Legislator Case Law & Legislation
2016-11-28 Nr. AB-22361-3-61-3-03613-2016-5 AI generated

2016-11-28 Nr. AB-22361-3-61-3-03613-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-11-28 Nr. AB-22361-3-61-3-03613-2016-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2016-11-28 Nr. AB-22361-3-61-3-03613-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas D. F. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-932-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03613-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. F. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, o dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Vilniaus miesto apylinkės teismą).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su netinkamomis laikymo sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų, ir nustatė, kad pareiškėjo buvimo vieta šiuo metu yra Marijampolės pataisos namuose. Teismas rėmėsi teisingumo ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1R-214, kuris įsigaliojo 2016 m. rugpjūčio 3 d., kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų ligoninės buveinė yra adresu: Pravieniškių g. 57, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., ir patenka į Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas neteismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundžiasi dėl netinkamai jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, ir pažymėjo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir su netinkamomis laikymo sąlygomis, atlyginimo. Teismas darė išvadą, kad byloje keliami reikalavimai yra susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Teismas atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. T-110/2013 ir konstatavo, kad šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).

II. Pareiškėjas D. F. atskiruoju skundu prašo jo skundą priimti nagrinėti ar perduoti jį nagrinėti atitinkamam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad jo skundo pateikimas prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę yra susijęs su šioje įstaigoje padarytais pažeidimais, vykusiais iki teisingumo ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1R-214 priėmimo. Iki šio laikotarpio įstaiga veikė Vilniaus mieste, todėl, pareiškėjo manymu, jo pateiktas skundas pagal kompetenciją turėtų būti nagrinėjamas pažeidimo ar nusikaltimo padarymo teritorijoje, t. y. Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. F. skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 1 d.). Pagal administracinių teismų suformuotą praktiką bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo atsakovu yra laikoma Lietuvos valstybė, kurią atstovauja įstaiga, dėl kurios netinkamų kalinimo sąlygų yra padaryta žala pareiškėjui. Taigi administracinės bylos dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra priskirtos nagrinėti teismui pagal šios įkalinimo įstaigos buvimo vietą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-357/2013) arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su skundu, kuriuo prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl netinkamų laikymo sąlygų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teisingumo ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1R-214, įsigaliojusiu nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d., buvo nustatytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės buveinės adresas: Pravieniškių g. 57, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo buvimo vieta – Marijampolės pataisos namai. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad prašoma priteisti neturtinę žalą dėl laikymo sąlygų ankstesnėje Laisvės atėmimo vietų ligoninės buveinėje. Pareiškėjo skundo pateikimo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninės buveinė buvo Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6, 7 str.), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino taip pat iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės galimai netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi Nr. T-110/2013, kurioje konstatuota, kad keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, jeigu byloje keliamas reikalavimas susijęs tik su žalos, padarytos pacientui galimai netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais, kurie yra civiliniai teisiniai.

Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos 35 skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis pareiškėjo reikalavimas Laisvės atėmimo vietų ligoninei teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pažymėtina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė