8f449372-b4e6-4205-90a7-c009fe4e85ef · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-613-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13153-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 34.5.; 128.12.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Petro Jaržemskio ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ , civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos L. P. skundÄ suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarei Onai Žurauskienei, I. P., S. P. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ .Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėja L. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė pripažinti nepagrįstu Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarės Onos Žurauskienės 2010 m. liepos 12 d. nutarimÄ Nr. 0349 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ â€œ ir įpareigoti Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarę OnÄ Å½urauskienę atlikti notarinį veiksmÄ : iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai L.

P. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ mirusios 2008-08-06 L. P. palikimÄ , t.y. žemės sklypÄ 0,2510 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 1,0 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir Å«kio pastatus. Nurodė, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ , t.y. iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ jos motinos palikimÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos L. P. skundÄ atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai 2010 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentÄ , Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarė Ona Žurauskienė, iÅ¡davė paveldėjimÄ Ä¯ 4551/1000 dalis pastato – gyvenamojo namo, ½ dalis Å«kio pastato, ½ dalis pastato - viralinės, ½ dalis kitų statinių (inžinierinių)-Å¡ulinio, ½ dalis kitų statinių – lauko tualeto, tvoros, esančių (duomenys neskelbtini).

Ä® likusiÄ dalį aukščiau minėto turto Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testatorės L. P. testamentÄ testamentiniui įpėdiniui I. P. neiÅ¡duotas. 2010 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 0349 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ , notarė Ona Žurauskienė atsisakė pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Ä¯ visÄ palikėjos L. P. turtÄ , nes įpėdiniai S. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais labai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėja teigė, kad suinteresuoti asmenys I. P. ir S. P. nesikreipė į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, todėl notarė neturėjo teisinio pagrindo priimti iÅ¡ jų pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo. Notarės iÅ¡vada, kad jie palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėję mirusiosios turtÄ valdyti yra nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai nepagrįsta. Tai konstatuodama notarė virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas, numatytas Notariato įstatyme. Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus atmetė.

Pagal Civilinio kodekso 5.50 str. 1 d., kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir priimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Pagal Civilinio kodekso 5.50 str. 2 ir 3 dalis įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Civilinio kodekso 5.51 str. sukonkretinta, pagal kokius įpėdinio veiksmus sprendžiama, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . S. P. ir I.

P. praÅ¡ymu 2009-08-25 buvo iÅ¡duotas liudijimas Reg. Nr. 6806 apie tai, kad Vilniaus rajono 2 notaro biure pradėta L. P. paveldėjimo byla ir nurodyti visi trys mirusiosios įpėdiniai, nes S. P. ir I. P. negalėjo pateikti dokumentų, įrodančių mirusiosios L. P. nuosavybės teises į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ir kreipėsi į visas atitinkamas įstaigas dėl Å¡ių dokumentų dublikatų gavimo, gautus dublikatus pateikė notarui 2009-10-08. Paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentÄ ir įstatymÄ nebuvo iÅ¡duoti, nes tarp įpėdinių iÅ¡kilo ginčas dėl paveldėto turto pasidalinimo.

Notariato įstatymo 40 str. numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ir neatitinka jų reikalavimų. Suinteresuoti asmenys po savo motinos mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti, todėl notarė neturėjo pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Notariato įstatymo 1 straipsnis numato, kad notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus.

Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnį notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimÄ teismas laikė, kad notarė neturėjo jokio teisėto pagrindo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ palikėjos turtÄ , esant kitiems testamentiniams ir įstatyminiams įpėdiniams faktiÅ¡kai priėmusiems palikimÄ .

Kitus skundo argumentus teismas laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais. Nurodė, kad Å¡iuo atveju suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į notarę, kad jiems bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja L. P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarės 2010 m. liepos 12 d. Onos Žurauskienės nutarimÄ Nr. 0349 pripažinti nepagrįstu ir įpareigoti Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarę OnÄ Å½urauskienę atlikti notarinį veiksmÄ - iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai L.

P. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ mirusios 2008 m. rugpjūčio 6 d. L. P. palikimÄ : žemės sklypÄ 0,2510 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ 1,0 ha ploto, esantį: (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini); tris Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas nenagrinėjo bylos aplinkybių, susijusių su tuo ar suinteresuoti asmenys S. P. ir I. P. nepraleido termino palikimui priimti, ar yra teismo sprendimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ar palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, o iÅ¡ kart nutarties motyvuose nurodė, kad skundas nepagrįstas, nes S. P. ir I.

P. praÅ¡ymu 2009-08-25 buvo iÅ¡duotas liudijimas Reg. Nr. 6806 apie tai, kad Vilniaus rajono 2 notarų biure pradėta L. P. paveldėjimo byla ir nurodyti visi trys mirusiosios įpėdiniai, nes S. P. ir I. P. negalėjo pateikti dokumentų, įrodančių mirusiosios L. P. nuosavybės teises į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ir kreipėsi į visas atitinkamas įstaigas dėl Å¡ių dokumentų dublikatų gavimo. Gautus dublikatus pateikė 2009-10-08. Paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentÄ ir įstatymÄ nebuvo iÅ¡duoti, nes tarp įpėdinių kilo ginčas dėl paveldėto turto pasidalinimo.

Be to teismas nutartyje konstatavo, kad suinteresuoti asmenys po savo motinos mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti, todėl notarė neturėjo pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Tokie teismo nutarties motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamo materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos bei teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taravimo faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams.

Civilinio kodekso 5.50 str. 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 str. 2 d.). Visi Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Palikimas atsirado 2008-08-06 mirus pareiÅ¡kėjos motinai L. P. PareiÅ¡kėja L. P., pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, palikimo atsiradimo vietos notarui pateikė 2008-11-06. Tretieji asmenys I. P. ir S. P. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, palikimo atsiradimo vietos notarui pateikė atitinkamai 2009-03-12 ir 2008-12-16, t.y. praėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui. Civilinio kodekso 5.57 str. 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Tretieji asmenys I. P. ir S. P. nesikreipė į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir nepateikė notarei teismo sprendimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Todėl suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo priimti iÅ¡ trečiųjų asmenų pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo. Tuo tarpu teismas nutartyje rėmėsi tuo, kad yra iÅ¡duotas liudijimas apie tai, kad pradėta paveldėjimo byla ir nurodyti visi trys mirusiosios įpėdiniai, o suinteresuoti asmenys kreipėsi į visas atitinkamas įstaigas dėl dokumentų dublikatų iÅ¡davimo.

Tačiau įstatyme yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad laikoma, jog palikimas priimtas kai paveldimas turtas pradedamas faktiÅ¡kai valdyti, kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 str. 2 d.). Visi Å¡ie iÅ¡vardinti veiksmai turi bÅ«ti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.). Notaro iÅ¡duotas liudijimas apie pradėtÄ paveldėjimo bylÄ negali sukurti asmeniui paveldėjimo teisės, nes toks dokumentas nenumatytas įstatyme ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog asmuo įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimÄ .

Ginčo tarp apeliantės ir suinteresuoto asmens I. P. dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ nebuvo ir nėra, o suinteresuotas asmuo S. P. nebuvo testamentiniu įpėdiniu. Teismo iÅ¡vada Å¡ioje dalyje prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, o teismas nutartyje nenurodė kokiais įrodymais remdamasis padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Faktinėms bylos aplinkybėms prieÅ¡tarauja ir kitas teismo nutarties motyvas apie tai, jog suinteresuoti asmenys I. P. ir S. P. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti.

Ä® bylÄ nėra pateikta nei vieno objektyvaus įrodymo apie tai, jog suinteresuoti asmenys palikimÄ priėmė pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Teismas nutartyje nenurodė nei vieno įrodymo, kurio pagrindu jis padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Teismas savo iniciatyva nutartyje konstatuodamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie tai, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti išėjo už skundo ribų, nes tokio praÅ¡ymo teismui nebuvo pateikę nei pareiÅ¡kėja, nei suinteresuoti asmenys.

Apeliantė nurodo, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti yra nustatomas teismo keliu ypatingosios teisenos tvarka, teismui priėmus sprendimÄ (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. 1 d.). Tokiu bÅ«du teismas ne tik netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimÄ ypatingÄ ja teisena, pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino įrodymus, tinkamai nustatė ir įvertino visas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.Byloje esminis ginčas yra dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai L.

P. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ mirusios L. P. palikimÄ pagal įstatymÄ - teisėtumo. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos aplinkybių, susijusių su tuo ar suinteresuoti asmenys S. P. ir I. P. nepraleido termino palikimui priimti, ar yra teismo sprendimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ar palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-08-06 mirus L. P., 2008 m. spalio pabaigoje į Vilniaus rajono 2 notaro biurÄ kreipėsi S. P. norėdamas sužinoti kokių dokumentų reikia, norint pradėti motinos L.

P. paveldėjimo bylÄ . 2008-11-06 L. P. ir I. P. notaro biurui pateikė visus reikiamus dokumentus norėdami pradėti paveldėjimo bylÄ , mirus jų motinai ir testatorei L. P. Tačiau kadangi I. P. paso galiojimo terminas buvo pasibaigęs, palikimÄ pagal testamentÄ ir pagal įstatymÄ 2008-11-06 pareiÅ¡kimu priėmė tik L. P. (b.l. 20), taip buvo pradėta mirusiosios L. P. paveldėjimo byla Nr. 143/2008. S. P. palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė 2008-12-16 (b.l. 19). Kadangi naujas asmens dokumentas I. P. buvo iÅ¡duotas tik 2009-02-02, todėl 2009-03-12 buvo patvirtintas jo pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo tiek pagal testamentÄ , tiek pagal įstatymÄ (b.l. 18).

Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad notarė neturėjo teisinio pagrindo priimti S. P. ir I. P. pareiškimų dėl palikimo priėmimo, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog šie notarės veiksmai būtų buvę ginčijami ar nuginčyti.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų.

Notarui suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Tokia notaro funkcijos samprata apsprendžia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, prašė iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ mirusios L.

P. palikimÄ pagal įstatymÄ , tačiau tam prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos broliai S. P. ir I. P. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kę savo valiÄ taip pat įgyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ . Notaras, kaip minėta, neturi įgaliojimų atlikti tisinius tyrimus nustatinėjant neaiÅ¡kias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiÅ¡kios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad notarė turėjo pagrindÄ atsisakyti atlikti apeliantės praÅ¡omÄ veiksmÄ - iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ mirusios L. P. palikimÄ pagal įstatymÄ , todėl ginčijamÄ 2010-07-12 notarės nutarimÄ naikinti nėra jokio pagrindo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 pažymėjo, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo siekį įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Å iuo atveju nereikalaujama, kad faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t.y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Svarbu, kad iÅ¡ įpėdinio aktyvių veiksmų bÅ«tų matyti, jog jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, palaiko jį tinkamos bÅ«klės ir pan.

Gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiÅ«ra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ , taigi ir priėmė jį. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ prie bylos pridėtos L. P. paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad visi įpėdiniai gyvena tame nekilnojamame turte, kurį jie siekia paveldėti. Å ias aplinkybes S. P. ir I. P. patvirtino teismo posėdžių metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo aplinkybę, kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti.Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas iÅ¡spręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Henrichas Jaglinskis Petras Jaržemskis                                                                  Danutė Kutrienė