A-662-2880-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2880/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00227-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK, atsakovas) viršininko 2012 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 86-TE-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui M. Ž. ir inspektoriui E. V.“ (toliau – ir Skundžiamas Įsakymas) 2 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Paaiškino, kad dirba Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Mažeikių r. PK) Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir VPS) Operatyvaus valdymo poskyrio (toliau – ir OVP) specialistu. Telšių apskrities VPK viršininkas Skundžiamu Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tarnybinė nuobauda skirta atsižvelgiant į Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK 2012 m. sausio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-73-IS-2 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kuri buvo surašyta atlikus tarnybinį patikrinimą.

Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus R. S. 2011 m. gruodžio 19 d. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2011 m. gruodžio 19 d., apie 12 val., atvyko į Mažeikių r. PK dėl pareiškimo surašymo. R. S. buvo paaiškinta, jog jos pareiškimas bus priimtas vėliau, o jai teko laukti. R. S. teigė, jog ji nesuprato, kodėl jos pareiškimo negalėjo priimti budėtojų dalyje buvę du pareigūnai. Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog R. S. į komisariatą atvyko apie 12.10 val., tuo metu komisariate nebuvo budinčio kriminalinės policijos pareigūno M.

Ž.. Pareiškėjo teigimu, jis R. S. paaiškino, kad šiuo metu nėra kriminalinės policijos pareigūno, todėl reikės truputį palaukti, kad kriminalinės policijos pareigūnas galėtų apžiūrėti automobilį, paimti protokolą-pareiškimą ir apklausti, t. y. atlikti visus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. M. Ž. į komisariatą grįžo apie 12.30 val., apie 20-30 min. pietavo tarnybinėse patalpose, po to eilės tvarka ėmė dirbti su pareiškėjais – apie 13 val. priėmė interesantę, kuri anksčiau nei R. S. kreipėsi dėl pavogto mobilaus telefono, o apie 13.30 val. priėmė pačią R.

S., priėmė jos paaiškinimą, apžiūrėjo įvykio vietą (automobilį), atliko kitus neatidėliotinus veiksmus. Tokius pareiškėjo veiksmus tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas įvertino kaip prieštaraujančius Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintų „Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijų“ (toliau – Darbo organizavimo instrukcija) 6.2 punktui, 25.6.1 punktui, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų „Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių“ (toliau – ir Registro taisyklės) 13.1 punktui, 18 punktui ir Telšių apskrities VPK Mažeikių r.

PK VPS OVP specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2 punktui. Nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje jo veiksmai nėra kvalifikuojami pagal Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.1 punktą ir 4.3 punktą, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamoje dalyje, be kita ko, ir už šių kodekso nuostatų nesilaikymą siūloma pareiškėją bausti tarnybine nuobauda – griežtu papeikimu.

Pareiškėjas dėl Darbo organizavimo instrukcijos 6.2 punkto pažeidimo nurodė, kad Mažeikių r. PK Operatyvaus valdymo padalinio patalpos yra įrengtos taip, jog nėra atskiros patalpos, kurioje budėtojas galėtų priimti pareiškimą iš asmens, besikreipiančio į policiją, t. y. į vadinamąją „budėtojų dalį“ yra draudžiama užeiti pašaliniams asmenims. Be to, R. S. pranešė apie iš jos automobilio pavogtą magnetolą, todėl vien paimti pareiškimą būtų nepakankama, buvo būtina atlikti pirminius veiksmus – apklausti R. S. kaip liudytoją, apžiūrėti įvykio vietą (jos automobilį). Šių veiksmų pareiškėjas nurodė negalėjęs atlikti (jam nėra suteikti įgaliojimai atlikti ikiteisminį tyrimą), todėl palaukti kriminalinės policijos tyrėjo, anot pareiškėjo, buvo vienintelė efektyvi išeitis. Dėl Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.1. punkto pažeidimo pareiškėjas nurodė, jog nei vieno dokumento pareiškėja R. S. nepateikė, jai buvo paaiškinta situacija, kad pareiškimą jai padės surašyti tyrėjas, kuris taip pat atliks kitus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. R. S. buvo aptarnauta nustatyta tvarka – atvykus tyrėjui M. Ž., jis atliko savo pareigas, pareiškėjas vėliau užregistravo R. S. pareiškimą, t. y. įvykdė minėtame punkte nustatytą pareigą, todėl tarnybinis nusižengimas (kaip Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.1 p. pažeidimas) kvalifikuotas nepagrįstai, neįvertinta tai, jog nėra kaltės, kaip būtinojo tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, o pati pareiga apskritai yra įvykdyta. Atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje tikrintojas pats konstatavo, kad „Apibendrinant visumą nustatytų aplinkybių pareigūnams E. V. ir M. Ž. tarnybinės atsakomybės netaikyti, tačiau pareigūnus įspėti, kad pasikartojus analogiškiems atvejams galima tarnybinė atsakomybė“. Ši Tarnybinio patikrinimo išvados dalis konstatuoja, jog jei ir buvo padarytas tarnybinis nusižengimas (formaliai pažeistas teisės aktas), šis nusižengimas buvo nereikšmingas, neesminis ir už jį netaikytina tarnybinė atsakomybė. Tačiau, nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjui buvo pasiūlyta ir paskirta viena griežčiausių tarnybinių nuobaudų – griežtas papeikimas. Manė, kad tokia nuobauda paskirta nepagrįstai.

Atsakovas Telšių apskrities VPK atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Telšių apskrities VPK viršininko Skundžiamas Įsakymas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą. Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas E. V., Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS OVP specialistas, 2011 m. gruodžio 19 d. dirbdamas Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS OVP specialistu (budėtoju), nepriėmė ir neužtikrino laiku pareiškimo priėmimo iš R. S. bei neužtikrino policijos pajėgų operatyvaus reagavimo į gaunamą informaciją apie įvykius ir nusikaltimus, taip pažeisdamas atitinkamas teisės aktų nuostatas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 ir 2 punktus, Statuto 26 straipsnio 1 ir 6 dalis, 2 straipsnio 6 punktą. Teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos 6 punktą, nuobaudų skyrimo procedūra ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Teismas aptarė Tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuotą informaciją ir nustatytus duomenis.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos R. S. parodymus teismo posėdžio metu, teismas konstatavo, kad pareiškėjas E. V. 2011 m. gruodžio 19 d. nevykdė tiesioginių savo pareigų – nepriėmė ir neįregistravo R. S. pareiškimo apie įvykdytą vagystę iš automobilio. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo galimybės to padaryti, kadangi R. S. supykusi išėjo iš komisariato patalpų, kad jis negalėjo jos priimti į budinčiosios dalies patalpas, pirmosios instancijos teismo buvo vertini kritiškai, kaip gynybinė pozicija.

Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, jog ji iš komisariato patalpų nebuvo išėjusi, pareiškėjas jai tepasakė, kad reikės laukti grįžtančio tyrėjo, nesiūlė rašyti pareiškimo. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad, nors teisės aktai jį įpareigoja priimti ir registruoti skundą, pareiškimą ar pranešimą, tačiau R. S. nei vieno dokumento nepateikė. Teismo nuomone, pareiškėjas, vykdydamas savo pareigas, privalėjo atvykusiai R. S. ne tik paaiškinti situaciją, bet ir pasiūlyti jai surašyti pareiškimą, užregistruoti įvykį, kaip tai numatyta Registro taisyklėse ir pareiškėjo Pareigybės aprašyme.

Nurodė Registro taisyklių 13.1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.2 punktą bei Darbo organizavimo instrukcijos 6.2 punktą. Padarė išvadą, jog šiose teisės normose įtvirtinta tiesioginė pareiškėjo pareiga, kurios pareiškėjas neįvykdė. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, būtų pažeidęs Tvarkos nuostatas, bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, o Skundžiamame Įsakyme teisingai įvertintos tarnybinio pažeidimo faktinės aplinkybės ir nurodyti galiojantys teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė.

Teismas taip pat nenustatė kitų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, todėl konstatavo, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra teisėta, naikinti Skundžiamo Įsakymo 2 punktą teisinio pagrindo nėra.

III. Pareiškėjas E. V. apeliaciniu skundu (b. l. 145-147) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė tarnybinių nusižengimų sudėties, nevertino tarnybinių pažeidimų sukeltų (nesukeltų) padarinių, apsiribodamas Tarnybinio patikrinimo išvados citata, taip pat nurodė bendro pobūdžio teiginius apie įrodinėjimo naštos pasiskirstymą, nenurodydamas, kurie skundo teiginiai neįrodyti arba įrodyti nepakankamai. Mano, kad toks teismo sprendimas yra be motyvų. Pažymi, jog užregistravo R. S. pareiškimą, be to, neatsisakė jos aptarnauti, o neturėdamas objektyvių galimybių dirbti su pareiškėja pasiūlė jai palaukti.

Atsižvelgdamas į tai, jog bylai aktualiu metu Mažeikių r. PK budėjo tik vienas kriminalistikos specialistas, turintis teisę apžiūrėti įvykio vietą ir įrašyti specialisto išvadą į įvykio vietos apžiūros protokolą, kuris tuo metu buvo išvykęs, teigia, jog net jei pareiškėjas ir būtų R. S. padavęs popieriaus lapą, jai vis tiek būtų reikėję laukti. Mano, jog, jeigu ir buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, tai jis yra formalus, netikslus instrukcijos vykdymas, žalos R. S. interesams nebuvo padaryta. Anot pareiškėjo, tinkamas šių aplinkybių įvertinimas sąlygoja tarnybinės nuobaudos peržiūrėjimą.

Atkreipia dėmesį, kad nebuvo įvertinti jo skundo argumentai, jog jis neturėjo objektyvių galimybių priimti R. S. pareiškimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, kurios nustato reikalavimus Tarnybinio patikrinimo išvadai (Tvarkos 20 p.), taip pat nebuvo atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo sudėtį (Tvarkos 3 p.), tarnybinė nuobauda parinkta neatsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, parenkant per griežtą tarnybinę nuobaudą. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-797/2009.

Akcentuoja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo kaltė nėra tinkamai aptarta, nevertintos aplinkybės, kuriomis vadovaudamasis jis vykdė savo pareigas, neanalizuota, ar jis objektyviai turėjo galimybę įvykdyti jam nustatytą pareigą. Atkreipia dėmesį, jog teismas neanalizavo ir nevertino R. S. teiginių patikimumo: teismo posėdžio metu ji teigė, kad nebuvo išėjusi iš policijos komisariato, nors tarnybinio patikrinimo metu tikrintojui ji nurodė, kad buvo išėjusi iš komisariato (Tarnybinio patikrinimo išvados 2 lapo 1 pastraipa).

Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė Etikos kodekso pažeidimų bei tarnybinės nuobaudos griežtumo klausimų.

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 151-154) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pateikia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, Tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuotą informaciją ir nustatytus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Skundžiamo Įsakymo 2 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Skundžiamo Įsakymo 2 punktu pareiškėjui buvo paskirtas griežtas papeikimas už Darbo organizavimo instrukcijos 6.2 ir 25.6.1 punktų, Etikos kodekso 4.1 ir 4.3 punktų, Registro taisyklių 13.1 ir 18 punktų bei Pareigybės aprašymo 7.2 punkto nevykdymą, pasireiškusius tuo, jog pareiškėjas nesiėmė veiksmų priimti informacijos iš R. S., atėjusios į policijos komisariato patalpas dėl įvykdytos vagystės, bei neįregistravo pranešimo.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies nuostatas tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Taigi sprendžiat, ar Skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas E. V. 2012 m. gruodžio 19 d. nevykdė savo tiesioginių pareigų – nepriėmė ir neįregistravo R. S. pareiškimo apie įvykdytą vagystę iš automobilio, tuo pažeisdamas atitinkamų teisės aktų nuostatas.

Darbo organizavimo instrukcijos 6.2 punkte numatyta operatyvaus valdymo padalinio funkcija priimti ir registruoti skundus, pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir įvykius; 25.6.1 numatyta, jog be Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme nustatytų policijos pareigūnų teisių ir pareigų, pamainos pareigūnai, gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar kitą informaciją, privalo, nepaisydami to, ar nusikalstama veika, administracinis teisės pažeidimas padarytas ar įvykis įvyko policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje ar kitos policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje, nustatyta tvarka užregistruoti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar kitą informaciją ir prireikus turi teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą, nuolat palaikyti su ja ryšį. Registro taisyklių 18 punkte numatyta, jog policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas, kai informacija priimama telefonu, policijos registruojamą įvykį registruoja tiesiogiai pokalbio su asmeniu metu, o kai informacija gaunama kitais būdais, policijos registruojamas įvykis registruojamas nedelsiant gavus informaciją. Tačiau šiuo atveju byloje įrodyta, jog pareiškėjas, vykdydamas savo pareigas, nesivadovavo pastaruosiuose teisės aktuose išdėstytomis normomis, laiku nepriėmė ir neužtikrino pareiškimo priėmimo iš R. S. bei neužtikrino policijos pajėgų imperatyvaus reagavimo į gaunamą informaciją apie įvykius ir nusikaltimus.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, vykdydamas savo pareigas, privalėjo R. S. pasiūlyti surašyti pareiškimą, taip pat užregistruoti įvykį. Šios pareiškėjo pareigos išplaukia iš Registro taisyklių 13.1 punkto, kuriame numatyta, jog policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas privalo priimti, įvertinti ir Registre iš karto registruoti telefonu, elektroniniu paštu, kitomis ryšio priemonėmis ar tiesiogiai iš asmens, atvykusio į policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį, gaunamą informaciją apie policijos registruojamus įvykius, t. y. informaciją apie įvykį, kuris turi nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo ar kito teisės pažeidimo požymių, ši pareiga taip pat numatyta ir Darbo organizavimo instrukcijos 6.2 punkte bei Pareigybės aprašymo 7.2 punkte (Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS OVP specialistas, siekdamas įgyvendinti Operatyvaus valdymo poskyriui keliamus uždavinius, priima ir registruoja pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas ir kitus įvykius bei teisės pažeidimus).

Pareiškėjo apeliaciniame skunde pakartojamų teiginių, jog pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių dirbti su pareiškėja, teismas nevertina kaip sudarančius pagrindą pateisinti Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS OVP specialisto funkcijoms priskirtų pareigų nevykdymą. Be to, pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus pagrįstai vertino kritiškai. Taip pat pažymėtina, jog šiuo atveju aplinkybė, ar R. S. buvo išėjusi iš komisariato, ar nebuvo išėjusi iš komisariato, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui pagrįstumo, kadangi reikšminga yra ta aplinkybė, jog pareiškėjas, R. S. atvykus į policijos komisariatą, nepriėmė ir neįregistravo jos pareiškimo apie įvykdytą vagystę.

Pareiškėjas apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, kurios nustato reikalavimus Tarnybinio patikrinimo išvadai (Tvarkos 20 p.), taip pat nebuvo atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo sudėtį (Tvarkos 3 p.).

Tvarkos 20 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą buvo pažeistos Tvarkos 20 punkto normos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog Tarnybinio patikrinimo išvados motyvuojamoje dalyje atskirai neaptarta, kuo pasireiškė Etikos kodekso normų pažeidimas, o konstatuojamoje dalyje inkriminuotas šių normų pažeidimas, nesudaro pagrindo vertinti Tarnybinio patikrinimo išvadą kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Šis procedūrinis pažeidimas vertintinas kaip nereikšmingas, kadangi Etikos kodekso nuostatos nagrinėjamu atveju numato bendro pobūdžio principus, kuriais turi vadovautis policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje (gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves (4.1 p.) ir neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio aktų (4.3 p.)), o ne konkrečiai nustato, kokias pareigos priskirtinos prie pareigūno funkcijų bei kaip jos turi būti atliktos.

Kaip teisingai pastebi pareiškėjas, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Tvarkos 3 p.). Pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas, kurio 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šiame straipsnyje numatytų nuobaudų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo veiksmai vertintini kaip padaryti netiesiogine tyčia, netinkamai atliekant savo pareigas. E. V. charakteristikoje nurodyta, kad pareigūnas charakterizuojamas teigiamai, greitai ir kokybiškai vykdo jam duotus nurodymus bei užduotis, pasižymi pareigingumu, laikosi uniforminės aprangos dėvėjimo taisyklių, nekonfliktiška asmenybė, pareigingas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat pažymėta, jog E. V. vidaus tarnyboje dirba nuo 1996 m. gruodžio 24 d., tris kartus yra skatintas, tarnybinių nuobaudų neturi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, jog Skundžiamu Įsakymu skirta nuobauda – griežtas papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Pareiškėjo padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, todėl pareiškėjui skirtas griežtas papeikimas keičiamas į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą švelniausią nuobaudą – pastabą.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir Skundžiamas Įsakymas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 86-TE-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui M. Ž. ir inspektoriui E. V.“ 2 punktą pakeisti ir pareiškėjui E. V. už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą – pakeisti į pastabą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė