2021-01-27 Nr. AB-1888-3-64-3-02067-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-114-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02067-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 13 100 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. liepos 29 d. buvo laikomas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis.

3. Pareiškėjas nurodė šiuos argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos:

3.1. Jis buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimas. Be to, didžiąją kameros ploto dalį užėmė baldai. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika asmens laikymas, kai jam neužtikrinamas bent 3 kv. m plotas, laikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimu. Pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį, žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) standartus visose pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m (išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą). Dėl neužtikrinto gyvenamojo ploto pareiškėjui turi būti priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

3.2. Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens ir nebūdavo sudaryta galimybė nusiprausti duše kartą per savaitę. Ne kartą pareiškėjas neturėjo galimybės su šiltu vandeniu nusiprausti po kirpyklos. 2019 m. gegužės 29 d. (kirpimo dieną) jis paprašė pareigūno nuvesti jį dušą, tačiau pareigūnas, nurodęs, kad nėra vandens, atsisakė tai padaryti. Taip pat jam nebuvo sudaromos galimybės nusiprausti duše po sporto.

3.3. Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose neužtikrino galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti budintį pareigūną. Kiekvieną kartą, siekiant išsikviesti budintį pareigūną, pareiškėjui teko daužyti į duris. Iškvietimo mygtukų neįrengimas neužtikrino asmenų saugumo. Už neįrengtus iškvietimo mygtukus pareiškėjui turi būti priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

3.4. Pareiškėjui 2019 m. balandžio 29 d. atvykus į Šiaulių TI, pasivaikščiojimo trukmė visiems kalinimas buvo 2 val., tačiau Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1/01-138 pasivaikščiojimo trukmė buvo sutrumpinta perpus, nes jis yra rūkantis. Tačiau pagal CPT išaiškinimą suimtasis ar nuteistasis turi teisę 8 val. per dieną praleisti lauke. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos reikalavimų – juose nebuvo kibirų ir peleninių, buvo nuolat prišiukšlinta, sienos buvo pažaliavusios nuo pelėsio ir grybelio, nuo sienų byrėjo plytos, grindinys buvo nelygus ir išdaužytas, nebuvo suoliukų. Pasivaikščiojimo kiemelyje buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto. Dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjui turi būti priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

3.5. Šiaulių TI nebuvo ventiliacijos, kameros vėdinamos per langus, todėl jose buvo drėgna ir tamsu. Gryno oro bei apšvietimo patekimą į kamerą dar labiau ribojo ant langų įrengtos dviejų eilių grotos. Dėl kameroje esančios drėgmės drėko čiužiniai ir veisėsi parazitai. Kameros natūralus apšvietimas buvo per silpnas, o dirbtinis per ryškus, todėl jam nuolat ašarodavo ir skaudėdavo akis bei galvą. Dėl galvos ir akių skausmų negalėdamas tinkamai pailsėti jis kreipėsi į medikus. Už tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo neužtikrinimą pareiškėjui turi būti priteistas 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

3.6. Šiaulių TI kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra. Vasaros metu kamerose temperatūra pakildavo iki 35°C, bet nebuvo leidžiama turėti ventiliatorių. Pareiškėjas ne kartą prašė Šiaulių TI administracijos išmatuoti temperatūrą kameroje, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Be to, kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, dažai atsilupę nuo sienų. Dėl kamerose neužtikrintos tinkamos temperatūros, buvusio pelėsio, grybelio ir drėgmės pareiškėjui turi būti priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

3.7. Čiužiniai Šiaulių TI nebuvo dezinfekuojami, jie nuolat drėko nuo pernelyg didelės drėgmės kamerose. Be to, nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti apatinius ir kitus drabužius. Vėliau Šiaulių TI suteikdavo galimybę išsiskalbti rūbus tik tuo atveju, jei asmuo turėjo pinigų sąskaitoje. Kameroje nebuvo galimybės pasidžiauti rankšluostį, todėl pareiškėjas jį laikė ant lovos šono, už ką gavo nuobaudą. Higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, muilas, dezodorantas, skalbimo milteliai, tualetinis popierius) buvo išduodami tik kartą per mėnesį ir tai ne visi nurodyti daiktai. Per du mėnesius pareiškėjas du kartus gavo nepilnus pirmos būtinybės priemonių paketus (skutimosi peiliukus, tualetinį popierių ir muilą). Pareiškėjas kirpykloje paprašė patrumpinti jo barzdą (dėl stačiatikių tikėjimo), tačiau tai buvo atsisakyta padaryti, t. y. buvo parodyta nepagarba jo tikėjimui. Taip pat pareiškėjas teikė prašymą apkirti jį ne eilės tvarka, bet to nebuvo padaryta. Šiaulių TI nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Šiaulių TI nevykdė pareigos dezinfekuoti patalpas, todėl kamerose veisėsi parazitai. Dėl šių pažeidimų pareiškėjui turi būti priteistas 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI gaunamas maistas buvo netinkamos kokybės. Pareiškėjo asmens byloje buvo medicininė kortelė, kurioje buvo nurodyta, kad jam paskirtas vegetarinis maitinimas, tačiau Šiaulių TI toks maitinimas nubuvo suteiktas. 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 1 d. jis dėl tinkamo maitinimo nesuteikimo kreipėsi į gydytojus. Be to, Šiaulių TI maistas buvo tiekiamas tiesiai į kamerą, todėl, kol jį išdalindavo, maistas buvo atšalęs. Jis ne kartą matė, kaip maisto dalintojai nesinaudojo pirštinėmis. Pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl vaistų nuo hepatito C (Carsil) išdavimo, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami. Taip pat pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl galvos skausmų, tačiau gydytojai neskyrė jam jokių analgetikų. Dėl netinkamo maisto kiekio ir kokybės, higienos reikalavimų pažeidimo bei medicininės pagalbos nesuteikimo pareiškėjui turi būti priteistas 3 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

5. Pareiškėjo teigimu, jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir psichologinius išgyvenimus, sutriko jo sveikata. Jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs. Pareiškėjas buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kur, jo nuomone, sąlygos buvo daug geresnės.

6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis kartu su kameroje buvusiais asmenimis buvo stipriai sukandžiotas Šiaulių TI kameroje Nr. 29 buvusių blakių, todėl jie buvo iškraustyti į kamerą Nr. 20, o čiužiniai bei kamera buvo dezinfekuoti. Tačiau kameroje Nr. 20 jie vėl buvo stipriai sukandžioti ir kitą dieną jie buvo perkelti į kamerą Nr. 44, o dezinfekuoti čiužiniai grąžinti tik vakare.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. liepos 29 d. buvo laikomas kamerose Nr. 8, Nr. 17, Nr. 67, Nr. 29, Nr. 20, Nr. 44, kuriose jam teko nuo 3,69 kv. m iki 18,7 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m), atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

7.2. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą.

7.3. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir HN 134:2015, Higienos norma) priėmimo, todėl jam taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgus į tai, negalima konstatuoti neteisėto veikimo dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių drėgme ar oro trūkumu. Be to, Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris). Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosios patalpoms Higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Nei vienoje iš tikrintų kamerų nebuvo nustatyti oro temperatūros, apšvietimo pažeidimai, todėl preziumuojama, kad ir netikrintose kamerose šie rodikliai atitiko teisės aktų reikalavimus.

7.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai išsikviesti budintį pareigūną. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Be to, pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

7.5. Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems buvo nustatyta 2 val. pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Tačiau Šiaulių TI direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ nuo 2019 m. birželio 1 d. rūkantiems suimtiesiems buvo nustatytas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – 2 val. Kadangi pareiškėjas buvo rūkantis (2019 m. balandžio 30 d. Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI, apklausos anketa Nr. 103/015-861), jam teko valandos trukmės pasivaikščiojimai.

7.6. Patikrinimo aktai patvirtino, jog Šiaulių TI esantys pasivaikščiojimo kiemeliai valomi. Nei viename patikrinimo akte nebuvo nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei. Galiojantys teisės aktai nenumato suoliukų, šiukšlinių ar kito inventoriaus įrengimo kiemeliuose.

7.7. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Aplinkybę, kad patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekciją ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, patvirtina patikrinimo aktai bei dezinfekcijos planas.

7.8. Minkštasis inventorius, higienos priemonės ir kt. pareiškėjui buvo išduodami vadovaujantis teisės aktais. Patikrinimo aktuose nustatyta, kad Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas Higienos normą, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems / nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų / nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė.

7.9. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinama suimtųjų ir nuteistųjų teisė naudotis karštu dušu. Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušus, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovas neatsako už tai, kad sutrikus centralizuotam vandens tiekimu, nėra karšto vandens. Taip pat atsakovas nurodė, jog pareiškėjas jo kalinimo metu Šiaulių TI administracijai nepateikė jokių skundų, kad jam nebuvo suteikta galimybė naudotis dušu. Teisės aktai nenumato įpareigojimo suimtąjį (nuteistąjį) vesti į dušą po kirpyklos.

7.10. Sergant tam tikromis ligomis, pagal esamas indikacijas, gali būti skiriamas ne vegetariškas, o dietinis maitinimas. Vegetariškas maitinimas skiriamas tik esant suimtojo (nuteistojo) rašytiniam prašymui. Iš Šiaulių TI Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. 76/10-414 ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2019/1132 matyti, jog pareiškėjas buvo konsultuojamas sveikatos priežiūros tarnybos specialistų. Konsultacijų metu pareiškėjas reikalavo vaistų. Įvertinus pareiškėjo būklę ligos paūmėjimas nebuvo nustatytas, todėl dietinis maitinimas pareiškėjui pagrįstai nebuvo skirtas. Jokių rašytinių prašymų skirti vegetarišką maitinimą pareiškėjas nepateikė, tačiau buvo pateikęs dėl to skundą (2019 m. liepos 23 d. skundo registracijos Nr. 71/04-3650). Pareiškėjui buvo atsakyta, kad norint gauti vegetarišką maitinimą, būtina pateikti rašytinį prašymą.

7.11. Šiaulių TI administracija tam, kad sudarytų galimybę ir užtikrintų teisę suimtiesiems ir nuteistiesiems būti apkirptiems, kiekvieną mėnesį sudaro grafiką. Patikrinus Šiaulių TI Resocializacijos pažymas dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo buvo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d., 2019 m. birželio 21 d. ir 2019 m. liepos 25 d. pareiškėjas kreipėsi, prašydamas suteikti kirpėjo paslaugas, ir jo prašymai buvo tenkinti.

7.12. Pareiškėjo teiginiai dėl neturėjimo kur pasikabinti rankšluostį yra melagingi. Kameroje Nr. 8 yra ne tik kabliukai (ant sienos bei ant sanitarinio mazgo atitvaro), bet ir nutiesta virvė.

8. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo pateikta jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktai nustatytas kalinimo sąlygas, kitą skundo dalį atmetė.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto vienam asmeniui turinčio tekti ploto ir atsakovo pateiktus duomenis, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 8, Nr. 17, Nr. 20, Nr. 29, Nr. 44 ir Nr. 67, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų. Visą laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,69 kv. m iki 18,69 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

11. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose, teismas nurodė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. PA-6115 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d.) buvo pažymėta, kad bendrojo naudojimo patalpose nuo sienos yra nubyrėjęs tinko sluoksnis (Higienos normos 12 p. pažeidimas), ant patalpų lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 p. pažeidimas). Kituose atsakovo pateiktuose NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktuose nebuvo užfiksuota pažeidimų, bet patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo Higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, nebuvo užfiksuota. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Šiaulių TI, pažeisdamas Higienos normos 12 ir 39 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

12. Atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes dėl sanitarinių mazgų atskyrimo (visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad karšto vandens tiekimas į apgyvendinimo kameras Higienos normoje ar kituose teisės aktuose nenumatytas.

14. Pasisakydamas dėl pagalbos mygtuko neįrengimo teismas, pažymėjo, kad pagal Taisyklių 14.4 punktą kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala.

15. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus sveikatos priežiūros tarnybos parengtus patalpų higienos – dezinfekcijos planus, NVSC Šiaulių departamento 2019 m. liepos 31 d. patikrinimo aktą Nr. PA-5762 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 30 d.), 2019 m. gegužės 13 d. patikrinimo aktą Nr. PA-3218 (patikrinimas atliktas 2019 m. gegužės 6 d.) ir 2019 m. birželio 10 d. patikrinimo aktą Nr. PA-4289 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 3 d.), kuriuose nebuvo nustatyta pažeidimų dėl parazitų naikinimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos 20 punkto pažeidimą.

16. Dėl naudojimosi dušais tvarkos teismas pažymėjo, kad pagal Higienos normos 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigė, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl teismas nenustatė Higienos normos 44 punkto pažeidimo.

17. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl higienos priemonių neišdavimo, teismas pažymėjo, jog Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita Nr. 749 patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus bei nustatytomis normomis. Pareiškėjas neneigė, kad Šiaulių TI vykdė savo pareigą, todėl pareiškėjo argumentus dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus išdavimo vienam mėnesiui teismas atmetė.

18. Teismas pareiškėjo argumentus dėl išduodamo nedezinfekuoto minkštojo inventoriaus taip pat atmetė, nurodęs, kad NVSC Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d.) užfiksuota, jog minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekcijos kamerose. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pasivaikščiojimų trukme ir pasivaikščiojimo kiemelių būkle, teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių TI direktorius 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ nustatė valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmę suimtiesiems ir nuteistiesiems kasdien, o nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) valanda daugiau. Atsižvelgęs į NVSC 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą Nr. PA-5294 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 4 d.), kuriame nurodyta, jog pasivaikščiojimų kiemelio Nr. 1 grindinio danga yra ištrupėjusi, iškritusios plytos, teismas konstatavo Higienos normos 12 punkto pažeidimą.

20. Dėl rūbų skalbimo ir džiovinimo teismas nurodė, kad pagal SVĮ 44 straipsnį suimtiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Ši nuostata įtvirtinta ir Taisyklėse. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos apatinių bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Teismas sprendė, jog pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius.

21. Teismas pažymėjo, jog atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pastato konstrukcijose nėra asbesto. Atsakovo pateiktuose patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta, jog Šiaulių TI pastatų konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją Nr. 13-07/2019/1132 tokių duomenų nebuvo nustatyta.

22. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl netinkamo maitinimo, teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ maitinimas pagal dietinį valgiaraštį skiriamas suimtiesiems / nuteistiesiems sergant ūminėmis ir lėtinėmis kepenų ligomis paūmėjimo metu, esant geltai. Lėtinių ligų remisijos fazėje rekomenduojamas ne dietinis maitinimas, o racionali mityba. Pareiškėjas jokių rašytinių prašymų skirti vegetarišką maitinimą taip pat nepateikė. Kadangi pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių TI neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Taip pat byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjui turėjo būti skiriamas atitinkamas dietinis maitinimas. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad pagal SVĮ 28 straipsnio 1 dalį suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

23. Pasisakydamas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teismas pažymėjo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Pareiškėjas skundė reiškė argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl netinkamo gydymo, tačiau šio aspekto vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Teismo vertinimu, ši pareiškėjo skundo dalis pakankamai nedetalizuota, neišsami, pareiškėjas nenurodė nei laikotarpio, kada jam nebuvo suteiktos medicininės paslaugos ar jos suteiktos netinkamai, nei nurodė kitas konkrečias aplinkybes, reikšmingas skundui išnagrinėti.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, kad jo buvimo Šiaulių TI metu nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. liepos 29 d. buvo diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

25. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsakovo pateiktus dokumentus bei aktualią teismų praktiką, teismas konstatavo, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – Higienos norma keliamų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrinti teisės aktuose nustatyti tam tikri higienos reikalavimai, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

III. 26. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

27. Pareiškėjas teigia, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo visas bylos faktines aplinkybes bei įrodymus. Teismas pripažino, kad dalis pažeidimų buvo, tačiau nepagrįstai reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais atmetė. Pareiškėjas prašo išnagrinėti visus pateiktus skundus, įrodymus, pažymas, prašymus ir kitas faktines aplinkybes bei priimti objektyvų ir teisingą sprendimą.

28. Pareiškėjo teigimu, jis visą ginčo laikotarpį patyrė pažeidimus, kurie sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovo vertinimu, nors pareiškėjas teigia, kad teismas buvo neobjektyvus, o už patirtus išgyvenimus jam privaloma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, bylos šalies subjektyvi nuomone teismui nėra privaloma, nes teismas vadovaujasi teisės aktais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais, savo vidiniu įsitikinimu. Šiaulių TI nuomone, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą sprendimą.

31. Atsakovas pažymi, kad nėra duomenų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, teismas nenustatė, jog dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu būtų sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pažeistos teisės pripažinimas yra pakankama satisfakcija už patirtus nepatogumus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo A. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Šiaulių TI kamerose sąlygas buvo pažeista, pagrįstumas ir teisėtumas.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėję pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes apie jam neužtikrintas tinkamas kalinimo sąlygas ir patirtą neturtinę žalą, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pasivaikščiojimų kiemelio Nr. 1 grindinio danga yra ištrupėjusi, iškritusios plytos (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas); bendrojo naudojimo patalpose nuo sienos yra nubyrėjęs tinko sluoksnis (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), ant patalpų lubų ir sienų buvo vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas); kamerose nebuvo įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, tačiau dėl šio pažeidimo pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

34. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, jog jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiškėjo kalinimo sąlygų. Pareiškėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo visas bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, prašo išnagrinėti visus pateiktus skundus, įrodymus, pažymas, prašymus ir kitas faktines aplinkybes bei priimti objektyvų ir teisingą sprendimą.

37. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

38. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis.

39. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais dėl nustatytų atsakovo atstovo pažeidimų, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

40. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

41. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

42. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

43. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atsakovo atstovo pareigūnams, administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl šioje byloje nurodytų jam neužtikrintų kalinimo sąlygų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė