2020-10-14 Nr. AB-18969-3-61-3-02675-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-678-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02675-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė užtikrinti bei apsaugoti jo teises: uždrausti alkio kankinimus, žiaurų ir žeminantį elgesį, uždrausti pareiškėjo neteisėtą areštą, sugrąžinti jam teisę naudotis asmenine informacija, užtikrinti A. B. teisę į veiksmingą teisinę gynybą, skirti jam vertėją iš rusų kalbos ir nemokamą teisininką. Pareiškėjas taip pat prašė dokumentų reikalauti iš atsakovų ir jį, kaip prieglobsčio prašytoją, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar šio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prie skundo A. B. pridėjo rusų bei anglų kalbomis surašytus paaiškinimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo jam keliamų reikalavimų, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi A. B. nustatė terminą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą bei jame nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat tinkamai nurodyti proceso šalis, tinkamai (konkrečiai) suformuluoti skundo reikalavimus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nustatytas sprendimų rūšis, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio kvitą arba pateikti teismui įrodymus, kad pareiškėjas negali susimokėti žyminio mokesčio, nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teikdamas dokumentus, surašytus ne lietuvių kalba, jis privalo pateikti patvirtintus šių dokumentų vertinus į lietuvių kalbą bei kad per nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, jo skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas, tačiau tokia nutartis A. B. neužkirs kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2020 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė rusų ir anglų kalbomis surašytą elektroninį laišką. Teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. I2-4626-789/2020 A. B. paaiškino, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti, todėl jo pateikti dokumentai privalo būti pateikti lietuvių kalba ir tik tada teismas turės galimybę su jais susipažinti. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad nėra galimybės susipažinti su teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. gauto jo elektroninio laiško turiniu.

Teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo gauti pareiškėjo A. B. pateikti dokumentai. Lietuvių kalba surašytame dokumente pareiškėjas nurodė, kad jam reikia vertėjo iš rusų kalbos ir teisininko, kad galėtų vykdyti teismo nutartį. A. B. taip pat paaiškino, kad jis negali sumokėti žyminio mokesčio, nes yra pabėgėlis ir neturi pajamų. Jis prašė teismo iš atsakovų išreikalauti įrodymus, suteikti jam nemokamas vertėjo ir teisininko paslaugas bei atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba šio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kitas pareiškėjo pateiktas dokumentas buvo surašyta rusų kalba, o jo vertimas į lietuvių kalbą nebuvo pateiktas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. B. skundą, teisme gautą 2020 m. rugpjūčio 3 d., ir pareiškėjo dokumentus, kuriais jis tikslino skundą, gautus 2020 m. rugpjūčio 31 d., laikyti nepaduotais.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimai, keliami administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui, yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, pareiškėjas skunde turi nurodyti skundžiamą tam tikros viešojo administravimo institucijos veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą. Skunde turi būti pateiktas konkretus reikalavimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi A. B. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir nurodė, kaip nurodyti trūkumai turi būti pašalinti, tačiau pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismui pateikti dokumentai neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų skundui keliamų reikalavimų, be to, A. B. nenurodė skundo reikalavimo (-ų), galbūt neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, kuriuos jis skundžia teismui, pareiškėjas taip pat nepateikė argumentų, kaip šie veiksmai pažeidžia jo teises. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. dokumente, surašytame lietuvių kalba, pareiškėjas teikė prašymus teismui dėl teisinės pagalbos ir vertėjo jam suteikimo bei atleidimo nuo žyminio mokesčio, tačiau teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo skundą, teisme gautą 2020 m. rugpjūčio 3 d., ir A. B. dokumentus, kuriais jis tikslino skundą, gautus 2020 m. rugpjūčio 31 d., laikė nepaduotais. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas akcentavo, kad A. B. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis dėl pabėgėlio statuso suteikimo kreipėsi į kompetentingas institucijas.

Teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalį, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. To paties įstatymo 71 straipsnyje yra įtvirtintos prieglobsčio prašytojo teisės, taip pat ir teisė naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis, naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Teismas pažymėjo, kad jis neatlieka funkcijų, kurios yra priskirtos Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nurodė, kad A. B. turi teisę kreiptis į šias institucijas ir prašyti suteikti jam jo teismui pateiktuose dokumentuose prašomą suteikti pagalbą.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra neteisėta, kadangi jam buvo atimta teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Jis taip pat prašo bylą išnagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje. A. B. akcentuoja, kad jam reikia vertėjo iš rusų kalbos ir teisininko, bei nurodo, kad žyminio mokesčio negali sumokėti, kadangi yra pabėgėlis ir pajamų neturi. Pareiškėjas prašo įrodymus išreikalauti iš atsakovų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. B. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje, t. y. žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių A. B. atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodiniame procese, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nenurodė ir pats pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis, 151 straipsnis), o paaiškinimai žodžiu negali pakeisti nagrinėjimo ribų, taigi, esant šioms sąlygoms, teisėjų kolegija pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnis). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta: administracinių ginčų komisijos arba teismo, kuriam skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas, pavadinimas (1 punktas); pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (2 punktas); pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis (3 punktas); viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (4 punktas); trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (5 punktas); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 punktas); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (7 punktas); pareiškėjo reikalavimas (8 punktas); pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (9 punktas); pridedamų dokumentų sąrašas (10 punktas); skundo (prašymo, pareiškimo) surašymo vieta ir data (11 punktas).

Prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

Išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jis neatitinka pagrindinių skundui keliamų reikalavimų: lietuvių kalba surašytame dokumente nėra tinkamai nurodyti administracinės bylos proceso dalyviai, nėra tinkamai suformuluoti skundo reikalavimai bei nurodytos aplinkybės, kuriomis jie yra grindžiami, nėra pateikti jas patvirtinantys įrodymai. Be to, teikdamas skundą teismui, A. B. žyminio mokesčio nesumokėjo ir motyvuoto bei įrodymais pagrįsto prašymo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nepateikė. Skunde taip pat nebuvo nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis A. B. skundą priimti nagrinėti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis A. B. buvo tinkamai įteikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nors ir reagavo į teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismo nurodytų skundo trūkumų jis nepašalino. Per nustatytą terminą A. B. teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam Administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, A. B. sudarė galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo A. B. atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kur jis turi teisę kreiptis dėl skunde nurodytos vertėjo ar teisinio atstovavimo paslaugų suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė