pastarasis atliko bent kokius nors smurtinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu nustatyti nuteistojo V. D. prieÅ¡ tai atlikti smurtiniai veiksmai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad jis pirmas juos atliko.

17. Nurodytame kontekste dėl apeliacinio skundo argumentų, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo apklaustas svarbus liudytojas – nenustatytas asmuo, kuris vaizdo įraše matomas su balta kepure, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios gynyba nori jį apklausti, – siekis nustatyti, nuteistasis V. D. ar nukentėjusysis M. B. pirmas panaudojo smurtinius veiksmus, nors tai nustatyti leidžia nukentėjusiojo M. B., liudytojų G. Š., A. B. duoti parodymai ir paaiškinimai bei vaizdo įrašai.

Papildoma šio parašymo priežastimi galima vertinti apeliantų siekį išsiaiškinti kilusio konflikto priežastis, nors byloje nėra ginčo dėl to, kad tokia priežastimi tapo nukentėjusiojo M. B. ir nuteistojo V. D. sugyventinės liudytojos K. V. ginčas dėl būsto nuomos. Tai pakartota ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka, kad nenustatyto asmens parodymai turėtų reikšmės bylos baigčiai. Bet kuriuo atveju, paminėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas dėjo pastangas tam, kad nustatyti jo tapatybę ir apklausti, tačiau iš liudytojo policijos pareigūno V.

K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (2 t., b. l. 185-191) matyti, kad visus įvykio liudininkus, kuriuos pavyko nustatyti, jis užfiksavo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 9), tuo tarpu minėto asmens tarp jų nėra.

18. Toliau vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota tai, kad nukentėjusysis M. B. ranka patraukė nuteistojo V. D. rankÄ , jie pradėjo grumtis, V. D. kelis kartus bandė lenkti M. B. galvÄ , tačiau jam pavyko iÅ¡trÅ«kti, M. B. tris kartus smÅ«giavo V. D. į galvos sritį, V. D. taip pat smÅ«giavo M. B. į galvos sritį, jie toliau grumėsi, V. D. lenkė M. B. galvÄ , iÅ¡ antro karto jį pargriovė ant asfalto-nuleisto automobilio stovėjimo vietos kuolelio, prispaudė keliu, ranka paėmė jam už kaklo, M. B. rankomis bandė atitraukti V. D. rankÄ , tačiau V. D. kita ranka patraukė M. B. rankas, sudavė smÅ«gį jam į veidÄ ir laikė jį prispaudęs tol, kol atvyko policijos pareigÅ«nai.

19. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad nukentėjusysis M. B. pirmas tris kartus sudavė nuteistajam V. D. į galvos sritį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokie nukentėjusiojo M. B. veiksmai, prieÅ¡ingai, negu tai daroma apeliaciniame skunde, negali bÅ«ti vertinami atsietai nuo nurodytų nuteistojo V. D. prieÅ¡ tai atliktų agresyvių, smurtinių veiksmų, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis M. B. taip įgyvendino savo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

20. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis V. D., panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį M. B., neveikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, – pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tokį nuteistojo V. D. elgesį pripažino įžūliu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019, 12 punktas). Apeliacinio skundo pastebėjimai dėl to, kad policijÄ iÅ¡kvietė nuteistojo V. D. sugyventinė liudytoja K. V., taip pat, kad nuteistasis V. D. nukentėjusįjį M. B. iki tol, kol atvyko policijos pareigÅ«nai laikė tam, kad neeskaluoti konflikto ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, nekeičia nustatytų nuteistojo V. D. veiksmų vertinimo.

21. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde neginčijami kiti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymiai (apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistasis V. D. nesiekė pirmas panaudoti smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį M. B., ginčijama ne nuteistojo V. D. tiesioginė tyčia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o pati faktinė aplinkybė, kuri yra paneigta surinktų įrodymų visuma), teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Dėl paskirtos bausmės.

22. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. D. paskirta bausme, pirmiausia jÄ praÅ¡oma suÅ¡velninti dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir jo teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo.

23. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų Å¡velninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Tokia nacionalinių teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , pagal kuriÄ bausmės Å¡velninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimÄ , yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ .

24. Pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .

Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo iÅ¡vadÄ dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-689/2020, 19 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 m. birželio 6 d. (1 t., b. l. 6), o kaltinamasis aktas kartu su visa bylos medžiaga pirmosios instancijos teismui perduotas 2019 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 135). Atsižvelgiant į tai, ikiteisminis tyrimas neviršijo BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių ikiteisminio tyrimo dėl nesunkių nusikaltimų atlikimo termino.

26. Kaltinamasis aktas kartu su visa bylos medžiaga pirmosios instancijos teisme gautas 2019 m. gruodžio 9 d. (1 t., b. l. 135), o nuosprendis paskelbtas 2021 m. sausio 12 d. (3 t., b. l. 46-71), t. y. bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko kiek daugiau, nei vienerius metus ir vienÄ mėnesį. Pirmosios instancijos nagrinėjimo teisme metu teismas pertraukas darė du kartus tam, kad pakartotinai iÅ¡kviesti neatvykusius ir (ar) gynybos praÅ¡omus iÅ¡kviesti liudytojus (2 t., b. l. 1-19, 82-86), vienÄ kartÄ â€“ dėl to, kad byla buvo iÅ¡siųsta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti gynybos pateiktÄ skundÄ (2 t., b. l. 122, 143), du kartus – dėl Å¡alyje paskelbto karantino, vienÄ kartÄ â€“ poilsiui (2 t., b. l. 184-192), tris kartus – dėl nuteistojo V.

D. ir (ar) jo gynėjos advokatės K. Vezbergaitės neatvykimo į teisiamuosius posėdžius (3 t., b. l. 1, 5-6, 11-12), taip pat paskutinio teisiamojo posėdžio metu pranešė apie nuosprendžio paskelbimÄ 2021 m. sausio 12 d. (3 t., b. l. 14-19). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas procesÄ organizavo be nepateisinamų delsimų, nagrinėjimo teisme pertraukas darė dėl objektyvių priežasčių. Tuo tarpu dėl gynybos pateikto skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2020 m. kovo 12 d. teisiamasis posėdis perkeltas į 2020 m. kovo 25 d.) bei nuteistojo V.

D. ir (ar) jo gynėjos advokatės K. Vezbergaitės neatvykimo į teisiamuosius posėdžius (2020 m. rugpjūčio 25 d. teisiamojo posėdžio metu padaryta nagrinėjimo teisme pertrauka iki 2020 m. spalio 2 d.; 2020 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio metu – iki 2020 m. lapkričio 3 d.; 2020 m. lapkričio 3 d. teisiamojo posėdžio – iki 2020 m. gruodžio 7 d.) bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė beveik keturis mėnesius. Bet kuriuo atveju, teisėjų kolegija bendrÄ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę – kiek daugiau, nei vieneri metai ir vienas mėnuo, nevertina, kaip pernelyg ilgÄ .

27. Paminėtina ir tai, kad teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad nuteistajam V. D. paskirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 87), itin suvaržė jo laisvę išvykti į užsienį, nes nuteistasis V. D. galėjo ir naudojosi savo teise prašyti kompetentingų institucijų leidimo laikinai išvykti, tiesa, vos kelis kartus (1 t., b. l. 104-105; 2 t., b. l. 102), tai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl jo patirtų didelių suvaržymų.

28. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojo proceso trukmė nebuvo pernelyg ilga ir nuteistojo V. D. teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ nebuvo pažeista, todėl pagrindo dėl to Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę nėra.

29. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. D. paskirtu įpareigojimu – laisvės apribojimo laikotarpiu įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teigiama, kad dėl didelio nuteistojo V. D. užimtumo toks įpareigojimas yra neproporcingas.

30. BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu kartu su intensyvia priežiÅ«ra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Skirdamas laisvės apribojimÄ , teismas turi parinkti tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami bausmės tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbinė veikla turės teigiamos įtakos smurtinį nusikaltimÄ padariusio nuteistojo V. D. resocializacijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ . Nuteistojo V. D. užimtumas nepaneigia tokios galimybės. Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad, jeigu nuteistasis V. D. dirba Lietuvos Respublikoje (iÅ¡ byloje V. D. pateiktų asmenybę apibÅ«dinančių dokumentų matyti, kad jis Lietuvoje Å«kininkauja, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir yra čia deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ), jis privalo papildomai įsidarbinti.

Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2014). Paminėtina ir tai, kad nurodytas įpareigojimas neatima iš nuteistojo V. D. galimybės laisvu nuo darbo metu išvykti į užsienį. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

32. Apeliaciniame skunde pirmiausia nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo V. D. civilinio ieškovo M. B. naudai priteistos turtinės žalos atlyginimu, teigiama, kad civilinis ieškovas M. B. neįrodė negautų pajamų dydžio.

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

34. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti;

3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ jis bÅ«tų realiai gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi bÅ«ti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017, 10.3 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo V. D. civilinio ieÅ¡kovo M. B. naudai priteisė 839,07 Eur negautų pajamų atlyginimo, kuris apskaičiuotas, įvertinus medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e (2 t., b. l. 34-36) nurodytÄ jo nedarbingumo dėl sveikatos sužalojimo laikotarpį nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 10 d.; 2019 metų verslo liudijime (2 t., b. l.

43) nurodytÄ jo vykdomÄ veiklÄ (prekyba tik ne maisto produktais) ir veiklos vykdymo laikotarpį 2019 m. birželio 5, 6, 7, 9 ir 10 d.; 2016, 2017 ir 2018 metų metinių pajamų deklaracijose (2 t., b. l. 46-56) nurodytas jo iÅ¡ individualios veiklos gautas pajamų sumas (42 346 Eur, 41 630 Eur ir 42 388 Eur); 2019 metų darbo dienų skaičių (251); – (42 346 Eur + 41 630 Eur + 42 388 Eur) ÷ 3 = 42 121,33 Eur × 5 veiklos vykdymo dienų, kuriomis nukentėjusysis M. B. buvo nedarbingas ÷ 251 darbo dienos kalendoriniuose metuose = 839,07 Eur negautų pajamų.

36. Pirmiausia, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad deklaracijose nurodytos 2016, 2017 ir 2018 metų iÅ¡ individualios veiklos gautos pajamų sumos (42 346 Eur, 41 630 Eur ir 42 388 Eur) nėra grynosios pajamos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 patvirtintų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 82 punkte numatyta, kad GPM308V priedo V13 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma gyventojo iÅ¡ individualios veiklos, kuria jis vertėsi pagal verslo liudijimus, per mokestinį laikotarpį gautų pajamų (įskaitant pajamas, gautas už ankstesnį mokestinį laikotarpį atliktus darbus ar suteiktas paslaugas) suma, neatėmus nustatyto dydžio sumokėtų ir/ar iÅ¡skaičiuotų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų ir, vykdant Å¡iÄ veiklÄ , patirtų iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo V. D. civilinio ieškovo M. B. naudai priteista 839,07 Eur suma teisingai vertinama, kaip prekių pardavimo kaina, o ne negautos pajamos.

37. Antra, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad teismui iÅ¡ viso nebuvo pateikti duomenys apie nukentėjusiojo M. B. gautas pajamas 2019 m., nors jo 2020 m. sausio 22 d. į bylÄ pateikto civilinio ieÅ¡kinio praÅ¡ymas siejamas su laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 10 d.

38. Pažymėtina tai, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieÅ¡kovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kimÄ ir nagrinėjimÄ , bÅ«tent BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieÅ¡kinio įrodinėjimÄ , darytina iÅ¡vada, jog nustatant ieÅ¡kinio dydį esminę reikÅ¡mę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) pozicija, kuriÄ jis turi pagrįsti. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieÅ¡kovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

39. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasmę, nuostolių dydį teismas nustato tik tada, jeigu Å¡alis negali pati tiksliai jų įrodyti. Nagrinėjamu atveju tokios iÅ¡vados daryti nėra pagrindo – civilinis ieÅ¡kovas M. B. turi turėti buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, pagrindžiančius sumokėtų ir/ar iÅ¡skaičiuotų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų ir, vykdant individualiÄ veiklÄ , patirtų iÅ¡laidų dydį, kurių pagrindu jis galėtų apskaičiuoti savo aktualaus laikotarpio grynÄ sias pajamas.

Pastebėtina tai, kad civilinį ieÅ¡kinį parengė advokato padėjėja, be to, civilinį ieÅ¡kovÄ M. B. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė, kuriai taip pat buvo iÅ¡siųstas gautas apeliacinis skundas, todėl jiems buvo žinoma apie byloje ginčijamÄ priteistÄ negautų pajamų atlyginimÄ ir nesutikimo argumentus, tačiau jie nepateikė atsiliepimo, nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl nepasinaudojo teise duoti paaiÅ¡kinimus dėl civilinio ieÅ¡kinio esmės ir teikti įrodymus.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinis ieškovas M. B. neįrodė, jog nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 10 d. negautos pajamos pagrįstos realiomis ir įrodytomis pajamomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistojo V. D. civilinio ieškovo M. B. naudai priteisė 839,07 Eur negautų pajamų atlyginimo, jas pats apskaičiavęs, tuo labiau, civiliniam ieškovui nepateikus duomenų nei apie 2019 m. gautas pajamas, nei apie patirtus nuostolius – negautas pajamas, neįrodžius tikslaus jų dydžio, nors galėjo tai padaryti, todėl nurodytas ieškinio reikalavimas atmestinas. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio.

41. Pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijamas iš nuteistojo V. D. civiliniam ieškovui M. B. priteistas 25,54 Eur vaistų įsigijimo išlaidų atlyginimas.

42. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo V. D. civilinio ieškovo M. B. naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimu, teigiama, kad civilinis ieškovas M. B. neįrodė patirtų nepatogumų ir nemigos trukmės.

43. CK 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

44. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiÅ¡kose bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020, 6 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo V. D. civilinio ieškovo M. B. naudai priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

46. Apeliaciniame skunde pirmiausia teigiama, kad civilinis ieÅ¡kovas M. B. neįrodė patirtų nepatogumų ir nemigos trukmės. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. IÅ¡ nukentėjusiojo M. B. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis pirmosiomis dienomis po įvykio negalėjo užmigti, nes negalėjo gulėti ant sužalotos nugaros, vienÄ mėnesį negalėjo pasirodyti vieÅ¡umoje, užsiimti kasdiene veikla dėl veido patinimų, kraujosruvų, paraudusių akių, jam atsinaujino galvos svaigimas ir kt.

Pažymėtina tai, kad pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys gali bÅ«ti nustatomi, be kita ko, Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nukentėjusiojo M. B. duoti parodymai yra įtikinami, atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir pagrindžia, kad pirmosiomis dienomis po įvykio jis negalėjo užmigti, taip pat mažiausiai vienÄ mėnesį patyrė kitokius nepatogumus. Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , neapsiribojo nukentėjusiojo M.

B. nurodytų aplinkybių vertinimu.

47. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos. Baudžiamosiose bylose, kuriose vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiems asmenims padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis paprastai sudaro apie 300-500 Eur sumÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-19-511/2020, 2K-341-648/2018, 2K-382-1073/2017, 2K-228-511/2016), kita vertus, atskirais atvejais Å¡is dydis siekė ir 2000 Eur sumÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-234-895/2020, 2K-343-719/2018).

48. Apeliaciniame skunde civilinio ieÅ¡kovo M. B. ir liudytojos K. V. ginÄÄ dėl bÅ«sto nuomos bandoma pateikti, kaip jo didelį neatsargumÄ ir pagrindÄ , vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, sumažinti žalos atlyginimÄ arba atmesti reikalavimÄ atlyginti žalÄ . Teisėjų kolegija tam nepritaria. Ä®rodymų, pagrindžiančių, kad įvykio metu nukentėjusiojo M. B. elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas, kaip tai bandoma pateikti apeliaciniame skunde, nėra, todėl tai neturėjo įtakos nuteistojo V. D. veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo M. B. elgesys nepadėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, todėl jo didelio neatsargumo dėl to nėra.

49. Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi padaryto nusikaltimo aplinkybes (nuteistasis V. D. nuo susitikimo pradžios elgėsi agresyviai, nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu panaudojo pakankamai intensyvų fizinį smurtÄ , jam padarė sužalojimus veido, kaklo, nugaros ir kojų srityse mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasėkoje), nukentėjusiojo M. B. nurodytas aplinkybes (dėl patirtų fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, pažeminimo ir bendravimo galimybių sumažėjimo), vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡ nuteistojo V. D. civilinio ieÅ¡kovo M. B. naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra akivaizdžiai per didelis, todėl nemažintinas. Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

50. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, Å¡alims nepaskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, be kita ko, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas advokato darbo apmokėjimo klausimui spręsti.

Atsižvelgiant į tai, baudžiamajame procese nėra taikomas CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendį. IÅ¡ nuteistojo V. D. civilinio ieÅ¡kovo M. B. naudai priteistÄ 864,61 Eur turtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 25,54 Eur dydžio.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė