8f546e2a-9bd5-416e-9ca2-164fa6d9d608 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-36-951/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44940-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 10 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorams Jolantai Steponavičiūtei, Jonui Trumpuliui, Aldonai Jaugelienei,kaltinamiesiems P. A. ir V.

A., jų gynėjui advokatui G. Ž.,nukentėjusiajam G. U., jo atstovui advokatui R. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Å iaulių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;V.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, dirbantis UAB „S.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Å iaulių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : P. A. ir V. A. 2015-07-25 apie 22.30 val. Å iaulių rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, vieÅ¡oje vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) bažnyčiÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ventės dalyviams skirstantis iÅ¡ Å¡vento JokÅ«bo Å¡ventės, veikdami bendrininkų grupėje, mažareikÅ¡me dingstimi, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: V.

A. tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam G. U. į deÅ¡inę veido pusę, o nukentėjusiajam vejantis V. A., P. A. tyčia sudavė iÅ¡ nugaros pusės vienÄ smÅ«gį stikliniu buteliu G. U. per galvÄ , o G. U. nuo smÅ«gio parklupus ant žemės, bendrai spyrė kojomis ne mažiau deÅ¡imties kartų į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam G. U. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei sukėlė neigiamas emocijas besiskirstantiems Å¡ventės dalyviams.Be to, P. A. ir V.

A. 2015-07-25 apie 22.30 val. Å iaulių rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, vieÅ¡oje vietoje - automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) bažnyčiÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ventės dalyviams skirstantis iÅ¡ Å¡vento JokÅ«bo Å¡ventės, be jokio pateisinamo motyvo, t. y. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, elgdamiesi įžūliai bei demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, veikdami bendrininkų grupėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam G.

U., o bÅ«tent: V. A. tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam G. U. į deÅ¡inę veido pusę, o nukentėjusiajam vejantis V. A., P. A. tyčia sudavė iÅ¡ nugaros pusės vienÄ smÅ«gį stikliniu buteliu G. U. per galvÄ , o jam nuo smÅ«gio parklupus ant žemės, P. A. ir V. A. bendrai spyrė kojomis ne mažiau deÅ¡imties kartų į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydami G. U. odos nubrozdinimus abiejų kelių sÄ narių srityse, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizdÄ , galvos smegenų deÅ¡iniųjų kaktinės - momeninės skilčių sumuÅ¡imus be žymesnės neurologinės simptomatikos, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl galvos smegenų deÅ¡iniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumuÅ¡imo be žymesnės neurologinės simptomatikos nukentėjusiojo G.

U. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis P. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad buvo 2015-07-25, (duomenys neskelbtini) vyko Å¡ventė. Atvyko iÅ¡ miesto, nusprendė nueiti į Å¡ventę. Nuvykę Å¡oko, bendravo. Apie 24 val. baigėsi Å¡ventė, ėjo namo. Sutiko G., pasakė „sveikas G.“, Å¡is atsakė, kad jis G., ne „G.“. Sutiko pažįstamÄ D. J., pradėjo kalbėtis. Tuo tarpu pribėgo G., spyrė jam iÅ¡ kojos į galvÄ , nuvirto.

Stodamasis paklausė jo už kÄ , G. vėl puolė, gindamasis sutrenkė keletÄ smÅ«gių. V. čiupo jį už rankos ir nutempė namo. SmÅ«gius sudavė rankomis, tikriausiai kumščiais, nelabai pamena. Sudavė gal į krÅ«tinę, atsistumdamas. Kelis smÅ«gius tikriausiai sudavė, sunkiai pamena. Du smÅ«gius trenkė į krÅ«tinę, nustÅ«mė jį nuo savęs. V. pačiupo jį ir liepė eiti namo. Visi išėjo namo. Nuo jo smÅ«gių G. nuvirto ant nugaros. Daugiau smurto naudojama nebuvo.

Nematė, kad kas suduotų buteliu. Negali tvirtinti, kad liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, bet jie G. draugai. G. mama turi pagrindo jį apkalbėti, nes iÅ¡sireiÅ¡kė, kad yra chuliganas. Nežino, iÅ¡ kur pas G. sužalojimai, nes nematė, kas vyko, kai išėjo. Buvo 24 val., nes Å¡ventė jau buvo pasibaigusi. Buvo blaivus, nes reikėjo grįžti namo, atvažiavo automobiliu. Visi buvo blaivÅ«s. Nematė, kÄ G. darė V., jis čiupo jį. ViskÄ matė jo draugai, G., o daugiau lyg nieko nebuvo.

Buvo tamsu. G. buvo vienas. Jam G. spyrė į veidÄ , dar likęs randas. Kreipėsi į ekspertus, nustatė, kad 2015-07-25 buvo sužalotas veidas, alkÅ«nės. Po įvykio kreipėsi į ligoninę, ten nesakė tiesos, sakė, kad nuvirto nuo dviračio, kas buvo jo klaida. Kaltės nepripažįsta. Buvo bÅ«ryje, stovėjo Å¡onu, G. pribėgo iÅ¡ galo, atsisukdamas pajuto smÅ«gį. Draugai pradėjo Å¡aukti, kad saugotųsi, jie matė, kas vyksta. Matė, kad G. nusiteikęs agresyviai bėgo link jo.

Gal įžeidė G., kai pavadino „G.“. Ä® policijÄ dėl sužalojimų kreipėsi po geros savaitės, nenorėjo problemų. Draugai paprotino kreiptis. Jis nenorėjo, kad kaime kiltų problemos, bet gavosi kaip gavosi. Kreipdamasis į policijÄ nieko nesiekė, norėjo įrodyti tiesÄ , kad dėl Å¡io įvykio nėra kaltas. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad netrenkė, bet po to prisipažino, gal tuo metu bijojo. A. A. neturi tikslo iÅ¡kraipyti aplinkybių, jis buvo Å¡ventėje, bet išėjo pirmas.

Jam pusbrolis sakė, kad jis teisme iÅ¡sigando. Jo nurodytas aplinkybes gali paneigti, nes to nedarė. 07-26, kai kreipėsi į ligoninę, sakė, kad skauda kairę pėdÄ , tai į kitus sužalojimus nesigilino. Gal matė, kad sužalojimas veide. Po smÅ«gio jam bėgo kraujas. Po įvykio A. U. sutikęs nebuvo, jis tik matė V. Å . nurodė, kad G. jam spyrė į veidÄ . Gal nepasakė, kad jam bėgo kraujas. Stiklinių butelių neturėjo, nes negėrė, turėjo važiuoti namo. Jis, A. buvo su automobiliais.

Nematė, kad nukentėjusįjį spardytų, matė, kad Å¡ventėje jis gulėjo ant žolės, gal 21-22 val. NežiÅ«rėjo, kÄ jis ten darė. Su G. iki įvykio buvo pažįstami, nesipyko, kartu augo. Konfliktas gal dėl to, kad netinkamai su juo pasisveikino. Kai jis ant jo puolė, klausė, kaip suprasti, tada vėl puolė, apsistumdė, jį nustÅ«mė ir viskas. Jis (G.) jam spyrė į veidÄ , nuvirto, kai kėlėsi, vėl puolė, tada gindamasis stÅ«mė, gal trenkė. G. nematė, buvo tamsu, sužalojimų nematė.

Nežino, ar kas pasiliko prie G. Negirdėjo, kad jis šauktųsi pagalbos. Toks elgesys nėra chuliganiškas, jie tiesiog gynėsi, nieko specialiai nedarė, kad G. būtų sužalotas ir būtų pažeista vieša tvarka. Į šventę nėjo su blogais ketinimais. Jis su G. niekada nebuvo artimi draugai, per daug nebendraudavo, nedažnai būna (duomenys neskelbtini), asmeninių nesutarimų neturėjo, nes nebendravo. Keršto, pavydo motyvų nebuvo. Gali tik atsiprašyti G. Atsiprašo už sukeltus nepatogumus.

Kokia bausmė bus paskirta, tokiÄ ir vykdys.Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2015-07-25 atvyko su broliu į Å¡ventę. Pabuvę pas tėvus nusprendė eiti į Å¡ventę. Pabuvę iki 24 val., ėjo namo. AikÅ¡tėje sutikę G., pasisveikino, G. spyrė broliui į veidÄ . Brolis atsigynė, pačiupo jį ir nusivedė namo. G. spyrė P. į lÅ«pÄ , jÄ praskėlė, bėgo kraujas, akivaizdžiai buvo matoma. P. atsikėlęs, G. pastÅ«mė, Å¡is nuvirto, pačiupo broliui už rankos ir nusivedė namo.

Gal ir sudavė nukentėjusiajam, nežino. SmÅ«gius G. matė, porÄ kartų kumščiu sudavė į krÅ«tinę. G. nuvirto ant žemės. Tada atsistojo ir vėl puolė brolį. Jis P. griebė už rankos ir sakė, kad nereikia problemų, vedė namo. G. sužalojimų nematė. Stiklinių butelių neturėjo, buvo blaivÅ«s. Kaimo kalbas girdėjo. Nežino, kodėl kalba, kad jie tai padarė. Su G. santykiai draugiÅ¡ki. Nežino, kodėl konfliktas įvyko, gal ne taip pasisveikino, pavadino „G.“.

Jis fizinio kontakto su G. neturėjo. Kai jis nukrito, niekas jo nespardė. Kai jie išėjo, G. ten liko, jis buvo vienas, nors to tiksliai nežino. Tuo metu dar lyg buvo O., bet jis nieko nedarė. Jis stovėjo toliau, buvo vienas. Jis irgi turbÅ«t pasiliko. Su O. N. yra pažįstami, susipykę nėra. G. U. buvo normaliai iÅ¡gėręs. Niekas nesakė „užmuÅ¡im S.“, tokių žodžių iÅ¡ vis negirdėjo. Nukentėjusysis pribėgo iÅ¡ nugaros, P. atsisuko ir G. spyrė į veidÄ . Kažkas iÅ¡ draugų Å¡Å«ktelėjo „atsargiai“, kad atbėga G.

Jis buvo agresyviai nusiteikęs. Atbėgo ir spyrė iÅ¡ kojos. Iki Å¡io konflikto G. buvo sveikas, nesužalotas. Konfliktas vyko apie 24 val., buvo tamsu, neapÅ¡viesta. Jis buvo blaivus. Aplink buvo tik jų kompanija, D. J. ir viskas. Jokio pokalbio su U. nebuvo, buvo susitikę, bet neklausė, kodėl jis taip elgiasi. Su nukentėjusiuoju kitÄ dienÄ susitikęs nebuvo. TÄ vakarÄ tiesiog gynė brolį. Asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju nebuvo, asmeninių paskatų nebuvo. Nori atsipraÅ¡yti, nors nieko ir nepadarė.

Teismas nuspręs kaip bus.Nukentėjusysis G. U. teisme parodė, kad svirne vyko Å¡ventė, ėjo iÅ¡ Å¡ventės namo. Buvo vienas. Ėjo pro bažnyčios aikÅ¡telę, buvo grupelė žmonių: P. A., V. A., A. K. ir A. A. Kaltinamuosius, kitus du asmenis žino, jie gyvena tame pačiame kaime. Konfliktų su kaltinamaisiais nebuvo, tik su A. K. Su P. A., V. A. konfliktų nebuvo. Eidamas pajuto smÅ«gį į žandÄ , iÅ¡ to bÅ«rio bėgo žmogus, kuris jam trenkė, todėl vijosi V. A., bet pajuto iÅ¡ galo smÅ«gį buteliu.

Buteliu trenkė P. A. Kelias sekundes pastovėjo, į akis pradėjo lietis alkoholis, graužti akis, užsidengė veidÄ , atsitÅ«pė, tada visi darė kÄ norėjo, jį spardė. Kažkiek laiko jį spardė, O. N. atbėgo jo gelbėti, jį kėlė, tada pradėjo jį spardyti, nukrito ant žemės. G. B. iÅ¡girdo, kad kažkas vyksta, pribėgo, pakėlė jį nuo žemės, nuvedė prie Å¡ulinio apsiprausti galvÄ , nes buvo kruvinas. Nepamena, iki kur jį palydėjo. Parėjo namo, namie buvo tik močiutė, jį apiprausė.

Daugiau nieko pasakyti negali. IÅ¡ pasakojimų žino, kad grįžo be bato. Viskas vyko 2015 metais liepos mėn., gal 24 dienÄ . Buvo maždaug 21 val. Å ventė mieste pasibaigusi nebuvo, dar vyko. Nežino priežasties, kodėl jam trenkė, gal buvo per girti, gal laikė pyktį, nepatiko. Iki smÅ«gio anksčiau pasisveikindavo, tÄ dienÄ nekalbėjo. Nebent pasisveikino, kai sutiko prie svirno, bet kažin. Prie jų nestabtelėjo, ėjo pro Å¡alį. Kažkas jį paÅ¡aukė, nepamena kas. Atsisuko ir jam sudavė.

Sudavė į deÅ¡inį žandÄ , mano, kad ranka, kumščiu. Matė, kas sudavė, suprato, kad V. A. Nematė, bet suprato. Pradėjo jį vytis, suprato iÅ¡ kalbos, Å«gio, kad tai V. A. Vijosi 2-5 metrus. Nepasivijo, pajuto iÅ¡ nugaros smÅ«gį buteliu į galvÄ . Pataikė į deÅ¡inę pusę, ties ausimi, buvo trÅ«kusi kremzlė. Po butelio smÅ«gio suklupo, susiėmė už galvos, per veidÄ pradėjo bėgti alkoholis, pajuto smÅ«gius visur. Kas smÅ«giavo, tiksliai pasakyti negali. Matė asmenis Å¡alia jo, negali pasakyti, ar visi smÅ«giavo, nes nematė.

Tikrai smÅ«giavo P. A., V. A. Suprato, kad P. A. trenkė buteliu, krisdamas pamatė, kad tai P. A. Po to P. A. jį spardė. Negali pasakyti, kad A. K. spardė, bet jie buvo tame rate. Buvo daug smÅ«gių, ne viena deÅ¡imtis, spardė visur, kur tik pataikė, į kojas, veidÄ . Kojas galėjo nusibrozdinti krisdamas, bet mėlynės ant Å¡launų dėl to atsirasti negalėjo. Nepamena, ar kas nors matė konfliktÄ , lyg matė I. U., bet tiksliai nežino. Praeinančių žmonių buvo, bet negali pasakyti, kas tokie buvo.

Medikus, pareigÅ«nus gal kas nors ir kvietė. Bet jį nuvedė prausti. Pagalbos neÅ¡aukė, greitosios nekvietė. Ä® medikus kreipėsi kelios dienos po įvykio, gal 4 dienos. Kreipėsi į ambulatorijÄ . Skaudėjo, spaudė galvÄ , nekaip jutosi. Berods, iÅ¡rašė vaistų. Gydytoja matė nubrozdinimus, po akimi buvo mėlynė. Po ambulatorijos buvo pažvejoti, grįžęs iÅ¡krito iÅ¡ padų. Jam Å¡onu surakino galvÄ ir pradėjo sukti. Brolis klausė, kas nutiko ir iÅ¡krito iÅ¡ padų.

Atvyko greitoji, iÅ¡vežė į ligoninę, bevažiuojant vėl prarado sÄ monę. Buvo epilepsijos priepuolis. Iki to įvykio epilepsija nesirgo, niekuo niekada nėra sirgęs. IÅ¡ karto į ambulatorijÄ nesikreipė, nes nebuvo simptomų, nuėjo po poros dienų, po savaitgalio, nes ne kasdien gydytoja dirba. Po įvykio su kaltinamaisiais buvo susitikęs, prasilenkė. Parduotuvėje lyg susitikę nebuvo, nebent su V. A., gal po kelių dienų. Su juo nekalbėjo, buvo piktas, bet nieko jam nedarė, nekerÅ¡ijo, netrenkė.

Tuo metu dar buvo akivaizdžių sužalojimų, nuskelta lūpa, nubrozdinta, praskelta ausis, akis mėlyna. Mano, kad po šio įvykio kaltinamieji sužaloti nebuvo, jiems nesutrenkė. Buteliu trenkė į dešinės pusės viršų, butelis sudužo. Gal butelis nebuvo tuščias, smūgio metu prisitaškė akys. Š. R., R. S. nepažįsta. Su kaltinamaisiais kartu buvo nepažįstamų asmenų, bet jų nepažino. Epilepsijos priepuolių po įvykio buvo du. Po to buvo tik galvos skausmų, buvo sanatorijoje.

Ligoninėje lauke prasilenkė su kaltinamaisiais, gal 7 dienÄ , kai gulėjo ligoninėje. Su jais nekalbėjo, nežino, kÄ jie ten veikė. Po įvykio nei karto su jais nebendravo, neatsiprašė, žalos neatlygino. Per kitus asmenis su juo susisiekti nebandė. IÅ¡ G. B. pasakojimo žino, kad jis nuvedė jį nuprausti, o O. N. atėjo pagelbėti. Nuprausti jį reikėjo, nes buvo visas kruvinas. Nuo jo nuėmė megztinį ir uždėjo jam ant galvos, jį apvalė. G. B. nuėmė megztinį. Pats parėjo namo.

Močiutei aplinkybes aiÅ¡kino. Ä® policijÄ nesikreipė, nes manė, kad užgis, viskas bus gerai, nemanė, kad atsiras epilepsija. Dėl sveikatos pasekmių apie įvykį pranešė policijai. Pyktį ant kaltinamųjų Å¡iuo metu turi, nesupranta, kam reikėjo jį muÅ¡ti. Pirmas smÅ«gių nesudavė. Iki prasilenkiant su stovėjusiu bÅ«riu žmonių, nematė, ar jie turėjo butelį. Jis buvo iÅ¡gėręs, bet nebuvo labai girtas, kad nepaeitų. Nelabai puikiai pamena, nes viskas įvyko labai greitai, sekundžių reikalas.

Nemano, kad kaltinamieji buvo blaivÅ«s, juk ir butelį turėjo. Viskas vyko apie 21 val. Nemano, kad renginys jau buvo pasibaigęs. Å ventė tęsėsi ilgai, nuo ryto. Negali įvardinti, iki kurios valandos. Nežino, kiek laiko vyko konfliktas. Nežino, kada parėjo namo. Nepamena, ar vedamas praustis, girdėjo muzikÄ Å¡ventėje. Nežino, kodėl liudytojai nurodė vėlesnį laikÄ . Renginio metu baudžiamojo poveikio priemonės jam buvo taikomos, namie turėjo bÅ«ti nuo 23 val. Negali bÅ«ti, kad neteisingai nurodė laikÄ , kad nebÅ«tų pažeidęs apribojimo.

Mano, kad kaip tik anksčiau ėjo namo. IÅ¡ renginio ėjo vienas. Keliavo namo. P. A. nespyrė, nieko jam nedarė. Nežino, kodėl liudytojai taip nurodo. Gal P. A. pats nukrito, gal O., gelbėdamas jį, kažkÄ jam padarė. Buvo iÅ¡gėręs 2 butelius alaus, nežino, kokį alų gėrė, pirko iÅ¡ parduotuvės. Narkotikų nevartojo. IÅ¡gėrė 2-3 butelius, tiksliai negali pasakyti, nebuvo labai girtas. KonfliktÄ sukėlė V. A., P. A. trenkė buteliu. Buvo bÅ«rys žmonių, suprato, kad ten buvo kaltinamieji, V.

A. atpažino iÅ¡ sudėjimo, žodžių. IÅ¡ veido nematė, kad ten P. A. ir V. A., suprato tik iÅ¡ bruožų, pokalbių. Lauke buvo prietema, buvo vakaras, visai sutemę nebuvo. V. A. jam trenkė ir bėgo pro bÅ«rį. Mėgino vytis. V. A. stovėjo Å¡one, trenkė jam į galvos Å¡onÄ . Pokalbis tarp jų nevyko. J. M. žino, kad tokia yra. Ji sako netiesÄ , jos iÅ¡keltais kumščiais nepuolė, nepamena, ar iÅ¡ vis su ja buvo susitikęs Å¡ventėje. Ji meluoja. Nežino, kodėl meluoja, ji P. A. ir V.

A. draugė. Matė, kad bÅ«ryje buvo A. K., bet negali pasakyti, kad jis mušė, o kad mušė P. ir V., žino. Nežino, ar kitÄ dienÄ po įvykio ėjo į parduotuvę. KitÄ dienÄ alkoholio nevartojo. Parduotuvėje P. A. sutikęs nebuvo. J. M. dirba pardavėja, buvo piktas, bet ne girtas. V. A. nieko nepadarė, buvo jį sutikęs. Jis, berods, į parduotuvės vidų įėjęs nebuvo. Yra ramus žmogus, smurto vartoti nelinkęs. Laisvės apribojimas jam buvo dėl narkotinių medžiagų.

Ä® medikus kreipėsi dėl epilepsijos. Su greitÄ ja jį iÅ¡vežė 4 dienos po renginio. Po renginio girtas nebuvo. Nuo įvykio iki kreipimosi pas medikus, konfliktų su niekuo neturėjo. Grįžo iÅ¡ žvejybos, jau ant tilto pradėjo sukti kaklÄ , grįžus brolis paklausė, kÄ pagavo. Nebeišėjo pasakyti nei vieno žodžio. GalvÄ pradėjo sukti į kairę pusę, iÅ¡krito iÅ¡ padų po 20 sekundžių. Toje aikÅ¡telėje, kur vyko konfliktas, nebuvo labai geras matomumas, lempos nebuvo įjungtos.

Nesisveikino su P. A. taip, kaip jis sako. Matėsi nebent Å¡ventėje, bet nepamena. NeÅ¡aukė „aÅ¡ kaimo vierchas“. Laisvės apribojimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tada buvo tik pamėginęs. Kai sulaikė dėl narkotinių medžiagų, kaime žmonės turbÅ«t žinojo. 2 metai, gal 2,5 metų iki įvykio buvo sulaikytas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Yra tikras, kad bÅ«ryje buvo P. A., V. A., A. A., A. K. Negali pasakyti, kÄ darė A. K. Yra tikras, kad buvo su jais ir A.

K., A. A. Praėjo daug laiko, negali garantuoti. Kreipėsi į Å iaulių Respublikinę ligoninę, Å ventosios reabilitacijos centrÄ bei pas Å¡eimos gydytojÄ .Liudytojas A. A. teisme parodė, kad yra P. A. ir V. A. pusbrolis. Nukentėjusįjį pažįsta, jis iÅ¡ to paties kaimo. Nėra susipykę, konfliktų nebuvo. Nelabai žino, kodėl yra kviečiamas, nes įvykyje nebuvo. Liepos 25 d. apie 10 val. nuėjo į Å¡ventę, išėjo apie 24 val. Toje Å¡ventėje matė P. A. ir G. U., kuris atrodė Å¡iek tiek agresyvus, iÅ¡gėręs. Nežino, ar P. A. buvo iÅ¡gėręs. Daugiau žino tik iÅ¡ pasakojimų.

IÅ¡ pasakojimų žino, kad G. U. pradėjo kabinėtis, o P. A. gynėsi. Nežino, kaip viskas vyko. P. A. sužalotas lyg ir nebuvo, nežino. G. U. buvo sužalotas, jį sužalojo P. A., V. A., tiksliai nežino, ar abu, gal vienas jų. Kaltinamieji pasakojo patys, be to, kaime kalba žmonės. Jie gynėsi, kad nebÅ«tų G. U. sumuÅ¡ti. G. U. Å¡ventėje matė vienÄ , draugų jo buvo. IÅ¡ jo veiksmų sprendė, kad buvo iÅ¡gėręs, tai rodė elgsena, ėjimas. Matosi, kai bÅ«na žmonės iÅ¡gėrę, nes keistai elgiasi.

Pažįsta G. U. kaip agresyvų asmenį. Pats su juo nėra susidūręs. Išvyko apie 12 val., išvyko su kitais draugais. Šventė dar vyko, gal ji ir vyko iki 12 val., nežino. Gali būti, kad išvyko 23 val., bet išvyko ne vienas. Iš pačios šventės išėjo vienas, bet po to vėl susitiko su draugais. Tiksliai kada išvyko, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes dėl laiko. G. U. šventėje kabinėjosi prie kitų žmonių, atrodė agresyvus. Tai minėjo ikiteisminio tyrimo metu.

Girdėjo pasakojimus apie muÅ¡tynes, kad G. U. užsikabino prie P. A. Pats P. A. pasakojo, dar vienas draugas pasakojo, kuris girdėjo iÅ¡ kitų draugų. Sakė, kad P. A. buteliu trenkė į galvÄ , čia girdėjo iÅ¡ kitų. Su P. A. po įvykio daug nebendravo. Buteliu trenkė G., kas trenkė, tiksliai nežino. Su pusbroliais bendrauja mažokai, nes gyvena Klaipėdoje. Po įvykio kalbėjosi su abiem pusbroliais, sunkiai pamena, kÄ tiksliai pasakojo. Sakė, kad pradėjo kabinėtis, sukonfliktavo, sakė, kad gynėsi nuo G.

U., gal pradžiai stumtelėjo, nežino. Nebuvo kartu su kaltinamaisiais. Buvo iÅ¡gėręs kelis butelius, gal tai turi įtakos atminčiai. KitÄ dienÄ ruošėsi vairuoti, todėl daug iÅ¡gėręs nebuvo. G. U. jį pažįsta. Kai matė Å¡ventėje, jis nebuvo sužalotas. Negirdėjo kalbų, kad G. U. tÄ vakarÄ su kuo nors muÅ¡tųsi. Be butelio kitų aplinkybių negirdėjo. IÅ¡ P. A. aplinkybes girdėjo Å¡velnesnes, nei iÅ¡ draugo. P. A. apie butelį jam nieko nepasakojo. TÄ vakarÄ pusbrolius Å¡ventėje matė, su jais tik pasisveikino.

Nežino, su kuo jie buvo, aplink buvo daug žmonių, matė tik P. A., V. A. nesutiko. Išeidamas pusbrolių nematė. Nežino, kodėl G. U. galėtų apkalbėti jo pusbrolius. G. U. nebuvo ypatingai girtas, nesvyravo, bet buvo linksmas. Su juo nekalbėjo, tik matė. Girdėjo iš kitų, kad jis kabinėjosi prie žmonių. Nepamena, ar pats matė. Pasirodė, kad jis buvo nusiteikęs agresyviai. Yra girdėjęs, kad G. U. ne šventėje kabinėjosi prie draugo. Jis tikriausiai buvo apsvaigęs. Šventėje matė P. A.

Matė trumpai, atrodė normaliai, nesuprato, kad būtų išgėręs. P. A., V. A. nėra agresyvūs asmenys. Neteko girdėti, kad jie prie ko nors kabinėjasi. Su P. A., V. A. šventėje nebuvo.Liudytojas A. K. teisme parodė, kad P. A., V. A. pažįsta, P. A. jo draugas, V. A. irgi draugas. Nukentėjusįjį G. U. pažįsta, kartais sveikinasi, santykiai nekonfliktiniai, bet nėra draugai. Kai buvo muštynės, jis jau buvo namie. Lyg išėjo namo po 23 val. Šventė dar nebuvo pasibaigusi. Nežino, kas dalyvavo muštynėse.

Miestelyje skambėjo, kad buvo muÅ¡tynės, bet jis nelabai kÄ Å¾ino. Visi kalbėjo, kad pirmas pradėjo G. U., spyrė P. A. iÅ¡ kojos į lÅ«pÄ . Nežino, kÄ P. A. jam darė. Nežino, ar V. A. dalyvavo muÅ¡tynėse. Po įvykio su P. A. ir V. A. buvo susitikę, nežino kada, gal kitÄ dienÄ . Nematė, kad draugai bÅ«tų buvę sužaloti. G. U. po Å¡ventės matė kitÄ dienÄ , jis atrodė normaliai, buvo sužalotas. Sužalojimas buvo prie galvos, matėsi siÅ«lės. Daugiau lyg nieko nematė.

Mėlynių nematė. Klausė, kas nutiko, sakė, kad susimušė su P. A., po to su V. A. Žino, kad G. U. spyrė P. A. iÅ¡ kojos, o P. A. davė G. U. iÅ¡ rankų. Nežino, kiek smÅ«gių sudavė. V. A. gynė P. A., gal spyrė iÅ¡ kojų. Jis taip galvoja. KitÄ dienÄ G. U. buvo blaivus, agresyvus nebuvo. Nėra turėjęs konfliktų su G. U. Å ventės metu G. U. matė, nebuvo visai blaivus, agresyvus nebuvo. P. A. taip pat matė Å¡ventėje, nebuvo blaivus, agresyvus nebuvo. V. A. irgi buvo Å¡ventėje, nebuvo blaivus, agresyvus nebuvo.

Nežino, ar mušėsi dar kiti asmenys. A. A. Å¡ventėje matė, gal kažkiek vėliau išėjo. A. A. buvo kartu su P. A. ir V. A., pamena gerai. P. A. ir V. A. buvo su A. A., kitų asmenų nematė. Pas juos butelio nematė, jie gėrė alų iÅ¡ bambalių. Jis su P. A., V. A. kartu nebuvo. A. A. buvo su jais, po to išėjo. Nematė, kaip A. A. išėjo, jam jis sakė, kad išėjo po pusvalandžio, kai jis išėjo. Su G. U. santykiai ne visada buvo geri. Yra buvęs konfliktas. Pasiskambino jam, ne taip iÅ¡girdo, kÄ sakė, tai, sutikus miestelyje, spyrė jam iÅ¡ kojos.

Jis ne taip iÅ¡girdo, manė, kad negražiai jį pavadino. Daugiau tokių atvejų nežino. Pas juos butelio nematė. Nežino, kada baigėsi Å¡ventė.Liudytojas G. B. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais ir su nukentėjusiuoju santykiai draugiÅ¡ki, užaugo tame pačiame kaime. TÄ vakarÄ , kai įvyko incidentas, ėjo iÅ¡ po Å¡ventės. Rado sužalotÄ nukentėjusįjį, suteikė pirmÄ pagalbÄ ir viskas. Galėjo bÅ«ti apie 24 val. nakties, tiksliai pasakyti negali. Jį pamatė netoli bažnyčios, prie aikÅ¡telės. G. lyg klÅ«pėjo, buvo tamsu, bet tikrai nestovėjo.

Priėjęs paklausė, kas nutiko, bet jis buvo kruvinas, nelabai sÄ moningas. Nuvedė iki Å¡ulinio, apiplovė, atsigavo, suteikė pirmÄ pagalbÄ , palydėjo iki kaimynų. Nežino, iÅ¡ kur kraujas. Galva buvo kruvina, galvos virÅ¡us, nežino tiksliai pusės. Kraujavo gan stipriai. Sužaloto veido, sužalotų kitų kÅ«no vietų neįsiminė. Veido tamsoje nematė, gal kokia mėlynė buvo, neatkreipė dėmesio. Nežino, ar nukentėjęs buvo blaivus, pats buvo neblaivus. Nežino, ar klausė, kas įvyko, ne tai buvo svarbiausia, nes pirma reikėjo suteikti pagalbÄ .

Nepamena, ar po to paklausė, kas nutiko. Gal domėjosi vėliau. Sužinojo, kad buvo incidentas tarp kaltinamojo P., kaltinamojo V. ir nukentėjusiojo G. Nežino, kÄ kaltinamieji padarė, tyrimo nevykdė, neklausė nei vieno. Neklausė muÅ¡tynių priežasties. Netoli nukentėjusiojo kaltinamųjų nematė, negali pasakyti, nes ne į tai buvo susikoncentravęs. Kai jis priėjo, Å¡alia nukentėjusiojo buvo asmenų, bet neužfiksavo, kas jie tokie. IÅ¡ pažįstamų žmonių buvo O. N. Jis taip pat bandė suteikti pagalbÄ .

Ä®vykio vietoje buvo Å¡ukių. Buvo ir „skarbonkių“, ir Å¡ukių, dar pats užlipo ant stiklo Å¡ukės. Ar ant nukentėjusiojo kÅ«no matė stiklo Å¡ukių, nežino, sunku pasakyti. Plaunant galvÄ gal buvo, bet neužfiksavo. Neturėjo kuo apibintuoti, G. tapo sÄ moningas, pradėjo kalbėti. Megztiniu apriÅ¡o galvÄ . Kaimynai pasisiÅ«lė suteikti pagalbÄ , parvesti jį namo. Palydėjo iki kaimynų. Kai nukentėjusysis buvo kniÅ«bsčias, aplink buvo žmonių, bet jie aiÅ¡kinosi santykius, nukentėjusiajam nepadėjo.

IÅ¡girdo Å¡urmulį, pamanė, kad ten jo brolis, tai nuskubėjo į tÄ pusę. Buvo bÅ«rys žmonių, visi kažkÄ veikė, o G. buvo ant žemės. Kai jis priėjo, O. N. buvo Å¡alia G. Jis buvo kelių metrų spinduliu. Nežino, ar O. N. matė įvykį. Vėliau prie Å¡ulinio O. N. irgi buvo. Jis nieko nepasakojo, jis su juo nebendrauja. G. jam irgi nieko nepasakojo. Nepastabėjo, ar G. buvo su abiem batais. Megztinis buvo arba jo, arba G., greičiausiai G. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Pjautinės, kirstinės žaizdos buvo, nes ausį ne taip lengva pažeisti. Jo manymu, buvo kaip pjautinė žaizda ties ausimi. Minėti kaimynai buvo - O. N. ir gal jo draugė, tiksliai nepamena. Vėliau viskas pradėjo aštrėti, kaimas nėra didelis, incidentai šiaip neatsiranda. Pradėjo aiškintis, nors nelabai lenda į kaimo vidinius reikalus. Žmonės pradėjo kalbėti. Priežasties nesužinojo. Anksčiau šie asmenys lyg stipriai nekonfliktavo. Kažkokios rimtos konflikto priežasties nesužinojo.

Negirdėjo, kad nukentėjusysis būtų sumušęs kaltinamuosius. Incidentas buvo, bet nesumušė. Po įvykio kaltinamųjų nematė. Nukentėjusįjį matė, jis buvo sužalotas. Sužalojimai buvo galvos srityje, ausis mėlyna, gal akyje buvo mėlynė. Jis ir šiaip sunkiai judėjo. V. A. gal ir matė, nematė sužalojimų, su juo nebendravo. P. A. nematė. G. U. ramaus būdo. Šventės metu jį matė, niekam kumščiu nemosavo. Jis buvo šventėje 10 min. su jo kompanija, o kur ėjo toliau, nežino.

VisÄ vakarÄ jį stebėjo. Nematė, kad užkabinėtų asmenis, neužfiksavo. G. gulėjo ant žolės, gal ir buvo užmigęs. Toje kompanijoje yra atskiri bÅ«reliai, gal jam nebuvo įdomu, dėl to užmigo. Kumščių nematė. J. buvo jų ratelyje, bet kumščių nematė. Jis gal buvo iÅ¡gėręs, bet nebuvo itin girtas, kad Å¡litiniuoti. Å yptelėjo J. M. duodant parodymus, nes jam neaiÅ¡ku, kaip galima kelis kartus per dienÄ matyti žmogų, bet nematyti sužalojimų, o matyti nuo gėrimo iÅ¡tinusį veidÄ .

J. M. jam buvo sakiusi, kad V. įbėgo į parduotuvę, G. gaudė, bet neįvardino, kad buvo su kitais asmenimis. Liudytoja J. M. teisme parodė, kad dirbo parduotuvėje. IÅ¡girdo, kad dienÄ prieÅ¡ tai buvo incidentas. Atėjo V. A. į parduotuvę, iÅ¡girdo Å¡Å«kavimus. Išėjo pažiÅ«rėti, V. A. apstojo G. U. draugai. V. A. įbėgo į parduotuvę, daugiau niekam įeiti neleido. BÅ«tų gerai nesibaigę, nes G. U. buvo gerai iÅ¡gėręs. Nelabai žino, kodėl vyko konfliktas, tik kad buvo muÅ¡tynės. Girdėjo tik tiek, kad V. ir G. susipyko.

Nežino, kas kÄ mušė. V. A. sužalotas nebuvo. Ar buvo sužalotas G. U., nežino, buvo chaosas, nematė. Tuo metu asmenys nebuvo blaivÅ«s, tik V. A. buvo blaivus. Parduotuvėje incidentas vyko liepos 31 d., nes Å¡ventė vyko liepos 30 d. Å ventėje matė G. U., brolius V. ir P. Nieko įtartino nematė. IÅ¡ Å¡ventės iÅ¡vyko apie 24 val. Apie įvykį sužinojo ryte atvykusi į darbÄ . Žmonės pasakė, kad įvyko muÅ¡tynės tarp G., P. bei V. Nežino, kas nukentėjo. Parduotuvėje incidentas buvo kitos dienos ryte po Å¡ventės, valandos nepamena, ne 9 ar 10 val., Å¡iek tiek vėliau.

Ant V. puolė G. draugai, vardų, pavardžių nežino. (duomenys neskelbtini) apsigyveno prieÅ¡ 5 metus, tiksliai žmonių nežino. G. draugų buvo daug, mažiausiai 7 asmenys. V. prašė pagalbos, jį užstojo. 7 asmenys puolė į parduotuvę, neleido jiems įeiti. Policijai neskambino. Buvo sumaiÅ¡tis, nes saugojo parduotuvę. Visi iÅ¡siskirstė. V. A. buvo parduotuvėje, G. U. su draugais buvo lauke. Dar viskÄ matė jos sesuo G. M., kuriai tuo metu nebuvo 18 metų. V. pas jÄ neapsipirko, ėjo į kitÄ parduotuvę.

TÄ dienÄ V. A. matė vienÄ kartÄ . TÄ dienÄ G. matė ne vienÄ kartÄ . Nepastebėjo G. sužalojimų, nes nebuvo aktualu. Apie vakarykÅ¡tį konfliktÄ sužinojo iÅ¡ žmonių, kurie ateina į parduotuvę. Negali nurodyti tų 7 asmenų. G. B. pažįsta. Nežino, ar turi piktumÄ prieÅ¡ V. ar P. Å ventės metu G. U. matė, buvo girtas, nes prie jų kompanijos buvo užmigęs. Kompanijoje buvo V. B., G. B., ji, dar keli draugai. G. U. Å¡ventės metu nebuvo taikus, nes žmonės pasakojo, kad kabinėjosi.

Å ventės metu su G. tik pasisveikino. Jis jos nepuolė, tik ėjo prieÅ¡ais iÅ¡keltais kumščiais. Kai paklausė, kÄ Äia daro, atpažino juos ir nusiramino. KitÄ dienÄ G. U. veidas nuo girtumo buvo iÅ¡tinęs, matosi, kada veidas iÅ¡tinsta nuo gėrimo. Jis iÅ¡ vakaro buvo girtas, dėl to ryte buvo iÅ¡tinęs. Ėjo iÅ¡kėlęs kumščius, kol prisijungė į jų ratÄ . G. B. yra teismo salėje. IÅ¡ Å¡ventės išėjo prieÅ¡ 24 val., namie buvo 24 val. Atstumas gal 10 min. automobiliu iki namų.

Nematė, kas liko Å¡ventėje, nes su vyru iÅ¡važiavo. Nepamena, kas liko Å¡ventėje iÅ¡ jų kompanijos. Paskutinį kartÄ matė G., kai jis miegojo ant žemės. Yra tik girdėjusi, kad G. U. rÅ«ko „žolę“. Nežino, kada baigėsi Å¡ventė.Liudytojas Å . R. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra draugai. Nukentėjusiojo nepažįsta, yra tik matęs. Atvažiavo pas draugus į kaimo Å¡ventę, po Å¡ventės ėjo namo. P. pasisveikino su G., pavadino „G.“.

Nukentėjusysis pribėgo ir spyrė P. A. į galvÄ , P. nugriuvo, kai atsistojo, G. dar kartÄ puolė, P. jį pastÅ«mė į Å¡alį. V. A. paėmė P. už rankos, pasakė, kad nenori problemų ir iÅ¡vedė iÅ¡ aikÅ¡tės. P. pataikė į barzdÄ , nuo smÅ«gio jis nukrito, buvo sužalotas, bėgo kraujas. Nematė, kad bÅ«tų sužalotas nukentėjusysis. Nebuvo pakankamai Å¡viesu, kad matytų. Jis buvo blaivus. Kaltinamieji irgi buvo blaivÅ«s. Nukentėjusysis atrodė apsvaigęs. Sprendžia iÅ¡ elgsenos, veido bruožų.

Jis eidamas svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Kaltinamieji pastūmė nukentėjusįjį į šalį, šis nugriuvo, bet nematė, kad būtų sužalotas. Su jais buvo R. S., A. S. Praėjo metai laiko, nepamena, ar P. trenkė G. Atminties problemų neturi, bet apie tai negalvojo. Galbūt buvo smūgiai nukentėjusiajam, bet nėra tikras. Gal ir buvo 4-5 smūgiai. Nepasakys, kur jie buvo suduoti. V. A. nieko nedarė. Butelio kaltinamieji neturėjo. Nukentėjusiajam kraujas nebėgo, nematė. Po įvykio nukentėjusiojo nematė, nebuvo visai sutikęs. Kaltinamuosius matė, P. matėsi prakirsta lūpa.

Jam spyrė į smakro dalį. Ä® gydymo įstaigÄ nesikreipė. Kaltinamieji jo draugai. Jis stovėjo Å¡alia, negynė nukentėjusiojo, viskas įvyko pakankamai greitai. G. U. buvo ne vienas, buvo kažkoks draugas. To draugo nepažintų. Konflikto metu jų kompanijoje buvo 5 asmenys. AikÅ¡tėje buvo paÅ¡alinių asmenų. Konfliktas vyko po vidurnakčio. Å ventė tuo metu jau buvo pasibaigusi. Tikrai buvo ne 20 val. Labai įsimenamas dalykas, kai spiriama draugui į galvÄ . Paskui nieko nematė. Jis iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Nedažnai bÅ«na (duomenys neskelbtini). V. ir P. pažįsta gerai, dar žino A. A., bet Å¡ventėje jo nematė. Nežino, ar A. A. yra piktuoju su kaltinamaisiais. Nežino, ar kaltinamieji trenkė buteliu, nežino, kÄ jie tarpusavyje bendrauja. Nematė, kad G. bÅ«tų sutrenkta į galvÄ . Nematė, nes buvo tamsu. Kai G. spyrė, buvo visi bÅ«ryje. O. N. nepažįsta. V. paėmė P. už rankos ir išėjo iÅ¡ aikÅ¡tės. Gal G. pasiliko aikÅ¡tėje, nežino, ar jis buvo gulintis, ar stovintis.

Nematė, ar G. kas nors suteikė pagalbÄ . Kitos dienos konflikto nežino. Konfliktas nuo spyrio į galvÄ iki kol išėjo iÅ¡ aikÅ¡tės truko gal minutę. Po konflikto ėjo kartu pas P. namo. P. sužalojimus matė, buvo lengvas Å¡okas, nebuvo apie kÄ kalbėti, nuėjo miegoti. Namo iÅ¡vyko kitÄ dienÄ . G. U. daugiau nematė. IÅ¡vyko namo ryte. Nežino, ar prieÅ¡ jam iÅ¡vykstant, V. buvo išėjęs.Liudytojas A. S. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra draugai. Nukentėjusiojo nepažįsta.

Apie 24 val. ėjo namo iÅ¡ Å¡ventės, berods, buvo liepos 30 d. Buvo negėrę. Nukentėjusysis G. kažkÄ suÅ¡aukė P. ir spyrė jam į veidÄ . P. atsikėlęs paklausė, kodėl taip padarė, tarp jų įvyko apsistumdymas. V. paėmė P. už rankos ir išėjo iÅ¡ aikÅ¡telės. Buvo tamsu, nematė, kas ten buvo apsistumdyme. Nežino, kodėl G. spyrė P. Jų kompanijoje buvo Å . R., jo brolis R. S., P. ir V. Kaltinamieji buvo blaivÅ«s. Mano, kad G. buvo neblaivus, nes blaivus nebÅ«tų spyręs. Nematė, kur pataikė.

Sužalojimų buvo, P. bėgo kraujas iÅ¡ smakro srities. Policijos, greitosios nekvietė, nepasirodė, kad tai rimtas sužalojimas. Kaltinamasis P. lyg nustÅ«mė nukentėjusįjį, kuris lyg nukrito ar susvirduliavo. Kai P. atsikėlė, įvyko susistumdymas. P. nustÅ«mė G., paklausė, kodėl taip padarė. SmÅ«gių nukentėjusiajam nematė. V. tik paėmė P. už rankos. Nežino, ar P. visada taip klauso brolio. Nukentėjusysis buvo vienas, gal vėliau kažkas atėjo. KitÄ dienÄ nukentėjusiojo nematė.

Kaltinamuosius kitÄ dienÄ matė, P. ryte lyg buvo patinimas. Jis gyvena ne (duomenys neskelbtini). Å ventės metu su nukentėjusiuoju nebendravo, konfliktų nebuvo. Nežino, kodėl nukentėjęs spyrė P., prieÅ¡ spyrį apsižodžiavimo nebuvo. Einant iÅ¡ Å¡ventės nešėsi tuščiÄ kuprinę. Kiti asmenys daiktų neturėjo. Ä®vykio vietoje stiklo Å¡ukių nematė. Nežino, kiek tęsėsi konfliktas, viskas įvyko greitai. Nematė, ar nukentėjusysis buvo nugriuvęs, gal susvirduliavo.

Nežino, iš kur pas nukentėjusįjį sužalojimai. Nematė, kad jis būtų sužalotas. Buvo tamsu. P. sužalojimus matė, nes kartu parėjo namo. Sužalojimus pamatė vėliau. Kaltinamajam P. lyg bėgo kraujas, pamatė einant namo. Nepamena, kas buvo prieš metus. Tokie įvykiai reti, pirmas kartas. Nepamena, ar G. dar jam sutrenkė, kai P. atsistojo. Nepamena, ar P. sutrenkė G. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu geriau prisiminė. G. lyg buvo vienas. Į šventę atvyko automobiliu, kartu su Š.

R. ir R. S. P. ir V. sutiko (duomenys neskelbtini). TÄ vakarÄ pasiliko (duomenys neskelbtini). Automobilius paliko P. kieme. P. ir V. buvo be automobilio. Ä® (duomenys neskelbtini) vairavo jis. KitÄ rytÄ grįžo namo. Miegojo pas P. ir V. Alkoholio iÅ¡ jų kompanijos niekas nevartojo. P. automobilis dar buvo namie. TÄ vakarÄ kur nors važiuoti neplanavo. Ryte namo iÅ¡vyko iki pietų. V. su P. niekur išėję nebuvo, apie konfliktÄ parduotuvėje nieko nežino. Ryte matė P. sužalojimus. Buvo įdomu, kodėl G. užpuolė, bet konkrečiai nieko nekalbėjo.

Neminėjo, kad anksčiau tarp jų buvo konfliktas. A. A. tÄ vakarÄ nematė, jį pažįsta, jis tikslo meluoti neturi.Liudytojas R. S. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra draugai. Nukentėjusiojo nepažįsta. Nuėjo į Å¡ventę, išėjo apie 24 val., kai Å¡ventė baigėsi. Ėjo pro bažnyčiÄ , sutiko G. Buvo jis, P., V., A. S. ir Å . R. P. pasakė „G.“, G. atsakė keiksmažodžiu. P. nieko nebeatsakė. G. nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to spyrė P., P. parkrito.

Nenorėjo problemų, juos iÅ¡skyrė ir išėjo. Daug nepamena, nes seniai buvo. Viskas įvyko 2015 m. liepos mėn. pabaigoje. IÅ¡ viso G. P. sudavė tris smÅ«gius. Kai P. parkrito, gal dar buvo pora smÅ«gių. G. smÅ«giavo nukritusiam P. Sudavė dar kelis smÅ«gius kojomis. G. smÅ«giavo kojomis P. į Å¡onus. Pirmas spyris buvo į veidÄ . Sužalojimus matė, buvo nubrozdinta nosis. Daugiau sužalojimų nematė. Kraujas bėgo iÅ¡ nubrozdinimo. Medikų nekvietė. P. G. nesudavė, neprisimena.

P. tiesiog gynėsi, nežino, ar sudavė smÅ«gius G., buvo tamsu, nematė. Konfliktas nuo jo buvo 20-30 metrų atstumu. Konfliktas įvyko greitai, 10-15 minučių, kol visi iÅ¡siskirstė. Baigėsi viskas greitai, bet užtruko, kol išėjo iÅ¡ aikÅ¡tės. V. bandė juos iÅ¡skirti. V. G. nesudavė, nematė. Aplink buvo apie 6 - 8 asmenis. Nukentėjusysis buvo su draugu, draugo nepažįsta. To asmens salėje nemato. G. U. draugas keikėsi ir viskas. Jis pats į konfliktÄ nelindo, tiesiog stovėjo.

Buvo blaivus. Å ventėje alkoholio nevartojo. Automobilį vairavo A., P. Jis negėrė, nes kitÄ dienÄ reikėjo dirbti. Ryte reikėjo padėti tėčiui prie Å«kio, todėl po Å¡ventės iÅ¡vyko į namus, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu iÅ¡vyko Å . R. ir A. S. P. ir V. nuėjo namo. Ar kas liko pas juos nakvoti, nežino. IÅ¡siskyrė prie namų. P. Å¡ventėje buvo su automobiliu, automobilį paliko tėvų namuose. G. U. nebuvo blaivus, jis elgėsi kaip visiÅ¡kai girtas. Elgėsi labai atgrasiai, Å¡oko kaip žvėris.

Niekas iÅ¡ jų kompanijos alkoholio nevartojo. A. S. yra jo brolis. Jis kartu iÅ¡vyko iÅ¡ Å¡ventės namo, kai palydėjo P. namo. (duomenys neskelbtini) nenakvojo. P. su G. bandė skirti V. D. D. irgi bandė juos skirti. Jis buvo jų kompanijoje. Einant į Å¡ventę buvo kartu su juo. Nukentėjusiojo Å¡ventės metu sutikęs nebuvo, pirmÄ kartÄ pamatė konflikto metu. Nežino, ar nukentėjusysis buvo nugriuvęs, kai juos bandė skirti. Su savimi turėjo telefonÄ , piniginę. Stiklo Å¡ukių, dūžtančių daiktų nematė.

Kai ėjo link namų, nukentėjusysis su draugu vėl bandė bėgti paskui juos, bet sakė, kad nenori problemų. Stovėjo netoliese, bet konfliktuojančių neskyrė. Nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų sužalotas. AikÅ¡telė neapÅ¡viesta. Su P. apie įvykį kalbėjo, kai jį pakvietė tyrėja. Su P. kalbėjo tik tiek, kad yra kviečiamas pas tyrėjÄ . P. kreipėsi į medikus, nes buvo keli nubrozdinimai nosies srityje. Nežino, kada kreipėsi į medikus. Nežino, kodėl medikai nefiksavo nubrozdinimų veido srityje.

Nežino, kodėl jo ir brolio parodymai skiriasi. Gal ne taip matė. Dabar prisimena miglotai. Liudytoja G. S. teisme parodė, kad buvo vakaras, tiksliai dienos nepamena. Buvo prie Å¡iltnamio, kai pamatė, kad G. grįžta namo. Nuėjo prie jo ir pamatė, kad jis visas buvo sudraskytas, galvoje, ausyje žaizdos, buvo be batų. Klausinėjo, kas nutiko. Aptvarkė galvÄ , plaukuose buvo Å¡ukės. Labai dvelkė alkoholiu. G. nuėjo į viršų. Kai atvažiavo tėvai, prigėrusi vaistų atsigulė, daugiau nieko nežino.

Buvo po 23 val., liepos mėn., buvo Å¡viesu. G. grįžo vienas, niekas jo neparvedė. Nežino, ar buvo blaivus, alkoholis dvokė nuo rÅ«bų, plaukų. Eidamas nesvirduliavo. Plaukuose buvo Å¡ukės, lyg butelio, nes buvo netiesios, gal žalsvos spalvos. Medikų nekvietė, nes G. prašė nekviesti ir mamai nieko nesakyti. Jis jai nieko nepasakojo. Vėliau iÅ¡vyko į miestÄ , tada sužinojo, kad buvo muÅ¡tynės. Nieko nepažįsta, nežino, kas jose dalyvavo. Salėje nieko nepažįsta. G. jai nieko nepasakojo, pasakojo tik mamai.

Mama pasakojo, kad buvo muštynės, G. labai sumušė, kai miestelyje buvo šventė. Kai grįžo sužalotas, G. skundėsi galvos skausmu, jį pykino. Paskui G. pablogėjo sveikata. Grįžo su jo mama iš uogų, G. ištiko priepuolis, kreipėsi į medikus. G. grįžo basas, be batų, rūbai buvo sudraskyti. Megztinio nepastebėjo. Ji tuo metu gyveno pas juos. Sužalojimai buvo akivaizdūs. Kraujas bėgo iš ausies, kojos, rankos buvo žaizdotos, nubrozdintos. Iš galvos bėgo kraujas, iš ausies irgi bėgo kraujas.

Plaukuose buvo šukės. Liudytojas O. N. teisme parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, yra jo draugas. Kaltinamieji pažįstami, nėra susipykę. Pernai buvo muštynės. Visų, buvusių tame būryje, nežino, ne visus pažįsta. Ėjo iš draugo namo, išgirdo, kaip sakė „S. užmušim“. „S.“ yra G. U. Nežino, kas taip sakė, nes buvo būrys žmonių. Daug nematė. Atbėgo gelbėti G., jam pačiam irgi kliuvo. Pabudo ant žemės. Kliuvo iš butelių.

Negali pasakyti, kas sudavė buteliu. Buvo daug žmonių, gal kokie Å¡eÅ¡i, tamsu, naktis. Naktį ne kiekvienÄ veidÄ pamatysi, be to, nebuvo kada žiÅ«rėti. G. U. buvo suduota buteliu, buvo prakirsta galva. Nežino, ar vienu buteliu ar keliais. Pats gulėjo ant žemės, ryte važiavo į ligoninę, negalėjo pajudinti rankos. Buvo suduota degtinės buteliu. G. U. nuo smÅ«gio nukrito ant žemės. Bandė jį pakelti, bet irgi nukrito. Kai atsikėlė, aplink nieko nebebuvo. IÅ¡ tos kompanijos pažino kaltinamuosius V.

A. ir P. A. Nežino, kÄ jie darė bÅ«relyje, atbėgo, o jie jau stumdėsi. Visi buvo prieÅ¡ G., todėl ir atbėgo. Sunku pasakyti, kas kÄ darė, nes buvo tamsu, neapÅ¡viesta vieta. Kai iÅ¡girdo žodžius, buvo 50 metrų atstumu, pribėgo į vidurį, bandė atstumdyti, bet nieko nebepadarė. Negali pasakyti, kÄ darė V. A. Nebuvo nei vieno blaivaus asmens, nes vyko Å¡ventė. Å ventė dar pasibaigusi nebuvo, apie 23 val. buvo įvykio vietoje. G. U. buvo vienas. Atbėgo į vidurį, jis gavo iÅ¡ butelio, bandė jį kelti, gavo iÅ¡ butelio pats ir abu nukrito.

Daugiau nieko nepamena. G. U. reikėjo pagalbos, kitÄ dienÄ jį iÅ¡vežė į ligoninę. TÄ vakarÄ jie iÅ¡siskirstė, abu nuėjo namo. Dabar smulkiai neprisimena, kaip viskas buvo. Geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, galima remtis duotais parodymais. Apie savo sužalojimÄ nepranešė, nes nenorėjo problemų. Gydymo įstaigoje nieko neaiÅ¡kino ir taip suprato. Matė, kad sutrenkimas stiprus. G. B. žino iÅ¡ matymo. TÄ vakarÄ jo nematė, gal jau buvo išėjęs namo. Jis piktas, nes turi reikalų, dirba, niekas jam neapmokės už nedirbtÄ dienÄ .

Matė, kad sudavė į galvÄ G. U., bet tiksliai negali pasakyti, ar sudavė P. A. ar V. A. Nejuto, iÅ¡ ko jam sudavė, iÅ¡ nugaros trenkė į pakaušį. Jam nekraujavo. Kai atgavo sÄ monę, nepamena, ar G. U. buvo atgavęs sÄ monę. Nepamena, ar kalbėjosi, kai pabudo. Nukentėjusiajam kraujavo iÅ¡ galvos, nepamena, iÅ¡ kurio Å¡ono. Kraujavo, nes aplink buvo stiklo dužių, galvoje buvo stiklo Å¡ukių. Su nukentėjusiuoju pradėjo eiti link namų, jis pasuko į uoÅ¡vių kiemÄ , o jis ėjo namo.

Buvo gerai iÅ¡gėręs, negali pasakyti, kaip viskas vyko, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, suvokia atsakomybę už melagingus parodymus. KitÄ dienÄ po įvykio buvo sutikęs G., jam paliko bloga, svaigo galva. Sužalojimai matėsi, galva buvo aptvarstyta. Konflikto parduotuvėje nežino. G. pažįsta 5-6 metus. Nežinojo, kad jis sirgtų epilepsija. Girdėjo, kad po įvykio prasidėjo epilepsija, turi bendrų draugų, sužinojo iÅ¡ jų. Jei bÅ«tų sirgęs anksčiau, nebÅ«tų galėjęs vairuoti automobilio, nebÅ«tų turėjęs teisių.

Važiuoja į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ matymo kaltinamuosius žino. Yra kartu gėrę. Apie G. problemas su narkotikais nežino.Liudytojas A. S. teisme parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta. Kaltinamuosius žino iÅ¡ matymo. Ä®vykio nematė, buvo kaime. Nepamena, daug laiko praėjo, viskas suraÅ¡yta. G. U. buvo blogai. Su D. U. buvo lauke, paÅ¡aukė kitas brolis, kad G. blogai. Nubėgo, pamatė, kad G. tamposi kaip nuo epilepsijos. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Dėl muÅ¡tynių nieko nežino, buvo iÅ¡važiavęs. IÅ¡važiuojant G. sumuÅ¡tas nebuvo.

Pamatė tik naktį, motina pasakė, kad G. sumuÅ¡tas. Nežino, kas sumušė G. U., nepasakojo, neklausė. Nubrozdintas buvo visas, veidas su mėlynėmis. DienÄ gulėdavo, iÅ¡eidavo pasivaikščioti po laukÄ su akiniais. Slėpdavosi nuo jo. G. U. pažįsta apie 2 metus. Apie epilepsijos priepuolius nežinojo, tai buvo pirmas priepuolis. Nežino, kiek laiko praėjo nuo sumuÅ¡imo. Jam buvo blogai, vaikščiojo kaip ne savas, nuolat gulėdavo. Po ligoninės nieko jo neklausė. IÅ¡ G. brolių sužinojo, kas jį sumušė.

Sakė, kad buvo muÅ¡tynės, priežasties nežino. G. mama skaudžiai reagavo į epilepsijÄ . Dabar nukentėjusiajam suteikia pagalbÄ , užeina galvos skausmai, kreipiasi į mamÄ . Kaltinamuosius žino tik iÅ¡ matymo, konfliktų tarp jų nėra. Nežino apie baimes, grasinimus po įvykio. G. sumuÅ¡tÄ pamatė tÄ naktį po muÅ¡tynių, kada jis miegojo. Buvo visas nubrozdintas, buvo mėlynė. Sužalojimai buvo akivaizdÅ«s, ant pagalvės matėsi kraujas. Ryte pasimatė daugiau sužalojimų.Liudytoja I.

U. teisme parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, jis yra vaikystės draugas. Kaltinamuosius žino, augo viename kaime, nėra susipykę. Ėjo iÅ¡ Å¡ventės, dalinai matė, kas vyko. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , girdėjo P. Å¡aukiant, kad užmuÅ¡ „S.“. IÅ¡girdo butelio dužimo garsÄ , atsisukusi pamatė, kaip G. krito. Pasiėmė vaikÄ ir ėjo namo. P. A. sudavė iÅ¡ butelio. Matė tik smÅ«gį ir su vaiku nuėjo namo. Ėjo viena su vaiku. KitÄ dienÄ visas miestelis kalbėjo, kas įvyko.

Kalbėjo, kad P. sumušė G. Žino, tik kad ten buvo V., o kÄ mušė, nežino. Nežino, kur buvo O. N., jis buvo Å¡ventėje, bet ji išėjo migdyti vaiko. Nematė, kad O. N. pribėgtų prie G. G. B. nematė, buvo bÅ«rys žmonių. Nežino, kada O. N. grįžo, nes ji jau miegojo. Ryte paklausė, kas buvo, pasakojo, kad bėgo gelbėti G., daugiau nieko nepasakojo. Po įvykio G. sutiko kitÄ dienÄ , atrodė nekaip, veidas buvo sumuÅ¡tas. Žaizdos sutvarstytos nebuvo, matėsi nubrozdinimai, mėlynės. Sužalojimai matėsi nuo smÅ«gių, galva su Å¡aÅ¡ais.

Matė, kaip jam trenkė iÅ¡ butelio. Butelio dužimo garsÄ girdėjo. Apie įvykį kalbėjo tik keliais žodžiais, paklausė, ar viskas gerai. G. U. pažįsta seniai, mokėsi vienoje klasėje. Kad sirgo epilepsija, nežinojo. Kad po įvykio buvo priepuoliai, girdėjo. Jos brolis buvo ligoninėje, pasakojo, kad G. U. rimta. Kaltinamuosius pažįsta, augo viename kaime. G. U. yra geras žmogus. Kiek yra buvę kartu, nėra kabinėjęsis, mušęsis, konfliktavęs. PrieÅ¡ iÅ¡girstant butelio dužimo garsÄ , negirdėjo, kad G. konfliktuotų su kaltinamaisiais.

Girdėjo, kad pasakė jog „užmuš“, tai buvo iki butelio dužimo. Pravardę „S.“ žinojo, todėl atkreipė dėmesį. Jos vyras sakė, kad gynė G. ir pats gavo. Kaltinamųjų kompanijoje buvo dar lyg kaltinamųjų giminaitis A., jo pavardės nežino. Buvo apie 23 val. Nežino, ar šventė buvo pasibaigusi, dar kažkas vyko, bet dauguma skirstėsi. Gal aplink ir buvo žmonių, kurie matė muštynes, bet neatkreipė dėmesio. Nematė, kokiu buteliu trenkė, tik žino, kad stikliniu.

Liudytoja I. U. teisme parodė, kad yra nukentėjusiojo mama. TÄ vakarÄ , kai buvo Å¡ventė miestelyje, jie ten nevyko, iÅ¡vyko kitur. Ryte sužinojo, kas nutiko. Naktį močiutė kažkÄ pasakė jos draugui apie G., vengė sakyti tiesÄ . Ryte pamatė nekokį vaizdÄ , ausis supjaustyta, rankos, keliai, nugara nubrozdinti, rÅ«bai suplėšyti, kruvini, laikrodis sudaužytas, batas tik vienas. Su laiku visi pradėjo kalbėti apie tai, kas buvo. Po savaitės G. prasidėjo paralyžius, epilepsija. Sužinojo, kad smegenyse yra dideli kreÅ¡uliai, operacijos iÅ¡vengė, iÅ¡tirpdė kreÅ¡ulius, liko tik pasekmės. Buvo galvos skausmai, bijojo Å¡viesos, pykino.

Kreipėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , iÅ¡rašė vaistų, bet nepadėjo. Pas daktarus važiuoti nenorėjo. SÅ«nų sužalojo aÅ¡tuoni asmenys. Jei nebÅ«tų kiti vyrai iÅ¡skyrę, gal bÅ«tų dar blogiau. Visi G. spardė, P. ant galo su degtinės buteliu trenkė į galvÄ . Močiutė pasakojo, kad G. visas smirdėjo degtine, iÅ¡ galvos rinko Å¡ukes. Draugas jį nutempė iki Å¡ulinio, tik užpylus trečiu kibiru vandens atgaivino. Sakė, kad V. irgi spardė. Kai atvažiuoja kaltinamųjų draugai iÅ¡ miesto, P. su V. pradeda kažkÄ vaidinti, ieÅ¡ko intrigų.

Kai bÅ«na vieni, jie nepastebimi. Tai ne pirmas kartas. Po įvykio yra buvę keturi epilepsijos priepuoliai. VasarÄ iÅ¡krito iÅ¡ padų, neteko darbo, per karÅ¡tį negali dirbti, skauda galvÄ , koordinacija sutrikusi. Paskutinis priepuolis buvo rudens pradžioje. Nebegali dirbti, o anksčiau buvo sveikas vaikas. Nieko gero gydytojai neprognozuoja. Likę kreÅ¡uliai bet kuriuo momentu gali iÅ¡Å¡aukti priepuolį. Gydytojai konstatavo, kad tai pasekmės nuo sumuÅ¡imo. Su kaltinamaisiais po įvykio bendrauti neteko.

Jie nesidomėjo G. sveikata, neatsiprašė, tik nuolatinis Å¡meižtas, kad jie blogi, o kaltinamieji geri. Ne po visų priepuolių kreipiasi į gydytojÄ . Persivedė jį pas kitÄ gydytojÄ , nes jų gydytoja atvažiuoja tik kartÄ per savaitę. Kortelėje yra įraÅ¡yta epilepsija. Miestelyje yra senbuviai. Kiek gyvena kaltinamieji, susidarė nuomonė, kad P. yra intrigantas. Kai atvažiuoja pas juos draugai, miestelio jaunimas eina kita gatvės puse. V. Å¡iek tiek ramesnis.Liudytojas D. U. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jo brolis.

Kaltinamuosius pažįsta. Praėjo daug laiko, viskÄ jau papasakojo. G. buvo namie nualpęs, suteikė pirmÄ pagalbÄ ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Buvo nubrozdinta galva, sužalota ausis. Žino, kad G. sužalojo P. A. ir V. A., tokios kalbos buvo. Tiksliai aplinkybių nežino. SumuÅ¡tÄ brolį matė, buvo visas nubrozdintas. Ligoninėje su G. Å¡iek tiek kalbėjo, sakė, kad buvo jį apstoję, sumušė. Smulkiau nežino. Nežino, kad anksčiau bÅ«tų G. konfliktavęs su kaltinamaisiais. Po sužalojimų gulėjo ligoninėje, po to sanatorijoje.

Po sanatorijos prie jo G. priepuolių nebebuvo.Liudytojas A. U. teisme parodė, kad pats įvykio vietoje nebuvo, bet gyvena kaime, kalbos greitai sklinda, kalbėjo, kad užpuolė G., trenkė jam buteliu į galvÄ . KitÄ dienÄ buvo sutikęs G., galva buvo supjaustyta Å¡ukių. Kažin kodėl V. ginasi, kad ne jis, o P. trenkė. KitÄ dienÄ G. atrodė kraupiai, ėjo susirinkti batų, rÅ«bų. IeÅ¡kojo batų, bet nerado, rado megztinį. Visus tris asmenis pažįsta. Nesipyksta nei su vienu, visi gyvena viename kaime.

Nėra draugai, bet susitikę pasisveikina. Nukentėjusysis toks pat draugas kaip kaltinamieji. G. pasakojo, kad ėjo iÅ¡ Å¡ventės, aikÅ¡telėje buvo jie keliese, ar susiginčijo, ar kaip, sakė, kad pajuto iÅ¡ butelio smÅ«gį į galvÄ . Kiek suprato, buvo praradęs sÄ monę. Kiek suprato iÅ¡ kalbų, kad P. trenkė buteliu. Nežino, kÄ darė V. A. KitÄ dienÄ nukentėjusysis atrodė sumuÅ¡tas, sumuÅ¡imai buvo akivaizdÅ«s, matėsi mėlynės, ausis, galva supjaustytos. Kai ėjo rinkti daiktų, buvo stiklo Å¡ukių toje aikÅ¡telėje, bet nesako, kad tai bÅ«tent tos Å¡ukės. Toje Å¡ventėje jis buvo, bet vakare jau nebuvo.

Visus matė Å¡ventėje, bet nuėjo namo. Kaime visi Å¡neka, visi viskÄ Å¾ino. Å ventėje buvo ir su sese, ir su broliais. Buvo I. U. ir sesė L., buvo ir su tėvais. Išėjo iÅ¡ Å¡ventės vienas. Su I. U. gyvena atskirai, nežino, kada ji išėjo iÅ¡ Å¡ventės, gal vėliau. Buvo dienos metu, po to dar buvo nuėjęs vakare, tai Å¡ventėje lyg sesė buvo. Su O. N. apie įvykį Å¡iek tiek kalbėjo, jis ten tikriausiai dalyvavo. Konkrečiai nieko nekalbėjo, tik persimetė keliais žodžiais.

V. tikrai buvo sutikęs Å¡ventėje, o P. lyg matė. Mano, visi buvo iÅ¡gėrę. Su G. Å¡ventėje susitikęs nebuvo. KitÄ dienÄ kaime prie parduotuvės buvo susitikęs su V. Iki to laiko jau buvo sutikęs G. Ryte ieÅ¡kojo aikÅ¡telėje bato, megztinio, tada iÅ¡siskirstė, po to sutiko V. Kad G. sumušė V., sužinojo iÅ¡ vakaro, kaimynas minėjo. Bet nesureikÅ¡mino, manė, kad pasimušė ir tiek. Kai pamatė G., jo sužalojimus, suprato, kad ne Å¡iaip pasimušė. G. sakė, kad gavo iÅ¡ butelio, nurodė P. V. paklausė, kodėl nemoka ramiai gyventi, tai pasakė, kad čia P. ir J., kuris tarnauja.

Konflikto priežasčių nežino. Nepasakytų, kad anksčiau P. ir G. konfliktavo. Anksčiau bÅ«davo kartu, viskas bÅ«davo ramiai. KitÄ dienÄ matė V., jis nebuvo sužalotas.Specialistė K. Å . teisme paaiÅ¡kino, kad tvirtina specialisto iÅ¡vadÄ . PrieÅ¡ posėdį Å¡iek tiek susipažino su medicininiais dokumentais. Epilepsijos buvimo faktas užfiksuotas Å iaulių ligoninės ligos istorijoje, pradėtoje pildyti 2015-08-02. Prie anamnezinių duomenų pateikiama, kad įvyko du traukulių priepuoliai.

Å eimos gydytoja K. duoda TLK 10 kodÄ , reiÅ¡kiantį liekamųjų reiÅ¡kinių po galvos traumos buvimÄ , pas neurologÄ nukentėjusysis nesilankė, nurodyta, kad nevyksta. Yra duomenų, kad vyksta epilepsijos priepuoliai. Jei epilepsija neurologo patvirtinta praėjus 120 dienų po traumos, nustatomas 45 proc. nedarbingumas, kai 4-5 kartus per metus kartojasi priepuoliai, jei 2-3 kartus per metus – 30 proc. nedarbingumas. Kol kas turimų dokumentų nepakanka, kad nustatyti, ar yra priežastiniame ryÅ¡yje trauma ir epilepsija.

Dokumentuose užfiksuoto priepuolio kvalifikuoti kaip epilepsijÄ negalima, nes tai liekamasis reiÅ¡kinys, o konstatuoti galima tik praėjus 120 dienų po traumos. Å eimos gydytojo įraÅ¡o apie epilepsijÄ neradau. Jei nukentėjusysis eitų pas neurologÄ , kuris nustatytų epilepsijÄ , bÅ«tų galima bandyti susieti priežastinį ryšį. Neurologinius požymius nustato neurologas, ne Å¡eimos gydytojas. Kompleksinę ekspertizę galima skirti, tik gali bÅ«ti, kad trÅ«ks diagnozės. Å eimos gydytojo ligos istorijoje nebuvo minima epilepsija 120 dienų po traumos.Be kaltinamųjų P. ir V.

A. paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų teismas remiasi ir kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais.Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad 2015 m. liepos mėnesį vyko Jokūbo šventė (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Šventėje jis buvo kartu su P. A., A. S., R. S., Š. R. ir V. A. Būnant šventėje, prie jų prisijungė ir kitų asmenų. Apie 1 val., pasibaigus renginiui, kuris vyko (duomenys neskelbtini) dvaro svirno teritorijoje, visi žmonės, buvę šventėje, ėjo iš minėtos teritorijos.

Eidamas su žmonių bÅ«riu, jis atitrÅ«ko nuo savo draugų, nes sutiko kitų draugų, su kuriais trumpai pabendravo, kuomet iÅ¡girdo jį vardu Å¡aukiantį P. A. Jis nuskubėjo prie jo ir pamatė, kad P. A. iÅ¡ nosies ir apatinės lÅ«pos bėga kraujas. Matėsi žaizda patinėje lÅ«poje. Å alia jo stovėjo G. ir dar vienas vyras. G. buvo labai girtas, nesiorientavo aplinkoje. G. buvo agresyvus ir pavojingas aplinkiniams. Vyras, kurio jis nežino nei vardo, nei pavardės, ramino G. ir atsukęs nugarÄ Ä¯ G., Å¡is jį stÅ«mė nuo P. bei, iÅ¡tiesęs rankas į Å¡onus, neleido G. prasmukti ir priartėti prie P. G. veide bei kitose vietose sužalojimų nebuvo.

Jis paklausė P. A., kaip jis patyrė traumÄ , o Å¡is pasakė, kad G. spyrė jam į veidÄ . G. vis veržėsi prie P. A. Tada G. ir tas vyras, buvęs su juo, kartu nuėjo. Tačiau netrukus G. su tuo kitu vyru grįžo ir puolė ant jo draugų. Vyko muÅ¡tynės, tačiau jis nematė, kas ir kam trenkė, nes buvo tamsu, o jis ėjo greičiau ir buvo nutolęs nuo draugų. Jis G. galėtų atpažinti, o ar atpažintų kitÄ jo draugÄ , nėra tikras (1 t. 179 b. l.).2015-08-03 protokole-pareiÅ¡kime G.

U. nurodė, kad 2015-07-25 apie 22 val. 30 min., einant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miestelyje vykusios Å¡ventės, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) bažnyčiÄ , jis sutiko pažįstamus V. A., P. A., A. A., A. K. ir D. Jis buvo labai girtas. Einant pro minėtus asmenis, Å¡ie ėmė jį kalbinti. Jis paklausė: „kodėl mane kalbinate, jog aÅ¡ jums nesu draugas". Tada V. A. jam sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ . Jis puolė ant V. A., norėdamas Å¡iam taip pat suduoti, ir pajuto smÅ«gį degtinės buteliu į galvÄ .

Smūgį jam sudavė P. A., kuris tuo metu stovėjo už jo. Buteliui sudužus, o degtinei pradėjus deginti akis, jis užsidengė rankomis akis. Tada jis pajuto, jog jį ėmė spardyti. Kaip vėliau jis sužinojo, jį spardė V. A., P. A., A. A. ir A. K. Iš pradžių jis matė, kaip D. bandė jį užstoti. Kad jį spardė minėti asmenys, jam pasakė I. U. Dėl sumušimo jis 2015-08-02 kreipėsi į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur dėl krešulio galvoje jis buvo paguldytas į neurochirurgijos skyrių (1 t. 8-9 b. l.).2015-08-11 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-6009 (1.16) nurodyta, jog G.

U. nuo 2015-08-02 gydomas neurochirurgijos skyriuje dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo (1 t. 12 b. l.).2016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti P. A. parodymų patikrinimai vietoje, kurių metu jis nurodė vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) miestelyje, Å iaulių r., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prieÅ¡ bažnyčiÄ . Prie vartelių yra iÅ¡kaba su užraÅ¡u „(duomenys neskelbtini) turgelis", kur apie 1-1,5 metro atstumu nuo tvoros vyko muÅ¡tynės. 6 m atstumu link kelio ženklo Nr. 1 jis pajuto G.

U. suduotÄ smÅ«gį į veidÄ . Paskui jis parodė vietÄ , kur jis nugriuvo. Atsikėlęs po gauto smÅ«gio jis abiem rankomis pastÅ«mė G. U., kuris nugriuvo ant žemės. Taip pat jis parodė vietÄ , kur tarp ženklo Nr. 1 ir ženklo Nr. 2 stovėjo jo draugai muÅ¡tynių metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (2 t. 74-80 b. l.).2015-09-09 apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ra, dalyvaujant nukentėjusiajam G. U., apžiÅ«ros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Å iaulių r., kuri yra automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

ApžiÅ«ros metu užfiksuota, jog didelio ploto aikÅ¡tė, esanti prieÅ¡ais bažnyčiÄ , yra aptverta tvora, kurioje yra varteliai, esantys lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės, pro kuriuos galima iÅ¡eiti iÅ¡ aikÅ¡telės. Kelių metrų atstumu nuo vartelių stebima įvykio vieta, kuriÄ apžiÅ«rėjus, nieko nerasta ir nepaimta. ApžiÅ«ros metu sudarytas planas-schema ir fotografuota (1 t. 46-55 b. l.).2016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog V. A. nurodė vietÄ , esančiÄ Å iaulių r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prieÅ¡ais bažnyčiÄ , kur prie vartelių ir iÅ¡kabos su užraÅ¡u „(duomenys neskelbtini) turgelis", apie 1-1,5 m atstumu nuo tvoros jis paliko brolį, kuris sutiko G.

U. Jis parodė, kur jis buvo 9,2 metrų atstumu, kuomet atsisuko ir pamatė muštynes tarp P. A. ir G. U. Paskui V. A. parodė, kaip nuo P. A. pastūmimo nugriuvo G. U., o nuo G. U. spyrio nugriuvo P. A. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (2 t. 115-119 b. l.).2015-08-03 protokole-pareiškime P. A. nurodė, kad 2015-07-26 jis su A. S., R. S., Š. R., D. D. ir V. A. buvo (duomenys neskelbtini) miestelio šventėje. Apie 00 val. 10 min., eidami iš šventės namo, jie sutiko G. U., su kuriuo jie pasisveikino.

Jis Å¡iam pasakė: „labas, G.", o Å¡is jam atsakė: „aÅ¡ ne G., o G.". Tai pasakęs G. U. nuėjo. Vėliau, jam stovint prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, jis pamatė ateinantį G. U., kuris, priėjęs prie jo, spyrė jam į veidÄ , po ko jis nugriuvo ant žemės. Kai jis atsikėlė, G. vėl bandė jam suduoti. Tada jis ėmė gintis, suduodamas G. U. kumščiais į įvairias kÅ«no vietas. Jie susimušė. Jis sudavė G. U. apie 5-6 smÅ«gius, po ko šį nuo savęs nustÅ«mė.

G. U. buvo labai girtas, todėl, kai jis šį stÅ«mė, Å¡is nugriuvo ant nugaros ant grindinio. Konflikto metu D. D. bandė juos iÅ¡skirti. Jis G. U. mušė vienas. Su jais A. A. ir A. K. nebuvo. Buteliu į galvÄ G. U. niekas nesudavė (1 t. 21-22 b. l.).2015-08-06 specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad tiriamasis P. A. nurodė, jog 2015-07-26 apie 00 val. 10 min. Å iaulių r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie bažnyčios, aikÅ¡telėje, pažįstamas jaunuolis jam spyrė į veidÄ , o jam nugriuvus, sumušė jam kairę alkÅ«nę ir kairę kojÄ , jam atsistojus, kumščiu jam sudavė į veidÄ , krÅ«tinę, sužalojo kairę kojÄ .

Buvo apsvaigęs, be sÄ monės nebuvo, pykina, svaigsta galva. Kreipėsi į Respublikinės Å iaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Kaulų lūžių nenustatyta. Objektyviais tyrimo duomenimis nustatytas apatinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje juostos formos nubrozdinimas 0,2 cm x 0,9 cm diametro su besilupančiais Å¡aÅ¡ais. KrÅ«tinės srityje ir kojose, atkreipiant dėmesį į kairę pėdÄ , nukentėjusiojo nurodytose vietose sužalojimo žymių nėra. IÅ¡vada: P. A. nubrozdinimai apatinėje lÅ«poje ir kairiame dilbyje padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieÅ¡ 1-2 savaites iki atliekant teismo medicininį apžiÅ«rėjimÄ , kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t. 56 b. l.).2015-07-26 asmens ambulatorinėje gydymo statistinėje kortelėje užfiksuota, jog P. A.

į VÅ¡Ä® Respublikinę Å iaulių ligoninę kreipėsi 14 val. 17 min., kuomet jis buvo apžiÅ«rėtas. Nustatyta galutinė diagnozė, kurios kodas S93.40 - kairės pėdos sumuÅ¡imas (1 t. 61-62 b. l.).2015-07-26 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos nurodyta, jog buvo atliktas P. A. kairės pėdos radiologinis tyrimas. Pacientas nurodė, kad skauda kairę pėdÄ , nors vaikÅ¡to normaliai. Trauma patirta vakar yra buitinė, nes nugriuvo nuo dviračio. Kairė pėda yra nežymiai patinusi. Lūžių nestebima.

Diagnozė: kairės pėdos sumuÅ¡imas. Radiologo konsultacija: lūžių nematyti, bet yra nežymi artrozė (1 t. 64-65 b. l.).2015-09-09 specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad G. U. yra padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai abiejų kelių sÄ narių srityse, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizda, galvos smegenų deÅ¡iniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumuÅ¡imas be žymesnės neurologinės simptomatikos. VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje nustatytas galvos sumuÅ¡imas, sumuÅ¡imo žymės veide sužalojimais nevertinamos, nes diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais.

Smulkus pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu sužalojimu nevertinamas, nes nėra patvirtintas objektyviais radiologinio tyrimo duomenimis. Sužalojimai nustatyti G. U. galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Odos nubrozdinimai abiejų kelių sÄ narių srityse, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizda, galvos smegenų deÅ¡iniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumuÅ¡imas be žymesnės neurologinės simptomatikos padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar pavirÅ¡iais.

Medicininiuose dokumentuose neapraÅ¡ytos deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizdos makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės atsakyti, koks Å¡ios žaizdos atsiradimo mechanizmas. Sužalojimai, nustatyti G. U., padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai abiejų kelių sÄ narių srityse, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizda, galvos smegenų deÅ¡iniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumuÅ¡imas be žymesnės neurologinės simptomatikos galėjo bÅ«ti padaryti tiek griÅ«nant be paÅ¡alinės jėgos poveikio, tiek griÅ«nant po gauto smÅ«gio.

G. U. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl galvos smegenų deÅ¡iniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumuÅ¡imo be žymesnės neurologinės simptomatikos sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t. 70-71 b. l.).2015-07-29 medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog G. U. kreipėsi pas gydytojÄ , nurodydamas, jog jam skauda juosmens srityje, sunku atlikti judesius, paskauda galvÄ . 2015-09-02 skundžiasi epizodiÅ¡kais galvos skausmais, jaučiamas bendras silpnumas, greitai nuvargsta, nėra jėgų (1 t. 77-78 b. l.).2015-08-12 epikrizėje iÅ¡ ligos istorijos nurodyta, kad G.

U. buvo hospitalizuotas neurochirurgijos skyriuje nuo 2015-08-02 iki 2015-08-13. Skundėsi sumuÅ¡imu 2015-07-26. Nepraeina galvos skausmai. Atvykimo dienÄ Ä¯vyko du traukulių priepuoliai. ObjektyvÅ«s duomenys: orientuotas, židininių ir meninginių simptomų nėra, sumuÅ¡imo žymės veide, nubrozdinimai keliuose, pavirÅ¡inė deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizda. Atlikus galvos tyrimÄ , nustatytas deÅ¡inės momeninės skilties pavirÅ¡inis kontuzinis židinys 1,9 cm x 1,7 cm dydžio. Pravestas pirmas reabilitacijos etapas stacionare.

Indikuotinas reabilitacinis gydymas neurologijos profilyje. IÅ¡raÅ¡ant pacientÄ epizodiÅ¡kai pasvaigina, iÅ¡lieka dalinis orientacijos ir koordinacijos sutrikimas. Rekomenduojamas reabilitacinis gydymas (1 t. 79 b. l.).2015-08-13 epikrizėje užfiksuota ligos istorija reabilitacinio gydymo laikotarpiu nuo 2015-08-13 iki 2015-08-28. G. U. nustatyta diagnozė: bÅ«klė po galvos smegenų kontÅ«zijos intracerebrinės hemoragijos. Nusiskundimai: galvos epizodiniai skausmingumai, 2015-07-26 buvo sumuÅ¡tas (1 t. 80 b. l.).2015-09-08 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos nurodyta, jog G.

U. iÅ¡lieka epizodiniai galvos skausmai, bendras silpnumas, greitas nuovargis. 2015-09-15 iÅ¡lieka tie patys požymiai, gydymas tęsiamas. 2015-09-22 ir 2015-09-29 G. U. sveikata patenkinama, iÅ¡lieka epizodiniai galvos skausmai. 2015-10-06 pas gydytojÄ nebeatvyko (1 t. 81 b. l. ).2015-11-10 specialisto paaiÅ¡kinimų protokole užfiksuota specialistės K. Å . apklausa, kurios metu ji nurodė, kad stiklinis butelis (sudužęs) pagal žalojimų daiktų rÅ«Å¡inę priklausomybę gali bÅ«ti priskiriamas tiek kietiems bukiems daiktams, tiek ir duriančių-pjaunančių savybių turintiems daiktams.

Medicininiuose dokumentuose neapraÅ¡ytas deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizdos makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės atsakyti, koks Å¡ios žaizdos atsiradimo mechanizmas. Galvos smegenų deÅ¡iniųjų kaktinės-momeninės skilčių sumuÅ¡imas be žymesnės neurologinės simptomatikos padarytas kontaktuojant su bukais kietais daiktais ir/ar pavirÅ¡iais. Stiklinis butelis gali bÅ«ti priskiriami kietiems bukiems daiktams. Kiti VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje nustatyti galvos sužalojimai sužalojimais nevertinami, nes diagnozės yra nepagrįstos objektyviais traumavimo požymiais, o sÄ vokos „sumuÅ¡imas" ir „sumuÅ¡imo žymės" neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobÅ«dį (pvz.: odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva).

LiteratÅ«ros duomenimis po analogiÅ¡kų galvos sužalojimų nukentėjusieji iÅ¡sako subjektyvius simptomus (pvz.: galvos skausmas, pykinimas, bei gali bÅ«ti matomi sužalojimai galvos srityje). Kai kuriais atvejais gali atsirasti traukulių, prasidėti vėmimas. Neatmetama galimybė, kad G. U., praėjus savaitei po įvykio, galėjo pradėti justi galvos skausmÄ arba kitÄ simptomatikÄ . 2015-08-02 dviejų traukulių priepuolių atsiradimas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas tiek kaip traumos pasekmė, tiek kaip ligos ar alkoholio vartojimo iÅ¡raiÅ¡ka (pvz.: epilepsija) (1 t. 88-91 b. l.).2016-02-03 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog G.

U. pateikė sportinį švarkelį „Epister", kuris prijungtas prie baudžiamosios bylos (1 t. 103-105 b. l.).2016-03-30 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas sportinis švarkelis, kuris pasiūtas iš raudonos spalvos audinio, priekyje užtraukiamas juodos spalvos užtrauktuku, ant rankovių yra juodos ir pilkos spalvos audinio intarpai. Vidinėje pusėje ties apykakle yra stačiakampio formos pilkos spalvos etiketė, ant kurios yra užrašas EPISTER, bei raidė L. S. švarkelis ne naujas, dešinysis petys ties siūle nuo peties iki apykaklės yra perplėštas, taip pat yra perplėšta įstrižai nugarinė dalis - nuo vienos šoninės siūlės iki kitos.

ApžiÅ«ros metu fotografuota (1 t. 106-110 b. l.).2015-08-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, jog D. D. buvo pateiktos atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukos, iÅ¡ kurių Nr. 4 buvo G. U. fotonuotrauka, o Nr. 6 - O. N. D. D. atpažino G. U., kuris Å¡ventės metu 2015 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) miestelyje galimai sumušė jo draugÄ P. A.. Jis atpažino ir O. N., kaip asmenį, kuris tramdė G. U. ir kuris neleido Å¡iam priartėti prie P. A., tačiau antrÄ kartÄ Å¡is atbėgo kartu su G. ir įsiveržė į muÅ¡tynių Å¡urmulį.

Å iuos asmenis jis atpažino iÅ¡ bendrų veido bruožų (1 t. 180-183 b. l.).2015-10-08 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp G. U. ir P. A., kurios metu G. U. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį 25 ar 26 dienÄ (duomenys neskelbtini) miestelyje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje po 22 val. jį užkabino bÅ«relis asmenų. Jam einant pro vartelius ir pro tÄ bÅ«relį asmenų, jis pajuto smÅ«gį į veido deÅ¡inę pusę. Jis matė, kad jam trenkė ir ėmė bėgti V.

A. Kai jis pradėjo vytis V. A., jis pajuto smÅ«gį buteliu į galvÄ , kuris sudužo nuo smÅ«gio. Stiklo Å¡ukė jam padarė sužalojimus galvoje: perpjovė ausį, praskėlė galvÄ , apibraižė veidÄ . Sudužus buteliui, iÅ¡ jo iÅ¡bėgo alkoholis, kuris pateko jam į akis, todėl jam ėmė graužti akis, kurias jis užsidengė rankomis bei jas valėsi. Prie jo pribėgo bÅ«rys žmonių ir jis juto, kaip jį spardo, bet jis nematė, kas jį spardo, kadangi buvo užsidengęs akis.

Tame bÅ«relyje buvo P. A., A. A., D., asmuo, pravarde J. Galėjo bÅ«ti 7-8 žmonės. Jo gelbėti atbėgo O. N., kuris jį kėlė nuo žemės, bet pats gavo smÅ«gį į galvÄ ir nugriuvo. Taip Å¡is pasakojo jam ryte. Kai jis atgavo sÄ monę, aplink nieko nebuvo. O. N. jį pakėlė ir vedė iÅ¡ aikÅ¡tės. Tuo tarpu P. A. nesutiko su G. U. parodymais, tvirtindamas, kad jis ėjo iÅ¡ Å¡ventės su V. A., D. D., A. S., R. S. ir Å . R., kuomet pamatė G. U., kuriam jis pasakė: „labas, G.".

Å is jam atsakė: „aÅ¡ ne G., aÅ¡ G.". Å iais žodžiais jų pokalbis ir baigėsi. Jis su draugais išėjo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie bažnyčios. Kol jie aikÅ¡telėje kalbėjosi, jis pajuto spyrį į veidÄ . Jis nuo smÅ«gio nuvirto ant žemės. Stodamasis jis paklausė: „kaip suprasti?", o Å¡is atsakė: „aÅ¡ kaimo vierchas" ir vėl puolė ant jo, norėdamas trenkti. Jis tada puolė gintis. Gindamasis jis sutrenkė 3-4 kartus kumščiu G.

Po suduotų smūgių jis G. nuo savęs nustūmė, po ko šis nugriuvo ant grindinio. Jis puolė vėl prie G., nes tapo agresyvus, bet draugai jį sulaikė. Kas atsitiko G., jam buvo neįdomu, todėl jie su draugais nuėjo. G. U. su P. A. parodymais nesutiko, tvirtindamas, jog tai yra visiška netiesa. Jis su P. A. nesikalbėjo. Tarp jų tiesioginio konflikto nebuvo (2 t. 51-53 b. l.).2015-11-20 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp G. U. ir V. A., kurios metu G. U. parodė, kad V. A. jam trenkė stikliniu buteliu, o jam suklupus, pradėjo jį spardyti.

Jį spardė ne vienas žmogus ir ne du. Jis girdėjo sakant: „G. užmušiu". Jis atpažino, tai buvo V. A. balsas. Prieš tai konflikto nebuvo, o tik jis ėjo pro šalį šio draugų. Tada jis pajuto smūgį į dešinę veido pusę. Jis nematė, kas jam sudavė, tačiau pastebėjo, kad vienas asmuo atsiskyrė nuo kompanijos ir ėmė bėgti. Jis suprato, kad šis bėga todėl, kad jam sudavė. Jis pradėjo šį vytis ir atpažino, kad tai buvo V. A. Jie nubėgo apie 10 metrų nuo būrio.

Jis nespėjo suduoti smūgių, nes pajuto smūgį stikliniu buteliu iš nugaros pusės į ausį. Butelis buvo ne tuščias, ėmė bėgti degtinė. Butelis sudužo, sužalojo jam ausies kremzlę, ėmė bėgti kraujas, o degtinė graužė jam akis. Atsisukęs jis pamatė, kad jam smūgiavo P. A. Ankščiau jis buvo susimaišęs, sakydamas, jog jam buteliu tvenkė V. A. Jis iš garsų suprato, kad V. jį spardė, bet jo, tai darant, jis nematė. Kai beveik viskas pasibaigė, prie jo priėjo O.

N., kuris padėjo jam atsikelti. Spirta jam buvo daugiau nei 10 kartų į įvairias kÅ«no vietas. Jis buvo netekęs sÄ monės. Keli asmenys jį spardė, jis negali pasakyti, bet tikrai daugiau nei dviese. Ä®vykio metu jis buvo iÅ¡gėręs, bet girtas nesijautė. Po sumuÅ¡imo jam matėsi mėlynė po akimi, kruvina ausis, lÅ«pos buvo praskeltos dviejose vietose. Jis kreipėsi į gydymo įstaigÄ , kai įvyko epilepsijos priepuolis, tai yra po 2-3 dienų po įvykio. Ä® gydytojus ir ekspertus jis nesikreipė, nes manė, kad viskas praeis.

Jam skaudėjo sumuÅ¡tas vietas ir galvÄ , tačiau nepykino. Epilepsijos priepuolis jam buvo pirmas. Kai jis grįžo vakare, jo niekas nematė, o ryte jį matė mama. Jis įtariamiesiems smÅ«gius galėjo suduoti nebent tada, kai jį spardė, tuomet ir jis galėjo jiems įspirti į kojas. Tuo tarpu V. A. su G. U. parodymais nesutiko, tvirtindamas, jog jokio butelio bei spardymo nebuvo. Jis nuo nukentėjusiojo nebėgo. Jis tÄ vakarÄ G. U. matė, kuris pasisveikino su jo broliu P. Å is iÅ¡gėręs prie visų kabinėjosi.

G. priėjo prie jų ir spyrė vienÄ kartÄ jo broliui P., po ko P. nugriuvo. Jam buvo praskelta lÅ«pa. Kai P. atsistojo, jie ėmė tarpusavyje stumdytis. P. pastÅ«mė G., dėl ko Å¡is nuvirto ant žemės, o jie nuėjo. Iki pasisveikinimo su G. jis nematė, kad Å¡is bÅ«tų buvęs sužalotas. Ryte G. taip pat atrodė sveikas, be sužalojimų (2 t. 110-113 b. l.).2016-01-14 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis G. U. parodė vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) miestelyje, Å iaulių r., kur automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prieÅ¡ais bažnyčiÄ , prie vartelių ir iÅ¡kabos „(duomenys neskelbtini) turgelis", prasidėjo muÅ¡tynės, kur jam bÅ«nant, jam buvo smÅ«giuota į deÅ¡inę veido pusę.

Taip pat jis parodė vietÄ , kur jis buvo, kuomet pajuto smÅ«gį buteliu iÅ¡ nugaros pusės į galvÄ . G. U. parodė, kaip jis suklupo ant kelių ir užsidengė galvÄ rankomis. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t. 123-128 b. l.).2016-01-16 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo G. U. ir I. U., kurios metu I. U. parodė, kad ji ėjo pro automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kai iÅ¡girdo, kad kažkas Å¡aukia: „S. užmuÅ¡im". Ji žino, kad tai G. U. pravardė.

Ji atsisuko ir pamatė, kaip už kokių 20 metrų G. U. P. A. trenkė stikliniu buteliu per galvÄ . Ji ėjo su vaiku, todėl, kad vaikas nebÅ«tų traumuotas, nusisuko ir nuėjo, todėl nematė, kas toliau vyko. KitÄ dienÄ ji buvo sutikusi G. U., kuris jai papasakojo apie įvykį ir apie tai, kad jį sumušė P. ir V. A. Dėl ko jį sumušė, G. U. jai nesakė. Ji jo apie įvykį paklausinėjo, bet jam neužsiminė, kad ji pati matė šį įvykį. G. U. visiÅ¡kai sutiko su I. U. parodymais.

Jis tvirtina, jog neprisimena, kad bÅ«tų matęs įvykio vietoje I. U. Jis tvirtina, jog pokalbis po įvykio su I. U. buvo, bet Å¡i nesakė jam, kad matė šį įvykį. Jis Å¡iÄ informacijÄ sužinojo vėliau iÅ¡ kitų asmenų. Apie pokalbį su I. U. jis buvo visiÅ¡kai pamiršęs (1 t. 141-144 b. l.).2015-11-23 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp I. U. ir P. A., kurios metu I. U. parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį ji buvo Å¡ventėje, kuomet eidama pro automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, ji iÅ¡girdo kažkÄ sakant:

„dabar S. užmuÅ¡im". Ji žinojo, kad tai G. U. pravardė. Ji atsisuko į tÄ asmenį, kuris taip sakė, ir jį pažino, tai buvo P. A., prieÅ¡ais kurį stovėjo G. U. Tuo momentu, kai ji atsisuko, P. A. trenkė G. U. stikliniu buteliu per galvÄ . Nuo smÅ«gio G. U. nugriuvo ant žemės. Å alia buvo V. ir A. A. Ji daugiau nieko nematė, todėl ji nežino, ar tie asmenys sudavė smÅ«gius G. U. Ar G. U. atsikėlė po suduoto smÅ«gio, ji nematė. Ji buvo 4-5 metrų atstumu nuo jų, nes ji ėjo ties įvažiavimu į bažnyčiÄ .

Buvo tamsu, bet aikÅ¡tė buvo apÅ¡viesta. Tai vyko po 23 val., kai Å¡ventė jau buvo pasibaigusi. Ji nematė, kad G. U. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius kam nors. Ji buvo viena. Ji netoliese O. N. nematė. Ji nepastebėjo, kad Å¡ventėje G. U. bÅ«tų konfliktavęs su A. ar kitais asmenimis. Tuo tarpu P. A. tvirtino, jog taip nebuvo, nes jis smÅ«gių nesudavė, o pačios I. U. įvykio vietoje nebuvo (2 t. 69-71 b. l.).2016-01-16 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytoja I. U. parodė vietÄ (duomenys neskelbtini) miestelyje, Å iaulių r., kur automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prieÅ¡ais bažnyčiÄ , prie vartelių bei prie iÅ¡kabos „(duomenys neskelbtini) turgelis", buvo G.

U., kai P. A. trenkė jam stikliniu buteliu per galvÄ , taip pat I. U. parodė vietÄ , kur buvo ji, kai pamatė, kaip P. A. trenkė buteliu per galvÄ G. U. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t. 135-138 b. l.).2016-01-04 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog O. N. parodė vietÄ (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie bažnyčios, kur prie vartelių ir iÅ¡kabos „(duomenys neskelbtini) turgelis" buvo įvykis. Taip pat jis parodė vietÄ už 5 metrų, kur jis ėjo, kuomet pamatė, kaip P. A. smÅ«giuoja stikliniu buteliu G.

U. į galvÄ (1 t. 153-156 b. l.).2016-01-05 akistatos protokole užfiksuota A. S. ir Å . R. akistata, kurios metu A. S. parodė, kad jis su savo draugais A. buvo (duomenys neskelbtini) Å¡ventėje. Jau išėjus iÅ¡ Å¡ventės, įvyko muÅ¡tynės tarp P. A. ir G. U.. Iki to įvykio jis G. U. nepažinojo, o jo vardÄ ir pavardę jam pasakė draugai. Å ventėje jis G. U. nematė. Jis buvo blaivus. Jie visi ėjo kartu, kai P. A. atsiliko pasisveikinti su G. U. Kaip jie sveikinosi, jis negirdėjo, tačiau jie elgėsi lyg bÅ«tų pažįstami.

Jie pastebėję, kad P. A. atsiliko, todėl stabtelėjo jo palaukti. Jis iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir pamatė, kaip G. U. vienÄ kartÄ pėda spyrė P. A. į veidÄ . PrieÅ¡ spirdamas G. U. Å¡aukė P. A.: „aÅ¡ ne G., aÅ¡ G.", o muÅ¡tynių metu Å¡aukė: „aÅ¡ kaimo vierchas". Nuo Å¡io smÅ«gio P. nukrito ant žemės, bet sÄ monės praradęs nebuvo. Kai P. atsistojo, jis matė, kad Å¡iam bėga kraujas iÅ¡ nosies ir lÅ«pos. Jie nespėjo pribėgti ir padėti P., nes, P. atsistojus, G. vėl puolė P., suduodamas Å¡iam 4-5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas.

Kuo sudavė, jis nepastebėjo. Tada P., gindamasis nuo G., Å¡iam sudavė taip pat 4-5 smÅ«gius kumščiais į įvairias kÅ«no vietas. Nuo Å¡ių smÅ«gių G. pusiausvyros neprarado. Po to P. vienÄ kartÄ abiem rankomis stipriai pastÅ«mė G. į krÅ«tinę. Nuo pastÅ«mimo G. nugriuvo ant grindinio Tada V. A. paėmė už rankos P. ir jie nuėjo. Ar G. krisdamas susižalojo, ar jis atsikėlė, jis nebežiÅ«rėjo. Å . R. visiÅ¡kai sutiko su A. S. parodymais ir daugiau nieko papildyti neturėjo.

Jis taip pat matė, kaip G. spyrė P. Viskas toliau vyko, kaip nurodė A. Tiek A. S., tiek Å . R. tvirtino, jog jie jokio butelio neturėjo, nes jie buvo blaivÅ«s, o Å¡ventėje nebuvo kur jo nusipirkti. A. S. nurodė, jog jie su Å . R. stovėjo apie 10 metrų atstumu nuo P. Nors aikÅ¡tė nėra apÅ¡viesta, bet jis bÅ«tų matęs, jeigu P. A. bÅ«tų trenkęs buteliu G. U. į galvÄ . A. S. tvirtina, jog nematė jokio G. U. draugo, kuris bÅ«tų bandęs sustabdyti muÅ¡tynes. MuÅ¡tynių su P. metu G. buvo vienas.

Tai, kad G. U. muÅ¡tynių metu buvo vienas, patvirtino ir Å . R. Jie nematė, kad besimuÅ¡ančius kas nors skirtų. A. S. ir Å . R. patvirtino, jog V. A. smÅ«gių G. U. nesudavė, nes Å¡is visada buvo Å¡alia jų, o konflikto priežastis ta, kad G. U. nepatiko, jog P. A. pasisveikindamas šį pavadino „G." (2 t. 5-8 b. l.).2016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytojas A. S. parodė vietÄ Å iaulių r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, prieÅ¡ais bažnyčiÄ esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kur jis stovėjo su Å .

R. ir V. A., kuomet prie vartų vyko muÅ¡tynės. A. S. parodė, kaip po G. U. smÅ«gio koja į veidÄ , nugriuvo P. A., o atsikėlęs P. A. abiem rankomis pastÅ«mė G. U., kuris nugriuvo ant žemės. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (2 t. 10-14 b. l.).2016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog Å . R. parodė vietÄ Å iaulių r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prieÅ¡ais bažnyčiÄ , kur prie vartelių ir iÅ¡kabos „(duomenys neskelbtini) turgelis" įvyko muÅ¡tynės. Å .

R. nurodė vietÄ , kur jis stovėjo su V. A. ir A. S., kuomet vyko muÅ¡tynės tarp P. A. ir G. U., kurios vyko tarp ženklo Nr. 1 ir vartelių. Å . R. parodė, kaip G. U. spyrė P. U. į veidÄ , o paskui parodo, kur ir kokioje padėtyje nugriuvo P. A. Paskui Å . R. parodė, kaip atsistojęs P. A. sudavė smÅ«gius G. U. bei jį abiem rankomis pastÅ«mė, po ko Å¡is nugriuvo. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (2 t. 18-24 b. l.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 1699/2016(04) nurodyta, kad dėl G.

U. 2015-07-25 padarytų sužalojimų epilepsijos diagnozė nenustatyta. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (4 t. 30-32 b. l.).Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kai jis padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikÅ¡mė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panaÅ¡aus pobÅ«džio santykių sprendimui pasirenka tokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiÅ¡kų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji iÅ¡ esmės neigė padarę nusikalstamas veikas nukentėjusiojo G.

U. atžvilgiu. Kaltinamasis P. A., aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad jis kalbėjosi su D. J., kuomet pribėgo G. U. ir spyrė jam iÅ¡ kojos į galvÄ , nuo ko jis nuvirto, jam atsistojus, G. U. vėl puolė, todėl gindamasis ir atstumdamas G. nuo savęs, sutrenkė keletÄ smÅ«gių. G. U. nuo smÅ«gių nuvirto ant nugaros, tuomet priėjo V. A. ir paėmęs jį už rankos nutempė namo. Kaltinamasis taip pat teigė, kad įvykį matė jo draugai, niekas jokių stiklinių butelių su savimi neturėjo.

Kaltinamasis V. A. savo kaltės taip pat nepripažino ir teismui paaiÅ¡kino, kad einant iÅ¡ Å¡ventės, aikÅ¡telėje sutiko G. U., su juo pasisveikino, po kurio laiko G. U. pribėgo iÅ¡ nugaros P. A. ir spyrė jam į veidÄ , taip prakirsdamas lÅ«pÄ ir P. A. nuversdamas, brolis atsikėlęs pastÅ«mė G. ir porÄ kartų kumščiu jam sudavė į krÅ«tinę, nuo ko G. U. nuvirto, tuomet jis priėjo prie P. A., griebė už rankos ir vedė namo. Kaltinamasis taip pat tvirtino, kad, kai G. U. nukrito, niekas jo nespardė, stiklinių butelių neturėjo, aplink buvo jų kompanija, taip pat D.

J., ir lyg O. N., bet jis stovėjo toliau. Tačiau teismas tokius kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamųjų pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, be to, tokius jų duotus paaiÅ¡kinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme. Dar daugiau, kaip rodo bylos medžiaga, teismas negali tikėti kaltinamųjų paaiÅ¡kinimais ir traktuoti jų kaip atitinkančių objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes P. A. ir V.

A. viso tyrimo metu nebuvo nuoseklÅ«s. Kaip antai, kaltinamasis P. A. buvo pateikęs protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad konflikto metu jį ir G. U. bandė iÅ¡skirti D. D., tačiau duodamas paaiÅ¡kinimus teisme kaltinamasis jau teigė, kad jį už rankos paėmė ir nuo nukentėjusiojo atitraukė V. A. Pats D. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad Å¡ventėje buvo su kaltinamaisiais, tačiau einant namo sutiko kitus draugus ir nuo kaltinamųjų kompanijos atsiskyrė, po kiek laiko iÅ¡girdęs P. A.

šaukiantį, nubėgęs pamatė, kad P. iš nosies ir apatinės lūpos bėga kraujas. Tokios D. D. nurodytos aplinkybės paneigia P. A. protokole-pareiškime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Dar daugiau, P. A. teismui teigė, kad jis nukentėjusiojo nemušė, o tik jį nuo savęs atsistūmė, atsistumdamas galėjo suduoti kelis smūgius į krūtinę, tuo tarpu pirminiame P. A. protokole-pareiškime nurodyta, kad jis su nukentėjusiuoju susimušė ir sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. A. aiÅ¡kino, kad jokių smÅ«gių G. U. nesudavė, o tik nuo savęs nustÅ«mė, po ko G. U. nukrito ant žemės, taip pat teigė ir tai, kad nukentėjęs nuvirto ne tiek nuo jo pastÅ«mimo, kiek dėl to, kad buvo neblaivus ir vos laikėsi ant kojų. Pažymėtina ir tai, kad nors P. A. teigė, kad jis nukentėjusiojo nespardė, tačiau byloje yra kaltinamojo ambulatorinė gydymo statistinė kortelė, kurioje užfiksuota, kad 2016-07-26 14.17 val. (kai įvykis, dėl kurio nagrinėjama byla, vyko 2015-07-25 vakare) P. A. kreipėsi į gydymo įstaigÄ , jam diagnozuotas kairės pėdos sumuÅ¡imas, pėda buvo patinusi.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis teismui tvirtino, kad jis pats buvo sužalotas nukentėjusiojo, jam buvo sužalotas veidas, alkÅ«nės, nuo nukentėjusiojo spyrio į veidÄ jam dar likęs randas, tačiau minėtoje statistinėje gydymo kortelėje neužfiksuota, kad tuoj po įvykio P. A. bÅ«tų buvusi prakirsta lÅ«pa ar padaryti kitokie sužalojimai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip jau minėta, įvykis vyko 2015-07-25, o nedelsiant po įvykio nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji į policijÄ nesikreipė.

Bylos duomenys liudija tai, kad nukentėjusysis kreipėsi pas gydytojÄ 2015-07-29, buvo hospitalizuotas nuo 2015-08-02 iki 2015-08-13 ir bÅ«tent tuo laikotarpiu, t. y. 2015-08-03, nukentėjusysis pateikė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ . Tuo tarpu tik nukentėjusiajam pateikus pareiÅ¡kimÄ , pareiÅ¡kimÄ institucijai parašė ir kaltinamasis P. A. Pažymėtina ir tai, kad bylos aplinkybės liudija, jog kaltinamieji įvykio vietoje buvo ne vieni, kartu su jais buvo jų draugai, kurie buvo apklausti liudytojais teisme, tačiau teismui nuodugniai iÅ¡analizavus kaltinamųjų draugų teisme duotus parodymus, matyti, kad jie įvykio aplinkybes nurodė skirtingai.

O bÅ«tent, liudytojas Å . R. teismui teigė, kad nukentėjusysis pribėgo ir spyrė P. A. į galvÄ , P. nugriuvo, kai atsistojo, G. dar kartÄ puolė, dėl ko G. U. buvo suduoti 4-5 smÅ«giai, tada V. paėmė P. už rankos ir iÅ¡vedė iÅ¡ aikÅ¡telės, butelio kaltinamieji neturėjo, tÄ vakarÄ grįžo miegoti pas P., P. matėsi prakirsta lÅ«pa. Liudytojas A. S. nurodė, kad blaivÅ«s ėjo po Å¡ventės, kuomet G. kažkÄ suÅ¡aukė ir spyrė P. į veidÄ , P. bėgo kraujas iÅ¡ smakro srities, P. atsikėlęs apsistumdė su G., tuomet V. paėmė P. už rankos ir iÅ¡vedė iÅ¡ aikÅ¡telės, įvykio vietoje stiklo Å¡ukių nematė, nepamena, ar P. trenkė G., tÄ vakarÄ pasiliko (duomenys neskelbtini) pas P. ir V., savo automobilį buvo palikęs P. kieme, kaltinamieji taip pat buvo be automobilio.

Tuo tarpu įvykio aplinkybes skirtingai aiÅ¡kino R. S., teisme teigdamas, kad G. spyrė P., sudavė 3 smÅ«gius, P. parkrito, tada buvo dar smÅ«gių kojomis, P. buvo nubrozdinta nosis, o P. G. nesudavė, tiesiog nuo jo gynėsi, A. ir P. vairavo ir po Å¡ventės iÅ¡vyko namo, kartu iÅ¡vyko Å . R. ir A. S., o P. ir V. nuėjo namo. Tokios aplinkybės rodo, kad Å . R. matė P. prakirstÄ lÅ«pÄ , A. S. teigė matęs, kaip P. bėgo kraujas iÅ¡ smakro srities, o R. S. nurodė, kad P. buvo nubrozdinta nosis. Todėl, esant tokiems parodymų nesutapimams, įvertinus tokių parodymų prieÅ¡ingumÄ byloje esantiems raÅ¡ytiniams dokumentams, teismas tokiais Å¡ių liudytojų parodymais remtis negali, nes kaip jau buvo pažymėta, P. A. kitÄ dienÄ po įvykio kreipusis į gydymo įstaigÄ , buvo diagnozuotas tik kairės pėdos sumuÅ¡imas, kai tuo tarpu jokių kitų sužalojimų nustatyta nebuvo.

Dar daugiau, skiriasi ir Å¡ių liudytojų nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kaip antai, Å . R. teisme nurodė, kad P. A. gindamasis trenkė G. U., buvo suduoti 4-5 smÅ«giai, A. S. nurodė visai neprisimenÄ s, ar P. trenkė G., o R. S. nurodė, kad P. nesudavė jokių smÅ«gių, bet nukentėjusysis G. mušė kaltinamÄ jį P. A. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi liudytojų nurodytos aplinkybės apie tai, ar buvo vairuojamos transporto priemonės, ir kur po įvykio pasiliko miegoti liudytojai.

Tokia liudytojų - Å . R., A. S. ir R. S., parodymų, duotų teisme, analizė, rodo, kad jie iÅ¡ esmės skirtingi, vieni kitiems prieÅ¡taraujantys, be to, įvertinus ir tai, kad Å¡ie liudytojai yra kaltinamųjų draugai, todėl gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi ir siekti, kad P. A. ir V. A. iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas Å¡iais liudytojų parodymais nesiremia. Nukentėjusysis G. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, buvo nuoseklus ir parodė, kad ėjo pro bažnyčios aikÅ¡telę, kurioje buvo grupelė žmonių:

P. A., V. A., A. K. ir A. A., kai pajuto smÅ«gį į žandÄ , suprato, kad jam sudavė V. A., tuomet jį vijosi, bet iÅ¡ galo pajuto smÅ«gį buteliu, pataikė į deÅ¡inę pusę, ties ausimi, jam trenkė P. A., iÅ¡ sudužusio butelio iÅ¡siliejo alkoholis, pradėjo graužti akis, tuomet atsitÅ«pė, o kaltinamieji pradėjo jį spardyti į įvairias kÅ«no vietas, jo gelbėti atbėgo O. N., o G. B., iÅ¡girdęs, kad kažkas vyksta, atbėgęs pakėlė jį nuo žemės ir nuvedė prie Å¡ulinio apiprausti kraujo.

Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai. O. N. teisme nurodė, kad iÅ¡girdo kompanijÄ asmenų Å¡aukiant „S.“ užmuÅ¡im, „S.“ yra G. U., atbėgo gelbėti G., bet kliuvo ir jam, pabudo ant žemės, kliuvo iÅ¡ butelių, G. U. buteliu buvo prakirsta galva, galvoje ir aplinkui buvo daug stiklo Å¡ukių, buvo tamsu, bet vaikinų bÅ«ryje atpažino P. ir V. A. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu O. N. teigė, kad jis geriau aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašė remtis jo duotais parodymais pas tyrėjÄ .

IÅ¡ tokių parodymų matyti, kad O. N. buvo nurodęs, jog matė, kaip P. A. G. U. sudavė stikliniu buteliu į galvÄ . Dar daugiau, liudytoja I. U. nurodė, kad iÅ¡ dalies matė, kas įvyko, eidama iÅ¡ Å¡ventės, iÅ¡girdo P. Å¡aukiant, kad užmuÅ¡ „S.“, iÅ¡girdo butelio dužimo garsÄ , atsisukusi pamatė, kaip G. nuo smÅ«gio nukrito, jam sudavė P. A., kitÄ dienÄ jos vyras O. N. sakė, kad jis gynė G. ir gavo pats. Liudytoja taip pat teigė, kad kitÄ dienÄ matė G., jis visas buvo sumuÅ¡tas.

AnalogiÅ¡ki parodymai užfiksuoti ir I. U. bei G. U. akistatos protokole. Be to, byloje sulyginus G. U., O. N. ir I. U. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas vietas, kuriose G. U. buvo trenkta buteliu, įvykio vietos sutapo, kas parodo, kad I. U. ir O. N. tikrai galėjo matyti įvykį. Dar daugiau, kartu su kaltinamaisiais buvęs D. D. iÅ¡ nuotraukų atpažino G. U. ir kartu su juo buvusį asmenį - O. N. Teismas atkreipia dėmesį ir į liudytojo G. B. parodymus, jog radęs sužalotÄ G. U., jis suteikė jam pirmÄ pagalbÄ .

Liudytojas teigė, kad kai jį rado šis klūpėjo, aplinkui buvo šukių, G. U. buvo visas kruvinas, sužalojimai buvo galvos srityje, šalia buvo žmonių, tačiau neužfiksavo, kas jie tokie, prie nukentėjusiojo buvo O. N. Aplinkybę, kad G. U. buvo sumuštas būtent po šventės, patvirtina ir liudytojos G. S. parodymai, kurių metu ji nurodė, jog pamačiusi, kad G. grįžta namo, nuėjo prie jo, jis buvo sužalotas, iš galvos, ausies bėgo kraujas, plaukuose buvo šukės. Liudytojas A.

K. teismui tvirtino, kad kitÄ dienÄ po įvykio buvo susitikęs su P. ir V. A., tačiau sužalojimų ant jų nematė, taip pat matė nukentėjusįjį G. U., Å¡is buvo sužalotas, sužalojimas buvo prie galvos, matėsi siÅ«lės, klausė, kas nutiko, sakė, kad susimušė su P. A., po to su V. A. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas kaltinamųjų pusbrolis A. A. patvirtino, kad Å¡ventėje matė G. U., jis nebuvo sužalotas, nebuvo ir labai girtas, nors paties įvykio metu su kaltinamaisiais kartu nebuvo, tačiau jie jam pasakojo, kad jie G.

U. sužalojo, girdėjo kalbas iÅ¡ draugų, kad G. U. P. A. buteliu trenkė į galvÄ , o P. A. sužalotas lyg ir nebuvo. Teismas remiasi Å¡iais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaikÄ teisme, be to, byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti P. ir V. A. nusikaltimų padarymu, nes, kaip minėta, A. A. yra kaltinamųjų pusbrolis, A. K. yra kaltinamųjų draugas, G. B. taip pat draugiÅ¡kuose santykiuose su kaltinamaisiais, o O.

N. ir I. U. taip pat nėra susipykę su kaltinamaisiais.Pažymėtina ir tai, kad aukščiau nurodytų asmenų parodymus patvirtina ir byloje esanti 2015-09-09 specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad sužalojimai, nustatyti G. U., galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, o G. U. padaryti sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei ekspertizės aktas Nr. EG 1699/2016(04). Tokių įrodymų visumos analizė leidžia teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o G.

U. sužalojo būtent kaltinamieji – P. A. ir V. A.Teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas, ar kaltinamieji sužalojo nukentėjusįjį veikdami iš chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos, be kita ko, konstatuojamos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas tokiems veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji teigė, kad asmeninių nesutarimų neturėjo, keršto, pavydo motyvų nebuvo, konfliktas kilo gal dėl to, kad netinkamai buvo pasisveikinta.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji, sutikę G. U., su juo pasisveikino kreipdamiesi į jį „G.“, kitų motyvų, priežasčių smurtauti prieš asmenį teismo posėdžio metu nustatyta nebuvo. Pagal byloje esančius nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kaltinamųjų paaiškinimus, nustatyta, kad G. U. įvykio metu buvo vienas, kiek toliau nuo jo buvo O. N. O kaltinamieji P. ir V. A. buvo su gana nemaža asmenų kompanija, su jais kartu buvo Š. R., R. S., A. S., taip pat, kaip teigė kaltinamasis P. A., jis įvykio metu kalbėjosi ir su D.

J. Kaltinamasis P. A. pripažino, kad sutikdamas nukentėjusįjį G. U., iÅ¡kraipė jo vardÄ ir pavadino „G.“. Tokios aplinkybės parodo, kad kaltinamasis P. A., jau vos sutikęs nukentėjusįjį, siekė save prieÅ¡pastatyti prieÅ¡ kartu buvusius asmenis. Kaip rodo bylos aplinkybės, tam pritarė ir jo brolis V. A., kuris be jokios dingsties, siekdamas pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį, trenkė G. U., o pastarajam vejantis V. A., P. A. trenkė nukentėjusiajam stikliniu buteliu, G. U. nugriuvus, abu kaltinamieji spardė nukentėjusįjį.

Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad kaltinamieji Å¡aukė, jog „užmuÅ¡ S.“, t. y. G. U., kas parodo jų siekį demonstruoti savo jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, parodo ir tyčios sužaloti asmenį buvimÄ . Ä®vertinus, jog kaltininkai veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos, pasirinkdami veiksmams vieÅ¡Ä vietÄ , įvertinus smurtinių veiksmų sekÄ ir bÅ«dÄ , kuriais buvo ignoruojamos elementarios moralės bei elgesio normos, demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kai dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam sukeliamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, darytina iÅ¡vada, kad P. A. ir V.

A. įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.BK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, įžūlÅ«s veiksmai su gyvÅ«nais ar prieÅ¡ juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto Å¡okiruoti ar pažeminti, tai gali bÅ«ti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.).

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui nesunkiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015). IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamųjų veiksmai dėl smurto panaudojimo buvo įžūlÅ«s, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, aplinkai, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų.

Kaip minėta, teismas kaltinamųjų veiksmus įvertino kaip chuliganiÅ¡kus ir nustatė, jog bÅ«tent dėl tokių P. A. ir V. A. veiksmų nukentėjusiajam G. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieÅ¡ asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis iÅ¡gÄ stis ar kyla sumaiÅ¡tis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).

Šiuo atveju kaltinamųjų įžūliais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo nesunkiai sužalotas G. U., šalia buvę asmenys pasijuto nejaukiai ir buvo šokiruoti. Kaip nurodė netoliese buvusi liudytoja I. U., pamačiusi, kas vyksta, ji su vaiku nuskubėjo namo, kad nesutraumuotų vaiko. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad konfliktas atkreipė ir kitų, jame nedalyvavusių asmenų, dėmesį, t. y. O. N., G. B., atbėgusių padėti G. U., D. D., pribėgusio prie kaltinamųjų.

Kaip teisme teigė G. B., kai nukentėjusysis buvo kniÅ«bsčias ant žemės, aplink buvo žmonių, bet jie aiÅ¡kinosi santykius, iÅ¡girdęs Å¡urmulį, nuskubėjo į tÄ pusę. Be to, bylos aplinkybės liudija, kad dėl kaltinamųjų veiksmų pavojus buvo kilęs ir į įvykio vietÄ atėjusiam O. N.. I. U. teismui tvirtino, kad jos vyras sakė, jog gynė G. ir pats gavo. Posėdžio metu liudytoju apklaustas O. N. patvirtino, kad atėjus ginti G., jam pačiam irgi kliuvo, pabudo ant žemės, abiems kliuvo iÅ¡ butelių, todėl ryte važiavo į ligoninę, nes negalėjo pajudinti rankos.

Liudytojas Å . R. teismui patvirtino, kad dėl įvykio jam buvo lengvas Å¡okas, be to, teigė, kad kompanijoje buvo 5 asmenys, bet aikÅ¡tėje buvo ir paÅ¡alinių asmenų. Nukentėjusysis teismui taip pat patvirtino, kad aplink buvo ir praeinančių kitų asmenų.IÅ¡ bylos aplinkybių matyti ir tai, kad kaltinamieji, vieÅ¡oje vietoje įžūliai elgdamiesi bei smurtaudami prieÅ¡ nukentėjusįjį, suprato pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, t. y. suvokė, jog vieÅ¡oje vietoje be jokios priežasties nukentėjusiojo atžvilgiu naudoja fizinį smurtÄ , numatė, kad dėl tokių jų veiksmų sutriks vieÅ¡oji rimtis ir tvarka bei to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (analogiÅ¡ka praktika taikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-511/2017). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta vieÅ¡oje vietoje sumuÅ¡ant G.

U., t. y. elgiantis įžūliai, taip pat į tai, kad dėl tokių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka, kaltinamųjų P. ir V. A. veika Å¡ioje dalyje teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.Skirdamas bausmę kaltinamajam P. A. už nusikalstamų veikų padarymÄ , teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena (BK 284 str. 1 d.) priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), o kita (BK 138 str. 2 d. 8 p.) - prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), veikos baigtos.

P. A. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neteistas (2 t. 94 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 95 b. l.), Å¡iuo metu dirbantis (2 t. 93 b. l.). Tokių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. A. už padarytus nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., skyrus sankcijose numatytas areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmes.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo bÅ«du, nes veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sudėtį.Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis registruojasi darbo biržoje, t.y. siekia susirasti darbÄ ir teisėtais bÅ«dais užsidirbti lėšų pragyvenimui, praeityje neteistas, daugiau ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra, teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis bÅ«damas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.Kaltinamajam P. A. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t. 86-89 b. l.).Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. A. už nusikalstamų veikų padarymÄ , teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena (BK 284 str. 1 d.) priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), o kita (BK 138 str. 2 d. 8 p.) - prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), veikos baigtos.

V. A. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neteistas (2 t. 130-131 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka (2 t. 132 b. l.), veikų padarymo metu nedirbantis (2 t. 129 b. l.). Tokių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. A. už padarytus nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., skyrus sankcijose numatytas areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmes.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo bÅ«du, nes veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sudėtį.Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Å¡iuo metu dirba, kas rodo, kad siekia teisėtais bÅ«dais užsidirbti lėšų pragyvenimui, praeityje neteistas, daugiau ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra, teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis bÅ«damas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.Kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t. 125-127 b. l.).Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Å iaulių teritorinės ligonių kasos, pareiÅ¡kė 1139,30 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. 95-97 b. l.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji P. A. ir V. A. savo bendrais tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalÄ padarė nukentėjusiojo G. U. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam G. U. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokėta suma – 1139,30 eurų – priteistina iÅ¡ P. A. ir V. A., sumokant lygiomis dalimis po 569,65 euro.Ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – apribotos P. A. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtÄ â€“ 1140 eurų pinigines lėšas, esančias AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 136-137 b. l.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas civilinio ieÅ¡kovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2016-09-29 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinį ieÅ¡kinį teismas patenkino visiÅ¡kai, o iÅ¡ P. A. priteista ieÅ¡kinio suma sudaro 569,65 euro, ikiteisminio tyrimo metu taikytas ir Å iaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas keistinas, paliekant P. A. nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ jam priklausančias lėšas – 569,65 Eur, esančius AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sÄ lygų, iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.Taip pat ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas ir V.

A. turtui. Buvo apribotos V. A. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtÄ â€“ 1140 eurų pinigines lėšas, esančias AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 138-139 b. l.). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas civilinio ieÅ¡kovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2016-09-29 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinį ieÅ¡kinį teismas patenkino visiÅ¡kai, o iÅ¡ V. A. priteista ieÅ¡kinio suma sudaro 569,65 euro, ikiteisminio tyrimo metu taikytas ir Å iaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas keistinas, paliekant V. A. nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ jam priklausančias lėšas – 569,65 Eur, esančius AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sÄ lygų, iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G.

U. prašė iÅ¡ kaltinamųjų jam priteisti turėtas iÅ¡laidas dėl advokato dalyvavimo byloje. IÅ¡ teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis savo atstovui advokatui už atstovavimÄ sumokėjo 300 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis iÅ¡laidas patyrė dėl P. A. ir V. A. jo atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, jos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamųjų P. A. ir V. A. sumokant nukentėjusiojo naudai lygiomis dalimis po 150 eurų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ė : P. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.P. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo bÅ«du, nes padarytos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, ir galutinę subendrintÄ bausmę P. A. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, P. A. bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, per šį laikotarpį kaltinamÄ jį įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ leidimo, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.Kaltinamajam P. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.V.

A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo bÅ«du, nes padarytos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, ir galutinę subendrintÄ bausmę V.

A. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, V. A. bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, per šį laikotarpį kaltinamÄ jį įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ leidimo, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.Kaltinamajam V. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Civilinio ieÅ¡kovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareikÅ¡tÄ 1139,30 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ P. A. ir V.

A. atlyginti lygiomis dalimis po 569,65 euro civilinio ieÅ¡kovo naudai.LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ P. A. priklausančias lėšas – 1140 Eur, esančius AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti, paliekant P. A. laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ jam priklausančias lėšas – 569,65 Eur, esančius AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sÄ lygų, iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ V.

A. priklausančias lėšas – 1140 Eur, esančius AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti, paliekant V. A. laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ jam priklausančias lėšas – 569,65 Eur, esančius AB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sÄ lygų, iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.Nukentėjusiojo G. U. patirtas 300 eurų iÅ¡laidas dėl advokato dalyvavimo byloje pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai, P. A. ir V.

A. atlyginant lygiomis dalimis G. U. po 150 eurų.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                     Ilona Jakubėnienė