8f4aa0bf-2eab-45db-99de-2d8a6ca1aea8 · Kauno apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-582/2015             Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00555-2013-0             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Mariui Žukauskui, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, išteisintajam N. K., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiųjų A.

A. ir V. A. atstovui advokatui Tomui Kaminskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Dariaus Dziegoraičio ir nukentėjusiųjų A. A. ir V. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuoN. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (trys veikos), kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Nukentėjusiųjų A.

A. ir V. A. pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : N. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį buvo kaltintas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d., 22.00 val., iki 2013 m. kovo 21 d., 07.45 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužęs automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durų lango stiklÄ , pavogė gamyklinį multimedijos įrenginį, 2800 Lt vertės, ant automobilio iÅ¡orės bei į vidų pripylė purvinos, aitrų kvapÄ skleidžiančios masės, taip sugadino svetimÄ turtÄ , padarydamas 12983 Lt turtinę žalÄ nukentėjusiajam A.

A..Be to, N. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. kovo 26 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), akmeniu iÅ¡daužė A. A. buto lango stiklÄ bei prie langų priliejo padegamojo skysčio, taip visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , padarydamas A. A. 300 Lt turtinę žalÄ .Be to, N. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. gegužės 3 d., apie 02.58 val., (duomenys neskelbtini), ant garažo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu naudojosi A.

A., durų užpylė degaus skysčio bei garaÅ¾Ä padegė, taip visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , padarydamas nukentėjusiajam V. A. 2000 Lt turtinę žalÄ .Be to, N. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. gegužės 31 d., apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini), užpildamas ant V. A. priklausančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų degaus skysčio, jas padegė, padarydamas nukentėjusiajam V. A. turtinę 960 Lt žalÄ , taip visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ .

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo N. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal: BK 178 straipsnio 2 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir paskirti galutinę subendrintÄ 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant N. K.

Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir nekeisti gyvenamosios vietos bei teismo ar bausmės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios; nukentėjusiųjų A. A. pareikÅ¡tÄ 50000 Lt civilinį ieÅ¡kinį ir V. A. pareikÅ¡tÄ 10000 Lt civilinį ieÅ¡kinį tenkinti.Prokuroras skunde nurodo, jog N. K. pareikÅ¡tus kaltimus, tai yra tai, kad jis, iÅ¡daužęs nukentėjusiojo A. A. automobilio lango stiklÄ , pavogė gamyklinį multimedijos įrenginį bei į vidų pripylė purvinos, aitrų kvapÄ skleidžiančios masės, be to, akmeniu iÅ¡daužė A.

A. buto lango stiklÄ , prie langų priliejo padegamojo skysčio, taip pat du kartus ant nukentėjusiajam V. A. priklausančio garažo durų užpylė degaus skysčio bei garaÅ¾Ä padegė, patvirtina liudytojos N. B. parodymai. Å i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėjÄ , taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir apklausiama teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo duotus parodymus, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė bÅ«tent jos tuometinis draugas N. K.. Duoti liudytojos N. B. parodymai nesukelia jokio pagrindo manyti, kad, duodama tokius parodymus, ji siekia apkalbėti savo buvusį draugÄ N. K..

Teismo nurodytas argumentas, kad liudytojos N. B. parodymai, kuriais kaltinimas iÅ¡ esmės grindžiamas ir kuriais remiantis buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas bei baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismÄ , duoti tik tada, kai susipyko su iÅ¡teisintuoju, atmestinas, kadangi jie ne susipyko, o iÅ¡siskyrė draugiÅ¡kai, tačiau iÅ¡teisintasis, kerÅ¡taudamas už tai, kad ji pradėjo draugauti su jo pažįstamu, pradėjo jiems abiems pats grasinti. Be to, ne kartÄ jos pačios automobilis buvo subraižytas ir iÅ¡dažytas dažais, todėl matydama panašų braiÅ¾Ä , kuomet buvo padegtas V.

A. garažas ir išdaužytas A. A. buto virtuvės langas, N. B. davė parodymus prieš N. K. ne iš keršto, o siekdama save apsaugoti nuo galimų pasekmių ir grasinimų.Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad kaltinimas yra grindžiamas vien tik liudytojos N. B. parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio į kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus šalutinius įrodymus, tokius kaip 2013-04-30 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK KPS tyrėjo A. G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2013-03-22, apie 13.00 val., skambinant iš telefono Nr. nukentėjusiajam A.

A., buvo prisiriÅ¡ta prie bokÅ¡tų Nr. 245 ((duomenys neskelbtini)), 246 ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. 1. 70), 2013-07-10 to paties tyrėjo tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad kortelė numeriu (iÅ¡ kurios klausinėta apie smirdantį salonÄ ) buvo naudota su telefono aparatu, kuris naudotas su N. K. naudojama abonentine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 103), bei 2013-11-06 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK KPS vyr. tyrėjos J. B. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio 2013-05-19 buvo grasinta A.

A. dėl vaikų, telefono numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio buvo paskambinta A. A. teiraujantis apie nesmirdintį automobilio salonÄ bei pagrasinta, kad tai tik pradžia (t. 1, b. 1. 176).Nukentėjusieji A. A. ir V. A. apeliaciniuose skunduose praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažįstant N. K., kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, taip pat tenkinti jų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Apeliantų nuomone, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir prieÅ¡taraujančios byloje esantiems faktiniams duomenims.

SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai sprendė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, nepagrįstai nuosprendyje pasisakė tik dėl dalies baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, neargumentuodamas, kodėl atmeta kitus įrodymus, kaip nereikÅ¡mingus bylai, ar kodėl iÅ¡ viso jų nevertina. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju N. K. tvirtino, jog A. A. nėra skambinęs dėl jo parduodamo automobilio ir nėra teiravęsis dėl smirdančio salono, kaip ir nėra jam rašęs grasinančio pobÅ«džio sms žinučių.

Taip pat N. K. nurodė, kad neturi A. A. mobiliojo telefono numerio. Paklaustas apie tai, kiek laiko naudojasi savo mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bei asmens kratos metu paimtu telefono aparatu, N. K. nurodė, jog šiuo mobiliojo telefono numeriu naudojasi apie 3 metus, kad jokio kito telefono numerio neturi ir nenaudoja bei kad pačiu telefono aparatu naudojasi apie pusę metų (t. 3, b. 1. 48). Vėliau apklaustas įtariamuoju tvirtino, jog savo automobiliu naudojasi ne vienas, kartais duoda draugams ir kad kratos metu jo automobilyje „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rastos „Pildyk“ kortelių pakuotės gali priklausyti būtent jo draugams, kuriuos jis atsisakė įvardinti.

Tuo tarpu dėl kratos metu rasto lapelio su užraÅ¡u „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kino, kad jis norėjo turėti A. A. asmens duomenis tam, kad galėtų su juo „pasiaiÅ¡kinti“ dėl jam padaryto nuostolio ir kad duomenis jis nužiÅ«rėjo bÅ«damas Jonavos policijos komisariate, pas tyrėjÄ , tyrėjui vartant bylÄ , Å¡iuos duomenis nusirašė į mobiliojo telefono sms žinučių juodraščius, taip pat nurodė, kad nežino, kas Å¡iuos duomenis perrašė jam ant lapelio ir kad lapelis jam automobilyje buvo reikalingas tam, kad jeigu A.

A. neatsilieptų telefonu, gal būtų nuvažiavęs iki jo pasikalbėti. Šios apklausos metu N. K. taip pat patvirtino, kad 2013-06-05 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastos „Pildyk“ pakuotės ir telefono aparatas priklauso jam (t. 3, b. 1. 51). Tuo tarpu nagrinėjimo teisme metu N. K. tvirtino, jog jokių žinučių A. A. nerašė, niekuo negrasino ir kad tik kelis kartus jam yra skambinęs ir kalbėjęs dėl pinigų. O raštelis, rastas jo automobilyje, buvo užsilikęs nuo to laiko, kai bandė su juo susisiekti dėl motociklo.

Visi šie išteisintojo N. K. parodymai nesutampa su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis ir gali būti vertinami tik kaip jo gynybos versija. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad išteisintojo N. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo tiesiogiai patvirtina šie įrodymai: Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK KPS tyrėjo A. G. 2013-04-30 ir 2013-07-10 tarnybinių pranešimų duomenys (t. 1, b. l. 70, 103), Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK KPS vyr. tyrėjos J.

B. 2013-11-06 tarnybinio pranešimo duomenys (t. 1, b.1. 176), 2013-05-20 daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų, kratos protokolo duomenys (t. 1, b. l. 126, 127-128, t. 2, b. 1. 120-121, 129-130), daiktų pateikimo protokolų, kuriais paimti liudytojos N. B. ir liudytojo D. N. pateikti garso įrašai (t. 2, b 1. 164, t. 3, b. l.

3) ir apžiÅ«ros protokolų, kuriuose apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as dėl pokalbių su N. K., duomenys (pokalbių metu kalbama apie N. K. padarytas nusikalstamas veikas Kaune) (t. 2, b. 1. 165-166, t. 3, b. 1. 4-5), taip pat protokoluose, pokalbių suvestinėse, suraÅ¡ytose pagal 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, užfiksuota informacija ir slapta daryti garso įrašų duomenys (t. 3, b. 1. 25, 36-41). Pažymėtina, kad abu Å¡ie garso įraÅ¡ai, kuriuose N. K. kalba apie jo atžvilgiu atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ ir pan., teisminio bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo perklausyti, iÅ¡tirti ir įvertinti, kas reikÅ¡tų, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, byloje apskritai netirdamas bene svarbiausiÄ reikÅ¡mę turinčių įrodymų, kaip ir netirdamas daugelio kitų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčių įrodymų.

Toks pažeidimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo prasme. Bylos duomenimis taip pat neginčijamai nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo A. A. ir N. K. nuo 2012 m. balandžio mėnesio prasidėjo konfliktiniai santykiai dėl pinigų grÄ Å¾inimo už motociklÄ , kurį N. K. iÅ¡ A. A. nusipirko ir kuris tuo metu buvo sulaikytas atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl motociklo vagystės. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad N. K. manė, jog parduodamas jam minėtÄ motociklÄ , A.

A. jį apgavo, todėl pastarajam atsisakius grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus, N. K. dar labiau supyko ir ėmė ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip jam pakenkti. Å ias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti liudytojo ir nukentėjusiojo A. A. parodymai, iÅ¡ dalies paties iÅ¡teisintojo parodymai, liudytojos N. B., liudytojo D. N. parodymai bei ikiteisminio tyrimo dėl motociklo vagystės bylos duomenys, gauti Å¡ioje byloje. Tai, kad N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nelaikė ant A.

A. pykčio ir kad neturėjo jokio tikslo jam kerÅ¡yti, yra laikytina vien jo gynybos versija. N. K. motyvÄ kerÅ¡yti patvirtina ir tai, kad jis yra skambinęs A. A. ir reikalavęs pinigų už motociklÄ , taip pat kitu asmeniu prisistatęs ir susitaręs dėl susitikimo degalinėje su kitais 7-8 vyrais iÅ¡reiÅ¡kęs grasinimÄ A. A. ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Taigi akivaizdu, kad iÅ¡teisintasis yra linkęs elgtis kerÅ¡tingai, gÄ sdinančiai, o jo versija, kad tuo metu degalinėje jis sutiko keletÄ pažįstamų, su kuriais pasikalbėjo apie savo situacijÄ ir jie pasisiÅ«lė jam padėti, yra laikytina vien jo gynyba, kadangi jokie kiti duomenys nepatvirtina Å¡ios aplinkybės.Apeliantų nuomone, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas netinkamai vertino liudytojos N. B. parodymus, teigdamas, jog vienintelės jos parodymais buvo pagrįstas visas kaltinimas.

Aukščiau aptarti faktiniai duomenys, įrodymai ir aplinkybės neabejotinai patvirtina Å¡ios liudytojos parodymus, tarp Å¡ių visų duomenų ir jos parodymų nėra jokių tarpusavio prieÅ¡taravimų. Be to, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Å¡i liudytoja buvo apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėjÄ (t. 2, b. 1. 162-163), tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 3, b. 1. 173-174), bei teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 3, b. 1. 184-185), taip pat tarp N. B. ir N. K. buvo daryta akistata (t. 3, b. 1. 8-9), ir tarp jos parodymų nebuvo jokių prieÅ¡taravimų, visas įvykių aplinkybes ji atskleidė tiek, kiek jai buvo žinoma iÅ¡ N. K..

Bylos duomenimis nenustatyti jokie reikÅ¡mingi ryÅ¡iai tarp A. A. ir N. B., iki bylos nagrinėjimo teisme jie apskritai nebuvo pažįstami, ir ji A. A. buvo mačiusi anksčiau tik tada, kai jai jį parodė pats N. K. (t. 3, b. 1. 184), jokie ryÅ¡iai A. A. nesiejo ir su D. N., kuris Å¡ioje byloje apklaustas kaip liudytojas. Manytina, jog Å¡iuo atveju N. B. neturėjo jokio tikslo padėti A. A. apkaltinti N. K. ne tik dėl to, kad jie nei draugai, nei pažįstami, tačiau ir dėl to, kad duodant parodymus jai buvo labai aiÅ¡kiai žinoma atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ .

Be to, pats N. K. tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo taikomos operatyvinės veiklos priemonės, bÅ«damas suimtas, nuolat kalbėjo apie tai, kad labai blogai, jog N. B. viskÄ pasakodavo, kad ja pasitikėjo, ji per daug žino, labai blogai, kad ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kad jos parodymais bus remiamasi kaip įrodymu, pokalbių metu N. K. bandė sugalvoti visokių pasiteisinimų apie tai, iÅ¡ kur N. B. sužinojo visas nusikalstamų veikų aplinkybes, Å¡iuose pokalbiuose jis iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų pyktį N. B., grasino, kad galėtų su ja susidoroti, jeigu ji papultų jam į rankas ir pan. (t. 3, b. 1. 39-41).

Taigi, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaujantis faktiniais duomenimis ir įrodymais, manytina, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Å ioje baudžiamojoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad N. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir kad jo atžvilgiu buvo pagrindas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kartu iÅ¡sprendžiant nukentėjusiųjų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimus.

Pripažįstant N. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tikslinga nukentėjusiųjų A. A. ir V. A. civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡samÅ«s materialinės ir neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra iÅ¡dėstyti civiliniuose ieÅ¡kiniuose (t. 3, b. 1. 167-168, 171).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas apeliacinius skundus prašė atmesti. Nukentėjusieji ir jų atstovas bei prokuroras apeliacinius skundus prašė tenkinti.

Prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei paÅ¡alinti visas nukentėjusiųjų atstovo reiÅ¡kiamas abejones dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo iÅ¡klausyti garso įraÅ¡ai ir apklausta liudytoja J. B. bei iÅ¡teisintasis N. K..Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J.

B. nurodė, kad liudytojas N. B. ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo žinoma kaip iÅ¡teisintojo artima draugė. Ji atvyko į policijos komisariatÄ , norėdama duoti parodymus prieÅ¡ savo buvusį draugÄ ir praneÅ¡ti apie jo nusikaltimus. PrieÅ¡ jai atvykstant ikiteisminis tyrimas N. K. atžvilgiu buvo nutrauktas, o po jos parodymų ir apklausos teisme N. K. buvo laikinai sulaikytas ir kreiptasi į prokurorÄ dėl kardomosios priemonės skyrimo. IÅ¡teisintojo namuose ir automobilyje atliktos kratos metu rastas kortelės dėklas ir ID kortelė buvo susieti su kortele, iÅ¡ kurios buvo raÅ¡omi grasinimai nukentėjusiajam, taip pat N. K. automobilyje buvo rastas nukentėjusiojo adresas.

IÅ¡teisintojo pokalbių tardymo izoliatoriuje buvo klausomasi pagal 2014-05-07 ir 2014-05-08 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, pagal kurias buvo leista policijos pareigÅ«nams, neatskleidžiant savo tapatybės, bendrauti su N. K..IÅ¡teisintasis N. K., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad jis naudojosi papildymo kortele su numeriu (duomenys neskelbtini), tuo telefonu naudojosi ir kitais numeriais, telefono aparatÄ duodavo ir savo broliui bei draugams. Kokias korteles draugai dėdavo į jo telefonÄ , jis nežiÅ«rėjo.

Automobilis, kuriame rastas nukentėjusiojo adresas, yra registruotas ne jo vardu. Teismo posėdžio metu išklausytuose garso įrašuose neužfiksuota jokių aplinkybių, susijusių su byla. Jis nežinojo, kad sulaikymo kameroje kalbėjo su policijos pareigūnu. Ten buvo kalbama apie kyšius, jis galėjo pasakyti negražius žodžius apie N. B., kadangi buvo su ja susipykęs, nes ji apie jį davė melagingus parodymus. D. N. yra buvęs jo geras draugas, ikiteisminio tyrimo metu santykiai su juo buvo labai geri, dabar su juo jokių santykių nepalaiko.

N. B. ir D. N. kartu gyvena nuo 2013 metų spalio, juos sieja Å¡eima, jie turi vaikÄ . N. B. gali jį apkalbėti iÅ¡ kerÅ¡to, pagrindinė jų iÅ¡siskyrimo priežastis buvo ta, kad tarp jų įsikiÅ¡o D. N.. Kai liudytoja davė parodymus prieÅ¡ iÅ¡teisintÄ jį, ji gyveno su D. N.. A. A. kerÅ¡yti galėjo ir kiti asmenys, nes jis tokius motociklus yra pardavęs ne vienÄ kartÄ .AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, pati atlikusi įrodymų tyrimÄ ir įvertinusi bylos aplinkybes, su prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra įrodyta, jog N. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jis skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisintas pagrįstai.N. K. buvo kaltintas tuo, kad jis, nukentėjusiojo A.

A. gyvenamosios vietos adresu kaltinime nurodytais laikotarpiais iÅ¡daužęs nukentėjusiajam priklausančio automobilio langÄ , pavogė gamyklinį multimedijos įrenginį, ant automobilio iÅ¡orės bei į vidų pripylė purvinos, aitrų kvapÄ skleidžiančios masės, taip sugadindamas svetimÄ turtÄ , taip pat akmeniu iÅ¡daužė A. A. buto lango stiklÄ bei prie langų priliejo padegamojo skysčio, taip visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , taip pat du kartus skirtingu metu ant kaltinime nurodyto garažo, kuriuo tuo metu naudojosi A.

A., durų užpylė degaus skysčio bei garaÅ¾Ä padegė, taip visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ .Tiek prokuroro, tiek nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma pripažinti N. K. kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, teigiant, kad šį faktÄ neabejotinai patvirtina iÅ¡samÅ«s N. B. parodymai, taip pat kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti papildomi duomenys: 2013-04-30, 2013-07-10, 2013-11-06 tyrėjų tarnybiniais praneÅ¡imais nustatytos aplinkybės dėl N. K. naudojamo telefono aparato ir jame naudotų telefono numerių, 2013-05-20 daiktų pateikimo ir daiktų apžiÅ«ros protokolų, kratos protokolo duomenys, taip pat pagal Kauno apylinkės teismo 2014-05-07 ir 2014-05-08 nutartis slapta daryti garso įraÅ¡ai, kuriuose N. K. kalba apie jo atžvilgiu atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su Å¡iais argumentais, kadangi Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme patikrintų duomenų visetas nėra pakankamas pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Visų pirma, byloje nėra surinkta tiesioginių N. K. kaltės įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis jis gadino nukentėjusiųjų turtÄ , tai yra nėra nustatyta tiesioginių įvykio liudytojų, kratų metu nerasta jokių nusikalstamų veikų pėdsakų ar daiktų, reikÅ¡mingų tiriamai bylai, kurių pagrindu galima bÅ«tų susieti N. K. su įsibrovimu į A.

A. priklausantį automobilį ir jo sugadinimu ar su V. A. priklausančio garažo padegimu. Nors pripažintina, kad byloje yra nustatytas faktas, jog N. K. pateiktame telefono aparate, iÅ¡ kurio skambinta nukentėjusiajam, buvo įdėta kortelė, kuria naudojosi ir N. K., tačiau atlikus duomenų patikrinimo veiksmus, nenustatyta, kad kaltinime nurodytu nusikalstamų veikų padarymo metu žinomas iÅ¡teisintojo mobilaus ryÅ¡io telefono numeris bÅ«tų jungęsis prie mobiliojo ryÅ¡io operatorių bazinių stočių pagal nusikaltimų padarymo vietÄ .

Kratos metu paimta ID kortelė, kuriÄ apeliantai bando susieti su N. K., rasta automobilyje, kuris N. K. nepriklauso. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo motyvais, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas netiesioginiais įrodymais, tačiau pažymėtina, kad tokiais įrodymais nustatyti faktai ir iÅ¡vados turi bÅ«ti tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, kurios kiekviena loginės sekos grandis turi bÅ«ti pagrįsta patikimais, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėtais baudžiamosios bylos duomenimis.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas N. K. buvo iÅ¡ esmės grindžiamas ir apeliantai skunde kaip pagrindiniu įrodymu remiasi liudytojos N. B. parodymais apie N. K. padarytas nusikalstamas veikas prieÅ¡ A. A.. Vertindamas Å¡ių įrodymų patikimumÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarp liudytojos N. B. ir iÅ¡teisintojo N. K. vyrauja konfliktiniai santykiai, pažymėtina, kad Å¡io fakto nei vienas iÅ¡ jų neginčijo.

N. K. nurodė, kad su N. B. buvo pora ir 2013 metų spalį iÅ¡siskyrė, tarp jų įsikiÅ¡us jo draugui D. N., tuo tarpu N. B. nurodė, kad skyrybų priežastis buvo prieÅ¡ jÄ naudojamas smurtas. Be to, nuosprendyje atkreipiamas dėmesys, kad N. B. parodymus pirmÄ kartÄ davė 2014-03-31, tuomet, kai jau buvo iÅ¡siskyrusi su N. K. ir buvo sukÅ«rusi Å¡eimÄ su iÅ¡teisintojo draugu D. N.. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, teismas pagrįstai nustatė, kad minėtus asmenis sieja sudėtingi tarpusavio santykiai ir liudytoja N. B. gali turėti pagrindÄ duoti apie iÅ¡teisintÄ jį neteisingus parodymus, todėl pagrindžiant iÅ¡teisintojo kaltę vadovavimasis vien tik Å¡ios liudytojos parodymais reikÅ¡tų esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , pažeidimÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju surinkti netiesioginiai įrodymai nesudaro vientisos grandinės, kuri vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtintų N. K. dalyvavimÄ nusikaltimų padaryme.

Apeliaciniuose skunduose dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie, apeliantų nuomone, papildo N. B. parodymus yra tik prielaidų pobūdžio. Apeliantai teigia, kad N. K. kaltę netiesiogiai patvirtina tyrėjų tarnybiniais pranešimais nustatytos aplinkybės, jog kortelė su numeriu , kuriuo nukentėjusiajam A. A. skambinęs vyriškis domėjosi parduodamu automobiliu ir klausė, ar nesmirda salonas, taip pat kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsiųsta grasinančio pobūdžio sms žinutė, buvo naudota su telefono aparatu, kuris 2013-01-08, 2013-03-16, 2013-04-26, 2013-04-27 naudotas ir su N. K. naudojama abonentine kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Tačiau pažymėtina, kad tais pačiais duomenimis nustatyta, kad N. K. telefono numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2013 metų buvo naudotas ir su kitais keturiais telefonų aparatais, kas patvirtina iÅ¡teisintojo parodymus, kad jis kartais naudodavosi draugų telefonais ir savo telefono aparatÄ duodavo kitiems asmenims. Todėl, vadovaujantis minėtais duomenimis, negalima padaryti abejonių nekeliančios iÅ¡vados, kad nurodytais telefono numeriais skambino ir sms žinutes siuntė N. K.. Be to, nukentėjęs A. A. pats nurodė negalįs patvirtinti, kad jam skambinęs asmuo buvo N. K..

Aplinkybės, kad N. K., pasitelkęs kitus asmenis, grasino, gÄ sdino A. A. Å¡ioje byloje nėra inkriminuojamos. Apeliantų motyvai dėl to, kad N. K. turėjo aiÅ¡kų tikslÄ kerÅ¡yti nukentėjusiajam ir byloje nustatytas faktas, kad tarp nukentėjusiojo A. A. ir N. K. nurodytu laikotarpiu vyko turtinis ginčas dėl motociklo, taip pat nėra pakankamas pagrindas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį N. K. atžvilgiu.Apeliaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai teigiama, kad savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiksmų atlikimo ir slapto sekimo metu pokalbių suvestinės protokole užfiksuoti N. K. parodymai patvirtina esmines bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu iÅ¡klausius Å¡iuos garso įraÅ¡us, duomenų, patvirtinančių N. K. kaltę, negauta. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, N. K., bÅ«damas kartu vienoje kameroje su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu, neatskleidžiančiu savo tapatybės, ir su juo bendraudamas kaltę toliau neigė, nurodė, kad jis nieko nedarė, N. B. jį apkaltino. Nors minėtos procesinės prievartos priemonės buvo taikomos pagal Kauno apylinkės teismo 2014-05-07, 2014-05-08 nutartis, kuriomis N. K. laikino sulaikymo laikotarpiu nuo 2014-05-07 iki 2014-05-08 leista panaudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant jo pokalbius, kitokį susižinojimÄ ar veiksmus, užmegzti ryÅ¡ius su juo ir Å¡ių kontaktų metu slaptai daryti vaizdo ir garso įraÅ¡us Kauno apskrities VPK areÅ¡tinės patalpose, tačiau Å¡iuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog N. K. nagrinėjamų veiksmų atlikimo metu turėjo įtariamojo statusÄ , tai yra ir visas įtariamajam baudžiamojo proceso įstatymo numatytas teises, tarp jų ir teisę tylėti bei neduoti parodymų prieÅ¡ save bei teisę į gynybÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003/02/05 sprendime, priimtame byloje Allan prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Case of Allan v, The United Kingdom), yra nurodęs, jog įtariamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save yra teisingo proceso esmė, sauganti įtariamojo teisę policijos apklausos metu pasirinkti duoti parodymus ar tylėti. Teismas Å¡ioje byloje yra nurodęs, kad Å¡i įtariamojo pasirinkimo teisė ir teisingo (sÄ Å¾iningo) proceso principas pažeidžiami tuo atveju, kai įtariamasis nusprendžia neduoti parodymų oficialių apklausų metu, o teisėsaugos institucijos gudraudamos iÅ¡gauna iÅ¡ įtariamojo prisipažinimÄ ar kitokius jį kaltinančius parodymus, kurių negalėjo gauti oficialių apklausų metu, ir Å¡iuos prisipažinimus ar parodymus pateikia kaip įrodymus teismo proceso metu.

Taip pat teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, pasisakymai, kuriais jis pripažįsta tam tikras tiriamos veikos aplinkybes ar nurodo save kaltinančius duomenis, iÅ¡sakyti ne spontaniÅ¡kai ir laisva valia, o esant aktyviam ir intensyviam policijos pareigÅ«nų (jų informatoriaus) klausinėjimui ir poveikiui, gali bÅ«ti vertinami kaip atitikmuo oficialios įtariamojo apklausos, tačiau atliktos nesilaikant visų teisinių garantijų, galiojančių įtariamajam oficialios apklausos metu (teisės į gynybÄ , teisės atsisakyti duoti parodymus iÅ¡aiÅ¡kinimo ir t. t.).

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegijai įvertinus pokalbių suvestinėje prie 2014-06-08 protokolo užfiksuotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no pasakymus: „tai jeigu tu nepadarei nieko“, „matai, jie žino, kad tu padarei kažkÄ , bet negali įrodyti tau“, „o ko Jonavoje tave kabina?“ „nereikėjo to mago tau imti“, sprendžia, kad Å¡iuo atveju buvo sudarytos prielaidos pažeisti N. K. teisę neduoti parodymų prieÅ¡ save, todėl ir dėl Å¡ios priežasties Å¡iais įrodymais apeliacinės instancijos vadovautis negali.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.).

IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (žr., Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis nuostatomis ir remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad N. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), todėl apeliacinius skundus tenkinti ir N. K. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.Tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose praÅ¡o tenkinti nukentėjusiųjų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau pagrindų nukentėjusiųjų A. A. ir V. A. pareikštus civilinius ieškinius tenkinti (ar tenkinti iš dalies), kai šia nutartimi nustatyta, kad N. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, įstatyme nėra numatyta. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareikštus civilinius ieškinius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl su tuo susiję apeliacinių skundų argumentai nenagrinėjami.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio ir nukentėjusiųjų A. A. ir V. A. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas             Dmitrijus Korsakovas Teisėjai             Evaldas Gražys              Jurgis Kiškis