2025-01-27 Nr. CB-558-2-52-3-01539-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-180

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01539-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 15 d. paduotu ieškovo Z. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio dalies arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. A. ieškinį atsakovui M. A. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo; trečiasis asmuo Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies, kuria pripažinta atsakovui nuosavybės teisė į 1/2 dalį nekilnojamojo turto objektų, pripažinimo negaliojančia ir dėl pripažinimo, kad ieškovas įgijo teisę į 1/2 dalį palikėjos palikimo (privalomoji palikimo dalis).

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas neatitinka išlaikymo reikalingumo sąlygos, dėl ko atitinkamai ieškovui nebuvo pripažinta teisė į privalomąją palikimo dalį. Teismai netinkamai taikė CK 5.20 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl paties asmens elgesio įtakos jo sunkios finansinės padėties susiformavimui, išaiškino, kad asmuo turi teisę, o ne pareigą dirbti; pasirinkimas nedirbti gali būti nulemtas įvairių gyvenimo aplinkybių ir asmens pasirinkimas nedirbti bei gyvenimas iš valstybės skiriamų pašalpų pats savaime negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Tai, ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, turi būti atsižvelgiama į jo statuso nulemtas galimybes, t. y. galimybes gauti senatvės pensiją ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra sulaukęs pensinio amžiaus, bet jam valstybė suteikė kitą statusą, pagal kurį valstybė jam iki pensinio amžiaus pripažino teisę gauti invalidumo/netekto darbingumo pensiją ir ieškovas šią teise pasinaudojo. Teismų vertinimas, kad asmuo, dėl traumos praradęs 70 proc. darbingumo, dar galėtų dirbti ir papildomai užsidirbti tam, kad galėtų patenkinti būtinąsias savo gyvenimo reikmes, prieštarautų tokio asmens statusui. Teismai, spręsdami klausimą dėl ieškovo atitikimo išlaikymo reikalingumo sąlygai pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, laikė atsakingu, t. y. prisidėjusiu prie nelaimingo atsitikimo metu atsiradusių pasekmių. Tokia teismų išvada pažeidžia ieškovo teisę į privalomąją palikimo dalį ir prieštarauja valstybės nustatytai aplinkybei, kad asmuo neatsakingas už nelaimingą atsitikimą darbe bei ieškovui pripažintai teisei gauti netekto darbingumo pensiją, kurios asmuo negautų, jeigu būtų kaltas dėl įvykio arba bent prisidėtų prie tokio įvykio atsiradimo.

2. Teismai tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė savo procesinių sprendimų ir tokiu būdu pažeidė CPK 185, 270 ir 331 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažeidė savo pareigą bent trumpai nurodyti, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, t. y. kodėl atitinkamus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais, ir kartu pažeidė kasacinio teismo išaiškinimą, kad atsisakymas analizuoti apeliacinio skundo argumentus turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2018, 31 punktas). Apeliacinio skundo argumentai, kuriuos teismas atsisakė analizuoti, yra dėl to, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeistų, jei jis dirbtų pagal galimybes 3 valandas per dieną; dėl to, kad ieškovo motyvacijos dirbti neturėjimas yra ligų pasekmė.

3. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovo atsisakymo nuo palikimo aplinkybių, taip pat asmeninių santykių su giminaičiais, taip pat nepasisakė dėl ieškovo poreikių ir netinkamai vertino ieškovui priklausančio automobilio reikšmę sprendžiant dėl sunkios ieškovo turtinės padėties.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui Z. A. 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 15 d. Perlas Finance terminale, kodas ZN91276.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė