2020-02-17 Nr. AB-3524-3-61-3-03716-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-170-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03716-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 30.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (po reorganizavimo, Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos prijungiant prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei pakeičiant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pavadinimą, – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau papildė, prašydami:

1.1. panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. spalio 5 d. raštą Nr. R2(E)2694 (toliau – ir Raštas 1);

1.2. įpareigoti Komisiją sustabdyti 2015 m. gruodžio 30 d. licencijos Nr. L1-12 (ES), kuri suteikia teisę verstis elektros energijos skirstymo veikla nurodytoje teritorijoje, galiojimą, kol akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) sutvarkys juridinius dokumentus, leidžiančius eksploatuoti 10 kV požeminės kabelinės linijos (toliau – ir PKL) fragmentą (duomenys neskelbtini), privačioje žemėje, t. y. kol ESO išpirks iš pareiškėjų jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios namų valdos nekilnojamus daiktus (žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus) pagal vidutinę rinkos kainą, nustatomą valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo;

1.3. panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2R-1982 (toliau – ir Raštas 2);

1.4. įpareigoti Inspekciją nustatyti ESO pažeidimus:

1.4.1. ar ESO turi (prašė) išduoti patikslintą statybos leidimą 2006 m. lapkričio 29 d. pastatytam 10 kV požeminės linijos statiniui, kurio požeminės dalies ilgis yra 1 km 146 m;

1.4.2. ar ESO turi išvadą apie 10 kV požeminės linijos poveikį aplinkai;

1.4.3. ar ESO prašė (turi) pareiškėjų sutikimą eksploatuoti 10 kV PKL, patiestą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini));

1.4.4. ar ESO kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių dėl leidimo išdavimo tiesti 10 kV PKL inžinerinius tinklus (duomenys neskelbtini);

1.4.5. ar ESO patiesė 10 kV PKL kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini), pravažiuojamoje dalyje;

1.4.6. ar yra ESO išduotame pase 10 kV PKL kabelio du sujungimai ties pareiškėjų gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini);

1.4.7. ar yra sertifikuotas 1 km 146 m ilgio kabelis, panaudotas 10 kV PKL tiesti po žeme;

1.4.8. ar yra 10 kV PKL kabelio fragmentas (duomenys neskelbtini), įvertas į plastikinį apsauginį vamzdį;

1.5. nustačius pažeidimus, įpareigoti Inspekciją imtis priemonių užkardyti neteisėtus veiksmus ir elektros energijos tiekimo 10 kV PKL, nutiesto (duomenys neskelbtini), eksploatavimą;

1.6. panaikinti Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 2R-2305 (toliau – ir Raštas 3).

2. Pareiškėjai teigė, kad ESO be jų sutikimo nuo 2006 m. lapkričio 29 d. pradėjo vykdyti ir iki šiol tebevykdo energijos skirstymo veiklą 10 kV PKL fragmente prie pareiškėjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), be to, šiame fragmente kabelis paklotas ne vientisas, o iš dviejų nesankcionuotų sujungimų, kas kelia grėsmę pareiškėjų sveikatai ir gyvybei. Dėl šių aplinkybių pareiškėja kreipėsi į Inspekciją ir Komisiją.

3. Dėl reikalavimo panaikinti Raštą 1 pareiškėjai paaiškino, kad Komisija neužregistravo pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymo, kuriuo ji prašė persiųsti jai ginčijamą Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. Raštą 2, ir šio rašto nepersiuntė jai 2017 m. rugpjūčio 22 d., kai Komisijos tarnautojas M. T., kuriam elektroniniu laišku siųstas prašymas buvo skirtas, grįžo iš atostogų, taip pat neužtikrino pareiškėjų informavimo apie šio tarnautojo atostogas (el. pašte nebuvo nustatytas automatinis pranešimas, kad tarnautojas yra išėjęs atostogų, nurodant, į ką tuo laikotarpiu derėtų kreiptis). Komisija Raštą 2 pareiškėjai pateikė tik ginčijamu 2017 m. spalio 5 d. Raštu 1 atsakydama į pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą, nors privalėjo jį persiųsti tiesiogiai pareiškėjams. Pareiškėjų įsitikinimu, kadangi Komisija licenciją ESO (anksčiau – AB „Vakarų skirstomieji tinklai“) išdavė 2002 metais, kai 10 kV PKL fragmentas dar nebuvo pastatytas, šis fragmentas nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. buvo eksploatuojamas be licencijos. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (toliau – ir VST) neteikė Komisijai naujo prašymo dėl licencijos išdavimo, 2006 m. lapkričio 29 d. pastačius 10 kV PKL. Dėl šios priežasties Komisija privalo sustabdyti 2015 m. gruodžio 30 d. licencijos, išduotos ESO energijos skirstymo veiklai vykdyti įrenginiu 10 kV PKL, galiojimą, suteikiant galimybę Inspekcijai atlikti 10 kV PKL fragmento bandymus / patikrinimą, bei iki kol ESO išpirks iš pareiškėjų jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).

4. Dėl reikalavimo panaikinti Raštą 2 pareiškėjai pažymėjo, kad nuo Inspekcijos 2012 metais atliktų patikrinimų / izoliacijos bandymų praėjo daugiau nei penkeri metai. Patikrinti 10 kV PKL fragmentą būtina ir dėl to, kad 2017 m. birželio 24–25 d. per (duomenys neskelbtini) miestą į kareivines pravažiavo tankų kolona, tankų judėjimas sudrebino pastatus, esančius pagrindinėse miesto gatvėse, ir turėjo labai sugniuždyti ginčo kabelį su dviem nesankcionuotais sujungimais. Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį į administracinėje byloje Nr. eI-2322-644/2017 nagrinėjamą jų skundą, ginčo esmė – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų atstatymas.

5. Pareiškėjai nesutiko ir su Raštu 3, kadangi, jų vertinimu, šio rašto turinys identiškas ginčijamam Raštui 2.

6. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

7. Inspekcijos įsitikinimu, pareiškėjai praleido terminą apskųsti Raštą 2, nes Inspekcija neturėjo pareigos šį raštą siųsti pareiškėjams (2017 m. balandžio 4 d. prašymą surašė ne pareiškėjai, o pareiškėjams atstovaujanti advokatų kontora, šis raštas išsiųstas būtent advokatų kontorai), be to, Inspekcija Raštą 2 pareiškėjai išsiuntė 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2R-2305.

8. Inspekcija paaiškino atsisakiusi atlikti 10 kV požeminės linijos techninių saugos reikalavimų vertinimą, nes juos jau buvo įvertinusi Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 13-01 sudaryta komisija, kuri 2012 m. sausio 18 d. aktu konstatavo, jog 10 kV PKL būklė gera ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiai požeminei linijai buvo išduotas Inspekcijos 2006 m. lapkričio 29 d. aktas-pažyma Nr. 6808, kuri taip pat patvirtino jos tinkamumą naudoti bei atitiktį teisės aktų reikalavimams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2016 atmetė ieškinį dėl minėtų Inspekcijos dokumentų, o teismo paskirta ekspertizė patvirtino, jog 10 kV PKL atitinka techninius saugos reikalavimus ir teisės aktuose nurodytus atstumus.

9. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

10. Komisija tvirtino, kad Raštas 1 buvo priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Komisija informavo pareiškėjus, kad persiunčia jų prašymuose keliamus reikalavimus, susijusius su techniniais sprendiniais ir saugos reikalavimais, pagal kompetenciją nagrinėti Inspekcijai. Pareiškėjų atstovas buvo tinkamai informuotas apie Inspekcijos priimtus sprendimus. Komisija paaiškino, kad pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateikė paklausimą, kodėl Komisija nepersiuntė Inspekcijos rašto, taip pat pateikė 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą su paklausimu, kodėl Komisija nesustabdė ESO licencijos, tačiau pareiškėjai šiais prašymais kreipėsi ne oficialiu Komisijos elektroniniu paštu, bet atostogaujančio darbuotojo elektroniniu paštu, dėl to paklausimai buvo užregistruoti 2017 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos vertinimu, skundas grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis, nenuosekliais argumentais, pavyzdžiui, pareiškėjai skunde tvirtino, jog ESO neturi jų sutikimo ir statybos leidimo 10 kV PKL, tačiau skunde prašė teismo įpareigoti Inspekciją nustatyti, ar ESO turėjo minėtą leidimą ir pareiškėjų sutikimą.

11. Komisija teigė 2017 m. birželio 20 d. raštu Nr. R2-(E)-1831 pateikusi pareiškėjų atstovui licencijų išdavimo ir panaikinimo VST, AB „Lesto“ ir ESO kopijas, kurios suteikia arba panaikina teisę vykdyti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklą elektros energetikos sektoriuje. AB „Lesto“ teises ir pareigas nuo 2016 m. sausio 1 d. perėmė ESO. Komisija 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-693 išdavė ESO energetikos veiklos licenciją Nr. L1-12 (ES), kuri suteikia teisę verstis elektros energijos skirstymo veikla nurodytoje teritorijoje, bei energetikos veiklos licenciją Nr. L1-10 (VET), suteikiančią teisę verstis elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla nurodytoje teritorijoje. Atitinkamai nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „Lesto“, kaip juridinis asmuo, pasibaigė ir licencijuojamą veiklą toliau tęsia naujai įsteigta įmonė ESO. Komisija, įmonei siekiant gauti licenciją, netikrina aplinkybių, susijusių su pareiškėjų išreikštu sutikimu tiesti 10 kV PKL nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, bei ar gauti statybų leidimai tiesti PKL. Komisija pabrėžė, kad licencijos stabdomos esant Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme įtvirtintoms aplinkybėms, kurių sąrašas yra baigtinis.

12. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikri skunde keliami reikalavimai jau išnagrinėti tiek institucijų, tiek teismų, todėl neturėtų būti vertinami. Dokumentų, kuriais patvirtinamas PKL tinkamumas naudoti bei jos atitiktis teisės aktų reikalavimams, teisėtumas patvirtintas Vilniaus apygardos teisme. Pareiškėjai iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes, kuriomis grindžia analogiškus reikalavimus, kurie jau buvo nurodyti civilinėje byloje, taip pat Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teiktame atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jų skundą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą.

14. Teismas nustatė, kad Komisija gavo pareiškėjų atstovės advokatų kontoros „Justicion“ advokatės R. J. 2017 m. balandžio 4 d. prašymą „Dėl duomenų teikimo apie leidimus, išduotus akcinėms bendrovėms „Vakarų skirstomieji tinklai“, „Lesto“, „Energijos skirstymo operatorius“ vykdyti veiklai el. energijos sektoriuje, leidžiančius tiekti el. energiją (duomenys neskelbtini) 10 KV įtampos požemine kabeline linija ir veiksmų atlikimo“. Prašyme nurodyta, kad advokatė vadovaujasi sprendimais dėl teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams, kartu su prašymu pateikti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)16-T-5200-20978 ir 2017 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-955-4396.

15. Komisija 2017 m. birželio 20 d. raštu Nr. R2-(E)-1829 informavo advokatę R. J. bei advokatų kontorą „Justicion“, kad, atsižvelgusi į papildomus 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. pareiškėjų pateiktus prašymus suteikti informaciją, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 35 punktu, pratęsia nagrinėjimo terminą iki 2017 m. birželio 27 d.

16. Komisija 2017 m. birželio 20 d. raštu Nr. R2-(E)-1831 pateikė pareiškėjų atstovei atsakymą dėl licencijų išdavimo. Iš rašto turinio matyti, kad prašymo dalis, susijusi su PKL techninių saugos reikalavimų įvertinimu, pagal kompetenciją persiųsta nagrinėti Inspekcijai.

17. Inspekcija 2017 m. birželio 30 d. priėmė ginčijamą raštą Nr. 2R-1982, kurį išsiuntė advokatų kontorai „Justicion“ bei Komisijai. Rašte 2 nurodyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Taisyklių 47.2 papunkčiu, atsisako vertinti 10 kV požeminės linijos techninius saugos reikalavimus, nes jie jau buvo įvertinti institucijų bei patvirtinti teismų sprendimais.

18. Inspekcija, atsakydama į pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. ir rugpjūčio 7 d. raštus, 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė ginčijamą atsakymą Nr. 2R-2305, kuriuo informavo, kad, pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos patvirtintą pareiškėjų sklypo preliminarų planą bei VĮ Registrų centro pažymėjimo duomenis, 10 kV PKL neina per jų sklypą, tačiau jam nustatytos elektros linijų apsaugos zonos. Rašte 3 teigiama, kad požemines kabelio linijas nedraudžiama tiesti kelio zonose, bei atsisakoma vertinti prašymo dalį dėl 10 kV PKL techninių saugos reikalavimų.

19. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją su 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 9 d. prašymais suteikti informaciją, ar yra Inspekcijos atsakymas į Komisijos 2017 m. birželio 20 d. raštą, taip pat pateikti paaiškinimus, kodėl Komisija nesustabdė išduotų leidimų AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, AB „Lesto“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdyti elektros energijos skirstymo veiklą (duomenys neskelbtini), 10 kv įtampos požemine kabeline linija. Šie prašymai Komisijoje užregistruoti 2017 m. rugpjūčio 22 d.

20. Komisija į 2017 m. rugpjūčio 22 d. užregistruotus prašymus atsakė ginčijamu 2017 m. spalio 5 d. raštu Nr. R2(E)2694, kurį išsiuntė pareiškėjai elektroniniu paštu. Rašte 1 nurodoma, kad Inspekcija 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. 2R-1982 pateikė atsakymą Komisijai ir advokatų kontorai „Justicion“. Komisija raštu atsakė į pareiškėjos prašyme keliamus tuos pačius klausimus ir, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, pakartotinai nebevertina aplinkybių, kurios jau buvo išnagrinėtos. Rašte 1 Komisija pažymėjo, kad Inspekcija atsakyme nurodė, jog atsisako vertinti požeminės linijos techninius saugos reikalavimus, nes juos jau yra įvertinusi Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 13-01 sudaryta komisija, kuri 2012 m. sausio 18 d. akte įvertino, kad požeminės linijos būklė yra gera ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Su skundžiamu raštu pareiškėjai elektroniniu paštu buvo išsiųstas ir skundžiamas Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštas.

21. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2R-1982 ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 2R-2305, t. y. Raštą 2 ir Raštą 3, pagrįstumo, atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 išnagrinėjo pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime jau buvo pasisakyta dėl 10 kV požeminės linijos techninių reikalavimų, jokių pažeidimų nenustatyta, taip pat konstatuota, kad požeminė linija atitinka techninius saugos reikalavimus. Teismas, įvertinęs pareiškėjų atstovės 2017 m. balandžio 4 d. pateikto prašymo esmę ir jame keliamus reikalavimus, priėjo prie išvados, kad buvo pakartotinai siekiama, jog būtų įvertinti 10 kV PKL techniniai saugos reikalavimai bei jų atitiktis teisės aktams, nors tai jau įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

22. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog 2017 m. birželio 24 d. ir 25 d. per (duomenys neskelbtini) miestą pravažiavo tankų kolona ir sudrebino 10 kV PKL fragmentą, todėl būtina atlikti patikrinimą bei izoliacijos bandymą, kadangi toks reikalavimas nebuvo (ir negalėjo būti) išdėstytas Inspekcijai pateiktame 2017 m. balandžio 4 d. prašyme.

23. Teismas taip pat nepritarė pareiškėjų nuomonei, kad Raštas 2 nepagrįstai nebuvo jiems išsiųstas. Kaip minėta, 2017 m. balandžio 4 d. prašymą Komisijai pateikė advokatų kontoros „Justicion“ advokatė R. J.. Jame buvo prašoma atsakymą pateikti tik elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Su prašymu, be kita ko, pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams. Rašte 2 nurodyta, kad sprendimas siunčiamas advokatų kontorai „Justicion“ el. paštu (duomenys neskelbtini).

24. Teismas priėjo prie išvados, kad Raštas 2 yra teisėtas ir pagrįstas, juo Inspekcija, vadovaudamasi Taisyklėmis, pateikė prašomą informaciją, taip pat pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl 10 kV požeminės linijos, Inspekcija laiku ir tinkamai informavo pareiškėjus apie 2017 m. birželio 30 d. raštą.

25. Teismo įsitikinimu, pareiškėjai nenurodė jokių naujų argumentų, kodėl Raštas 3 turėtų būti panaikintas. Inspekcija Raštu 3, vadovaudamasi Taisyklėmis, pateikė prašomą informaciją, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl 10 kV požeminės linijos, kadangi dėl to jau pasisakyta teismo sprendime, tai jai išaiškinta pareiškėjai skundžiamame rašte (Taisyklių 47.2 p.).

26. Teismas, vertindamas reikalavimą panaikinti Komisijos 2017 m. spalio 5 d. raštą Nr. R2(E)2694, t. y. Raštą 1, nustatė, jog pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 7 ir 9 d. elektroniniu paštu siuntė prašymus ne bendru Komisijos elektroninio pašto adresu, tačiau Komisijos darbuotojo, kuris tuo metu buvo atostogose, elektroninio pašto adresu, dėl šios priežasties prašymai objektyviai negalėjo būti užregistruoti ir pateiktas į juos atsakymas. Prašymas užregistruotas 2017 m. rugpjūčio 22 d., darbuotojui grįžus iš atostogų. Teismas pažymėjo, kad Komisija neturėjo pareigos persiųsti pareiškėjams Raštą 2, kadangi už atsakymo pateikimą ir jo tinkamą išsiuntimą yra atsakingas tas viešojo administravimo subjektas, kuriam prašymas skirtas, šiuo atveju – Inspekcija. Teismas nurodė jau pasisakę dėl Rašto 2 išsiuntimo.

27. Teismas konstatavo, kad Komisija Rašte 1 pateikė pagrįstą atsakymą į pareiškėjos klausimą, kodėl nesustabdė išduotų leidimų AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, AB „Lesto“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdyti elektros energijos skirstymo veiklą. Rašte 1 nurodyta, kad Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo galiojimą, panaikina bei kontroliuoja licencijuojamą veiklą, nurodytos licencijavimo veiklos sąlygas. Pareiškėjai paaiškinta, kad nėra pagrindo stabdyti ESO veiklos, taip pat kad Komisija nevertins 10 kV PKL techninių saugos reikalavimų, nes dėl jų jau yra pasisakyta. Teismo vertinimu, Komisija, vadovaudamasi Taisyklėmis, Raštu 1 pateikė išsamų ir pagrįstą atsakymą, kuriame atsakoma į pareiškėjos prašyme nurodytus klausimus, o jo naikinti vien dėl to, kad prašymai dėl darbuotojo atostogų buvo užregistruoti tik 2017 m. rugpjūčio 22 d., nėra pagrindo.

28. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atsakovus atlikti jų nurodytus veiksmus, išanalizavo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Elektros energetikos įstatymo, Energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 723 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) bei Komisijos 2009 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. O3-6 patvirtintų Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, ir akcentavo, kad Komisijai nei Aprašu, nei Licencijavimo taisyklėmis neįtvirtinta pareiga vertinti šiuos pareiškėjų nurodomus dokumentus: statybos leidimą 2006 m. lapkričio 29 d. pastatytam 10 kV požeminės linijos statiniui, išvadą apie 10 kV požeminės linijos poveikį aplinkai, A. Ž. ir L. Ž. sutikimą bei kitus. Suteikiant licenciją vertinami iš esmės tik pajėgumą veiklai vykdyti įrodantys dokumentai.

29. Teismas nustatė, kad Komisija 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-693 išdavė ESO energetikos veiklos licenciją Nr. L1-12 (ES), kuri suteikia teisę verstis elektros energijos skirstymo veikla nurodytoje teritorijoje, bei energetikos veiklos licenciją Nr. L1-10 (VET), suteikiančią teisę verstis elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla nurodytoje teritorijoje. Nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „Lesto“, kaip juridinis asmuo, pasibaigė ir licencijuojamą veiklą toliau tęsia naujai įsteigta įmonė ESO. Darytina išvada, kad ESO turi veiklos licenciją, kuri yra teisėtai išduota ir galiojanti. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju neegzistuoja nė vienas Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas, kodėl turėtų būti stabdoma ESO veiklos licencija, pareiškėjai šio savo reikalavimo skunde nedetalizavo ir nepagrindė, todėl jis atmestinas. Konstatuota, kad Komisija, išduodama ESO energetikos veiklos licenciją Nr. L1-12 (ES) bei energetikos veiklos licenciją Nr. L1-10 (VET), įvertino Apraše nurodytus duomenis, kuriuos subjektas privalo pateikti, pagrįstai išdavė licencijas, taip pat nebuvo nustatytas joks pagrindas, kodėl šios licencijos turėtų būti panaikintos. Šios aplinkybės pareiškėjai buvo paaiškintos ir Raštu 1.

30. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai, prašydami įpareigoti sustabdyti licencijos galiojimą, nurodė sąlyginį reikalavimą, t. y. kol ESO nesutvarkys juridinių dokumentų, leidžiančių eksploatuoti 10 kV PKL fragmentą (duomenys neskelbtini), privačioje žemėje, t. y. kol ESO išpirks iš pareiškėjų jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios namų valdos nekilnojamus daiktus (žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus) pagal vidutinę rinkos kainą, nustatomą VĮ Registrų centro Kauno filialo. Energetikos įstatyme (8 str. 9 d.) Komisijai nesuteikta teisė įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ išpirkti iš pareiškėjų žemės valdą, toks jų reikalavimas niekuo nepagrįstas, todėl net ir patenkinus šį reikalavimą negalėtų būti įgyvendinamas. Dėl to toks reikalavimas atmetamas.

31. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčas dėl kabelio teisėtumo, dėl techninių reikalavimų atitikties teisės aktams jau ne kartą įvairiais aspektais buvo nagrinėjamas teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 atmetė pareiškėjų ieškinius. Pareiškėjai taip pat kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ 2006 metais atliktų darbų, įpareigojimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti elektros energijos tiekimą kabeliu iš transformatorinės TP-J-99 ir kt., bet įsiteisėjusiu 2017 m. sausio 10 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017 jų ieškinys atmestas, be kita ko, nustačius, jog ginčo kabelis paklotas laikantis tiek norminių teisės aktų reikalavimų, tiek nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta, kad kabelis yra ne tik tinkamas eksploatuoti, bet ir saugus, o ieškovai į bylą nebuvo pateikę jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, todėl jų reikalavimas įpareigoti nutraukti elektros energijos tiekimą atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-740-438/2017, nagrinėdamas pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria jų skundą atsisakyta priimti, konstatavo, kad atsakovų veiksmų teisėtumas tiek klojant ginčo kabelį, tiek jį eksploatuojant yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o pareiškėjai, ginčydami išduotas licencijas, iš esmės siekia iškelti dar vieną panašaus pobūdžio bylą, tačiau Komisijos aktai nagrinėjamu atveju įtakos jų teisėms ar pareigoms nekelia, todėl jų teisėtumas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

32. Teismas nusprendė, kad pareiškėjai pakartotinai, nepateikdami naujų argumentų ir motyvų, kvestionuoja ginčo elektros kabelio teisėtumą ir pagrįstumą, siekia, kad būtų nustatyti pažeidimai, nors teismai sprendimais jau yra patvirtinę, jog pažeidimų nenustatyta. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau buvo konstatuota, kad toks kabelis įrengtas ir eksploatuojamas laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pakartotinai teismui pareiškėjų keliami reikalavimai įpareigoti Komisiją bei Inspekciją atlikti veiksmus atmestini. Atmetus pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Inspekciją nustatyti ESO pažeidimus, atmestas ir išvestinis reikalavimas – nustačius pažeidimus įpareigoti Inspekciją imtis priemonių užkardant neteisėtus veiksmus ir elektros energijos tiekimo 10 kV PKL, nutiesto (duomenys neskelbtini), eksploatavimą.

III. 33. Pareiškėja L. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą.

34. Pareiškėjos nuomone, teismas rėmėsi klaidinančiais Komisijos teiginiais, nepatikrinęs jų teisingumo, ignoravo VĮ Registrų centro pateiktą teisingą informaciją. Komisija pateikė klaidingus duomenis apie AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2002 metais išduotas licencijas, kadangi VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotuose 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2018 m. vasario 23 d. išplėstiniuose išrašuose apie VST ir ESO steigimą su istorija nėra įrašų apie licencijuojamą veiklą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 18.12 p., duomenys apie juridinio asmens licencijuojamą veiklą yra fiksuojami registre).

Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1112-661/2016 ESO atstovės 2016 m. sausio 4 d. pateiktus dokumentus, be kita ko, patvirtinančius, jog Komisijos teiginiai 2017 m. birželio 20 d. rašte Nr. R2-(E)-1831 neatitinka tikrovės, kadangi iki 2015 m. gruodžio 31 d. LESTO-ESO perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ESO neturėjo išduotų ir įsigaliojusių licencijų. Pareiškėja pažymi, kad duomenis apie išduotas licencijas Juridinių asmenų registrui pateikia Komisija, o jeigu registre nėra duomenų apie išduotas licencijas, pripažintina, kad tokios licencijos nebuvo išduotos.

Komisija ir ESO neigia būtinumą registruoti duomenis apie licencijuojamą veiklą elektros energijos skirstyme ir elektros energijos tiekime visuomeniniam vartotojui, ir negali šių licencijų Juridinių asmenų registre įregistruoti atbuline tvarka. Pareiškėja nurodo, kad teismas taip pat neįvertino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. kovo 30 d. raštu pateiktų dokumentų apie VST išduotus pažymėjimus, ir nepagrįstai nekonstatavo, jog ši bendrovė veiklą vykdė Kauno savivaldybės leidimu. Teismas parodė savo šališkumą, nekonstatuodamas fakto, kad Komisija 2017 m. birželio 20 d. rašte Nr. R2-(E)-1831 pateikė akivaizdžiai melagingus duomenis apie VST išduotas licencijas ir kt., o, atmesdamas pareiškėjų reikalavimus, neįvykdė teisingumo.

Teismo šališkumas pasireiškė ir nevertinant prie bylos prijungtų rašytinių įrodymų – pareiškėjų atstovės advokatės R. J. 2017 m. rugsėjo 26 d. rašto ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. kovo 1 d. rašto, patvirtinančių, kad Komisija iki 2017 m. balandžio 4 d. nebuvo išdavusi ESO jokių licencijų, taip pat R. J. 2018 m. balandžio 23 d. iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo gautų duomenų apie VST nelicencijuojamą veiklą. Be to, pareiškėja mano, jog Komisijos 2002 m. kovo 20 d. nutarimas ir išduotos licencijos yra negaliojantys, nes nepatvirtinti atsakingų darbuotojų parašais.

Pareiškėja tvirtina, kad teismas nepagrįstai nesirėmė užbaigtos bylos Nr. 2-6368-905/2015 medžiaga, pavyzdžiui UAB „Lesto“ pateiktu 10 kV PKL pasu, kuriame nurodytas kitas ilgis (1 km 146 m) nei 2006 m. kovo 8 d. statybos leidime (1 km 118 m). Pareiškėjos vertinimu, skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją priimti sprendimą, kad ESO išpirktų pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią namų valdą, atmestas nepagrįstai, nes, pirma, ESO neturi Komisijos išduotų galiojančių licencijų (leidimų), todėl pareiškėjų prašymas sustabdyti licencijos galiojimą nereikalingas; antra, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-257-261/2018 konstatavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojo nebuvo pažymėta sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba tarp posūkio taškų 1, 2 kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), matuojant 3 m atstumu nuo gyvenamojo namo verandos iki sklypo ribos.

Pareiškėja teigia, kad teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teisę. Pareiškėja taip pat mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti proceso dalyvio Lietuvos automobilių kelių direkcijos procesinę padėtį byloje iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą, nes, atlikus šiuos veiksmus, būtų galima spręsti servitutų nustatymo klausimą.

35. Pareiškėjas A. Ž. rašte „Apeliacinis skundas“ nurodo sutinkantis su L. Ž. pateiktu apeliaciniu skundu, iš esmės pakartoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, papildomai paminėdamas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (toliau – ir RST), taip pat teigdamas, kad teismas nepagrįstai nenustatė faktų ESO 2015 m. gruodžio 30 d. išduotos licencijos galiojimui sustabdyti, nurodytų 2014 m. balandžio 30 d. teismo ekspertizės akte Nr. 2-2329-905/2014.

36. Pareiškėjai 2020 m. sausio 14 d. pateikė teismui prašymą, prašydami:

36.1. atidėti bylos nagrinėjimą protingam terminui;

36.2. prijungti prie nagrinėjamos bylos administracinę bylą Nr. eA-3380-556/2020 ir abi bylas spręsti kartu;

36.3. prijungti prie nagrinėjamos bylos baigtas nagrinėti administracines ir civilines bylas, kurias buvo prašoma prijungti ir pirmosios instancijos teismo:

36.3.1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinę bylą Nr. I-10-428/2009;

36.3.2. Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinę bylą Nr. I-1195-281/2009;

36.3.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1367-391/2010;

36.3.4. Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2T-27/2013;

36.3.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-6368-905/2015;

36.4. prijungti prie nagrinėjamos bylos pareiškėjų pateikiamus dokumentus.

37. Pareiškėjai 2020 m. sausio 14 d. prašyme paaiškino, kad nagrinėjama byla ir administracinė byla Nr. eA-3380-556/2020 susijusios su ginčo 10 kV PKL. Svarbios bylai aplinkybės nurodytos 2019 m. gruodžio 29 d. apeliaciniame skunde, kurį pareiškėja padavė dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3298-644/2019, ir šios aplinkybės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra naujos, nes teismas 2009 metais buvo gavęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1195-281/2009, kurioje ji prašė panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą. Pareiškėja teigia neseniai įsitikinusi, kad priklauso Lietuvos kunigaikščių G. šeimai ir dėl to buvo persekiojama, mano, kad dėl šios priežasties jai ir jos sutuoktiniui nebuvo užtikrintos jų konstitucinės teisės.

38. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Komisija nesutinka su pareiškėjų pozicija, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centro pateiktuose 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2018 m. vasario 23 d. išrašuose nėra įrašų apie VST ir ESO licencijuojamą veiklą. Akcentuoja, kad licencijos Nr. ES-1 ir Nr. VET-1 buvo išduotos VST Komisijos 2002 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 28. VST pateikė Komisijai visus būtinus dokumentus licencijoms gauti, numatytus Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 ir galiojusiose iki 2012 m. birželio 27 d. įsigaliojant Licencijavimo taisyklėms. Komisijos nutarimas Nr. 28 nebuvo ginčijamas ir galiojo iki atitinkamų licencijų panaikinimo. Šio nutarimo priėmimo metu Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nebuvo įtvirtinta pareiga Komisijai pateikti informaciją apie licencijų išdavimą, jų galiojimo sustabdymą ir galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą Juridinių asmenų registrui.

40. Komisija paaiškino, kad 2010 metais priimtas sprendimas akcines bendroves „Rytų skirstomieji tinklai“ ir „Vakarų skirstomieji tinklai“ sujungti, įsteigiant AB „Lesto“, kuri veiklą pradėjo vykdyti 2011 m. sausio 1 d. RST ir VST 2010 m. gruodžio mėn. pateikė prašymus Komisijai panaikinti galiojusias elektros energijos skirstymo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo licencijas, o AB „Lesto“ – tokias licencijas išduoti. Komisija 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-338 išdavė AB „Lesto“ elektros energijos skirstymo licenciją Nr. L1-10 (ES) ir elektros energijos visuomeninio tiekimo licenciją Nr. L1-8 (VET). Šio nutarimo priėmimo metu galiojusi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių redakcija taip pat nenumatė pareigos pateikti informaciją apie licencijų išdavimą, jų galiojimo sustabdymą ir galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą Juridinių asmenų registrui, bet, nepaisant to, licencijos Nr. L1-10 (ES) ir Nr. L1-8 (VET) buvo įregistruotos Juridinių asmenų registre. Komisijos įsitikinimu, 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-338 yra teisėtas, jis nebuvo nuginčytas ir galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. iki AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo, įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“.

41. Komisija teigė, kad, įvertinusi ESO 2015 m. gruodžio mėn. pateiktus prašymus ir dokumentus, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-693 išdavė bendrovei energetikos veiklos licenciją Nr. L1-12 (ES), kuri suteikia teisę verstis elektros energijos skirstymo veikla nurodytoje teritorijoje, bei energetikos veiklos licenciją Nr. L1-10 (VET), suteikiančią teisę verstis elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla nurodytoje teritorijoje, šis nutarimas nenuginčytas ir galiojantis. 2015 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Licencijų informacinė sistema, kurioje centralizuotai renkami, apdorojami ir kaupiami duomenys apie licencijas Lietuvos Respublikoje. Šioje sistemoje yra duomenys apie ESO išduotas energetikos veiklos licencijas Nr. L1-12 (ES) bei Nr. L1-10 (VET). Komisija mano, jog, kadangi VĮ Registrų centras turi prieigą prie Licencijų informacinėje sistemoje saugomų duomenų (Licencijų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-148, 10 p.), Komisijos darbuotojai neturi pareigos papildomai teikti informaciją apie išduotas licencijas Juridinių asmenų registrui, nepaisant Licencijavimo taisyklių 35 punkto nuostatų.

42. Komisija, atsakydama į pareiškėjų teiginį, kad teismas nepagrįstai netyrė pateiktų VĮ Registrų centro išrašų, pažymėjo, kad, vadovaujantis jurisprudencija, teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno proceso dalyvių argumento. Komisija pritaria teismo išvadoms, kad energetikos veiklos licencijos Nr. L1-12 (ES) bei Nr. L1-10 (VET) buvo išduotos pagrįstai ir nėra pagrindo jas panaikinti ar stabdyti jų galiojimą, taip pat kad skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją sustabdyti ESO išduotų licencijų galiojimą suformuluotas netinkamai. Komisijos įsitikinimu, teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino įrodymus bei visas reikšmingas aplinkybes.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. ESO nuomone, teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. ESO sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais. Pažymi, kad bylai aktualios faktinės aplinkybės buvo ne kartą nustatytos teismų nagrinėjant pareiškėjų skundus ir ieškinius kitose bylose, o šalys neturi pareigos įrodinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių (faktų). Tokios aplinkybės nustatytos ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-821-480/2011, kuriuo atmesta pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimų įpareigoti Inspekciją atidengti kabelio fragmentą prie pareiškėjų namų valdos ir atlikti kabelio ekspertizę, nustatant kabelio atstumus iki tam tikrų taškų, kabelio izoliacinę būklę ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3594/2011, palikdamas nepakeistą minėto Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Inspekcijos Kauno teritorinį skyrių atidengti 10 kV požeminį kabelį, atlikti šio kabelio fragmento ekspertizę ir perkelti kabelį nuo pareiškėjų namų ir namų valdos daugiau nei 6 m atstumu, konstatavo, kad minima kabelių linija nekelia pavojaus pareiškėjų sveikatai ir gyvybei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. rašto Nr. 2R-1982, 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. 2R-2305, Komisijos 2017 m. spalio 5 d. rašto Nr. R2(E)2694, taip pat dėl įpareigojimų Komisijai bei Inspekcijai atlikti veiksmus.

46. Inspekcija 2017 m. birželio 30 d. priėmė skundžiamą raštą Nr. 2R-1982 (1 t., b. l. 62–63), kuris buvo siunčiamas adresatams – advokatų kontorai „Justicion“ bei Komisijai. Rašte nurodyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Taisyklių 47.2 punktu, atsisako vertinti 10 kV požeminės linijos techninius saugos reikalavimus, nes jie jau buvo įvertinti institucijų bei patvirtinti teismų sprendimais. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Inspekcija skundžiamu atsakymu Nr. 2R-230 informavo, kad, pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos patvirtintą pareiškėjų sklypo preliminarų planą bei valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimo duomenis, 10 kV PKL linija neina per pareiškėjų sklypą, tačiau jam nustatytos elektros linijų apsaugos zonos. Rašte teigiama, kad požemines kabelio linijas nedraudžiama tiesti kelio zonose. Raštu atsisakyta vertinti prašymo dalį dėl 10 kV požeminės linijos techninių saugos reikalavimų.

47. Komisija 2017 m. spalio 5 d. skundžiamu raštu paaiškino, kad Inspekcija 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. 2R-1982 pateikė atsakymą Komisijai ir advokatų kontorai „Justicion“. Komisija raštu atsakė į pareiškėjos prašyme keliamus tuos pačius klausimus ir, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, pakartotinai nebevertina aplinkybių, kurios jau buvo išnagrinėtos. Rašte Komisija pažymėjo, kad Inspekcija atsakyme nurodė, jog atsisako vertinti požeminės linijos techninius saugos reikalavimus, nes juos jau yra įvertinusi Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 13-01 sudaryta komisija, kuri 2012 m. sausio 18 d. akte įvertino, kad požeminės linijos būklė yra gera ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Su skundžiamu raštu pareiškėjai elektroniniu paštu buvo išsiųstas ir skundžiamas Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštas.

48. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

50. Pareiškėjai nesutinka su Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. 2R-1982, nes mano, kad Inspekcija turėtų atlikti elektros įrenginių patikrinimą. Minėtu raštu Inspekcija atsisakė vertinti 10 kV požeminės linijos techninius saugos reikalavimus, nes jie jau buvo įvertinti institucijų bei patvirtinti teismų sprendimais. Pareiškėjai remdamiesi analogiškais motyvais prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 2R-2305.

51. Nagrinėjant Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. rašto Nr. 2R-1982 teisėtumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Asmenų prašymų nagrinėjimo tvarką nustato Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.). Taisyklių 47.2 dalis nustato, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Šiuo atveju Inspekcija nurodė, kad analogiški pareiškėjų argumentai dėl techninių saugos reikalavimų buvo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015, todėl juos nagrinėti atsisakoma.

52. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 išnagrinėjo pareiškėjų skundą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje jau yra pasisakęs dėl 10 kV požeminės linijos techninių reikalavimų, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, taip pat konstatuota, kad požeminė linija atitinka techninius saugos reikalavimus. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įvertinus pareiškėjų atstovės 2017 m. balandžio 4 d. pateikto prašymo esmę ir jame keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, pateikti informaciją, ar VST turėjo galiojusį leidimą veiklai energetikos sektoriuje vykdyti, tiekiant elektrą 10 kV PKL kabeliu; ar turėjo AB „Lesto“ reorganizuota iš VST galiojusį leidimą veiklai energetikos sektoriuje vykdyti, tiekiant elektros energiją 10 kV PKL kabeliu; ar turėjo ESO šį leidimą ir kt.), padaryta pagrįsta išvada, kad akartotinai siekiama, jog būtų įvertinti 10 kV PKL techniniai saugos reikalavimai bei jų atitiktis teisės aktams, nors tai jau yra įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

53. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštas Nr. 2R-1982 yra teisėtas ir pagrįstas, juo Inspekcija, vadovaudamasi Taisyklėmis, pateikė prašomą informaciją, taip pat pagrįstai buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl 10 kV požeminės linijos, Inspekcija laiku ir tinkamai informavo pareiškėjus apie 2017 m. birželio 30 d. raštą, dėl to naikinti rašto remiantis skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

54. Pareiškėjai taip pat ginčija Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 2R-2305. Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu atsakė į pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. elektroninį laišką, kuriame ši prašė, kad 2017 m. liepos 25 d. nebūtų vykdomi 10 kV PKL remonto darbai, kadangi dėl šio ginčo objekto dar nesibaigė teisminiai ginčai. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu laišku prašė persiųsti Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjai skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštas turėtų būti panaikintas. Kaip matyti iš ginčijamo rašto, pareiškėjai juo buvo paaiškinta, kad 10 kV PKL linija neina per pareiškėjų sklypą, šiam yra nustatytos elektros linijų apsaugos zonos, taip pat dėl teiginio, kad 10 kV PKL kabelis yra pravažiuojamoje kelio dalyje, paaiškinta, kad požeminių kabelio linijų nedraudžiama tiesti kelio zonose.

55. Pareiškėjai nesutikimą su Komisijos 2017 m. spalio 5 d. raštu grindžia tuo, kad jų prašymai, pateikti Komisijai 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d., buvo užregistruoti pavėluotai 2017 m. rugpjūčio 22 d., taip pat dėl to, kad Komisija pavėluotai supažindino su Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštu. Pareiškėjai teigia, kad Komisija privalėjo stabdyti ESO išduotą licenciją.

56. Komisija 2017 m. spalio 10 d. rašte pateikė pagrįstą atsakymą į pareiškėjos klausimą, kodėl nesustabdė išduotų leidimų AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, AB „Lesto“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdyti elektros energijos skirstymo veiklą. Ginčijamame Komisijos rašte nurodyta, kad Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo galiojimą, panaikina bei kontroliuoja licencijuojamą veiklą, nurodytos licencijavimo veiklos sąlygas. Pareiškėjams raštu paaiškinta, kad nėra pagrindo stabdyti ESO veiklos, taip pat paaiškinta, kad Komisija nevertins 10 kV PKL techninių saugos reikalavimų, nes dėl jų jau yra pasisakyta. Pažymėtina, kad nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Komisija, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, pateikė išsamų ir pagrįstą atsakymą 2017 m. spalio 5 d. rašte Nr. R2(E)2694, kuriame atsakoma į pareiškėjos prašyme nurodytus klausimus, nepagrįsta.

57. Pareiškėjai skunde prašo įpareigoti Komisiją sustabdyti 2015 m. gruodžio 30 d. licencijos Nr. L1-12 (ES), kuri suteikia teisę verstis elektros energijos skirstymo veikla nurodytoje teritorijoje, galiojimą; taip pat prašo įpareigoti Inspekciją nustatyti ESO pažeidimus bei juos nustačius įpareigoti Inspekciją imtis priemonių užkardant neteisėtus veiksmus ir elektros energijos tiekimo 10 kV PKL, nutiesto (duomenys neskelbtini), eksploatavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Remiantis ABTĮ 92 straipsniu (sprendimas bylose dėl vilkinimo atlikti veiksmus ar neveikimo) bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Taip pat teismas, panaikinęs neteisėtą viešojo administravimo subjekto teisės aktą, taip pat gali šį subjektą įpareigoti imtis tam tikrų veiksmų ar priimti teisės aktą. Tačiau nagrinėjamu atveju, nepripažinus pareiškėjų ginčijamų raštų neteisėtais, o taip pat nekeliant viešojo administravimo subjekto neveikimo klausimo, nėra pagrindo atsakovą įpareigoti imtis tam tikrų veiksmų, nes toks įpareigojimas turi būti sietinas su viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ar neveikimo pripažinimu nagrinėjamu atveju.

58. Remiantis bylos duomenimis Komisija 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-693 „Dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijų akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ išdavimo“ išdavė ESO energetikos veiklos licenciją Nr. L1-12 (ES), kuri suteikia teisę verstis elektros energijos skirstymo veikla nurodytoje teritorijoje, bei energetikos veiklos licenciją Nr. L1-10 (VET), suteikiančią teisę verstis elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla nurodytoje teritorijoje. Nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „Lesto“, kaip juridinis asmuo, pasibaigė ir licencijuojamą veiklą toliau tęsia naujai įsteigta įmonė ESO. Darytina išvada, kad ESO turi veiklos licenciją, kuri yra teisėtai išduota ir galiojanti.

59. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kada stabdomos licencijos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja nė vienas įstatyme įtvirtintas pagrindas, kodėl turėtų būti stabdoma ESO veiklos licencija, pareiškėjai šio savo reikalavimo skunde nedetalizavo ir nepagrindė, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas. Konstatuotina, kad Komisija, išduodama ESO energetikos veiklos licenciją Nr. L1-12 (ES), kuri suteikia teisę verstis elektros energijos skirstymo veikla nurodytoje teritorijoje, bei energetikos veiklos licenciją Nr. L1-10 (VET), suteikiančią teisę verstis elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla nurodytoje teritorijoje, įvertino Apraše nurodytus duomenis, kuriuos subjektas privalo pateikti, pagrįstai išdavė licencijas, taip pat nebuvo nustatytas joks pagrindas, kodėl šios licencijos turėtų būti panaikintos. Šios aplinkybės pareiškėjai buvo paaiškintos ir Komisijos 2017 m. spalio 5 d. raštu.

60. Pareiškėjai, prašydami įpareigoti sustabdyti licencijos galiojimą, nurodo sąlyginį reikalavimą, t. y. kol ESO nesutvarkys juridinių dokumentų, leidžiančių eksploatuoti 10 kV požeminės kabelinės linijos fragmentą (duomenys neskelbtini), privačioje žemėje, t. y. kol ESO išpirks iš pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios namų valdos nekilnojamus daiktus (žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus) pagal vidutinę rinkos kainą, nustatomą VĮ Registrų centro Kauno filialo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos 8 straipsnį darytina išvada, kad minėtas straipsnis nenustato teisės Komisijai įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ išpirkti iš pareiškėjų žemės valdą, toks pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas.

61. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad pareiškėjai pakartotinai, nepateikdami naujų argumentų ir motyvų, kvestionuoja ginčo elektros kabelio teisėtumą ir pagrįstumą, siekia, kad būtų nustatyti pažeidimai, nors teismai sprendimais jau yra patvirtinę, kad pažeidimų nenustatyta. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau buvo konstatuota, kad toks kabelis yra įrengtas ir eksploatuojamas laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pakartotinai teismui pareiškėjų keliami reikalavimai įpareigoti Komisiją bei Inspekciją atlikti veiksmus atmestini kaip nepagrįsti. Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Inspekciją nustatyti ESO pažeidimus, atmetamas ir išvestinis reikalavimas nustačius pažeidimus įpareigoti Inspekciją imtis priemonių užkardant neteisėtus veiksmus ir elektros energijos tiekimo 10 kV PKL, nutiesto (duomenys neskelbtini), eksploatavimą. Ginčas dėl kabelio teisėtumo, dėl techninių reikalavimų atitikties teisės aktams jau ne kartą įvairiais aspektais buvo nagrinėjamas teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 atmetė pareiškėjų ieškinius.

62. Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbu tai, kad licencijos Nr. ES-1 ir Nr. VET-1 buvo išduotos VST Komisijos 2002 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 28. VST pateikė Komisijai visus būtinus dokumentus licencijoms gauti, numatytus Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 ir galiojusiose iki 2012 m. birželio 27 d. įsigaliojant Licencijavimo taisyklėms. Komisijos nutarimas Nr. 28 nebuvo ginčijamas ir galiojo iki atitinkamų licencijų panaikinimo. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nebuvo įtvirtinta pareiga Komisijai pateikti informaciją apie licencijų išdavimą, jų galiojimo sustabdymą ir galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą Juridinių asmenų registrui. 2010 metais priimtas sprendimas akcines bendroves „Rytų skirstomieji tinklai“ ir „Vakarų skirstomieji tinklai“ sujungti, įsteigiant AB „Lesto“, kuri veiklą pradėjo vykdyti 2011 m. sausio 1 d. RST ir VST 2010 m. gruodžio mėn. pateikė prašymus Komisijai panaikinti galiojusias elektros energijos skirstymo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo licencijas, o AB „Lesto“ – tokias licencijas išduoti. Komisija 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-338 išdavė AB „Lesto“ elektros energijos skirstymo licenciją Nr. L1-10 (ES) ir elektros energijos visuomeninio tiekimo licenciją Nr. L1-8 (VET). Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės taip pat nenumatė pareigos pateikti informaciją apie licencijų išdavimą, jų galiojimo sustabdymą ir galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą Juridinių asmenų registrui, bet, nepaisant to, licencijos Nr. L1-10 (ES) ir Nr. L1-8 (VET) buvo įregistruotos Juridinių asmenų registre. 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-338 nebuvo nuginčytas ir galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. iki AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo, įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“. 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-693 išduota bendrovei energetikos veiklos licencija Nr. L1-12 (ES), kuri suteikia teisę verstis elektros energijos skirstymo veikla nurodytoje teritorijoje, bei energetikos veiklos licencija Nr. L1-10 (VET), suteikianti teisę verstis elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla nurodytoje teritorijoje, šis nutarimas taip pa nenuginčytas ir galiojantis.

63. Pareiškėjai 2020 m. sausio 14 d. pateikė teismui prašymą, prašydami: atidėti bylos nagrinėjimą protingam terminui; prijungti prie nagrinėjamos bylos administracinę bylą Nr. eA-3380-556/2020 ir abi bylas spręsti kartu; prijungti prie nagrinėjamos bylos baigtas nagrinėti administracines ir civilines bylas, kurias buvo prašoma prijungti ir pirmosios instancijos teismo: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinę bylą Nr. I-10-428/2009; Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinę bylą Nr. I-1195-281/2009; Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1367-391/2010; Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2T-27/2013; Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-6368-905/2015; prijungti prie nagrinėjamos bylos pareiškėjų pateikiamus dokumentus. Teisėjų kolegija netenkina prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir prijungti prie nagrinėjamos bylos kitas administracines bylas bei dokumentus, nes šie prašymai, turint omenyje šios bylos dalyką ir vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, yra nepagrįsti nagrinėjamos bylos kontekste ir neprisidėtų prie šios bylos efektyvaus nagrinėjimo.

64. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė