8f41bddb-0e43-401b-bffd-a12e85a75552 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-891-1035/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54083-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei – MatijoÅ¡ienei, kaltinamajam R. (R.) P., nukentėjusiajai I. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė : R. P. 2018 m. lapkričio 11 d., apie 22.50 val., bute (duomenys neskelbtini), rankomis suėmė žmonÄ I. P. už galvos, tampė jÄ už plaukų ir ausų, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimÄ kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å iais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad mažai kÄ pamena, bet su viskuo sutinka. Ä®vykis buvo bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno sutuoktinė. Atėjo pas jÄ pasiÅ¡nekėti, tačiau to padaryti nepavyko. Galėjo bÅ«ti padaryti tie sužalojimai, kurie nurodyti byloje. Gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau nežino, ar ji priėmė atsipraÅ¡ymÄ .

Jie susitaikė. Pamena, kad tampė už ausų, daugiau nieko nepamena, kadangi buvo iÅ¡gėręs. Atėjo į butÄ jau bÅ«damas iÅ¡gėręs. Galėjo tampyti ir už plaukų. Su nukentėjusiÄ ja bendrauja ir Å¡iandien, kalbėjo apie tÄ Ä¯vykį. Kad tai nepasikartotų, daugiau nebeina į tuos namus. Nukentėjusioji I. P. apklausiama teisme parodė, kad 2018 m. lapkričio 11 d., apie 22.00 val., atėjo R., norėjo pasikalbėti. Jis atėjo į butÄ (duomenys neskelbtini). BesiÅ¡nekant kambaryje R. jÄ užpuolė, pradėjo tampyti už galvos.

Ji paspruko, griebė telefonÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . R., kai iÅ¡girdo, kad skambina policijai, išėjo. Jis buvo iÅ¡gėręs, tai rodė jo kalba, eisena, tiesiog matėsi, kad jis iÅ¡gėręs. Jie net nepradėjo normaliai kalbėti, jie užėjo į kambarį, atsisėdo ir jis jÄ užpuolė. Ji nežino, apie kÄ jis norėjo pakalbėti, gal apie skyrybas, nes tuo metu buvo inicijuotas tas procesas, bent ji taip suprato, kad apie tai kalbėsis. Jie sėdėjo ant sofos, jis atsistojo, ji sėdėjo, jis paėmė rankomis jai už galvos ir pradėjo jÄ tampyti.

TÄ patį vakarÄ jai iÅ¡tino visa galva, žandas, jautė skausmÄ . Ä® medikus nesikreipė, kreipėsi į teismo ekspertus po 2–3 dienų. Tai pirmas toks įvykis, kuomet tarp jų vyko fizinis kontaktas. Vėliau jie kalbėjosi apie tai, kad jiems reikia susitaikyti, tai pasiÅ«lė R.. Turi vaikų, reikia kažkaip gyventi, todėl buvo pasiÅ«lymas susitaikyti. Tiesioginio atsipraÅ¡ymo nebuvo, bet žinodama R. jo pasiÅ«lymÄ susitaikyti priėmė kaip atsipraÅ¡ymÄ . Suprato, kad visa to priežastis – tai, kad R. iÅ¡gėręs ir vyksta skyrybos.

Nors skyrybos buvo bendru sutarimu, tačiau buvo abejiems sunku psichologiÅ¡kai, proceso metu jų santykiai nebuvo draugiÅ¡ki. GalbÅ«t savo elgesiu R. parodė savo nusiteikimÄ prieÅ¡ jÄ , prieÅ¡ Å¡itÄ procesÄ . Jokia turtinė žala jai nebuvo padaryta. R. yra užsidaręs, nėra komunikabilus žmogus, kuomet bendraujama su svetimais žmonėmis, galbÅ«t dar trukdo ir kalbos barjeras, jis negali laisvai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės. Ji R. atsipraÅ¡ymÄ priėmė. Lygiagrečiai ėjo skyrybos ir įvykis, nenori per daug visko analizuoti, iÅ¡vada tik tokia, kad reikia gyventi draugiÅ¡kai dėl vaikų, į asmeninius santykius nelenda.

Sutarė, kad dėl vaikų gyvens draugiÅ¡kai. Nuo skyrybų proceso gyvena atskirai. Nori tikėti, kad visa tai nepasikartos, eina link kitokio bendravimo modelio. Liudytoja K. C. apklausiama teisme parodė, kad gavo praneÅ¡imÄ , jog vyras smurtauja prieÅ¡ moterį, bute yra du vaikai. Atvykus į įvykio vietÄ , buto duris atidarė pranešėja, kurios vardas I.. Bute dar buvo kažkokia moteris – draugė ar giminaitė. Kai atėjo, vyro bute nebuvo. I. pasakė, kad įvykis prasidėjo svetainėje, tada konfliktas persikėlė į koridorių.

Vyras sugriebė jai už plaukų. Ji buvo apdraskyta, nes ant kaklo matėsi sužalojimo žymės, plaukai buvo pasišiaušę, veidas buvo raudonomis dėmėmis. I. pasakojo, kad vyras griebė jai už plaukų, ji rėkė, jog jis baigtų, nustotų, ji kažkaip ištrūko, pabėgo nuo jo ir skambino policijai, o vyras, išgirdęs, kad skambina policijai, pasišalino. Vaikai tuo metu miegojo, todėl konflikto negirdėjo. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų suprato, kad jis jos sutuoktinis. Tuo metu vyras nebuvo sulaikytas, nes jis pabėgo.

Kiek pamena, kol kalbėjo su nukentėjusiÄ ja, vyras visÄ laikÄ skambino jai (nukentėjusiajai) į telefonÄ , bet ji neatsiliepė į skambučius. Po nukentėjusiosios ir liudytojos apklausų, kaltinamasis papildomai paaiÅ¡kino, kad gal ir skambino nukentėjusiajai, nepamena. Jis tiesiog išėjo, ėjo link namų. KitÄ dienÄ pavyko susisiekti su nukentėjusiÄ ja, jis jai prisiskambino. Apie kažkÄ kalbėjosi, ji sakė, kad buvo iÅ¡kviesta policija. Jis gailisi dėl savo veiksmų. Tokie atvejai daugiau nepasikartos, yra tuo įsitikinęs. Å itÄ iÅ¡vadÄ padėjo padaryti laikas.

Jis pradėjo kalbÄ apie susitaikymÄ . Su vaikais bendrauja. Bute, kur gyvena vaikai, nesilanko. Atsiprašė tik tais žodžiais, kad reikia susitaikyti. Tokiais žodžiais iÅ¡reiÅ¡kė savo atsipraÅ¡ymÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Z. parodė, kad 2018 m. lapkričio 11 d. dirbant buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į butÄ (duomenys neskelbtini), pasitiko I. P., kuri paaiÅ¡kino, kad bute vyko konfliktas su vyru R. P., konflikto metu vyras jÄ tampė už plaukų, už ausų, buvo suėmęs už galvos, dėl vyro veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Ant moters veido matėsi nubrozdinimas prie akies, patinimas prie akies, nubrozdinimas Å¡alia kaklo. Vyras iÅ¡ buto buvo pasiÅ¡alinęs, bute bendra tvarka pažeista nebuvo, vaikų bute nematė, nukentėjusioji minėjo, kad namuose yra du mažamečiai vaikai. Moteris minėjo, kad tarp jos ir vyro Å¡iuo metu vyksta skyrybos, įvykio metu vyras buvo neblaivus (b. l. 28). IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, be I. P. apklausos, atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra (b. l. 1–2).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 11 d. 22.58 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjos vyras jÄ sumušė, yra du mažamečiai, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, laukia (b. l. 3). IÅ¡ praneÅ¡imo apie smurtÄ artimoje aplinkoje matyti, kad 2018 m. lapkričio 11 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), I. P. sutuoktinis R. P. paėmęs rankomis I. P. už galvos, plaukų ir ausų, tampė I. P., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 15).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4116/2018 (01) matyti, kad I. P. nustatyta poodinės kraujosruvos kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. lapkričio 11 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatyti kÅ«no sužalojimai yra nukentėjusiosios pasiekiamose kÅ«no vietose, tačiau visumoje nėra bÅ«dingi savęs žalojimui. Nustatytuose kÅ«no sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektÄ , nėra (b. l. 22). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro įraÅ¡as – telefoninis pokalbis tarp nukentėjusiosios I.

P. ir Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatorės (b. l. 25). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad visų aplinkybių dėl girtumo neprisimena, tačiau galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustų nukentėjusiosios I. P., liudytojos K.

C. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. Z. parodymai, kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai: praneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje, pareiÅ¡kimas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, specialisto iÅ¡vada. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog R. P. rankomis sugriebė sutuoktinei I.

P. už galvos, tampė jÄ už plaukų ir ausų, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė sutuoktinei sveikatÄ . Nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kaltinamojo sutuoktinė, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktÄ sÄ vokÄ , laikytina kaltinamojo Å¡eimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygomis:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savo noriu atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis R. P. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 str. 3 d.). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos, padarė iÅ¡vadas, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad R. P. pasiÅ«lė susitaikyti, su buvusiu sutuoktiniu susitaikė, jo pasiÅ«lymÄ susitaikyti priėmė kaip atsipraÅ¡ymÄ , tai pirmas toks įvykis, kuomet vyras panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , tikisi, kad daugiau tokie atvejai nepasikartos.

Po skyrybų gyvena atskirai, sutarė, kad dėl vaikų gyvens draugiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. R. P. anksčiau neteistas (b. l. 46), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 45). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R.

P. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas R. P. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

R. (R.) P., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja I. P., ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. R. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti R. P., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Valerij LauÅ¡