A-520-3032-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-3032/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00025-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.2, 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Deividui Poškai,

atsakovų atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės I. Š. prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo (tretieji suinteresuoti asmenys – Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, UAB sveikatos centras „Energetikas“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Lietuvos Respublikos Seimo narė I. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, prašydama:

1) ištirti, ar 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ (toliau – ir Sprendimai) atitinka:

a) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 8, 9 ir 11 dalis, 12 straipsnio 3 dalį;

b) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį;

c) Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija) 20.4 punktą, 21 punktą, 27 punktą;

d) 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarka).

2) 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ pripažinti prieštaraujančiais:

a) Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktui, 3 straipsnio 2 daliai, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 10 straipsnio 4 daliai; 11 straipsnio 8, 9 ir 11 dalims, 12 straipsnio 3 daliai;

b) ABTĮ 14 straipsnio 1 daliai, 71 straipsnio 5 daliai;

c) Nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija) 20.4 punktui, 21 punktui, 27 punktui;

d) Tvarkai.

3) 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ laikyti panaikintais.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam bendrojo teritorijų planavimo tikslui, nes atsakovas, nustatydamas Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo tikslus, neatsižvelgė į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises. Nurodė, kad Palangos miesto bendruoju planu (toliau – ir Bendrasis planas) numatytos dviejų lygių sankryžos, sankirtos, tiltų, tramvajaus linija ant pajūrio juostos ribos, šalia jos ar visai šalia jūros, nauji magistraliniai keliai, o taip pat Šventosios uosto teritorijos praplėtimas, įskaitant pagal uosto jūros pakrantės ruožą dešiniajame Šventosios jūros krante, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintos optimizavimo užduoties.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 3 d. priėmė nutartį, kuria uždraudė Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios UAB „Energetikas“ 148 433 kv. m teritoriją, teisės aktų nustatytas bendrojo plano rengimo procedūras (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d.

įsakymu Nr. D1-354 buvo pakeistos Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029) (toliau – ir Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės), ir išdėstytos nauja redakcija. Nurodė, kad šių taisyklių 7-12 punktai apibrėžia bendrųjų planų rengimo etapus, nustato ir bendrųjų planų rengimo baigiamojo etapo sudedamąsias dalis.

Teigė, kad teismas uždraudė atlikti baigiamojo etapo paskutinės stadijos veiksmus, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija, atlikdama bendrojo planavimo sprendinių procedūras bei Bendrojo plano rengimo veiksmus, Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 ir jį keičiantį 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20, kuriuo nusprendė papildyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ 2 punktu, pažeidė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėja teigė, jog nekyla abejonių, kad atsakovas grubiai pažeidė ABTĮ įtvirtintus teismo sprendimo, nutarimo, nutarties privalomumo principo reikalavimus, todėl ginčijami aktai prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Taip pat nurodė, kad Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūros buvo atliktos neteisėtai, todėl nesukūrė bei negalėjo sukurti jokių teisėtų pasekmių. Teigė, jog 2009 m. sausio 29 d. priimant sprendimą Nr. T2-20 taip pat buvo pažeistas Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 58.1 punktas bei Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, kadangi Bendrojo plano dalies atskiros teritorijos išskyrimas ir tvirtinimas negalimas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis numato tik savivaldybės teritorijos dalies plano parengimą ir patvirtinimą, bet ne teritorijos dalies išskyrimą iš jau rengiamo ar parengto miesto bendrojo plano.

Taip pat pabrėžė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas patikslina, jog Teritorijų planavimo įstatymo kontekste savivaldybės teritorijos dalis yra suprantama kaip savivaldybės miestas ir miesteliai. Nurodė, kad nepaisyta Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatų, nes teigiama išvada dėl Bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi buvo priimta nepatikrinus viso Bendrojo plano sprendinių, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatų, nes esamas reglamentavimas neleidžia tvirtinti miesto Bendrojo plano iš dalies ar su sąlygomis, išimtimis, ypač išimtimis tokio pobūdžio, kokios buvo įgyvendintos atsakovo priimtais administraciniais aktais.

Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, kad Bendrojo plano keitimai turi būti rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir pats Bendrasis planas, tačiau atsakovas nesilaikė šių reikalavimų ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 priėmė neatlikęs būtinų procedūrų.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad įvardijamais sprendimais patvirtinto norminio akto sprendiniai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai, nes prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Teigė, kad pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 įtvirtintos imperatyvios nuostatos, įpareigojančios bendrojo plano spalvinius žymėjimus ir kitas specifikacijas (kodų sistema ir kita) numatyti taip, kaip yra reglamentuojama įsakyme. Pažymėjo, jog dar 2008 metais Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikšta 14 pastabų, kurių esminė buvo ta, kad pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdų ir pobūdžių spalvinis žymėjimas neatitinka Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų, pobūdžių specifikacijos bei 2005 m. spalio 18 d. sutarties Nr. 139-K/117 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano rengimo“ 9 punkto reikalavimų. Bendrasis planas pagal pastabas pataisytas nebuvo, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus viršininkas M. M. jau 2008 m. gruodžio 18 d. pateikė teigiamą išvadą dėl Bendrojo plano, o Klaipėdos apskrities viršininkas patvirtino teigiamą išvadą. Nurodė, kad patvirtinus Bendrąjį planą, savavališkai nustatyta kita sistema, kuri leis savo nuožiūra atsakingoms institucijoms nurodyti žemės naudojimo paskirtis, būdus, pobūdžius, galimai įteisinti ankstesnius pažeidimus, kitaip neteisėtai manipuliuoti Bendruoju planu.

Pareiškėjos teigimu, pažeisti ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti 1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 40-42.5 punktai. Nurodė, jog 2008 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikšta 14 pastabų, pasiūlyta bendrojo plano projektą pataisyti ir pakartotinai teikti tikrinti. Pakartotinio privalomo svarstymo ir derinimo procedūros buvo pradėtos, tačiau atliekamos pažeidžiant nustatytą tvarką ir nebaigtos. Pažymėjo, kad laikraštyje „Vakarinė Palanga“ buvo paskelbta, jog 2008 m. lapkričio 19, 20, 21 dienomis bus eksponuojamas Bendrasis planas, patikslintas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastabas, tačiau jau 2008 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininkas pasirašė patikrinimo aktą su teigiama išvada. Teigė, jog visuomenės supažindinimo procedūra su Bendrojo plano projektu truko mažiau nei mėnesį, Bendrojo plano projektas buvo eksponuojamas tik tris dienas, o Bendrojo plano sprendiniai nebuvo pristatyti visuomenei viešame susirinkime, nebuvo surašytas viešo susirinkimo protokolas.

Pareiškėja taip pat akcentavo, jog nesilaikyta 2004 m. liepos 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo normų, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 44 punkto, nes rengiant Bendrąjį planą nebuvo parengta Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita. Teigė, kad Bendrasis planas buvo parengtas praleidus vieną Bendrojo plano rengimo etapą – Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo etapą, o tai yra esminis Bendrojo plano rengimo procedūros pažeidimas.

Pareiškėja nurodė, kad buvo pažeisti Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-591 (toliau – ir Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklės) (įvertinant ir 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-591 redakcija) 33.3.3, 34.1, 34.2 punktų reikalavimai. Teigiama, jog 2004 m. rugpjūčio 26 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 224 patvirtintos Bendrojo plano rengimo darbų programos 5.2–5.1.2 punktai nustatė, kokie turi būti parengti Bendrojo plano brėžiniai ir kokio mastelio turi būti brėžiniai, tačiau ne visi buvo parengti. Taip pat nurodė, kad dauguma bendrojo plano brėžinių parengti masteliu 1:25000, kai tuo tarpu Savivaldybės bendrojo plano rengimo taisyklių nuostatos reikalauja rengti brėžinius masteliu 1:50000, brėžinių pavadinimai ir turinys daugeliu atveju neatitinka nei Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių ankstesnės redakcijos nei Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių redakcijos suformuluotų reikalavimų.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimais prašė Lietuvos Respublikos Seimo narės I. Š. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, jog vadovaujantis patvirtintu Bendruoju planu jau yra vykdomos statybos, rengiami detalieji planai, keičiama žemės paskirtis bei saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės. Manė, kad pareiškėja yra suinteresuota ginti vien tik ūkio subjekto UAB „Energetikas“ interesus. Pažymėjo, kad pareiškėja neturi tiek kompetencijos vertinti, kur turi būti nutiesta Palangos mieste tramvajaus linija ar išdėstytos gatvės bei prekybos centrai. Nurodė, kad pareiškėjos minimas Bendrojo plano spalvinis žymėjimas teisės akto teisėtumui įtakos neturi. Dėl pareiškėjos argumentų, jog nebuvo padaryti visi brėžiniai, pažymėjo, jog aukštybinių pastatų ir naujų prekybos centrų išdėstymo brėžiniai nebuvo rengiami, nes tokie pastatai nebuvo numatomi statyti. Dėl susisiekimo sistemos struktūros teigė, jog uostas Šventojoje ir Būtingės kurorto pocentris privalo būti pasiekiamas visuomeniniu ir aptarnaujančiu transportu, todėl Bendrajame plane buvo numatyta būtent tokia gatvių sistema. Atsakovo teigimu, Palangos miesto bendrasis planas neprieštarauja nei apskrities lygmens, nei specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Tai patvirtina Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada dėl Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo. Taip pat akcentavo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-20 nebuvo keičiamas Palangos miesto bendrasis planas, o tik sustabdomas tam tikros jo dalies galiojimas, o tai nėra Bendrojo plano keitimas ir nereikalaujama vykdyti tokių procedūrų, kaip ir rengiant Bendrąjį planą. Teigė, jog Bendrasis planas yra Tarybos sprendimo dalis, todėl Taryba turėjo teisę sustabdyti jos pačios priimto sprendimo dalį, tokia teisė yra numatyta ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodė, kad 2009 m. sausio 29 d. sprendimas buvo priimtas įgyvendinant LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartį, kuria buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl tokiu reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimu nepažeidė teisinio reguliavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad pritaria atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose išdėstytiems argumentams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ atsiliepimu prašė tenkinti pareiškėjos prašymą. Savo argumentus grindė analogiškais motyvais ir teisiniu argumentavimu, kaip ir pareiškėja savo prašyme.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės I. Š. prašymą tenkino: Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašo nuostatoms ir laikė jį panaikintu; Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir laikė jį panaikintu; Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ laikė panaikintais ir netaikomais nuo tos dienos, kai įsiteisės administracinio teismo sprendimas ir bus paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ pagal savo požymius atitinka savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio pobūdžio teisės akto sampratą ir požymius. Pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas, o 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Dėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ nustatyta, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalų Š1 ir Š2 reglamentai dalyje, apimančiojoje UAB sveikatos centro „Energetikas“ 148 433 kv. m teritoriją, negalioja.

Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalimis, 2007 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 73-2917, redakcija galiojusi nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2011 m. kovo 30 d.) patvirtintų Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių 12 ir 41 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu.

Teismas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 224 patvirtinta Palangos miesto bendrojo plano rengimo darbų programa, kurioje nėra nurodytas teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas, tik 4.6 punkte nurodoma, kad koncepcijos rengimo stadijoje parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas. Tos pačios programos 6.1 punkte yra nurodoma, kad bendrojo plano sprendiniams turi būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir sprendinių poveikio vertinimas galiojančių norminių aktų nustatyta tvarka.

Pažymėjo, jog Tvarkos 3 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas atliekamas užbaigus teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą, todėl bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimas koncepcijos rengimo stadijoje negalėjo būti atliekamas. Be to, Tvarkos IV skirsnyje yra reglamentuojamas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo procesas ir 13 punkte pabrėžiama, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo ataskaita bendriesiems planams rengiama atskirai.

Pažymėjo, jog pagal Tvarkos 12 punktą strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos medžiaga nėra sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, o tik pradinis dokumentas atliekant inter alia bendrųjų sprendinių poveikio vertinimą, todėl 4.6 punkte nurodytas dokumentas negali būti laikomas teritorijos planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo ataskaita. Iš byloje teikiamo Palangos miesto bendrojo plano turinio nustatė, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas buvo atliktas ir yra Bendrojo plano sudėtinė dalis, tačiau apie Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo atlikimą nėra patvirtinančio dokumento – ataskaitos.

Pažymėjo, kad pagal Tvarkos 17 punktą, atlikus sprendinių poveikio vertinimą, planavimo organizatorius sprendinius kartu su ataskaita pateikia svarstyti visuomenei, tačiau, nei prie bylos pateiktoje Bendrojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūrų ataskaitoje, nei jos turinyje nėra užfiksuota, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo ataskaita buvo pristatyta visuomenei ir svarstyta, todėl darė išvadą, kad rengiant Palangos miesto bendrąjį planą nebuvo atliktas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas, kaip numatyta Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos apraše, tokiu būdu pažeista Miesto teritorijų bendrųjų planų rengimo procedūra.

Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintam Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašui, todėl laikytinas panaikintu.

Teismas pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 19 d. UAB sveikatos centras „Energetikas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą skundu reikšdamas reikalavimus dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-3055 bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 2-4642-(2.20) panaikinimo ir įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą pagal UAB sveikatos centro „Energetikas“ pateiktus pasiūlymus ir pastabas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai uždraudė atsakovams – Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, atlikti Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė ir laikinai, iki įsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje, uždraudė atsakovams – Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios UAB sveikatos centro „Energetikas“ 148 433 kv. m teritoriją, teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras.

Pažymėjo, jog antstolis 2008 m. liepos 22 d. raštu Nr. 0154/08/00907, vykdydamas minėtą LVAT nutartį, Palangos miesto savivaldybės administracijai bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pranešė, kad už nustatytų apribojimų pažeidimą kyla civilinė atsakomybė, bei pateikė 2008 m. birželio 3 d. LVAT nutarties kopiją. Teismas nustatė, kad iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PL-589-(14.16) turinio matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius tikrino Palangos miesto bendrąjį planą visa apimtimi ir pateikė teigiamą išvadą dėl visos apimties (apimančios ir ginčo teritoriją) Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo.

Darė išvadą, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, teikdama siūlymą dėl Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi, veikė nepaisydama teismo taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, Palangos miesto savivaldybės taryba, atsižvelgusi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16), 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtino Palangos miesto bendrąjį planą visa apimtimi. Konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 pripažintinas prieštaraujančiu ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms ir laikytinas panaikintu.

Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtino Palangos miesto bendrąjį planą visa apimtimi, tokiu būdu minėtas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 įgijo privalomumo ir teisėtumo galią, šiuo sprendimu buvo sukurtos tam tikros teisės ir pareigos neapibrėžtam subjektų ratui. 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 sustabdžius Bendrojo plano dalies galiojimą, buvo pasisakyta dėl Bendrojo plano sprendinių galiojimo tam tikroje teritorijoje, bei pasisakyta dėl tų subjektų teisių ir pareigų, dėl kurių Bendrojo plano galiojimas buvo sustabdytas, todėl teismas konstatavo, kad 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 buvo keičiami ankstesniuoju sprendimu patvirtinti Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai. Pabrėžė, kad administraciniu aktu patvirtinus Bendrojo plano sprendinius negalima tokia situacija, kad vėlesniu aktu pripažįstama, jog dalis teritorijos liko nesuplanuota ar toje teritorijoje negalioja tam tikri sprendiniai. Pažymėjo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas, analogiškai bendrojo plano keitimo tvarka reglamentuota Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių 59 punkte. Pabrėžė, jog tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant savo pobūdžiu panašius ginčus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012). Nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog priimant ginčijamą sprendimą ir keičiant Bendrojo plano sprendinius būtų laikytasi Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių 59 punkto, todėl teismas pripažino, kad 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir laikytinas panaikintu.

III. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą ir skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu, o prašymą dėl jo panaikinimo atmesti. Apeliaciniame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Nors skundžiamame sprendime konstatuota, kad nebuvo atliktas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas, tačiau teismui yra pateikti įrodymai (vertinimo ataskaita, savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ atstovo paaiškinimai), kad toks vertinimas buvo atliktas. Ataskaita buvo rengta, tačiau kaip atskiras dokumentas, kuris viešo svarstymo metu buvo pateiktas ir visuomenei.

2) Nėra pagrindo naikinti viso Bendrojo plano, jei ginčas susijęs ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik dėl vieno sklypo, kuris šimtą kartų mažesnis už Bendruoju planu suplanuotą teritoriją (Palangos plotas 10,976 kv. m). Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išreiškė aiškią poziciją kad „<...> uždraudimas atlikti viso Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano tvirtinimo procedūras ginčo situacijoje, įvertinus pareikšto reikalavimo apimtį, būtų neproporcinga pareiškėjo siekiamiems tikslams <...>“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-337/2008).

3) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 buvo priimtas siekiant įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-337/2008, kuria LVAT uždraudė atlikti tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras tik ginčijamoje UAB sveikatos centro „Energetikas“ teritorijoje, o uždraudimas atlikti viso Palangos bendrojo plano tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras yra neproporcingos pareiškėjo siekiamiems tikslams. Esant laikinosioms apsaugoms priemonėms, 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 UAB sveikatos centrui „Energetikas“ yra niekinis, jam jokių teisių ar pareigų nekyla. Suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ yra išreiškęs valią dėl plano ginčo teritorijoje panaikinimo.

4) Mano, kad nėra pagrindo teigti, jog savivaldybės ir kitos valstybės biudžetinės įstaigos pačios negali sustabdyti ar naikinti jų patvirtintų planų dalies, jei yra teisinės klaidos, asmens prašymas ir tuo nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisės aktai.

Pareiškėja Lietuvos Respublikos Seimo narė I. Š. atsiliepimu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti iš esmės analogiški argumentai, kaip ir pareiškėjos prašyme. Papildomai pareiškėja nurodo, jog patys apeliantai iš vienos pusės teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, o iš kitos pusės pripažįsta ir nurodo, jog „Tarybos 2008-12-30 sprendimas Nr. T2-317 UAB sveikatos centrui „Energetikas“ yra niekinis, iš jo nekyla „Energetikui“ jokių teisių ar pareigų“. Mano, jog kritiškai vertintinas apeliacinio skundo teiginys, kad vienam asmeniui bendrasis planas ir / ar jo dalis gali būti niekinio pobūdžio ir tuo pačiu metu kitiems asmenims tas pats bendrasis planas ir / ar jo dalis yra teisėta ir galiojanti, sukelianti atitinkamas teises ir pareigas. Pažymi, jog Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita nebuvo pateikta teisminio nagrinėjimo metu, ataskaita nebuvo pristatyta visuomenei ir visuomenės svarstyta, ataskaita netgi nenurodyta Bendrojo plano turinyje ir nepridėta prie Bendrojo plano medžiagos. Pažymi, jog tokio pobūdžio sprendinių poveikio vertinimas visa apimtimi buvo ir yra būtinas, tačiau rengiant Bendrąjį planą nebuvo atliktas šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas, kaip numatyta Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraše.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo tirti, ar 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 8, 9 ir 11 dalis, 12 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), 20.4 punktą, 21 punktą, 27 punktą bei 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašo nuostatoms; Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendimu šiuos Sprendimus laikė panaikintais ir netaikomais nuo tos dienos, kai įsiteisės administracinio teismo sprendimas ir bus paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka.

Bendrojo planavimo dokumentai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami norminiais administraciniais aktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, yra nurodęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010, nurodė, kad 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas, yra norminis administracinis aktas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato specialią procesinę norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarką, kuri įtvirtinta ABTĮ 16 skirsnyje. Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje A556-1333/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administraciniai teismai tiria tik norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis, 112 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams. Byloje taikytinų norminių administracinių aktų atitiktis žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant individualią bylą, jei tam yra būtinybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1449/2012).

Pagal bylos duomenis 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas (b. l. 14), o 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Dėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ nustatyta, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalų Š1 ir Š2 reglamentų dalis, apimanti UAB sveikatos centro „Energetikas“ 148 433 kv. m teritoriją, negalioja (b. l. 15).

Nagrinėjamu atveju į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti šiuos aktus kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo narė I. Š., nurodydama, kad šie aktai prieštarauja įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatoms, dėl šių aktų teisėtumo tyrimo teisminiai procesai vyksta seniai ir būtina kuo operatyviau pašalinti abejones dėl šių norminių teisės aktų teisėtumo, užtikrinti visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracines bylas yra inicijavęs trečiasis suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ (ginčo teritorija - 148 433 kv. m). Byloje nebuvo pateikti įrodymai apie kitų asmenų inicijuotus procesus, susijusius su minėtais aktais.

Pareiškėja prašyme (b. l. 3-10) nurodė, kad atsakovo Sprendimai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam bendrojo teritorijų planavimo tikslui, nes atsakovas, nustatydamas Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo tikslus, neatsižvelgė į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises. Nurodė, kad Palangos miesto bendruoju planu numatytos dviejų lygių sankryžos, sankirtos, tiltų, tramvajaus linija ant pajūrio juostos ribos, šalia jos ar visai šalia jūros, nauji magistraliniai keliai, o taip pat Šventosios uosto teritorijos praplėtimas, įskaitant pagal uosto jūros pakrantės ruožą dešiniajame Šventosios jūros krante, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintos optimizavimo užduoties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 3 d. nutartimi uždraudė Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios UAB sveikatos centro „Energetikas“ 148 433 kv. m teritoriją, teisės aktų nustatytas bendrojo plano rengimo procedūras (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo), t. y. teismas uždraudė atlikti baigiamojo etapo paskutinės stadijos veiksmus, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija, atlikdama bendrojo planavimo sprendinių procedūras bei Bendrojo plano rengimo veiksmus, Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 ir jį keičiantį 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20, kuriuo nusprendė papildyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ 2 punktu, pažeidė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Taip pat nurodė, kad Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūros buvo atliktos neteisėtai, todėl nesukūrė bei negalėjo sukurti jokių teisėtų pasekmių. Teigė, jog 2009 m. sausio 29 d. priimant sprendimą Nr. T2-20 taip pat buvo pažeistas Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 58.1 punktas bei Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, kadangi Bendrojo plano dalies atskiros teritorijos išskyrimas ir tvirtinimas negalimas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis numato tik savivaldybės teritorijos dalies plano parengimą ir patvirtinimą, bet ne teritorijos dalies išskyrimą iš jau rengiamo ar parengto miesto bendrojo plano.

Nurodė, kad nepaisyta Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatų, nes teigiama išvada dėl Bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi buvo priimta nepatikrinus viso Bendrojo plano sprendinių, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatų, nes esamas reglamentavimas neleidžia tvirtinti miesto Bendrojo plano iš dalies ar su sąlygomis, išimtimis. Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, kad Bendrojo plano keitimai turi būti rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir pats Bendrasis planas, tačiau atsakovas nesilaikė šių reikalavimų ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 priėmė neatlikęs būtinų procedūrų.

Pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 įtvirtintos imperatyvios nuostatos, įpareigojančios bendrojo plano spalvinius žymėjimus ir kitas specifikacijas (kodų sistema ir kita) numatyti taip, kaip yra reglamentuojama įsakyme.

Pareiškėja nurodė, kad pažeisti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti 1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 40-42.5 punktai. Nurodė, jog 2008 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikšta 14 pastabų, pasiūlyta bendrojo plano projektą pataisyti ir pakartotinai teikti tikrinti. Pakartotinio privalomo svarstymo ir derinimo procedūros buvo pradėtos, tačiau atliekamos pažeidžiant nustatytą tvarką ir nebaigtos. Teigė, jog visuomenės supažindinimo procedūra su Bendrojo plano projektu truko mažiau nei mėnesį, Bendrojo plano projektas buvo eksponuojamas tik tris dienas, o Bendrojo plano sprendiniai nebuvo pristatyti visuomenei viešame susirinkime, nebuvo surašytas viešo susirinkimo protokolas. Nesilaikyta 2004 m. liepos 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo normų, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 44 punkto, nes rengiant Bendrąjį planą nebuvo parengta Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita. Teigė, kad Bendrasis planas buvo parengtas praleidus vieną Bendrojo plano rengimo etapą – Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo etapą, o tai yra esminis Bendrojo plano rengimo procedūros pažeidimas. Pažeisti Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių 33.3.3, 34.1, 34.2 punktų reikalavimai, kadangi parengti ne visi Bendrojo plano brėžiniai, taip pat brėžiniai parengti netinkamu masteliu, brėžinių pavadinimai ir turinys daugeliu atveju neatitinka nei Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių ankstesnės redakcijos nei Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių redakcijos suformuluotų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, neišnagrinėjo visų pareiškėjos nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas prašymas. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317, kuriuo buvo patvirtintas Bendrasis planas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8 dalies, ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašo nuostatoms dėl to, jog rengiant Bendrąjį planą nebuvo atliktas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas, kaip tai numatyta Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos apraše, tokiu būdu pažeista Miesto teritorijų bendrųjų planų rengimo procedūra, bei kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, teikdama siūlymą dėl Bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, veikė nepaisydama teismo taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms tuo pagrindu, kad bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas, o nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi šio reikalavimo bei nebuvo laikytasi Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių 59 punkto.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamos šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, nurodant, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti teisės aktai nebuvo pažeisti, priimant norminius administracinius aktus (Sprendimus). Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą teismas galėjo naikinti bendrąjį planą iš dalies, nes nėra pagrindo teigti, kad savivaldybės ar (ir) kitos valstybinės biudžetinės įstaigos pačios negali sustabdyti ar naikinti jų patvirtintų planų dalių, jei yra teisinės klaidos, asmens prašymas ir tuo nepažeidžiamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir teisės aktai.

V. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje teritorijų planavimas yra suprantamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.)). Atsižvelgiant į nurodytas teritorijų planavimo sritis, ypač į tai, kad teritorijų planavimu yra siekiama užtikrinti ypatingą ekologinę, socialinę, kultūrinę ir (ar) ekonominę reikšmę aplinkai turinčių teritorijų apsaugos reikalavimus, nustatyti konkrečių teritorijų naudojimo režimus bei veiklos jose apribojimus, tampa aišku, kad šis procesas yra glaudžiai ir neatskiriamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. Teisės aktų nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Viena iš teritorijų planavimo rūšių yra bendrasis teritorijų planavimas, kuris apibrėžiamas kaip kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Bendrasis planas turi būti parengtas laikantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatytos tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje A556-1333/2008). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas patvirtintas bendrasis planas įgauna teisinę galią ir tampa pagrindu rengti, keisti ar papildyti atitinkamo arba žemesnio lygmens bendrojo, specialiojo arba detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, nustatyta tvarka paimti žemę visuomenės poreikiams, rezervuoti teritorijas valstybės, apskrities, savivaldybės bendrojo naudojimo objektams ir infrastruktūrai plėsti. Bendrieji planai privalomi visiems planuojamojoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams (Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bendrojo planavimo procesas yra nuosekli ir procedūriškai sureguliuota administracinė veikla, skirta teritorijos naudojimo prioritetams, raidos tikslams ir strategijai nustatyti ir kuri atliekama taikant teisinės patikros procedūras, skirtas bendrųjų planų teisėtumui bei visuomeninių interesų įgyvendinimui, nepažeidžiant žmogaus teisių, užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317, kuriuo buvo patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8 dalies, ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašo nuostatoms.

Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) numatė, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai neturi prieštarauti apskrities lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų sprendimams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, 17 straipsnio 4 dalimi, 25 straipsnio 4 dalimi ir siekiant užtikrinti darnų teritorijų planavimą nacionaliniu, regiono, rajono bei vietovės lygmenimis, įvertinti rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo galimą ilgalaikį ir (ar) trumpalaikį poveikį teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai, ekonominei, socialinei, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas – teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu įvertinamas nustatytais aspektais rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis (Tvarkos 2 punktas). Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas atliekamas užbaigus teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą, parengus dokumento sprendinius, prieš juos pateikiant derinti derinančioms institucijoms (Tvarkos 3 punktas).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, 11 straipsnio 8 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro: parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas, nurodė, kad detaliau bendrojo teritorijų planavimo procesą reglamentuoja įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas – 2007 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 73-2917, redakcija galiojusi nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2011 m. kovo 30 d.) patvirtintos Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklės (konkrečiai šių taisyklių 12 ir 41 punktai), kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas atliekamas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 224 patvirtinta Palangos miesto bendrojo plano rengimo darbų programa (bylos priedas – Palangos miesto bendrasis planas, 106–108 psl.), kurioje nėra nurodytas teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas, tik 4.6 punkte nurodoma, kad koncepcijos rengimo stadijoje parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas, kuris negali būti laikomas teritorijos planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo ataskaita. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje teikiamo Palangos miesto bendrojo plano turinio (bylos priedas – Palangos miesto bendrasis planas, 193–211 psl.) matyti, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas buvo atliktas ir yra Bendrojo plano sudėtinė dalis, tačiau apie Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo atlikimą nėra patvirtinančio dokumento – ataskaitos, ši ataskaita teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta, o pateikta tik 2009 m. spalio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui su atsakovo apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimo (prijungta administracinė byla Nr. I-89-386/2012, 3 t., b. l. 2-28). Nurodė, jog nei prie bylos pateiktoje Bendrojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūrų ataskaitoje, nei jos turinyje (bylos priedas – Palangos miesto bendrasis planas, 227-236 psl.) nėra užfiksuota, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo ataskaita buvo pristatyta visuomenei ir svarstyta. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad rengiant Palangos miesto bendrąjį planą nebuvo atliktas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas, kaip tai numatyta Tvarkoje, ir tokiu būdu pažeista Miesto teritorijų bendrųjų planų rengimo procedūra.

Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nebuvo atliktas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas.

Administracinėje byloje Nr. I-89-386/2012 yra pateikta Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių poveikio vertinimo ataskaita. Be to, viešo svarstymo su visuomene procedūrų ataskaitoje nurodyta, kad viešojoje ekspozicijoje buvo demonstruojama Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių poveikio ataskaita (bylos priedas – Palangos miesto bendrasis planas, 233 psl.). Vien tai, kad Palangos miesto bendrojo plano turinyje bei Bendrojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūrų ataskaitos turinyje nėra nurodyta Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, nesudaro konstatuoti, kad rengiant Bendrąjį planą nebuvo atliktas Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimas ir surašyta ataskaita, o Bendrasis planas buvo parengtas praleidus vieną Bendrojo plano rengimo etapą, ir todėl Bendrąjį planą yra pagrindas pripažinti prieštaraujančiu Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8 dalies, Tvarkos nuostatoms.

Pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai įrodymai, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai patvirtina tas aplinkybes, kurias nurodo proceso šalys, ir pan. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija.

Be to, būtina pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 10 straipsnis įpareigoja teismą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

Pirmosios instancijos teismo nustatyti ir įvertinti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad administracinėje byloje Nr. I-89-386/2012 pateikta Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių poveikio vertinimo ataskaita negalima remtis kaip įrodymu, kuris patvirtina, kad buvo atliktas Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių poveikio vertinimas, kuris atitinka Tvarkos nuostatas. Taigi šis įrodymas turėjo vertinamas kartu su kitais įrodymais, tačiau nebuvo įvertintas. Pareiškėjos atstovas 2012 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje nurodė, kad SĮ „Vilniaus planas“ atstovai kituose teisminiuose procesuose pripažino, kad tokios ataskaitos nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nesiaiškino.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles ir todėl neišsiaiškino ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismui nesurinkus visų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, pažeidžiamas ABTĮ 81 straipsnis (pvz., 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1229/2003).

VI. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas bei pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu padaryta išvada, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317, kuriuo buvo patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas, prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė nustatęs, kad iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PL-589-(14.16) turinio matyti, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius tikrino Palangos miesto bendrąjį planą visa apimtimi ir pateikė teigiamą išvadą dėl visos apimties Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo, nepaisydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS63-337/2008, taikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės, o Palangos miesto savivaldybės taryba, atsižvelgusi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16), 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtino Palangos miesto bendrąjį planą visa apimtimi.

Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog Bendrasis planas prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio 1 daliai ir ABTĮ 71 straipsnio 5 daliai (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. birželio 25 d.). Pažymėtina, kad šios ABTĮ normos nereglamentavo bendrųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų. ABTĮ 14 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikoje. ABTĮ 71 straipsnio 5 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. birželio 25 d.) numatė, kad teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti reikalavimo užtikrinimą vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu skundas paduotas – priėmus nutartį atmesti skundą. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra procesinio pobūdžio priemonės, skirtos užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra reglamentuotas administracinio proceso normomis ir tiesiogiai sietinas tik su konkrečioje administracinėje byloje keliamais reikalavimais bei būsimo teismo sprendimo įvykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2355/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS63-337/2008, buvo palikta galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties dalis, kuria laikinai, iki įsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje, uždrausta atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios pareiškėjo UAB sveikatos centro „Energetikas“ 148 433 kv. m teritoriją, dėl kurios kyla ginčas, teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras, o kita nutarties dalis panaikinta. Šioje byloje buvo taikoma reikalavimų užtikrinimo priemonė pagal UAB sveikatos centro „Energetikas“ prašymą, paduotą administracinėje byloje, kurioje jis pareiškė šiuos reikalavimus: panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (4.17.)-D3-3055; atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 2-4642-(2.20); įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą pagal UAB sveikatos centro „Energetikas“ pateiktus pasiūlymus ir pastabas. Taigi minėta reikalavimų užtikrinimo priemonė yra procesinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą administracinėje byloje, kurioje UAB sveikatos centras „Energetikas“ ginčija konkrečius Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimus ir nagrinėjamas individualus ginčas, kilęs tarp UAB sveikatos centro „Energetikas“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (dabar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties dalimi, kuria laikinai, iki įsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje, uždrausta atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios pareiškėjo UAB sveikatos centro „Energetikas“ 148 433 kv. m teritoriją, dėl kurios kyla ginčas, teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras, buvo priimtas procesinio pobūdžio sprendimas. Šio procesinio sprendimo vykdymo tvarka ir būdas buvo nurodytas teismo nutartyje. ABTĮ numato pasekmes, jei tokio pobūdžio sprendimas yra nevykdomas, t. y. kaltiems asmenims gali būti skiriama bauda (ABTĮ 71 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. birželio 25 d.) buvo numatyta, kad, jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 1 000 Lt bauda). Be to, asmuo, kurio prašymu buvo taikytos užtikrinimo priemonės konkrečioje byloje, turi teisę išsiieškoti nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės neįvykdymo. Kaip jau buvo minėta, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas.

Pažymėtina, kad pareiškėja laikėsi pozicijos, jog esant minėtai konkrečioje administracinėje byloje taikytai pagal UAB sveikatos centro „Energetikas“ prašymą reikalavimų užtikrinimo priemonei, Palangos miesto savivaldybė visai negalėjo tvirtinti Bendrojo plano. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS63-337/2008, taip pat nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas visas Bendrasis planas, prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio 1 daliai, 71 straipsnio 5 daliai. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi nebuvo nustatyta, kad draudžiama Palangos miesto savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl Bendrojo plano patvirtinimo. Be to, minėtoje nutartyje buvo konstatuota, jog draudimas atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti viso Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano tvirtinimo procedūras ginčo situacijoje, įvertinus pareikšto reikalavimo apimtį, būtų neproporcingas pareiškėjo siekiamiems tikslams, nes ginčas kyla ne dėl visos Bendruoju planu apibrėžtos teritorijos, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius tik su konkrečiai apibrėžta teritorija, todėl teismas negali spręsti galimų atsakovo veiksmų, kurių atlikimas ar neatlikimas nesietinas su reikalavimu nagrinėjamoje byloje, uždraudimo klausimo.

VII. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kitų pareiškėjos nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, kurių pagrindu buvo prašoma ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ neprieštarauja pareiškėjos nurodytiems teisės aktams, nurodydamas, kad konstatavęs, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašo bei ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms, nebetiria ginčijamo akto teisėtumo kitų aukštesnės galios teisės aktų atžvilgiu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašo nuostatoms, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir dėl to nenustatė teisiškai reikšmingai aplinkybių bylai išspręsti, nepagrįstai konstatavo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kitos pareiškėjos nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nėra visiškai išnagrinėtos, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ pripažintas prieštaraujančiu Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos aprašo nuostatoms, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Kadangi nagrinėjamoje byloje pažeistos įrodinėjimo taisyklės, neišnagrinėti visi faktiniai ir teisiniai klausimai (ABTĮ 86 straipsnis) ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti renkami nauji įrodymai, jie vertinami, į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

VIII. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, atsižvelgusi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 27 d. raštą, 2009 m. sausio 28 d. paruošė teikimą Palangos miesto savivaldybės tarybai „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ projekto, kurio tikslas įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-337/2008, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. sprendimu nusprendė papildyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą 2-uoju punktu nustatant, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalų Š1 ir Š2 reglamentai dalyje, apimančioje UAB sveikatos centro „Energetikas“ 148 433 kv. m teritoriją, negalioja. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas nurodė, kad minėtas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir šiuo sprendimu buvo sustabdytas Bendrojo plano tam tikros jo dalies galiojimas. Taip pat teigė, kad šiuo sprendimu nebuvo keičiami patvirtinto Bendrojo plano sprendiniai.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentų nepripažino pagrįstais, nurodė, kad „2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 sustabdžius Bendrojo plano galiojimą dalyje, buvo pasisakyta dėl bendrojo plano sprendinių galiojimo tam tikroje teritorijoje, bei pasisakyta dėl tų subjektų teisių ir pareigų, kurių atžvilgiu Bendrojo plano galiojimas buvo sustabdytas, todėl teismas negali pripažinti pagrįstais atsakovės atstovų argumentų dėl klaidos ištaisymo“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 buvo keičiami ankstesniuoju sprendimu patvirtinti Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai, t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą traktavo kaip norminį administracinį aktą, kuriuo buvo keičiami ankstesniuoju sprendimu patvirtinti Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas. Taip pat buvo vadovaujamasi Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių 59 punktu.

Pagal bylos duomenis Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtino Palangos miesto bendrąjį planą visa apimtimi. Pažymėtina, kad tiek Teritorijų planavimo įstatymas, tiek Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklės reglamentuoja ne tik bendrojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo tvarką, tačiau ir galiojimo tvarką. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) numato, kad patvirtintas savivaldybės ar jos dalies teritorijos bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja bendrojo teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą ir keitimą. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas. Bendrųjų planų sprendiniai gali būti keičiami ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Bendrasis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama principinė teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir numatomi keitimai turi esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar bendrojo naudojimo teritorijų panaudojimui. Sprendimą dėl bendrojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija.

Vertinant 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 turinį daryti neginčytiną išvadą, kad šiuo sprendimu buvo laikinai sustabdytas Bendrojo plano dalies galiojimas ir tokiu būdu pakeisti įsigaliojusio Bendrojo plano sprendiniai, nėra pagrindo. Šiuo sprendimu buvo papildytas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317, kuriuo patvirtintas Bendrasis planas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 buvo sustabdytas Bendrojo plano dalies galiojimas, tačiau šiame sprendime konkrečiai nenurodyta apie laikiną sustabdymą, t. y. sprendime nurodyta, kad 2 punktas išdėstomas taip: „ 2. Nustatyti, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalų Š1 ir Š2 reglamentai dalyje, apimančioje UAB sveikatos centras „Energetikas“ 148 433 kv. m teritoriją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-337/2008), negalioja“.

Taigi pirmiausia turėtų būti nustatoma 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 esmė, kokių teisinių pasekmių siekė atsakovas, priimdamas šį sprendimą, ir kokios konkrečios nuostatos, susijusios su Bendruoju planu, buvo įtvirtintos, t. y. ar buvo panaikinta Bendrojo plano dalis, ar sustabdytas Bendrojo plano dalies galiojimas ir t. t., nes tik nustačius šias aplinkybes galima spręsti, ar sprendimas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, jei prieštarauja - tai kokioms. Pažymėtina, kad pareiškėja buvo nurodžiusi ir kitas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kurioms prieštarauja minėtas sprendimas, tačiau tai byloje nebuvo išnagrinėta.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad panaikinta sprendimo dalis, kuria buvo išnagrinėtas klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317, kuriuo patvirtintas Bendrasis planas, prieštaravimo teisės aktams, ir kuri susijusi su 2009 m. sausio 29 d. sprendimu, panaikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išnagrinėtas ir išspręstas klausimas, susijęs su 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 teisėtumu, ir ši bylos dalis taip pat perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

IX. Apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė