8f534307-1fee-4edf-b21d-e9707e7647dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2728-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00697-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. B. 2017-03-01 teismui paÅ¡tu padavė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ kalinimo sÄ lygų, kurios esÄ neatitinka teisės aktų reikalavimų.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2017-02-27. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurių sÄ lygos neatitiko higienos normų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas perpildytose patalpose. PareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas kartu su 6-12 asmenų, todėl iÅ¡ viso 1 186 dienas buvo pažeisti minimalÅ«s ploto reikalavimai. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, emocine depresija, pažeminimu.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–14).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus pataisos namus atvyko 2013-11-29, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir laikyti, kad senaties terminas laikotarpiu nuo 2013-11-29 iki 2014-02-27 yra praleistas. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje, taip pat gyveno bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose, atliko jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose.

Pabrėžė, kad nėra galimybės nustatyti kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu buvo laikoma kamerų tipo bei bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo kokie asmenys kartu su pareiÅ¡kėju atlikinėjo bausmę, koks plotas teko vienam asmeniui. Jokie teisės aktai neįpareigoja Vilniaus pataisos namų sisteminti ir kaupti tokiÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjas baudos izoliatorių kamerų tipo patalpose ir bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų.

Vilniaus PN nurodytose patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Be to, ne visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. PareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu Vilniaus PN administracijai nėra skundęsis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas nepagrindė patirtos neturtinės žalos dydžio, kreipėsi į teismÄ galimai siekdamas pasipelnyti iÅ¡ valstybės.Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2017-02-27 sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Atsakovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir pareiÅ¡kėjo reikalavimams praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ .Nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.CK 1.125 str. 1 d. 8 p. įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2017-02-27.

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2017-03-01 (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jo teisės kalinant yra pažeidžiamos, tačiau, kaip minėta, skundÄ teismui pateikė tik 2017-03-01. Pagal CK 1.126 str. 2 d. nuostatas, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju taikytina ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2014-02-28, tačiau reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2014-03-01 iki 2017-03-01) 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, todėl byloje bus vertinamas Å¡is laikotarpis.CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismo vertinimu, objektyvių pagrindų atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nenustatyta.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jis nuo 2013-11-19 iki 2017-02-27 buvo laikomas Vilniaus PN kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalių ploto reikalavimų.Nuo 2010-04-30 galiojančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

– pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus); 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. AnalogiÅ¡kos nuostatos nurodytos ir nuo 2015-09-01 galiojančioje naujoje Taisyklių redakcijoje (2015-08-20 įsakymo Nr. 1R-238 redakcija). Kaip matyti, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2013-11-29 iki 2013-12-11 buvo laikomas Vilniaus PN karantino patalpoje Nr. 109.

Atsižvelgiant į tai, kad pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , vertinimas kalinimo laikotarpis nuo 2014-03-01 iki 2017-03-01, pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos karantino patalpoje nebus vertinamos. Atsakovo atstovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 22, 26, 27, 36) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus PN atskirais buvo laikomas gyvenamosiose (bendrabučio tipo) patalpose Nr. 2-201 (34,99 kv. m.; 11 miegamųjų vietų) (b. l. 53), Nr. 4-301 (35,26 kv. m.; 11 miegamųjų vietų) (b. l. 54), Nr. 4-302 (29,80 kv. m.; 9 miegamosios vietos) (b. l. 54).

Taip pat pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimų (b. l. 23–24, 28–29, 30–31, 32–33, 34–35, 37–38, 39–40, 41–42, 43–44, 45–46, 47–48) buvo laikomas šiuose baudos izoliatoriaus kamerose (kamerų tipo patalpose) bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: Nr. 1K (13,05 kv. m., 3 miegamosios vietos), Nr. 8K (11,33 kv. m., 3 miegamosios vietos), Nr. 17K (14,99 kv. m., 3 miegamosios vietos), 18K (II korpusas, 1 aukštas) (30,47 kv. m., 7 miegamosios vietos), Nr. 1D (12,69 kv. m. 3 miegamosios vietos), Nr. 5D (14,57 kv. m., 4 miegamosios vietos), Nr. 9D (14,23 kv. m., 3 miegamosios vietos), Nr. 10D (14,66 kv. m., 4 miegamosios vietos), 11D (II korpusas, 2 aukštas) (19,45 kv. m., 5 miegamosios vietos) (b. l. 55–56).

Nors atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kėju paminėtose kamerose, tačiau, teismo vertinimu, net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, pateikti duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nei vienoje iÅ¡ paminėtų kamerų ir gyvenamųjų patalpų nebÅ«tų buvę pažeisti. Be to, iÅ¡ Vilniaus PN paaiÅ¡kinimų, pateiktų atsiliepime, matyti, kad nuteistieji įstaigoje neprivalo visÄ laikÄ praleisti gyvenamojoje patalpoje: jiems yra suteikiama teisė lankytis socialinės reabilitacijos programose, sportuoti.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė neteisėtai buvo ribojama, nėra. Be to, Vilniaus PN 2017-03-28 pažyma Nr. 14-1047 patvirtina, kad E. B. laikotarpiu nuo 2013-11-29 iki 2017-02-27 į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais ar praÅ¡ymais dėl per mažo minimalaus gyvenamojo ploto ar kitų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 51). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiÅ¡kė bÅ«tent jam, tik abstrakčiai tvirtino, jog patyrė nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų.

Nesant objektyvių duomenų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Vilniaus PN vienam asmeniui tekusio per mažo gyvenamosios patalpos ploto atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurių sÄ lygos neatitiko higienos normų reikalavimų. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde nurodė bendro pobÅ«džio teiginius, kurie nesudaro pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti Vilniaus pataisos namų administracijai. Nors iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nereikalaujama nurodyti konkrečias galimai pažeistas teisės aktų nuostatas, pareiÅ¡kėjas net nedetalizavo kokios sÄ lygos, jo vertinimu, kamerose buvo netinkamos. Atsižvelgiant į tai, nesant konkrečių pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų argumentų dėl kamerų neatitikties higienos normų reikalavimams, skundo argumentas dėl sÄ lygų neatitikties higienos normų reikalavimams atmestinas kaip nepagrįstas.Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Vilniaus PN ginčo laikotarpiu nenustatyta.

Nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas                n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

        Teisėja                                                                                                                   Mefodija Povilaitienė