8f3e4418-c189-4efe-8a86-eefaf8eb951b · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-365-776/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05802-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 15 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. L. ir jo atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, dalyvaujant atsakovo J. L. atstovei I. R. ir jo atstovui advokatui Sauliui Alysui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovui J. L., dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovas A. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui J. L., kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovo bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į kartu su R. S. T., mirusia (duomenys neskelbtini), įgytus žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos po R. S. T. mirties kaip palikimÄ priėmė atsakovas J. L., bei nustatyti, kad ieÅ¡kovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis Å¡io nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovas nurodė, kad bendrai kaupdami lėšas, bendrai dirbdami ir veikdami, jis ir R. S. T. sukaupė turto, už kurį įsigijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), taip įvykdė žodinį susitarimÄ Ä¯sigyti gyvenamÄ jį namÄ ir kartu gyventi.

2. Atsakovas J. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad, jo žiniomis, nors R. S. T. kurį laikÄ globojo ieÅ¡kovÄ kaip savo sÅ«nėnÄ bei jį iÅ¡laikė, tačiau bendro Å«kio jie nevedė, ieÅ¡kovas niekuomet nesitarė su R. S. T. dėl bendro gyvenamojo namo įsigijimo dalinės nuosavybės teise. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis savo santaupomis prisidėjo prie apmokėjimo už ginčo turtÄ . Atsakovo teigimu, R. S. T., pardavusi jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , turėjo galimybę iÅ¡ savo pačios lėšų įsigyti ginčo turtÄ . Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas nurodydamas, kad tikėjosi po tetos mirties paveldėti jos turtÄ , pripažino, kad ginčo turtas jam nepriklausė.

3. IeÅ¡kovas A. L. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovas nurodė, kad R. S. T. jį augino kaip sÅ«nų, grįžęs iÅ¡ armijos apsigyveno su B. B. GinkÅ«nų k. ir gyveno iki 1998 m., vėliau persikraustė gyventi į Vilnių, vertėsi statybos verslu ir konsultacijomis, su L. B. 2000 m. susilaukė vaiko, vaikui iÅ¡laikymÄ teikė sumokėdamas 120 000,00 Lt sumÄ , gautÄ pardavus žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), gyvendamas Vilniuje pas R.

S. T. kartais grįždavo, apie 2012 m. grįžo į Å iaulius pas R. S. T. į (duomenys neskelbtini), bet apsistodavo ir pas savo mamÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodė, R. S. T. padėjo persikraustyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jÄ lankydavo, pats gyveno mamos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, įsidarbino apsaugos darbuotoju, turėjo santaupų, pardavė savo nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad R. S. T. per draugę S. V. sužinojo apie parduodamÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jį įsigijo iÅ¡ savų lėšų, gautų pardavus savo nekilnojamÄ jį turtÄ , ir iÅ¡ savo santaupų.

IeÅ¡kovas taip pat paaiÅ¡kino, kad R. S. T. 25 000,00 Eur davė jau įvykus sandoriui dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jų jie buvo nusprendę pirkti turtÄ Palangoje, o po gyvenamojo namo įsigijimo atsikraustė pas R. S. T.. IeÅ¡kovo teigimu, perduodamas pinigus R. S. T., turėjo apie 30 000,00 Eur santaupų, tarp kurių buvo ir pinigai gauti pardavus sodybÄ (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau patvirtino, kad pardavus sodybÄ visa pirkėjų sumokėta kaina buvo pervesta bankui, kuriam prievolių pagal kredito sutartį užtikinimui buvo įkeista sodyba, tačiau nurodė, kad iÅ¡ pirkėjų gavo ir 30 000,00 Lt ar Eur grynais pinigais iki sandorio sudarymo.

Ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl, turėdamas santaupų, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, bei paaiškino, kad pragyvenimui skiria apie 100,00 Eur per mėnesį.

4. IeÅ¡kovo A. L. atstovė advokatė Vanda Laukevičienė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie ginčo gyvenamojo namo įsigijimo R. S. T. padovanodamas žemės sklypÄ ir duodamas 25 000,00 Eur. Atstovė nurodė, kad nepaneigta byloje buvo aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pardavęs savo turtÄ , turėjo apie 25 000,000-30 000,00 Eur santaupų. Atstovės nuomone, ta aplinkybė, kad jis kreipėsi dėl valstybės garantuojamos pagalbos suteikimo nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovas turėjo santaupų, nes jų kreipiantis dėl valstybės garantuojamos pagalbos nereikia nurodyti. Atstovės nuomone, atsakovo kviestų liudytojų parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

5. Atsakovo J. L. atstovė I. R. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atstovė, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas gyveno pas R. L. adresu: (duomenys neskelbtini), pas R. S. T. apsilankydavo, bet nevedė bendro Å«kio, jį iÅ¡laikė jo sugyventinės tiek B. B., tiek L. B., grįžęs iÅ¡ Vilniaus buvo nuskurdęs, trumpai gyveno pas R. S. T. (duomenys neskelbtini), tačiau greit iÅ¡sikraustė į Å iaulius. Atstovė paaiÅ¡kino, kad R. S. T. niekada nėra sakiusi, kad ketina įsigyti turto su ieÅ¡kovu, jie niekada nėra vedę bendro Å«kio, o R. S. T. priėmė ieÅ¡kovÄ gyventi į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kai jai reikėjo pagalbos susilaužius rankÄ .

6. Atsakovo J. L. atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atstovas nurodė, kad R. S. T. gyvenamÄ jį namÄ Ä¯sigijo savo lėšomis, ieÅ¡kovas neprisidėjo nei savo lėšomis, nei darbu. Atstovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neginčija pirkimo–paravimo sutarties, kuria R. S. T. turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise, taip pat neginčija paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo atsakovas paveldėjo R.

S. T. turtÄ . Atstovas nurodė, kad R. S. T. gaudavo pensijÄ , turėjo santaupų, 2015-2019 m. pardavė savo turto už 74 625,00 Eur sumÄ , 1993 m., 1999 m., 2005 m., pardavė kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atstovas atkreipė dėmesį, kad R. S. T. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pardavėjams buvo pervesta visa nekilnojamojo turto kaina. Atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas sandorio sudarymo metu santaupų neturėjo, kitomis lėšomis neprisidėjo, nuo 2019 m. jam buvo mokama socialinė paÅ¡alpa, jo pajamos nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 600,00 Eur iÅ¡ kurių 619,00 Eur darbo užmokestis, dėl sunkios finansinės padėties jam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kreipdamasis dėl jos turėjo atskleisti turtinę padėtį, todėl Å¡ioje byloje įrodinėdamas prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas yra nenuoseklus.

Atstovo nuomone, ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie R. S. T. duotus pinigus prieÅ¡taringos, ieÅ¡kinyje apie tai neužsiminta, apie tai teismo posėdyje parodė liudytojas, po to pakartojo ieÅ¡kovas. Atstovo teigimu, pagal ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes negali bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, kad jis galėjo sukaupti lėšų, kurias vėliau perdavė tetai, o įrodymų dėl didesnės sandorio kainos dėl sodybos (duomenys neskelbtini) nėra. Atstovas atkreipė dėmesį, kad pats ieÅ¡kovas nurodė, kad pinigus davė ne gyvenamajam namui pirkti, o kitam turtui įsigyti, žemės sklypÄ padovanojo ne dėl ketinimo įsigyti bendrÄ turtÄ , o dėl to, kad teta galėtų pasistatyti pirtį ir dėl atsiminimų.

Atstovas pažymėjo, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teta įsigijo dar 2010 m., kai ieÅ¡kovas gyveno Vilniuje, ieÅ¡kovas Å¡iame bute niekada negyveno, jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Atstovas pastebėjo, kad liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovas su teta negyveno, bendro Å«kio nevedė, teta pirko ginčo turtÄ iÅ¡ savo lėšų, ieÅ¡kovas skurdžiai gyveno ir prie turto pirkimo negalėjo prisidėti, taip pat kad R. S. T. namų valdÄ laikė savo asmenine nuosavybe, ieÅ¡kovas tikėjosi po tetos mirties paveldėti jos turtÄ .

Atstovo nuomone, R. S. T. padėjo ieÅ¡kovui kaip jaunesniam giminaičiui, o ieÅ¡kovas ginčo turto nelaikė savo nuosavybe, nes nors teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau ginčo namų valdoje ieÅ¡kovas negyvena, Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinys atmestinas Dėl jungtinės veiklos instituto taikymo ginčo teisiniams santykiams Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Å iaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko, notarinio registro Nr. 1-9253, pagrindu R.

S. T. iÅ¡ N. P. ir V. M. asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), už 69 000,00 Eur. Å ios pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. papunktyje Å¡alys susitarė, kad 11 600,00 Eur buvo sumokėta kaip avansinė įmoka ir kad likusius 57 400,00 Eur R. S. T. pervedė pardavėjams prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. R. S. T. atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 3 d.

į pardavėjų N. P. ir V. M. atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Å iaulių bankas, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, buvo pervesta po 28 700,00 Eur, iÅ¡ viso 57 400,00 Eur. R. S. T. mirė (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, iÅ¡duoto Å iaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko, notarinio registro Nr. 6037, pagrindu jos turtÄ , taigi ir nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos brolis atsakovas J.

L.. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, reikalauja pripažinti jo nuosavybės teisę į 1/2 dalį Å¡io turto, savo ieÅ¡kinį grįsdamas tuo, kad R. S. T. šį turtÄ Ä¯gijo su juo vykdydama jungtinę veiklÄ Å¾odinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Todėl byloje yra kilęs ginčas, ar tarp R. S. T. ir jos sÅ«nėno ieÅ¡kovo A. L. buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, t. y. dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, ir ar dėl to ieÅ¡kovas, kaip partneris, įgijo nuosavybės teisę į Å¡io turto dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrÄ pastatÄ , įrengti keliÄ ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

Pagal CK 1.73 straipsnio, reglamentuojančio raÅ¡ytinę sandorių formÄ , 1 dalies 1 punktÄ fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1 500,00 Eur, turi bÅ«ti sudaryti raÅ¡ytine forma, iÅ¡skyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, bet Å¡ioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos kaip asociacijos sutartis, todėl pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertę – 69 000,00 Eur – ieÅ¡kovas ir R.

S. T. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui įsigyti sau gyventi) turėjo sudaryti raÅ¡ytinės formos susitarimÄ dėl piniginių lėšų įneÅ¡imo. IeÅ¡kovas ir R. S. T. raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę. IeÅ¡kovas su R. S. T. vykdytÄ jungtinę veiklÄ grindė jų žodine sutartimi. Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ dėl paprastos raÅ¡ytinės formos reikalavimo nesilaikymo ieÅ¡kovo nurodoma jungtinės veiklos sutartis negalėtų bÅ«ti laikoma negaliojančia, tačiau pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Å ios taisyklės iÅ¡imtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kuriÄ Å¡io straipsnio 2 dalies teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sÄ lygos. Taigi teismui nesuteikta visiÅ¡ka diskrecijos teisė kiekvienu atveju savo nuožiÅ«ra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali bÅ«ti daroma, jei byloje nustatoma, kad yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės (2 punktas); atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raÅ¡tu (3 punktas); atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas).

Tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos Å¡alies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau Å¡ie duomenys nepakankamai iÅ¡samÅ«s, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės Å¡alims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje yra susidariusi situacijÄ , kad, neleidus ieÅ¡kovui remtis liudytojų parodymais įrodinėjant jungtinės veiklos teisinius santykius, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai. IeÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo Å¡aukti liudytojai B. B., R. S. T. pažįstama ir buvusi ieÅ¡kovo sugyventinė, A. P., pažinojusi R. S. T. ir dėl to pažinojusi ieÅ¡kovÄ , S. P., ieÅ¡kovo vaikystės draugas, S. V., pažinojusi R. S. T. ir ieÅ¡kovÄ apie 30 metų, ir K.

P. L., R. S. T. (duomenys neskelbtini) kaimynas. Liudytoja B. B. parodė, kad R. S. T. augino ieÅ¡kovÄ kaip savo sÅ«nų, jos manymu, jie vedė bendrÄ Å«kį, ieÅ¡kovas padovanojo tetai žemės sklypÄ , R. S. T. su ieÅ¡kovu taupėsi pinigus pirkti butÄ Palangoje. Liudytoja taip pat parodė, kad R. S. T. buvo nurodžiusi norÄ , kad po jos mirties jos turtas atitektų ieÅ¡kovui. Liudytoja A. P. parodė, kad ieÅ¡kovo ir R. S. T. santykiai buvo geri, R. S. T. jai pasakojo, kad nusipirko gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kindama, kad pardavė kitus nekilnojamojo turto objektus, bei kad kalbėjo, kad po mirties visÄ turtÄ paliks ieÅ¡kovui.

Liudytoja taip pat parodė, kad jau apsigyvenus ginčo gyvenamajame name R. S. T. papasakojo, kad ieÅ¡kovas pastatė naujÄ klozetÄ ir dujinę viryklę. Liudytojas S. P., parodė, kad R. S. T. palaikė artimus santykius su ieÅ¡kovu, kai R. S. T. susirado pirkti gyvenamÄ jį namÄ , persikraustė gyventi pas R. S. T., kuri norėjo investuoti savo lėšas ir galvojo, kad ieÅ¡kovas jÄ prižiÅ«rės, bei ketino gyvenamÄ jį namÄ testamentu palikti ieÅ¡kovui. Liudytojas K. P. L., nežinojo jokių ginčo gyvenamojo namo įsigijimo aplinkybių, bei parodė, kad susipažino su R.

S. T., kai ji apžiÅ«rėjo gyvenamÄ jį namÄ , ieÅ¡kovas atsirado vėliau, kai R. S. T. jau apsigyveno, jis tvarkė namo aplinkÄ , suprato, kad ieÅ¡kovas R. S. T. yra kaip sÅ«nus, jie artimai bendravo. Liudytoja S. V. parodė, kad ieÅ¡kovas atvažiuodavo pas R. S. T. į (duomenys neskelbtini), Å«kininkauti padėjo samdyti žmonės, vėliau, kai ieÅ¡kovas iÅ¡ Vilniaus grįžo gyventi į Å iaulius, padėjo R. S. T.. Liudytoja parodė, kad tiek apžiÅ«rint gyvenamÄ jį namÄ , tiek sudarant sandorį su R.

S. T. dalyvavo ieÅ¡kovas, R. S. T. jai sakė, kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie namo įsigijimo, ieÅ¡kovas gyveno su R. S. T., jÄ slaugė, o R. S. T. ketino suraÅ¡yti testamentÄ ir palikti visÄ savo turtÄ ieÅ¡kovui ir G., ieÅ¡kovo dukterėčiai, tačiau iki mirties nesuspėjo. Atsakovo praÅ¡ymu buvo Å¡aukti liudytojai I. G., apie 20 metų buvusi R. S. T. (duomenys neskelbtini) kaimynė, R. L., kurio motina yra atsakovo sesuo ir ieÅ¡kovo motinos sesuo, E. L., ieÅ¡kovo pusbrolio R. L. žmona, ir A. L., atsakovo pusseserė ir ieÅ¡kovo motinos pusseserė.

Liudytoja I. G. parodė, kad ieÅ¡kovas grįžęs iÅ¡ Vilniaus apsigyveno pas R. S. T., tačiau jie nesutarė, R. S. T. skųsdavosi, kad bijo ieÅ¡kovo, kai ieÅ¡kovas iÅ¡sikėlė gyventi į Å iaulius, aplankydavo R. S. T., tačiau su ieÅ¡kovu ji nevedė bendro Å«kio, Å«kyje jai padėdavo kaimynai iÅ¡ kito kaimo, niekada neužsiminė, kad ketina įsigyti bendrÄ turtÄ su ieÅ¡kovu, bendrai gyventi, nes kai ieÅ¡kovas apsigyveno (duomenys neskelbtini) R. S. T. paaiÅ¡kino, kad pasikvietė gyventi ieÅ¡kovÄ , kad padėtų kÅ«renti krosnį.

Liudytojas R. L. parodė, kad gerai pažinojo tetÄ R. S. T., nes gyveno netoli (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas pas R. S. T. atvažiuodavo retai, nei (duomenys neskelbtini), nei Å iauliuose kartu negyveno, jų santykiai buvo giminiÅ¡ki, tačiau bÅ«davo, kad pykdavosi, Å«kyje ieÅ¡kovas nepadėdavo. Liudytojas taip pat parodė, kad sandorio sudarymo aplinkybių nežino, tačiau R. S. T. nekalbėjo, kad ketina kurti bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kovu, įsigyti nekilnojamojo turto. Liudytoja E. L. parodė, kad pažinojo ieÅ¡kovÄ ir R.

S. T. nuo 1996 m., ieÅ¡kovas atvažiuodavo pas tetÄ Ä¯ svečius į (duomenys neskelbtini), tačiau Å«kio darbų nedirbdavo, kai grįžo iÅ¡ Vilniaus, ieÅ¡kovas bandė gyventi pas R. S. T., tačiau nepavyko. Liudytoja taip pat parodė, kad R. S. Ta. įsigijo gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ D. M., kuri buvo liudytojos teta, paveldėtojų, kurie pasakojo, jog gyvenamÄ jį namÄ apžiÅ«rėjo viena R. S. T.. Liudytoja A. L. parodė, kad artimai bendravo su R. S. T., kuri pastaruoju metu santykius su ieÅ¡kovu apibÅ«dindavo blogai, po mirties galvojo turtÄ palikti senelių namams.

Liudytoja taip pat parodė, kad pati R. S. T. jai sakė, jog turi pakankamai pinigų įsigyti gyvenamÄ jį namÄ , bei nesakė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų prisidėjęs. Pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovo praÅ¡ytų apklausti liudytojais B. B., A. P., S. P., S. V., K. P. L., I. G., R. L., E. L. ir A. L. parodymai yra netiesioginiai įrodymai. IÅ¡ esmės nei vienas liudytojas ginčo turto įsigijimo sandorio sudarymo aplinkybių nežinojo ir tik ieÅ¡kovo praÅ¡yti apklausti liudytojai parodė, kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, tačiau nurodydami skirtingas sumas (liudytoja B.

B. parodė, kad ieÅ¡kovas prisidėjo 20 000,00 Eur, tačiau ji nematė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų davęs grynus pinigus ar pervedęs į sÄ skaitÄ R. S. T., liudytojas S. P. parodė, kad ieÅ¡kovas R. S. T. davė 25 000,00 Eur jau po to, kai R. S. T. įsigijo ginčo gyvenamÄ jį namÄ , o jis persikraustė pas jÄ gyventi). Nors ieÅ¡kovo atstovė teisingai pastebėjo, kad atsakovo praÅ¡ytų apklausti liudytojų parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, tačiau ieÅ¡kovo praÅ¡ytų apklausti liudytojų parodymai taip pat vertintini kritiÅ¡kai, nes, kaip minėta B.

B. buvo ieÅ¡kovo sugyventinė, o S. P. yra ieÅ¡kovo artimas draugas nuo vaikystės. Teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, kaip R. S. T. sÅ«nėnas, po ginčo gyvenamojo namo įsigijimo apsigyveno pas savo tetÄ ir naudojosi ginčo gyvenamuoju namu, kuris jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, yra nepakankama iÅ¡vadai, kad tarp jų buvo susitarimas bendromis lėšomis įsigyti ginčo gyvenamÄ jį namÄ kaip jungtinės veiklos (asociacijos) rezultatÄ â€“ bendrÄ nuosavybę.

IÅ¡ liudytojų parodymų nustatyta, kad R. S. T., kuriai apsigyvenus ginčo gyvenamajame name jau buvo 80 metų, prireikė jaunesnio giminaičio pagalbos buityje, tÄ lėmė ir jos patirta trauma, dėl kurios jai buvo sunku susitvarkyti. IeÅ¡kovo praÅ¡ymu Å¡aukti liudytojai B. B., A. P., S. P. ir S. V. parodė, kad R. S. T. turėjo tik ketinimų po savo mirties palikti ginčo turtÄ ieÅ¡kovui, tačiau dėl staigios ligos ir mirties to nesuspėjo padaryti. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis.

CK 6.970 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumcija, kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Nustatyta, kad iki ginčo turto įsigijimo 2015 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta RadviliÅ¡kio rajono 1-ojo notarų biuro notarės Renatos Povilaitytės, notarinio registro R-2872, R.

S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 16 000,00 Eur, 2018 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Å iaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės Neringos Vitkienės, notarinio registro 3735, R. S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 5 300,00 Eur, 2019 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Å iaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro Dariaus Jonučio, notarinio registro 1217, R.

S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 33 325,00 Eur, 2019 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Å iaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės Neringos Vitkienės, notarinio registro 4909, R. S. T. perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 20 000,00 Eur. Todėl 2015-2019 m. R. S. T. už savo turto pardavimÄ iÅ¡ viso gavo 74 625,00 Eur sumÄ .

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad R. S. T. 2005 m. perleido nuosavybės teise priklausiusius butÄ ir patalpas Nr. 21, esančias (duomenys neskelbtini). (pilnas adresas nesuteiktas), ir 1999 m. perleido nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus 2021 m. balandžio 6 d. pažyma Nr. KA-PZ1E-372 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. R. S. T. gavo senatvės pensijÄ (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

– 194,35 Eur (671,04 Lt), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 189,75 Eur (655,18 Lt), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 194,35 Eur (671,04 Lt), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d. – 195,23 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 199,29 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 205,84 Eur, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. – 220,42 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 232,32 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

– 248,45 Eur, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 255,64 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 275,16 Eur). Iki persikėlimo gyventi į Å iaulių m. R. S. T. augino gyvulius, paukščius, Å«kininkavo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis Å«kininkavo kartu su teta ir iÅ¡ Å¡ios veiklos sukaupė lėšų, kurios buvo panaudotos įsigyti ginčo turtÄ . Liudytojų parodymai dėl ieÅ¡kovo prisidėjimo ir pagalbos tetos Å«kyje buvo prieÅ¡taringi (ieÅ¡kovo praÅ¡yti apklausti liudytojai parodė, kad ieÅ¡kovas kartu Å«kininkavo, o atsakovo praÅ¡yti apklausti liudytojai parodė, kad ieÅ¡kovas tetai Å«kyje beveik nepadėdavo).

Pats ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad grįžęs iÅ¡ armijos apsigyveno su B. B. (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki 1998 m., vėliau persikraustė gyventi į Vilnių, gyvendamas Vilniuje pas R. S. T. kartais grįždavo, apie 2012 m. grįžo į Å iaulius pas R. S. T. į (duomenys neskelbtini), bet apsistodavo ir pas savo mamÄ . Teismo vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas kaip artimas giminaitis, kaip ir liudytojais apklausti R. S. T. giminaičiai R. L., E. L. ir A. L. kartais padėdavo Å«kyje. Tačiau dėl to nelaikytina, kad iÅ¡ R.

S. T. Å«kio gautos pajamos buvo ieÅ¡kovo ir jos tetos bendros lėšos. Kaip minėta, ginčo turto kainÄ R. S. T. sumokėjo pardavėjams taip: 11 600,00 Eur buvo sumokėta kaip avansinė įmoka ir likę 57 400,00 Eur buvo pervesti pardavėjams prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį 2019 m. rugsėjo 3 d. iÅ¡ jos atsiskaitomosios sÄ skaitos į pardavėjų atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas. Kaip minėta, pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įraÅ¡yta, kad ginčo turtÄ R. S. T. įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad kartu su R. S. T. atvyko pas notarÄ , tvirtinusį pirkimo–pardavimo sutartį, bet ieÅ¡kovas nenurodė, kad vyko turėdamas tikslÄ Ä¯sigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turtÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų labiau tikėtina, kad jis tiesiog palydėjo savo garbingo amžiaus tetÄ pas notarÄ , nes kaip pats paaiÅ¡kino, notarui pasiteiravus, kas jis toks, jam buvo leista pasilikti notarų biure. Be to, pats ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad R. S. T. 25 000,00 Eur sumÄ davė jau įvykus sandoriui dėl ginčo gyvenamojo namo, iÅ¡ Å¡ių pinigų ir jos pridėtų pinigų jie buvo nusprendę pirkti turtÄ Palangoje.

Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad tokiÄ sumÄ buvo susitaupęs iÅ¡ gautų pajamų pardavus jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir iÅ¡ turėtų santaupų, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas negalėjo turėti sukaupęs tokios pinigų sumos. 2009 m. gegužės 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio, notarinio registro Nr. 3308, ieÅ¡kovas pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 30 447,67 Eur (105 129,73 Lt), kuriuos pirkėjai įsipareigojo pervesti į ieÅ¡kovo kreditoriaus atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Nors ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pirkėjų gavo ir 30 000,00 Lt ar Eur grynais pinigais iki sandorio sudarymo, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis Å¡iuos pinigus gavo, nepateikė, negalėdamas net įvardinti valiutos, kuria, ieÅ¡kovo teigimu, buvo atsiskaityta iki sandorio sudarymo. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad visÄ sumÄ , gautÄ pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teikė kaip iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiam vaikui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. KA-PZ1E-447 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. vasario 18 d. ieÅ¡kovas dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. ieÅ¡kovas dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. spalio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos per Å¡iuos laikotarpius iÅ¡ viso sudarė 4 403,27 Eur.

Be to, žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas savo tetai padovanojo 2015 m. lapkričio 2 d., t. y. R. S. T. dar net nesvarstant apie ginčo turto įsigijimÄ . Nors be paties ieÅ¡kovo ir liudytojų parodymų daugiau įrodymų apie ieÅ¡kovo perduotus pinigus savo tetai nėra, tačiau net ir darant prielaidÄ , kad pinigai buvo perduoti, esminę reikÅ¡mę turi jų perdavimo momentas ir perdavimo tikslas. Kadangi, kaip minėta, ieÅ¡kovas pats paaiÅ¡kino, kad pinigus perdavė jau po ginčo turto įsigijimo visai kitu tikslu – pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ Palangoje, akivaizdu, kad pats ieÅ¡kovas paneigė, kad buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, t. y. dėl ginčo turto įsigijimo.

Taigi ieÅ¡kovas asmeninių lėšų panaudojimo fakto taip pat neįrodė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimus, jų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, t. y. visų įrodymų visumÄ , vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis su R. S. T. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ dėl ginčo turto įsigijimo lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas. Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, kad, jei ieÅ¡kovas yra įsitikinęs, kad mirusi R. S. T. liko jam skolinga, jis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikėjos R. S. T. palikimÄ Ä¯pėdiniams. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo prašė priteisti 750,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas patyrė 750,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2020 m. lapkričio 26 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 94, 2020 m. lapkričio 26 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 94, 2021 m. kovo 25 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 94 (2), 2021 m. gegužės 13 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 94 (3), 2020 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1074376, 2021 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1102503 ir 2021 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-2903-11888 ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 750,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,95 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (5,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Kaip minėta, ieÅ¡kovas 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinos 6,27 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,27 Eur (Å¡eÅ¡ių eurų 27 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, įrodymÄ pateikiant teismui. Palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėjas Erminijus Baziulis