Legislator Case Law & Legislation
8f3b99bd-c0e4-4d81-82da-d8627ca340fb AI generated

8f3b99bd-c0e4-4d81-82da-d8627ca340fb · Regionų administracinis teismas

Case Number 8f3b99bd-c0e4-4d81-82da-d8627ca340fb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1- 5822-342/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01426-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant vaizdo konferencijos bÅ«du pareiÅ¡kėjui V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

8f3b99bd-c0e4-4d81-82da-d8627ca340fb · Regionų administracinis teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1- 5822-342/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01426-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant vaizdo konferencijos bÅ«du pareiÅ¡kėjui V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V.D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovė) 1 000 Eur neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog skundžia pareigÅ«nų veiksmus (neveikimÄ ), dėl kurio buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės laikotarpiu nuo 2020-05-01 iki 2020. Teigia, kad atvykus į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ (toliau – Pataisos namai), nebuvo duotas priklausantis maisto davinys.

Teigia, kad buvo žiauriai pasielgta - paklausus pareigÅ«nų, ar bus pamaitintas, gavo atsakymÄ , kad tokiam kaip pareiÅ¡kėjas maito davinio nebus. Pažymi, kad kitÄ rytÄ parašė skundÄ Pataisos namų direktoriui, tačiau skundai nepriimami, neregistruojami. Tvirtina, jog yra grasinama, kad neužsičiaupus, bus daugiau problemų, nei jų yra dabar. Argumentuoja, kad dėl darbuotojų elgesio 3-iojo korpuso 1-ame ir 2 ame aukÅ¡to duÅ¡o patalpos prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. PaaiÅ¡kina, kad Å¡ampÅ«no dozatoriai nuolat yra tuÅ¡ti.

Paklusus, kodėl taip yra, atsakoma, jog neturi, pareiÅ¡kėjas gali Å¡ampÅ«no įsigyti parduotuvėje. Nurodo, kad duÅ¡o patalpos lubos, sienos yra pasidengusios pelėsiu, kuris gali bÅ«ti pavojingas žmogaus sveikatai ir gali bÅ«ti padaryta nepataisoma žala. Akcentuoja, jog bandė iÅ¡siųsti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ raÅ¡tus dėl pažeidimų, tačiau buvo negražiai iÅ¡vadintas, grasinta. Argumentuoja, jog patyrė Å¡okÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du palaikė skundÄ iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Patikslino ginčo laikotarpį, kad Pataisos namuose buvo laikomas iki 2020-05-29. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo konvojavimo laikÄ turi įvertinti pati įstaiga iÅ¡ kurios suimtasis (nuteistasis) yra konvojuojamas, o ne įstaiga į kuriÄ nuteistas buvo konvojuotas. Daro iÅ¡vadÄ , kad neturėjo pareigos iÅ¡duoti sauso maisto davinio, kadangi skiriamas maisto produktų kiekis turėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas iÅ¡vykstančiam asmeniui Vilniaus AVPK areÅ¡tinės. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas atvyko 2020-05-04 iÅ¡ Vilniaus AVPK areÅ¡tinės ir kardomÄ jį kalinimÄ - suėmimÄ atliko Å¡iose kamerose: nuo 2020-05-04 - 6 bÅ«rio 5 kameroje; nuo 2020-05-18 - 9 bÅ«rio 2 kameroje; nuo 2020-05-29 - 6 bÅ«rio 2 kameroje; nuo 2020-05-29 - 11 bÅ«rio 4 kameroje.

Teigia, kad Pataisos namų Trečiojo sektoriaus rekonstruotuose pastatuose įrengtos duÅ¡o patalpos atitinka higienos normas; 5-6 bÅ«rių duÅ¡inėje įrengta 9-ios duÅ¡o galvutės, 9-10 bÅ«rių dusinėję įrengta - 8-ios duÅ¡o galvutės, 11-12 bÅ«rių dusinėję įrengta - 6 duÅ¡o galvutės. Nuodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas. Ä®staigos patalpų valymo vykdymo tvarkÄ nustato PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019-06-19 įsakymas Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo”.

Teigia, kad užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės, vykdymÄ . Tvirtina, jog Å¡varai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodamas sanitarinis valiklis, rÅ«gÅ¡tinis valiklis, Å¡veitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės. Jei patalpoje gyvenantys suimtieji (nuteistieji) gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis.

Pažymi, kad įstaiga užtikrina duÅ¡o patalpose esančių dozatorių užpildymÄ skystu muilu ir Å¡ampÅ«nu; dozatoriai pildomi periodiÅ¡kai, o esant poreikiui nedelsiant; sulaužyti, sugadinti dozatoriai keičiami naujais. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas suėmimo bausmę Trečiame sektoriuje į Pataisos namų Resocializacijos skyriaus psichologus laikotarpiu nuo 2020-05-04 iki 2020-06-10 dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos suėmimo sÄ lygos, t. y. jam nebuvo iÅ¡duotas priklausantis maisto davinys atvykstant į įstaigÄ , taip pat duÅ¡o patalpos (jos yra antisanitarinės), nesikreipė.

Daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų jautė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ yra nepagrįstos. Mano, kad nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui, sÄ lygų. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Pastebi, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė tik bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ nepagrindę jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ , bÅ«dÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė kalint Pataisos namuose. Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sÄ lygų:

1) atvykus į Pataisos namus, nebuvo duotas priklausantis maisto davinys;

2) Pataisos namų 3-iojo korpuso 1-o ir 2 - o aukšto dušuose nebuvo šampūno;

3) Pataisos namų 3-iojo korpuso 1-o ir 2 - o aukÅ¡to duÅ¡o patalpose buvo pelėsio. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu, 31 punkte įvirtinta, jog asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val.

Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, susijusius su pareiÅ¡kėjo tinkamo maitinimo neužtikrinimu (maisto davinio neiÅ¡davimu), teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalį, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu, 31 punkte įtvirtinta, kad asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val.

Iš Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte nurodytos formuluotės „išvykstančiam asmeniui” matyti, kad minėtame punkte nurodytos pareigos yra nustatytos būtent tai įstaigai, iš kurios asmuo išvyksta. Tokios pozicijos, be kita ko, laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018-04-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-580-556/2018, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2485-968/2020 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Pataisos namus 2020-05-04 atvyko iš Vilniaus AVPK areštinės. Darytina išvada, kad ne Pataisos namai, o Vilniaus AVPK areštinė turėjo išduoti į Pataisos namus išvykstančiam pareiškėjui atskirai įpakuotus maisto produktus, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į Vilniaus PN yra ilgesnis kaip 6 val.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai dėl maisto davinio neišdavimo atmestini kaip nepagrįsti. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsį duše, teismas vadovaujasi nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir HN 134:2015) 37 punktu, kuris nurodo, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose.

Å varios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ , valingos veiklos. Atsakovės atstovas nurodė, kad Å¡varai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodamas sanitarinis valiklis, rÅ«gÅ¡tinis valiklis, Å¡veitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės; įstaiga užtikrina duÅ¡o patalpose esančių dozatorių užpildymÄ skystu muilu ir Å¡ampÅ«nu.

Teismas vertina, jog patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai prižiÅ«ri ir tvarko jose gyvenantys asmenys, nebÅ«tų sÄ lygų perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis. Be kita ko, pareiÅ¡kėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl duÅ¡o patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams (pelėsio buvimo) nepagrindė įrodymais. Skunde pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė Å¡iuos argumentus, tačiau nedetalizavo jokių su Å¡iais jo teiginiais susijusių aplinkybių. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutiko.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Pažymėtina, kad dėl praėjusio didelio laiko tarpo ir dėl to, kad Visuomenės sveikatos centras patikrinimus atlieka periodiÅ¡kai, nėra galimybės nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai yra teisingi.

Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis). PareiÅ¡kėjas teigia, jog duÅ¡o patalpose dozatoriuose nebuvo Å¡ampÅ«no. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaiga užtikrina duÅ¡o patalpose esančių dozatorių užpildymÄ skystu muilu ir Å¡ampÅ«nu; dozatoriai pildomi periodiÅ¡kai, o esant poreikiui nedelsiant; sulaužyti, sugadinti dozatoriai keičiami naujais.

Nors atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, tačiau LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Pataisos namų pareigÅ«nus, administracijÄ dėl Å¡ampÅ«no trÅ«kumo; taip pat į Visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl nurodytų pažeidimų.

PareiÅ¡kėjas nurodytos aplinkybės neginčija. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡ampÅ«no trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad Pataisos namų pareigÅ«nai jam grasino, buvo negražiai iÅ¡vadintas, skundai nebuvo registruojami. Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Nagrinėjamu atveju, bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo nurodytus skundus Pataisos namų administracijai. Pareiškėjas iš esmės nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo kada įvardinti veiksmai vyko, neteikia tai patvirtinančių įrodymų (pvz., liudytojų, girdėjusių nurodytas aplinkybes raštų, pavardžių ir pan.), pareigūnų, kurie jam grasino, negražiai vadino, neregistravo skundų, vardų, pavardžių ir pan. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų (administracijos) elgesio iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad Å¡ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Ä®rodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 56 straipsnis).

Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ , 1997-12-19 sprendimÄ byloje Nr. 20772/92 H. prieÅ¡ SuomijÄ , 1999-01-21 sprendimÄ byloje Nr. 30544/96 G.

R. prieÅ¡ IspanijÄ ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V.D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė