8f3ee1fc-eaf0-43a0-80cc-bbbb7faffcb1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NrNr. A2.6.-11252-506/2014Proceso Nr. 4-68-3-10753-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5., 52.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. lapkričio 19 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., jos atstovui Arvydui Budnikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo D. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1992-08-26, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,n u s t a t ė :

D. S. 2014-08-28 apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį NISSAN NOTE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindama abu automobilius. D. S. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Savo veika ji pažeidė KET 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus ir todėl traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Administracinėn atsakomybėn traukiama D.

S. kalta prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad 2014-08-28 atvyko į darbÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pasistatė automobilį. Nepastebėjo, kad bÅ«tų kliudžiusi kurį nors iÅ¡ stovinčių automobilių. KitÄ dienÄ vėl atvyko į darbÄ , prie jos priėjo žmogus ir pasakė, kad iÅ¡vakarėse kliudė jo automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini), ji to neginčijo. Abi maÅ¡inos, ir jos, ir nukentėjusiojo, stovėjo (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme.

IÅ¡važiavo iÅ¡ darbo tÄ dienÄ po 16 val., stovėjo ilgiau negu valandÄ . Mano, galėjo bÅ«ti, kad ryte statydama automobilį į stovėjimo vietÄ kliudė nukentėjusiojo automobilį. Automobilių jie patys nepalygino, tik nukentėjusysis pažiÅ«rėjo, kad yra įbrėžimai. Jos automobilyje įbrėžimai buvo vairuotojo pusėje gale prie bamperio, kur yra bamperio sujungimas su galine rato arka, toje vietoje buvo įlenkimas ir nubyrėjusių raudonos spalvos dažų. Nukentėjusiojo M. S. automobilyje irgi vairuotojo pusėje ant durelių buvo įbrėžimas ir įlenkimas.

Jos automobilis raudonas, jo pilkos spalvos, jos automobilio raudoni dažai buvo likę ant jo durelių. Ji labai gailisi, bet realiai nesuvokė, kÄ padarė.Liudytoja J. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoja. Ofisas, kur dirba D. S., yra jų pastate. Turi vaizdo kamerų ir 2014-08-28 matė per vaizdo kamerÄ , kaip D. S. ieÅ¡kojo vietos pastatyti automobilį ir rado vietÄ prie (duomenys neskelbtini) namo. Kad ji užkabino kitÄ automobilį, ji nepastebėjo.

Pastačiusi maÅ¡inÄ ji nuėjo dirbti. Tokio vaizdo, jog D. S. savo maÅ¡ina atsitrenktų į kitÄ stovinčiÄ maÅ¡inÄ , ji nematė. D. S. iÅ¡važiavimo iÅ¡ aikÅ¡telės ji per vaizdo kamerÄ nežiÅ«rėjo. Vaizdo įraÅ¡ai buvo daromi sena įranga, dabar ji pakeista. TÄ dienÄ policija galėjo paimti įraÅ¡Ä . Policija atsiuntė laiÅ¡kÄ , kad praÅ¡o pateikti vaizdo įraÅ¡us, tik po trijų savaičių, o jie vaizdo įraÅ¡us saugo dvi savaites. TÄ dienÄ policija atėjo su nukentėjusiuoju, davė jiems peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , bet atiduoti negalėjo, ir pasiÅ«lė kreiptis į valdžiÄ , kreipėsi laiÅ¡ku po trijų savaičių.

Kai atėjo policija su nukentėjusiuoju M. S., ji suprato, jog įvyko kažkoks įvykis tik iÅ¡ to, kai pasakė, kad raudona maÅ¡ina apdraskė M. S. maÅ¡inÄ . Išėjusi pažiÅ«rėti maÅ¡inos pamatė, kad ant pilkos maÅ¡inos buvo juosta raudonų dažų. Negali pasakyti, kad D. S. trenkė ar netrenkė į kitÄ maÅ¡inÄ , ji to nematė. Kamerų yra daug. D. S. atėjo apie 15 val., o išėjo apie 17 val. M. S. nepažįsta, jis dirba ne jų name, tačiau jo maÅ¡inÄ mato kieme dažnai, taigi maÅ¡inÄ pažįsta, o žmogaus – ne.Liudytojas M.

S. parodė, kad D. S. pažįsta tik dėl Å¡io eismo įvykio. Ryte pastatė automobilį aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini) uždarame kieme, į kurį patenkama pro užkardÄ , turint pultelį. Išėjęs iÅ¡ darbo vakare apie 17 val. pamatė, kad jo automobilis apgadintas – abi durelės. Ant jo pamatė raudonų dažų liekanas. Kadangi aikÅ¡telėje panaÅ¡aus automobilio nerado, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvyko pareigÅ«nai, nuėjo apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡o, kur filmuojama aikÅ¡telė.

Vaizdo įraÅ¡o jis pats nematė, nes reikėjo kreiptis į direktorių dėl leidimo peržiÅ«rėti. Policijos pareigÅ«nai pasakė, kad dėl įraÅ¡o jie patys susitvarkys. KitÄ dienÄ apie 16 val. išėjo į tÄ pačiÄ aikÅ¡telę ir pamatė raudonÄ automobilį, kuris, jo supratimu, galimai galėjo padaryti minėtÄ Ä¯vykį, nes ant jo matė kelias vietas, apipurkÅ¡tas dažais ir jam tai sukėlė įtarimÄ . Pakvietė vėl policijos pareigÅ«nus. Kol laukė, pamatė, kad tuo automobiliu iÅ¡važiuoja mergina.

Sustabdė jÄ ir paklausė, ar ne ji padarė eismo įvykį. Ji pasakė, kad gali bÅ«ti, jog ji, apsiverkė, puolė skambinti tėvui, tėvas kalbėjo su juo, žadėjo atsiskaityti. Kaip suprato iÅ¡ vairuotojos reakcijos, ji apie įvykį žinojo, bet žodžiais ji to žinojimo neiÅ¡reiÅ¡kė. PasiÅ«lė jai palaukti policijos pareigÅ«nų. Policijos pareigÅ«nams atvykus vairuotoja lyg prisipažino, todėl jis prašė įvykio neforminti, pareigÅ«nai lyg ir sutiko. PareigÅ«nai atliko matavimus ir pasakė, kad D.

S. automobilis yra tas pats, kuris padarė eismo įvykį. Jie susitarė, kad jeigu D. S. atsiskaitys, tai jie atvažiuos į Mėnulio g. esančiÄ Kelių policijos valdybÄ . Po savaitgalio vairuotoja paskambino, jie susitiko, ji atsiskaitė, o jis paraÅ¡iau raÅ¡tÄ , kad pretenzijų neturi. Policijos pareigÅ«nus kvietė du kartus. Kai pirmÄ kartÄ kvietė policijos pareigÅ«nus, raudono automobilio aikÅ¡telėje nebuvo. Kai antrÄ kvietė, raudonas automobilis stovėjo kiemo aikÅ¡telės apatinėje dalyje.

Nematė, nei kaip raudonas automobilis įvykį sukėlė, nei kaip nuvažiavo. Žala jam atlyginta, pretenzijų neturi. Ar įmanoma buvo nepastebėti įvykio, nežino. Žino, kad buvo jo automobilio signalizacija suveikusi, nes automobilis turi funkcijÄ , kuri parodo, jeigu signalizacija buvo suveikusi. Jeigu salone garsiai grojo muzika, gal ir buvo įmanoma neiÅ¡girsti signalizacijos garso.D. S. kaltė padarius abu jai inkriminuojamus pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra įrodyta jos pačios paaiÅ¡kinimais posėdžio metu, ATP protokolu (b.l. 2), įvykių registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡u (b.l. 3), tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 4), eismo įvykio schema (b.l. 5), M.

S. ir D. S. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (b.l. 6-8), fotolentele (b.l. 9-11) ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. D. S. teigia, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepastebėjo, todėl iÅ¡važiavo, o kitÄ dienÄ ramiai atvažiavo į darbÄ , nes nežinojo, kad padarė autoįvykį. Å i atsakomybėn traukiamo asmens versija vertintina kritiÅ¡kai, kadangi sprendžiant iÅ¡ automobiliui NISSAN NOTE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų masto, mažai tikėtina, kad D. S. galėjo nepastebėti kontakto su Å¡ia transporto priemone, be to, M.

S. teigia, kad buvo suveikusi jo automobilio signalizacija, kas taip pat turėjo atkreipti dėmesį; kitÄ dienÄ po įvykio FIAT PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuri buvo apgadinta įvykio metu, jau buvo uždažyta – užpurkÅ¡ta raudonos spalvos dažais, taigi buvo bandoma paÅ¡alinti eismo įvykio pasekmes; M. S. posėdžio metu parodė, kad jam paklausus D. S., ar ne ji apgadino jo automobilį, iÅ¡ jos reakcijos suprato, jog ji žino apie įvykį, nes ji apsiverkė, puolė skambinti tėvui, kuris pažadėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

D. S., bÅ«dama transporto priemonės vairuotoja ir elgdamasi apdairiai ir rÅ«pestingai, pajutusi ar įtarusi savo vairuojamo automobilio kontaktÄ su kita transporto priemone, privalėjo pasilikti įvykio vietoje ir, sulaukusi kitos transporto priemonės vairuotojo, užpildyti deklaracijas arba, nelaukiant kito vairuotojo, iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, arba bent jau palikti apgadintos transporto priemonės savininkui savo kontaktus, tačiau ji to nepadarė ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdama KET reikalavimus.

Tokiu bÅ«du jos veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kaltė pažeidimų padarymų įrodyta ir ji baustina. D. S. atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiÅ¡kia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas);

įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis; Å¡iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.Skiriant nuobaudÄ atsižvelgtina į pažeidėjos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į tai, kad administracine tvarka anksčiau nebausta; teisė vairuoti transporto priemones jai yra bÅ«tina darbe, kuri derina su studijomis, kad turėti pajamų sumokėti už mokslus ir pragyvenimui; nukentėjusio automobilio savininkas jai jokių pretenzijų neturi.

Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad bÅ«tų neproporcinga padarytai žalai ir pažeidimui bei neteisinga už tokiÄ veikÄ skirti D. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas laiko šį atvejį iÅ¡imtinu ir todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, D. S. atžvilgiu taikytinas LR ATPK 301 str. ir skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laikotarpiui, trumpesniam negu sankcijoje numatytas minimalus.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja n u t a r ė :

Pripažinti D. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1992-08-26, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., kalta įvykdžius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 100 Lt (vieno Å¡imto litų) baudÄ .Pripažinti D. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1992-08-26, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., kalta įvykdžius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 130 str. 1 d., ir pritaikius jos atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę skirti - 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) arba 870 EUR (aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams (LR ATPK 33 str.).IÅ¡aiÅ¡kinti, kad baudÄ pažeidėja turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o jai įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                      Lilija Tarčevskaja                                                                                                                (paraÅ¡as yra)