8f353ee9-5b41-4e6d-8d35-e9f6eb38a805 · Vilniaus apygardos teismas

?NUOSPRENDIS Baudžiamoji byla Nr. 1-217-873/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-51510-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.4.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Editai Bekerytei, Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitiekūnienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K., nukentėjusioms L.

B., V. Č., kaltinamajam T. Å ., vertėjai Oksanai JakÅ¡to, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį neuniversitetinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, dirbantis UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

T. Å . 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.35 val., daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) laiptinės antro aukÅ¡to aikÅ¡telėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, abiem rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį V. B., po ko Å¡is, atsitrenkęs į laiptinės kampinės sienos briaunÄ , nugriuvo ant laiptinės grindinio, taip padarydamas V. B. galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį linijiniais kairio momenkaulio lūžiais, nusitęsiančiais į abi kaukolės pamato vidurines daubas, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju ir po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imo židiniais kaktinių ir smilkininių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, Å«miniu Å¡irdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis 2020 m. sausio 3 d., 16.30 val., VÅ¡Ä® Elektrėnų ligoninėje mirė, t. y. tokiu bÅ«du dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

T. Å . kaltę dėl atliktų veiksmų pripažino, nurodė, kad nenorėjo, jog atsirastų tokios pasekmės. Duodamas parodymus paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ grįžęs pastatė automobilį, eidamas namo sutiko V. B. ir jo žmonÄ . Kadangi naktį, kelias naktis prieÅ¡ tai triukÅ¡mavo, apie antrÄ valandÄ nakties rėkavo savo miegamajame, jis turi Å¡irdies problemų, sunkiai iÅ¡simiegojo, sustojo papriekaiÅ¡tauti, iÅ¡sakyti savo nuomonę. Paklausė, kiek galima rėkti naktimis. Nebaigus kalbėti, V.

B. pradėjo rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais, pagrasino, kad papjaus, buvo supykęs, kad trukdo gyventi daromas remontas. Norėdamas, kad V. B., kuris stovėjo prie durų, apsiramintų, jį už peties prispaudė. Pajuto smūgį į tarpukojį, to nesitikėjo. Pajutęs smūgį atleido rankas, V. B. jį puolė už gerklės. Jis atsitraukė iki laiptinės galo, iki nišos. Dar vyko pasižodžiavimai. Suprato, kad vyksta konfliktinė situacija, nežinojo, kaip elgtis, nusprendė išeiti.

Dar iÅ¡girdo grasinimÄ . Paėjęs pasisuko į V. B., jis stovėjo Å¡alia, pastÅ«mė jį. IÅ¡ karto norėjo leistis žemyn, iÅ¡girdo smÅ«gio, griuvimo garsÄ . Sustojo, atsisuko, pamatė, kad jis guli. IÅ¡sigando, priÅ¡oko prie jo, bėgo kraujas. Paskambino greitosios pagalbos numeriu, iÅ¡kvietė medikus. Pasirodė, kad jie ilgai neatvyksta, dar kartÄ paskambino, paklausė, kÄ galima daryti, kaip galima padėti. V. B. bandė atsistoti, jis matė, kad pribėgę kraujo. Žinojo, kad jei yra galvos trauma, negalima judinti, stengėsi laikyti, kad neatsistotų.

Paprašė S. kÄ nors atneÅ¡ti padėti po galvÄ , nes matė, kad iÅ¡ ausies bėga kraujas. Atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. V. B. įkėlė į neÅ¡tuvus, jis darbuotojams padėjo iÅ¡neÅ¡ti. Po to bendravo su policija, važiavo į policijos komisariatÄ . KitÄ dienÄ nuėjo pas S., ji pasakė, kad vyras ligoninėje. Klausė, kokia jo bÅ«klė, ji pasakė, kad nežino. Tuomet ieÅ¡kojo informacijos, paskambino į Lazdynų ligoninę, jam patvirtino, kad toks žmogus yra. Grįžo pas S., kartu nuvažiavo į ligoninę.

Sužinojo, kad asmuo sunkios bÅ«klės. Jam pasidarė negera, seselės kažko suleido. Kadangi jam neleido vairuoti, iÅ¡sikvietė draugę, kad parvežtų juos namo. Ligoninėje lankėsi porÄ kartų. PirmÄ kartÄ atvažiavo, bet nėjo, į reanimacijÄ , nuėjo brolis. Ne Å¡eimos narių ten neleidžia. Atlygino 1 000 Eur už laidojimo paslaugas. Po įvykio su nukentėjusiÄ ja bendravo, siÅ«lė pagalbÄ . Nukentėjusiajai žalÄ gali atlyginti. Dėl 24 000 Eur žalos dydžio, nežino, kÄ atsakyti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo, pradinė suma buvo pasakyta 40 Eur į mėnesį. Po to su kažkuo pasikalbėjo, pasakė, kad reikia 24 000 Eur ir visos sumos iš karto. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligoniu kasos civiliniu ieškiniu. Oficialiai šeimos nėra sukūręs, gyvena su drauge, abu yra dirbantys, kol kas išlaikytinių neturi, rugsėjo mėnesį gims vaikas. T. Š. patikslino, kad įvykio metu jis buvo vienas. V. B. buvo su S. K.. Įvykis vyko antrame aukšte, aikštelėje prie jų durų.

Jis gyvena trečiame aukÅ¡te, tiesiai virÅ¡ V. B. buto. V. B. jau buvo prie durų, S. K. dar tik lipo ar stovėjo keliais laipteliais žemiau. V. B. galbÅ«t rakino duris. Durys buvo uždarytos. Negali pasakyti, kiek laiko truko kontaktas su nukentėjusiuoju, gal 10 minučių. Jis nukentėjusįjį užkalbino pirmas. Pradžioje jo nepuolė, tiesiog paklausė, kiek galima naktimis rėkti, V. B. pertraukė. Jis buvo nepatenkintas, nes praėjusiÄ naktį rėkavo ir neleido miegoti. Jau kuris laikas, gal savaitę, girdėjosi, kaip rėkia, keikiasi.

Ä®vykio dienÄ , kai V. B. paklausė, kiek galima, jis pasakė, kad neduoda jam gyventi 20 metų, laužo namÄ , pagrasino, kad papjaus. VirÅ¡ kaimyno buto gyvena 27 m. su pertraukomis. Yra tekę kreiptis į policijÄ dėl nukentėjusiojo elgesio, triukÅ¡mo. S. K. yra praÅ¡iusi pagalbos pirmam užeiti į butÄ pažiÅ«rėti, yra praÅ¡iusi kviesti policijÄ . Nemano, kad V. B. kÄ nors turėjo rankose, V. B. prispaudė prie durų, pasakė, kad nusiramintų. Jis spyrė į tarpkojį. Tuomet, kai spyrė, jį paleido, tada iÅ¡ karto puolė už gerklės. Jis paėjo du žingsnius iki laiptų, V.

B. buvo už jo, iÅ¡girdo grasinimÄ ar epitetÄ , atsisuko, V. B. buvo už jo, jį stumtelėjo. V. B. buvo Å¡iek tiek Å¡onu į jį, stumtelėjo kažkur į peties sritį, kita ranka turėjo bÅ«ti kažkur prie krÅ«tinės, tiksliai nežino. Nežino, kaip vertinti pastÅ«mimÄ , ar pastÅ«mimas buvo stiprus. Buvo stresinėje bÅ«klėje, pastÅ«mimas buvo instinktyvus. Griuvimo momento nematė, nes nusisuko, norėjo iÅ¡eiti. Tuomet iÅ¡girdo griuvimo garsÄ , atsisuko, pamatė jį gulintį.

Jis buvo prie savo durų, atsitrenkė į sienÄ , ne į kampÄ . Kampo ten nebuvo. PirmÄ kartÄ jo nepastÅ«mė, tik prirėmė į sienÄ . AntrÄ kartÄ stumtelėjo labiau į petį, stÅ«mė į sienÄ , jis turėjo atsitrenkti į sienÄ , tikrai ne į kampÄ . Kai V. B. stovėjo prie durų, jį užkalbino pirmas. Jautė nuo jo alkoholio kvapÄ . Yra matęs jį ir girtesnį, bet jis elgėsi ne kaip blaivus žmogus. Ant jo veido matė sužalojimus, mėlynės buvo aiÅ¡kiai matomos. Neturėjo tikslo sužeisti asmenį.

TragiÅ¡kų pasekmių nesitikėjo, nesiekė, tikrai nesuvokė, kad bus tokios pasekmės. Nematė, kaip nukentėjusysis griuvo. Kad atsitrenktų į kampÄ , jis turėjo gerokai paeiti į Å¡onÄ , kur jis atsitrenkė, nematė. T. Å . 2019 m. gruodžio 4 d. apklausos įtariamuoju duomenimis, jis nurodė, kad 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.35 val., lipant laiptais į savo butÄ laiptinės patalpoje, trečiame aukÅ¡te susitiko savo kaimynÄ V. B., su juo buvo S. K. Jis sustojo prie kaimyno ir ėmė jam priekaiÅ¡tauti dėl nuolat keliamo triukÅ¡mo.

Jam papriekaiÅ¡tavus kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu V. B. pradėjo jam grasinti, todėl jį suėmė už striukės atvartų ir prispaudė prie durų, tada V. B. sugriebė jį už kaklo, jis iÅ¡ karto atsitraukė. Jam atsitraukus V. B. ėmė vėl jam grasinti, tada jis staiga abiem rankomis pastÅ«mė V. B., po ko jis atsitrenkė į sienÄ ir nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio (t. 2, b. l. 59). 2019 m. gruodžio 5 d. apklausos duomenimis, T. Å . paaiÅ¡kino analogiÅ¡kai, patikslino, kad jam papriekaiÅ¡tavus, kilo žodinis konfliktas, kurio metu V.

B. pradėjo jam grasinti, sakydamas rusiÅ¡kai žodį „papjausiu“, todėl jį suėmė už striukės atvartų ir prispaudė prie durų, tada V. B. jam kojos keliu nestipriai spyrė į tarpukojį, tuomet jį paleido. V. B. tuomet staigiai ranka sugriebė jį už kaklo, jis iÅ¡ karto atsitraukė, jam atsitraukus V. B. ėmė vėl jam grasinti sakydamas rusiÅ¡kai „aÅ¡ tave nuÅ¡ausiu laiptinėje“, tada jis supykęs atsisuko ir pasakė „kÄ tu nuÅ¡ausi“ ir abiem rankomis pastÅ«mė V.

B., po ko jis atsitrenkė į sienÄ ir nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio. Konflikto su V. B. metu iÅ¡ V. B. ir S. K. jautė alkoholio kvapÄ (t. 2, b. l. 65). 2020 m. balandžio 3 d. apklausos metu T. Å . papildomai nurodė, kad sutiko V. B. ir S. K., kurie matėsi, jog vėl yra akivaizdžiai neblaivÅ«s. Jis papriekaiÅ¡tavo dėl keliamo triukÅ¡mo, girtuoklysčių, V. B. į tai sureagavo labai agresyviai bei neadekvačiai, kilo žodinis konfliktas, V. B. pradėjo keikti rusiÅ¡kais keiksmažodžiais bei grasinti sakydamas rusiÅ¡kai „papjausiu, Å¡unie“.

Siekdamas bent kiek nuraminti jo agresyvumÄ , kadangi V. B. mosavo rankomis, judėjo, gal daugiau svirduliavo nuo rankų mosavimų, todėl suėmė V. B. už striukės atvartų ir prispaudė prie durų tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). V. B. nenurimo ir koja ar galimai keliu spyrė jam į tarpukojį, jis atleido rankas ir jį paleido, tuomet V. B. staigiai ranka griebė jam už kaklo. Jis atsitraukė, norėjo pasiÅ¡alinti, pasisuko eiti žemyn. V. B. tęsė įžeidinėjimus, pagrasino rusiÅ¡kai sakydamas „aÅ¡ tave nuÅ¡ausiu laiptinėje“, kaip pasirodė, jog pajudėjo jo kryptimi, instinktyviai atsisukęs tiesdamas abi rankas bei iÅ¡tardamas, kiek pamena, „kÄ tu nuÅ¡ausi“, atstÅ«mė ar pastÅ«mė jį nuo savęs, kad iÅ¡vengtų tolimesnių bet kokių fizinių kontaktų, tačiau jis nugriuvo.

Savo pirminiuose parodymuose nurodė, kad V. B. po to, kai jį pastÅ«mė ar atstÅ«mė, jis atsitrenkė į sienÄ ir nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio, o parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodė, kad nematė, kaip V. B. nugriuvo ant betoninio grindinio, nes atstÅ«mus jį greitai nusisuko ir ketino leistis laiptais. Dėl Å¡io momento papildo, kad V. B. prieÅ¡ jį atstumiant ar pastumiant stovėjo arti sienos Å¡alia jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, jis nesiekė ir nenorėjo, kad jis atsitrenktų į sienÄ ir, tuo labiau, nugriÅ«tų ant betono grindinio (t. 2, b. l. 81).

Parodymų patikrinimo vietoje 2020 m. vasario 12 d. protokolo duomenimis, T. Å . parodė vietÄ , kur 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.35 val., lipant laiptais į savo butÄ antrame aukÅ¡te, prie (duomenys neskelbtini) buto, sutiko V. B. ir jo žmonÄ S. K. (t.2, b. l. 91), su manekenu parodė, kurioje vietoje stovėjo V. B., kai tarp jų kilo žodinis konfliktas (t. 2, b. l. 92), kaip nukentėjusįjį V. B. suėmė už striukės atvartų po to, kai Å¡is pradėjo T. Å . grasinti sakydamas rusiÅ¡kai „papjausiu“ (t.2, b. l. 93), kaip V.

B. prispaudė į kampÄ tarp buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 93), kaip V. B. staigiai ranka ar rankomis, tiksliai neprisimena, nes buvo stresinėje situacijoje, sugriebė T. Å . už kaklo po to, kai T. Å . kojos keliu (negali nurodyti, kuriuo) nestipriai spyrė į tarpukojį (t.2, b. l. 94). T. Å . parodė, į kuriÄ pusę atsitraukė nuo nukentėjusiojo V. B. (t.2, b. l. 94), kurioje vietoje buvo jis ir kurioje – V. B., kaip abiem rankomis spontaniÅ¡kai atsisukęs ir iÅ¡tiesdamas rankas atstÅ«mė V.

B. link sienos po to, kai V. B. pagrasino sakydamas rusiÅ¡kai „aÅ¡ tave nuÅ¡ausiu laiptinėje“ (t.2, b. l. 95), kurioje vietoje V. B. nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio (t.2, b. l. 95). Nukentėjusioji S. K. paaiÅ¡kino, kad V. B. buvo jos sutuoktinis. Ä®vykio dienÄ ji ėjo į parduotuvę, prie įėjimo į laiptinę sutiko savo vyrÄ , jis pasakė į parduotuvę neiti. Jie pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ , ji atsistojo prie turėklų antrame aukÅ¡te. Staiga trimis dideliais Å¡uoliais atbėgo visas iÅ¡balęs kaltinamasis.

Tuo metu vyras rakino duris. Ji pasitraukė, kad jis galėtų užlipti. Kaltinamasis apėjo jÄ , pribėgo prie vyro, kažkÄ suÅ¡nibždėjo į veidÄ , ji neiÅ¡girdo, kÄ , griebė vyrÄ už atlapų, atsuko jį galva į sienÄ , nuo durų kilimėlio patempė apie pusantro metro ir numetė. V. tuo metu turbÅ«t jam spyrė. Iki Å¡iol neiÅ¡valytas kraujas ant sienos. V. griuvo, prarado sÄ monę, po to lyg bandė stotis, bet nugriuvo. Iki laiptų jie nenuėjo. Ji priėjusi pamatė kraujo balÄ , vyras buvo be sÄ monės. Kaltinamasis atsisėdo ant laiptų, jam prasidėjo traukliai.

Matyt, jis buvo iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ , jos vyrÄ iÅ¡nešė ant neÅ¡tuvų. MarÅ¡kiniai ties nugara, striukė buvo kruvina. IÅ¡ deÅ¡inės ausies tekėjo kraujas. Iki įvykio vyras išėjo iÅ¡ namų 4 val. dienos, nuėjo į garaÅ¾Ä , buvo pridavęs neeksploatuojamÄ automobilį, labai pergyveno, turbÅ«t iÅ¡gėrė. Kai jis grįžo iÅ¡ garažo, kiÅ¡enėje turėjo nebaigtÄ gerti litrinį butelį alaus. Vadinasi, jis buvo iÅ¡gėręs apie 0,75 l alaus. Kai įvyko įvykis, ji stovėjo vienu laipteliu žemiau.

Negirdėjo, kÄ pasakė kaltinamasis, jis kažkÄ suÅ¡nibždėjo vyrui į ausį, griebė jį už atlapų, patraukė apie metrÄ ar pusantro metro nuo durų ir numetė link sienos. Kaltinamasis atbėgo laiptais, negirdėjo, kÄ pasakė vyrui, nes suÅ¡nibždėjo į veidÄ , puolė, apsuko jį. Jos vyras atsakyti nespėjo, jis spyrė griÅ«damas. Dėl vyro veiksmų niekada neprašė kaimynų kviesti policijÄ . Vyro visa Å¡eima garsiakalbiai. Jam visada sakydavo, kad kalbėtų tyliau.

Jis su amžiumi tapo vis nervingesnis. Kai pradėjo gyventi, buvo visiÅ¡kai normalus žmogus. Darbe niekada nekonfliktavo. Laiptinėje niekada su niekuo nesibarė. Viskas prasidėjo dėl kaimynų remonto, nes buvo labai didelis triukÅ¡mas. Tikrai matė, kaip jos vyras griÅ«damas galva atsitrenkė į briaunÄ ir susmuko. Kraujas liejosi iki juosmens. Buvo nedidelė žaizdelė, iÅ¡ tokių žaizdų visada labai gausiai kraujuoja. Kraujo buvo labai daug. Ä®vykio metu pati nebuvo vartojusi alkoholio. Nežino, kaip paaiÅ¡kinti, kad jai buvo nustatytas 1,5 promilės girtumas.

Su T. kitÄ dienÄ po įvykio kartu važiavo į ligoninę. 1000 Eur jis davė porÄ savaičių po laidotuvių. Pinigus davė už nužudymÄ . Nukentėjusiajai S. K. parodžius įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nuotraukas, ji parodė vietÄ , kur gulėjo nukentėjusysis – t. 1, b. l. 36, nurodė, kad ant sienų ne kraujo dėmės. S. K. 2019 m. gruodžio 6 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, ji paaiÅ¡kino, kad 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.30 val., ji kartu su vyru V. B. grįžo į namus, antrame aukÅ¡te V.

B. jau rakino buto duris. Abu su V. B. buvo kažkiek iÅ¡gėrę alaus, alų gėrė per pietus. Jam rakinant duris, iÅ¡ apačios prie jo greitu žingsniu priėjo kaimynas T., atsuko V. B., kuris rakino duris, pastÅ«mė jį rankomis į krÅ«tinę, jos vyras V. B. griuvo ant nugaros ir susitrenkė galvÄ Ä¯ betonÄ . T. jam nesudavė smÅ«gių, tik pastÅ«mė jį (t.1, b. l. 65). Papildomos apklausos 2019 m. gruodžio 19 d. metu S. K. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. gruodžio 4 d., apie 17.30 val., ji eidama namo susitiko su vyru V.

B., kartu pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Jos vyras jau rakino jų buto duris, kai nuo pirmo aukÅ¡to dideliais žingsniais atbėgo kaimynas T. Å .. Be žodžių sugriebė jos vyrÄ už striukės atvartų ir taip laikydamas stÅ«mė nuo buto durų į laiptinės aikÅ¡telę. Po to T. Å . stipriai iÅ¡tiesdamas rankas atstÅ«mė nuo savęs jos vyrÄ , kuris griÅ«damas trenkėsi galva į betono sienos kampÄ (briaunÄ ) Å¡alia laiptų ir nugriuvo ant betono grindų. IÅ¡ jos vyro galvos pradėjo tekėti kraujas (t.1, b. l. 73).

Nukentėjusioji L. B. paaiÅ¡kino, kad apie įvykį sužinojo, kai jai paskambino giminės, pasakė, kad tėvas reanimacijoje. Su S. artimai nebendravo, nutarė nuvažiuoti, pažiÅ«rėti, kas vyksta. Nuvykusi sutiko S., ji papasakojo situacijÄ . Ji sakė, kad kaltinamasis vežiojo jÄ Ä¯ ligoninę, kai jis negalėjo nuvežti, vežiojo brolis ar kaimynas. Sakė, kad jÄ nuolat atveždavo ir nuveždavo. Pačios situacijos nežino, kiek žino iÅ¡ visų pasakojimų, buvo ir tėvo kaltės. Jis buvo konfliktiÅ¡kas žmogus, dažnai iÅ¡gerdavo.

Mano, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. S. K. pasakojo, kad buvo konfliktas, kaimynas priėjo bartis dėl to, kad V. naktį triukÅ¡mavo. Sakė pastÅ«mė, o jis nelaimingai nugriuvo. Nesakė, kad trenkėsi į sienÄ . Nukentėjusioji V. Č. paaiÅ¡kino, kad jai paskambino jos mama, papasakojo, kad yra toks įvykis. Ji po to paskambino S., Å¡i papasakojo, kad susipyko su kaimynu, kaimynas pastÅ«mė ir įvyko tragedija. Tėvas su S. K. gyveno apie 30 metų. Jie pabendraudavo telefonu, labai artimai nebendravo.

Liudytoja G. S. paaiÅ¡kino, kad dirba Elektrėnų policijos komisariate veiklos skyriuje, atlieka pavedimo funkcijas. Viena iÅ¡ funkcijų yra reagavimas į įvykius. Ä®vykio dienÄ dirbo su tyrėja E. J.. Reaguojant į įvykius iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) laiptinėje antrame aukÅ¡te muÅ¡tynės ar sumuÅ¡tas žmogus. Buvo labai arti įvykio vietos, atvykti užtruko apie porÄ minučių. Užkilo į antrÄ aukÅ¡tÄ , laiptinėje buvo prieblanda. Pamatė iÅ¡ matymo puikiai žinomÄ moterį, vyriÅ¡kį, kuris buvo atsitÅ«pęs, ir gulintį ant žemės vyriÅ¡kį.

Matėsi, kad gulinčiam vyriÅ¡kiui kažkas padėta po galva, matėsi kraujo dėmė. Buvo paklausta, kas atsitiko. VyriÅ¡kis paaiÅ¡kino, kad pastÅ«mė nukentėjusįjį nuo savęs, jis griuvo, susitrenkė galvÄ . Klausė, ar iÅ¡kviesti medikai, informavo, kad pats paskambino į 112. Netrukus atvažiavo medikai. Ji nusileido pasitikti medikų, kolegė liko viduje. Su medikais nunešė nukentėjusįjį į automobilį. IÅ¡ karto pajuto, kad nuo vyro ir moters sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti.

VyrÄ nuvežė į ligoninę, o ji su kolege ir kaltinamuoju nuvažiavo į policijos komisariatÄ pildyti procesinių dokumentų. Nukentėjusysis laiptinėje buvo toje vietoje, kur užlipus yra butai, yra aikÅ¡telė. Po nukentėjusiojo galva buvo pagalvėlė. Ä®vykio vietoje iÅ¡siaiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas. Ä®tariamasis norėjo sudrausminti kaimynus, kadangi trečia para jie negali miegoti dėl nuolatinio triukÅ¡mo. Kaip pasakojo kaltinamasis, jis pamatė juos lipančius, lipo iÅ¡ paskos, pasakė, kad baigtų triukÅ¡mauti, norėjo gražiai pasikalbėti, o nukentėjusysis puolė jį agresyviais žodžiais, keiksmažodžiais, puolė į atlapus.

Jis jį tiesiog nuo savęs nustÅ«mė. Buvo tamsu, nukentėjusysis gulėjo, kraujas buvo po pagalvėle. Kai nuvažiavo į priėmimo skyrių, paklausė, kur jis prasiskėlė galvÄ , priėmimo skyriuje pasakė, kad kraujas iÅ¡ ausų. Pirminę įvykio vietos apžiÅ«rÄ atliko ji. Å i Å¡eima buvo žinoma iÅ¡ iÅ¡kvietimų. Dalyvavo vyro sulaikyme, kaip įtariamo dėl smurto artimoje aplinkoje. Teko panaudoti antrankius, kadangi buvo pasiprieÅ¡inimas. Ne kartÄ buvo medikų iÅ¡kvietimų, kad asmuo guli, jam reikia pagalbos, tai buvo nukentėjusysis asmuo padauginęs alkoholio.

Dažniausiai iÅ¡kvietimai bÅ«davo dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl nuolatinio triukÅ¡mo, kvietė kaimynai. Pati moteris ateidavo pas kaimynus, praÅ¡ydavo iÅ¡kviesti policijÄ . Liudytojai parodžius t. 1, b. l. 25 esančiÄ nuotraukÄ , liudytoja nurodė, kur buvo nukentėjusiojo galva, paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo galva buvo ten, kur pagalvėlė. Liudytoja E. J., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja, paaiÅ¡kino, jog buvo gautas praneÅ¡imas, kad įvyko konfliktas tarp kaimynų, vienas sužalotas.

Atvykus į įvykio vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo tamsus paros metas. Antrame laiptinės aukÅ¡te buvo įtariamasis, nukentėjusysis, kuris gulėjo ant grindinio laiptinėje, jo žmona. Atvyko kartu su kolege. Buvo paaiÅ¡kinta, kad įvyko konfliktas, įtariamasis galimai pastÅ«mė, nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, prasikirto galvÄ . Ant grindinio matėsi galimai kraujo balos. Atvykus medikams, kai nukentėjusįjį kėlė ant neÅ¡tuvų, jis buvo sÄ moningas, bandė keltis.

Ji liko su įtariamuoju, vyko į Elektrėnų policijos komisariatÄ atlikti procesinius veiksmus. Apklausos metu jis papasakojo aplinkybes, nuolatos rÅ«pinosi nukentėjusiuoju, pats iÅ¡kvietė pagalbÄ . Kai ji vyko į policijos komisariatÄ , kolegė su nukentėjusiuoju vyko į ligoninę. Nukentėjusiojo žmonai, kiek žino, buvo nustatytas neblaivumas. Ä®tariamajam buvo kviesta medikų pagalba, nes jis prastai jautėsi, buvo labai susijaudinęs. Ä®vykio vietoje joms viskÄ paaiÅ¡kino įtariamasis. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, prie jo buvo įtariamasis, kuris teikė jam pagalbÄ , kalbėjo su medikais telefonu.

Ties nukentėjusiojo galva buvo kraujo klanas, kaip suprato, jis atsirado iÅ¡ žaizdos galvoje, kuri galėjo atsirasti nugriuvus. Negali atsakyti, ar nukentėjusysis griÅ«damas kažkur atsitrenkė. Kai atvyko, įtariamasis pasakė, kad jis kaltas, kad įvyko konfliktas. Atvykus į policijos komisariatÄ jis detaliau paaiÅ¡kino aplinkybes. Jai yra žinoma, kad buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Juos inicijavo patys pareigÅ«nai, gavę iÅ¡kvietimÄ . Nukentėjusioji žmona niekada neteikusi jokio pareiÅ¡kimo, visada tyrimui trukdžiusi, aiÅ¡kino, kad jos niekas nemušė, ji pati susižalojo.

Ne kartÄ yra tekę neblaivų nukentėjusįjį pristatinėti į namus. Jis bÅ«davo pakankamai agresyvus. Nukentėjusioji trukdydavo tyrimui, kadangi neatskleisdavo aplinkybių. Liudytojas M. Å . paaiÅ¡kino, kad jam žinoma tiek, kiek apie situacijÄ paaiÅ¡kino brolis. Jis papasakojo, kad grįžęs iÅ¡ ligoninės prasilenkė su kaimynu. Prasilenkdamas paklausė, ar ilgai triukÅ¡maus. Broliui buvo privaloma ilsėtis dėl sveikatos bÅ«klės. Kaimynas pradėjo ant jo rėkti, keikti. Tada brolis sustvėrė, kad jis nusiramintų, nes tokiu bÅ«du galima buvo jį nuraminti.

Tuo metu kaimynas bandė spirti ar spyrė broliui į tarpkojį, brolis bandė atsitraukti, tada jis stvėrė už gerklės. Kaip pasakojo, brolis bandė atsitraukti, nes manė, kad baigsis bloguoju, kaimynas buvo labai arÅ¡us. Broliui bandant atsitraukti, jis dar kažkÄ rėkavo, grasino. Brolis jį tiesiog atsistÅ«mė nuo savęs. Jis nugriuvo, gal atsitrenkė į sienÄ . Brolis pamatė, kad bloga situacija, bandė suteikti pagalbÄ . Pamatė, kad bėga kraujas, prašė S., kad atneÅ¡tų pagalvę, skambino į greitÄ jÄ pagalbÄ .

Brolis nukentėjusįjį lankė ligoninėje, jis pats ten buvo kelis kartus, nes broliui buvo nervinis Å¡okas. Ä® ligoninę jam teko važiuoti du ar tris kartus, kartu su broliu. Kiek atsimena, du kartus teko vežti ir S. K.. Už atlapų kaimynÄ ramindavo ne brolis, kitas kaimynas. S. bėgdavo pas jį, jis gyveno tame pačiame aukÅ¡te. Kiek žinoma, konfliktas įvyko dėl nuolatinio triukÅ¡mavimo. Yra patys kvietę policijÄ , nes girdėjo, kai S. dejuoja, kad mirs. Nukentėjusysis buvo nepatenkintas, nes jie darė remontÄ , bet koks garsas iÅ¡Å¡aukdavo jo daužymÄ per radiatorių.

Jis yra ėjęs į apačiÄ paklausti, kodėl jie taip elgiasi, jie laiku darė remontÄ , turėjo leidimus. Duris atidarė S., už jos stovėjo nukentėjusysis, laikė atsuktuvÄ , grasino padurti. Liudytoja R. Å . paaiÅ¡kino, kad apie įvykį sužinojo ne pirmÄ dienÄ , turbÅ«t sÅ«nus nenorėjo jos jaudinti. Sužinojo kitÄ dienÄ , jam paskambinusi. Jis pasakė, kad yra Lazdynų ligoninėje, kad į ligoninę atvežė V. SÅ«nus pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, jis gindamasis pastÅ«mė.

Konfliktas kilo dėl to, kad jie triukÅ¡maudavo. Nuo senų laikų kaimynai nesugyvenantys. Ji jau 10 metų ten negyvena. Dar ten gyvenant visÄ laikÄ bÅ«davo triukÅ¡mas, jau tada jis buvo smurtautojas. Konfliktas kilo dėl to, kad sÅ«nus paprašė, kad kaimynas naktimis netriukÅ¡mautų. SÅ«nui buvo nustatyta Å¡irdies liga, jis eidamas pro Å¡alį paprašė, kad netriukÅ¡mautų, nes jam reikalingas poilsis. Kadangi kaimynas karÅ¡to bÅ«do, mano, jis neliko patenkintas, kad keliamos pretenzijos. Nemano, kad sÅ«nus smurtautojas, jis norėjo apsiginti.

Tikrai tai nebuvo suplanuota. SÅ«nus nekonfliktiÅ¡kas. Liudytoja L. G. paaiÅ¡kino, kad apie įvykį sužinojo vakare, iÅ¡ T. Apie 11 val. vakaro jis paskambino vaizdo skambučiu ir viskÄ papasakojo. Jis papasakojo, kad lipo laiptais į butÄ , sutiko kaimynus. Papasakojo, kad bandė kažkÄ aiÅ¡kintis, V. B. griebė jam už gerklės, spyrė. T. sakė, kad jis pastÅ«mė. T. sakė, kad nuo kaimynų buvo jaučiamas alkoholio tvaikas, kad jie buvo girti. Kai vyko konfliktas, T. matė, kad kaimynas buvo neblaivus.

Ji niekada nėra girdėjusi ar mačius, kad jis kažkÄ bÅ«tų pastÅ«męs. Ji nelabai klausinėjo detalių. Kartu gyvena ketverius su puse metų. Rudenį planuoja susilaukti kÅ«dikio. Abu yra dirbantys. Žino, kad T. atlygino 1000 Eur. Kartu su T. teko vykti į ligoninę. K. M. 2020 m. vasario 19 d. praÅ¡ymo duomenimis, dėl amžiaus (88 metai) ir sveikatos bÅ«klės praÅ¡o nekviesti į bylos nagrinėjimÄ teisme, kadangi paties įvykio nematė (t.1, b. l. 128). A. P. 2020 m. birželio 9 d. praneÅ¡imo duomenimis, ji mirus V.

B. buvo apklausiama kaip kaimynė, į teismÄ nevyks ir kaip liudytoja nedalyvaus, nes paties įvykio nematė (t.2, b. l. 191). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2019 m. gruodžio 4 d., 17.37 val., registruotas praneÅ¡imas, kad pranešėjas susimušė su kaimynu, nukentėjo kaimynas, 60-70 m., guli be sÄ monės, kraujuoja iÅ¡ ausies. Pranešėjas – Å ., įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 16). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros 2019 m. gruodžio 4 d. protokolo duomenimis, nustatyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), laiptinės aikÅ¡telė antrame aukÅ¡te.

Ä®vykio vieta yra blokiniame devynių aukÅ¡tų name. Antro aukÅ¡to aikÅ¡telėje deÅ¡inėje yra butas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), tiesiai butas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje – butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). AikÅ¡telės kairėje pusėje, per vidurį, guli pagalvė, Å¡alia jos guminė pirÅ¡tinė ir matoma kraujo dėmė, kur gulėjo nukentėjusysis (t. 1, b. l. 21-27). Papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros 2019 m. gruodžio 19 d. protokolo duomenimis, pakilus į antrÄ aukÅ¡tÄ , tiesiai matomas butas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ deÅ¡inės pusės – butas Nr. (duomenys neskelbtini).

Stovint veidu į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kairės pusės ant sienos matoma atsikiÅ¡usi sienos dalis, ant kurios yra neaiÅ¡kios kilmės rudos spalvos dėmė. Prie laiptų, vedančių į trečiÄ aukÅ¡tÄ , yra kampinė siena, ant kurios matomos neaiÅ¡kios kilmės rudos spalvos pailgos 3 dėmes. Antro aukÅ¡to aikÅ¡telės kairėje pusėje taip pat yra butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28-40). Nukentėjusios S. K. parodymų patikrinimo vietoje 2020 m. vasario 19 d. protokolo duomenimis, ji parodė vietÄ , kur stovėjo tuo metu, kai T.

Å . abiem rankomis sugriebė už jos vyro V. B. striukės atvartų (t.1, b. l. 85), parodė su manekenu, iki kurios maždaug vietos T. Å ., laikydamas abiem rankomis V. B. už striukės atvartų, nukentėjusįjį stÅ«mė ir nuo kurios vietos T. Å ., stipriai iÅ¡tiesdamas rankas, nuo savęs atstÅ«mė V. B. (t.1, b. l. 85). S. K. parodė su manekenu, kur ir kaip V. B. griÅ«damas galva trenkėsi į kampinės sienos briaunÄ (t. 1, b. l. 86, 87). S. K. parodė su manekenu, kurioje vietoje V. B. nugriuvo ant laiptinės grindinio (t.1, b. l. 87), parodė ant sienos, į kurios briaunÄ galva trenkėsi V.

B., jo kraujo pėdsakÄ Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 1, b. l. 88), Nr. 3 (t.1, b. l. 89). Kitų objektų apžiÅ«ros 2020 m. kovo 23 d. protokolo duomenimis, apžiÅ«rėti garso įraÅ¡ai, gauti iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus. Pirmasis garso įraÅ¡as yra tarp vyro ir BPC darbuotojos (BPC): BPC: 112. Vyras: Eee, atvažiuokit (duomenys neskelbtini). BPC: Nesupratau. Vyras: Eee čia, susiginčijau su kaimynu. BPC: Konfliktas su kaimynu, taip? Adresas? Vyras: Čianais (duomenys neskelbtini), čianais reikia greitosios kuo greičiau.

BPC: (duomenys neskelbtini), dabar kas nukentėjo? JÅ«s? Vyras: Ne, ne aÅ¡. AÅ¡... BPC: Greitoji kam reikalinga? Vyras: Eee čia mano kaimynui čia aÅ¡ padariau nesÄ monę. BPC: Tai sumušėt, trenkėt? Vyras: Nu jo, vienÄ kartÄ trinktelėjau, bet... BPC: Prarado sÄ monę? Vyras: Jo, kraujas bėga iÅ¡ galvos. BPC: IÅ¡ galvos. Prispauskit žaizdÄ . Dabar, be sÄ monės guli? Taip? Vyras: IÅ¡ ausies. Jo, jisai dar, iÅ¡ ausų. BPC: Kokio amžiaus, kiek metų jam? Vyras: Eee, nežinau, jis pensininkas, tik nežinau.

Ne pensininkas, tik, nežinau, gali būt girtas jisai. BPC: Kelintas aukštas? Vyras: Antras aukštas. BPC: Durų kodas, kaip užeiti? Vyras: Eee, durų kodas – (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: Taip. Vyras: (duomenys neskelbtini), taip, raktas, (duomenys neskelbtini), ee, 3, 1 , pen..(nesuprantami žodžiai). BPC: Gal išeitumėt pasitikti? Vyras: Jo, aš išeisiu, išeisiu. BPC: Supratau, pavardė Jūsų? Vyras: Eee, Š.. BPC: Laukite, policija atvažiuoja ir greitoji. Vyras: (Nesuprantami žodžiai).

Garso įraÅ¡o pabaiga ( t.1, b. l. 24-25). Antrasis garso įraÅ¡as yra tarp vyro, BPC darbuotojos (BPC), GMP darbuotojos : BPC: 112 Vyras: AÅ¡ čia skambinau. Ee, norėjau sužinoti, ee, greit greitÄ jÄ iÅ¡kviečiau, pasakiau, kad reik greitosios. BPC: Tai greitoji vyksta. Čia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), taip? Vyras: Jo jo jo, tai čia ir policijos reikėtų, nes aÅ¡ užpuoliau žmogų, tai. BPC: Ir policija, ir greitoji važiuoja. O kaip nukentėjusiojo bÅ«klė dabar? Vyras:

Nu jisai atsigavęs, bet kraujuoja iÅ¡ galvos tikrai tai. BPC: Suspaudėt kraujavimÄ , su tvarsčiu kokiu ar laikot? Vyras: Ne, ne, ne nesuspaudžiau, nes kol kas neturiu, bet (nesuprantamas žodis). BPC: Ar esat su pacientu dabar? Vyras: Jo, jo, esu. BPC: Dabar su medikais kalbėsit ir pasakys, kÄ daryt, nedėkit ragelio. Vyras: Aha. BPC darbuotoja jungia su medikais. Vyras kažko klausia: Gde rana (vertimas - kur žaizda)? GMP darbuotoja: Greitoji klauso. Vyras: Ee, laba diena, čianais žmogus kraujuoja iÅ¡ galvos kažkur tai pramuÅ¡ta ir lyg tais iÅ¡ ausų.

GMP darbuotoja: Tai kÄ JÅ«s norit pasakyt? Vyras: Ee, man sakė su Jumis, su Jumis, pasakysit, kÄ man daryt reikia. GMP darbuotoja: Tai JÅ«s pamatėt, kad, dabar jau pamatėt, kad ten žmogui iÅ¡ ausų kraujuoja? Vyras: Aa, jo, jo. GMP darbuotoja: Jisai, kur jisai nukrito? Kokioj čia gatvėj? Vyras: (duomenys neskelbtini). Nenukrito, čia aÅ¡ jį, taip sakant pastÅ«miau, jis atsitrenkė į... GMP darbuotoja: (duomenys neskelbtini), no. Vyras: Jo. GMP darbuotoja: Tai dabar jisai be sÄ monės? Vyras: Jisai su sÄ mone, su sÄ mone.

GMP darbuotoja: Jisai kalba su Jumis? Vyras kažkam užduoda klausimÄ : V., panimajeÅ¡ menia? (vertimas – V., supranti mane?) GMP darbuotoja: Jeigu su sÄ mone, tai turi atsakyti, į Jus reaguoti. Vyras: Nu jisai juda, kažkÄ ten (nesuprantamas žodis). GMP darbuotoja: Ar reaguoja į Jus, ar kažkÄ , atsimerkęs sureagavo? Vyras: Pagavarite (vertimas - pakalbėkite) (nesuprantami žodžiai) GMP darbuotoja: Nereikia man nieko kalbėti. JÅ«s nejuokaukit. Jis, kÄ daro? Guli, negalima jo judint. Vyras: Guli už galvos susiėmęs, aÅ¡ aÅ¡ ne, jisai va pakėlęs (nesuprantamas žodis).

AÅ¡ va, atvažiavo policija, tai gal, aÅ¡ geriau jiems perduosiu. Jisai, jisai kaip ir juda. Vyras kažkam užduoda klausimÄ : V., sliÅ¡iÅ¡ menia, panimajeÅ¡? Atvečiaj, panimajeÅ¡ menia? (vertimas – V., girdi mane, supranti? Atsakyk, supranti mane?) GMP darbuotoja: Tai neleisk jam judėt. Jisai krito kur, ant Å¡aligatvio, ant asfalto? Vyras: Laiptinėj, ant ant Å¡ito, ant ant... GMP darbuotoja: Nu tai negalima jam judėt, ant Å¡ono tiktai. Vyras: Jo, jo, jis ant Å¡ono guli, bet aÅ¡ stengiuos jį, stengiuos nulaikyti, kad nejudėtų.

GMP darbuotoja: Laikykit, greitoji pas Jus vyksta, neleiskit jam keltis. Vyras: Gerai. AÅ¡ neleisiu. GMP darbuotoja: Ant laiptų griuvo, rimta trauma. Daugiau nieko nereikia daryti. Stebėkit tiktai bÅ«klę. Vyras: Taip, taip, taip. GMP darbuotoja: Stebėkit kvėpavimÄ jo, jeigu nustos, skambinkit (nesuprantamas žodis). Vyras: Jis kalba. GMP darbuotoja: Gerai (nesuprantamas žodis). Vyras: Mhm (t. 2, b. l. 25-26). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V.

B. mirė nuo galvos sumušimo. Tai nurodo: linijiniai kairio momenkaulio lūžiai, nusitęsiantys į abi kaukolės pamato vidurinės daubas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo židiniai kaktinių ir smilkininių Skilčių pamatiniuose paviršiuose. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu. VšĮ Elektrėnų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V.

B. mirė 2020 m. sausio 3 d., 16.30 val. Autopsijos metu nustatyti lavoniniai reiškiniai nurodytam mirties laikui neprieštarauja. V. B. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs linijiniais kairio momenkaulio lūžiais, nusitęsiančiais į abi kaukolės pamato vidurinės daubas, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo židiniais kaktinių ir smilkininių skilčių pamatiniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d..

Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 ir 6.6.2 punktus. VÅ¡Ä® RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2019 m. gruodžio 4 d. V. B. kraujyje nustatyta 0,7 g/l etilo alkoholio. Nustatyta etilo alkoholio koncentracija atitinka lengvÄ girtumo laipsnį. V. B. lavono mėginiai medikamentams ir narkotinėms medžiagoms nustatyti nepaimti ir netirti, kadangi tyrimas yra netikslingas dėl ilgalaikės hospitalizacijos.

Mirtis įvyko dėl galvos sužalojimų. Pomirtinių sužalojimų V. B. lavone nėra. Galvos sumuÅ¡imas ir jo metu susidarę sužalojimai (kaukolės kaulų lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas, galvos smegenų sumuÅ¡imas) galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«vant ir kairiÄ jÄ pakauÅ¡ine sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ , galimai turintį pailgÄ briaunÄ , pvz., į laiptinės laiptelio kraÅ¡tÄ ar į kito atsikiÅ¡usio daikto dalį. Sužalojimai nėra bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui. V.

B. lavone ir medicinos dokumentų įraÅ¡uose nėra sužalojimų, pasižyminčių kovos ar savigynos požymiais. Vertinant galvos traumos apimtį, tikėtina, kad iÅ¡kart po galvos sumuÅ¡imo V. B. galėjo netekti sÄ monės, todėl tuo metu jokių savarankiÅ¡kų veiksmų jis atlikti negalėjo. Po kÅ«no sužalojimų V. B. iÅ¡gyveno 1 mėnesį laiko. Sužalojimų pobÅ«dis nenurodo, kokioje kÅ«no padėtyje buvo V. B. sužalojimų padarymo metu. Galvos sumuÅ¡imas padarytas vienu trauminiu poveikiu.

Remiantis medicinos dokumentų įraÅ¡ais ir lavono tyrimu, nėra duomenų apie sužalojimus, kurie galėtų bÅ«ti padaryti keliais skirtingais įrankiais. Galvos sužalojimai tikėtina padaryti daiktu, didesniu už traumuotos galvos srities dalį. Sužalojimuose nėra traumavusio daikto požymių, pagal kuriuos galima bÅ«tų nurodyti jo formÄ ar tikslų dydį. Galvos sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu – sekos nėra. Remiantis VÅ¡Ä® RVUL V. B. medicinos dokumentų duomenimis, 2019 m. gruodžio 4 d., po užduotyje nurodyto įvykio, V.

B. atsirado kraujavimas iš abiejų ausų. Kraujavimas iš ausų yra kaukolės pamato lūžio požymis, kuris prasideda iškart įvykus lūžiui, todėl kaukolės lūžiai buvo padaryti būtent 2019 m. gruodžio 4 d., o ne keliomis dienomis anksčiau, nugriuvus garaže. Taip pat, liudytojos teigimu, po griuvimo garaže V. B. jautėsi gerai, liudytoja nemini kraujavimo iš ausų ar kitų su sunkia galvos trauma susijusių simptomų. Taip pat, 2019 m. gruodžio 4 d. VšĮ Elektrėnų ligoninės medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad apie V.

B. akis yra poodinės hematomos, kurios pasak paciento žmonos, atsiradę prieš kelias dienas. Poodinės hematomos abiejų akių vokuose gali susidaryti esant kaukolės pamato priekinių daubų lūžiams, tačiau tokių lūžių nerasta nei radiologinių tyrimų, nei autopsijos metu, todėl tikėtina, kad šios kraujosruvos buvo padarytos nosies sumušimo metu ar atskirai sumušant kiekvienos akies sritį. Įvertinus visas šias aplinkybes, galima teigti, kad sužalojimai, padaryti liudytojos nurodomo įvykio metu, po kurio V.

B. veide buvo matomos poodinės kraujosruvos, yra paviršiniai ir su mirtį sukėlusiu galvos sumušimu nesiejami (t. 2, b. l. 2-15). Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2019 m. gruodžio 11 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,86 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 138). Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis, T. Š. 2019 m. gruodžio 4 d., 18.11 val., nustatyta 0,00 promilės etilo alkoholio, S. K. 2019 m. gruodžio 4 d., 18.50 val., nustatyta 1,55 promilės etilo alkoholio ( t.2, b. l. 106).

Dėl veikos, jos kvalifikavimo Kaltinamasis pripažino pastÅ«męs V. B., pabrėžė nesitikėjęs ir nenorėjęs tokių pasekmių, kokios įvyko – mirties. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenų visuma patvirtina kaltinamojo paaiÅ¡kinimÄ dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio vietoje, be kaltinamojo ir mirusiojo V. B., buvo Å¡io sutuoktinė S. K., kitų asmenų, mačiusių įvykį, nėra. Pastebėtina, kad aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusios parodymai detalėse skyrėsi, nežymiai keitėsi.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusios parodymų pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad kaltinamasis pastÅ«mė rankomis į krÅ«tinę jos vyrÄ V. B., Å¡is griuvo ant nugaros ir susitrenkė galvÄ Ä¯ betonÄ . Papildomos apklausos metu ji patikslino, kad kaltinamasis sugriebė jos vyrÄ už striukės atvartų ir taip laikydamas stÅ«mė nuo buto durų į laiptinės aikÅ¡telę, po to stipriai iÅ¡tiesdamas rankas atstÅ«mė jos vyrÄ nuo savęs, Å¡is griÅ«damas trenkėsi galva į betono sienos kampÄ (briaunÄ ) Å¡alia laiptų ir nugriuvo ant betono grindų.

AnalogiÅ¡kai, kad V. B. pastumtas trenkėsi į sienos briaunÄ , S. K. nurodė parodymų patikrinimo vietoje ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis 2019 m. gruodžio 4 d., 5 d. apklausų ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad jis staiga abiem rankomis pastÅ«mė V. B., po ko Å¡is atsitrenkė į sienÄ ir nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio, 2020 m. balandžio 3 d. apklausos metu papildė, kad instinktyviai atsisukęs, tiesdamas abi rankas, atstÅ«mė ar pastÅ«mė V. B. nuo savęs, kad iÅ¡vengtų tolimesnių bet kokių fizinių kontaktų, tačiau Å¡is nugriuvo, V.

B. prieÅ¡ jį atstumiant ar pastumiant stovėjo arti sienos Å¡alia buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, jis nesiekė ir nenorėjo, kad Å¡is atsitrenktų į sienÄ ir, tuo labiau, nugriÅ«tų ant betono grindinio. Parodymų patikrinimo vietoje 2020 m. vasario 12 d. metu kaltinamasis parodė, kurioje vietoje buvo jis ir kurioje – V. B., kaip abiem rankomis spontaniÅ¡kai atsisukęs ir iÅ¡tiesdamas rankas atstÅ«mė V. B. link sienos, kurioje vietoje V. B. nugriuvo ant laiptinės betoninio grindinio. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino griuvimo momento nematęs. Vertintina, kad nukentėjusios S. K. ir kaltinamojo parodymai dėl esminės aplinkybės – V.

B. nugriuvo po to, kai jį pastÅ«mė kaltinamasis – sutampa. Pažymėtina, jog kaltinamasis nurodė nematęs griuvimo momento, kaip teigė, tuo metu norėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ konflikto vietos. S. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad V. B. griÅ«damas atsitrenkė galva į sienos briaunÄ , sutampa su specialisto iÅ¡vados ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis. Objektyviai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. M (duomenys neskelbtini) duomenimis, V.

B. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo. Galvos sumuÅ¡imas ir jo metu susidarę sužalojimai (kaukolės kaulų lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas, galvos smegenų sumuÅ¡imas) galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«vant ir kairiÄ jÄ pakauÅ¡ine sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ , galimai turintį pailgÄ briaunÄ , pvz., į laiptinės laiptelio kraÅ¡tÄ ar į kito atsikiÅ¡usio daikto dalį. Sužalojimai nėra bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota vieta laiptinėje, kur gulėjo nukentėjusysis – nuotraukoje (t.1, b. l.

25) matyti antro aukÅ¡to aikÅ¡telės kairėje pusėje per vidurį gulinti pagalvė ir kraujo dėmė. Pažymėtina, kad tÄ pačiÄ vietÄ , kur griuvo nukentėjusysis, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir nukentėjusioji (t.1, b. l. 86), ir kaltinamasis ( t.2, b. l. 95). Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog minėti tarpusavyje sutampantys kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, specialisto iÅ¡vados duomenys patvirtina kaltinamajam inkriminuotÄ aplinkybę, kad jis daugiabučio namo laiptinės antro aukÅ¡to aikÅ¡telėje tarpusavio konflikto metu abiem rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį V.

B., po ko Å¡is, atsitrenkęs į laiptinės kampinės sienos briaunÄ , nugriuvo ant laiptinės grindinio, taip padarė V. B. galvos sumuÅ¡imÄ , kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, Å«miniu Å¡irdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, ir nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis ligoninėje mirė. Nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko praėjus kuriam laikui po traumos, bÅ«tent kaltinamojo veiksmai buvo nukentėjusiojo galvos traumos gavimo priežastimi, jo mirtis buvo dėsningas kaltinamojo veikos padarinys.

Kaltinamajam inkriminuotas tyčinis V. B. nužudymas. Teismas, nagrinėjantis baudžiamÄ jÄ bylÄ , vertina, kad kaltinamasis veikė neatsargiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje 2K-78-511/2019 pažymėta, kad neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.

Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimÄ . Tokia pareiga gali iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kaip jo veikos padarinius.

Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-193-895/2016). AnalogiÅ¡kai dėl kaltės formos ir rÅ«Å¡ies atimant gyvybę pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74-788/2019. Aukščiau aptartais bylos duomenimis, pripažintinais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis abiem rankomis stÅ«mė V.

B.. PastÅ«mimas buvo krÅ«tinės srityje – teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad V. B. buvo Å¡iek tiek Å¡onu į jį, stumtelėjo kažkur į peties sritį, kita ranka turėjo bÅ«ti kažkur prie krÅ«tinės, tiksliai nežino. Kaltinamasis teigė, kad nežino, kaip vertinti pastÅ«mimÄ , ar pastÅ«mimas buvo stiprus. Akivaizdu, kad pastumtas nukentėjusysis nugriuvo. Silpnesnei nukentėjusiojo koordinacijai neatmestina ir pavartoto alkoholio įtaka. Kaip pažymėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2019 m. gruodžio 11 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) V.

B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,86 promilės etilo alkoholio, tačiau, pažymėtina, ir paties kaltinamojo parodymais nukentėjusiojo neblaivumas buvo pastebimas, jis, atlikdamas fizinį veiksmÄ â€“ pastÅ«mimÄ , į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė. PastÅ«mimas, kaltinamojo parodymais, įvyko po žodinio konflikto, kurį pradėjo jis pats, papriekaiÅ¡tavęs dėl nukentėjusiojo naktimis keliamo triukÅ¡mo. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl konflikto detalių ikiteisminio tyrimo metu buvo papildomi, nurodant naujas nukentėjusiojo frazes ir grasinimus, jam pačiam keliamÄ grėsmę, nukentėjusioji S. K., prieÅ¡ingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nenurodė buvus žodinio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, teisiamajame posėdyje teigė, kad kaltinamasis tiesiog apėjo jÄ , pribėgo prie vyro, kažkÄ suÅ¡nibždėjo į veidÄ .

Teismas, vertindamas Å¡iuos parodymus, atsižvelgia, jog kaltinamasis nenurodė veikęs bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ar didžiai susijaudinęs, daro iÅ¡vadÄ , kad konfliktas, kurio metu V. B. patyrė galvos traumÄ , nebuvo intensyvus, pasireiÅ¡kė trumpalaikiu fiziniu kontaktu, byloje nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad pastÅ«mimu jis neturėjo tikslo padaryti kokiÄ nors žalÄ nukentėjusiajam. Å ios bylos duomenimis, kaltinamasis nesudavė smÅ«gio ar smÅ«gių į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ , jo elgesys po padarytos veikos nerodė abejingumo galimiems padariniams.

Kaip nustatyta praneÅ¡imo bendrosios pagalbos centrui duomenimis, kaltinamasis pats iÅ¡kvietė pagalbÄ , kaltinamojo, nukentėjusios parodymais, paprašė jos atneÅ¡ti pagalvę nukentėjusiajam po galva, padėjo nukentėjusįjį nuneÅ¡ti į greitosios pagalbos automobilį. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad pastumdamas nukentėjusįjį kaltinamasis nenumatė, kad Å¡is gali griÅ«ti, patirti mirtinÄ traumÄ , taigi, kelia pavojų jo gyvybei, tačiau, bÅ«damas suaugęs, iÅ¡silavinęs žmogus, turėjo ir galėjo numatyti, jog toks elgesys yra pavojingas, gali sukelti pavojingas pasekmes kito žmogaus sveikatai ar gyvybei, privalėjo susilaikyti nuo tokio pavojingo elgesio.

Bylos duomenimis, kaltinamasis veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Kaltinamojo veika perkvalifikuotina pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas, tai lengvina kaltinamojo padėtį. Kaltinamajam apie tokiÄ galimybę bylos nagrinėjimo metu praneÅ¡ta. Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi ir iÅ¡gyveno. Teismas pripažįsta kaltinamojo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020 nurodyta, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigÄ taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iÅ¡ dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, sužalojęs nukentėjusįjį, tuojau paskambino ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , klausė darbuotojo telefonu, kokius veiksmus reikia atlikti nedelsiant, padėjo nukentėjusįjį nuneÅ¡ti iki greitosios pagalbos automobilio, vežė į ligoninę jo sutuoktinę, jo veiksmai visiÅ¡kai atitinka situacijÄ , kurioje kaltininkas aktyviais veiksmais siekia užkirsti keliÄ pasekmių padaugėjimui. Teismas pripažįsta ir kaltinamojo pagalbos nukentėjusiajam suteikimÄ ir bandymÄ iÅ¡vengti sunkesnių padarinių jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylÄ nagrinėjantis teismas nenustato. Bylos duomenimis, kaltinamasis savanoriÅ¡kai atlygino 1 000 Eur nukentėjusiajai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-942/2015 pažymėta, kad teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

Atsižvelgus į atlygintos žalos dydį, į pakankamai ilgÄ laikÄ , praėjusį po veikos padarymo, teismas nevertina dalinio žalos atlyginimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pažymi, kad į kaltinamojo pastangas atlyginti žalÄ vis dėlto atsižvelgtina sprendžiant bausmės klausimÄ . Dėl civilinių ieÅ¡kinių Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 6 716,89 eurų turtinės žalos atlyginimo (t.2, b. l. 34-36). Nukentėjusioji S. K. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 4 000 eurų turtinės žalos ir 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.3, b. l. 1).

Civilinio ieÅ¡kinio duomenimis, nukentėjusioji turtinę žalÄ patyrė dėl iÅ¡laidų laidotuvėms, paminėjimui, kapavietės įrengimui, teko pirkti vaistus sau, pablogėjus sveikatai dėl streso, patirto mirus vyrui. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad rinko čekius dėl civilinio ieÅ¡kinio. Autobuso bilietai – už kiekvienÄ dienÄ , kai važinėjo į Vilnių iÅ¡ (duomenys neskelbtini), į ligoninę. Važinėjo visÄ mėnesį. Pateikė laidotuvių iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus – pirko gėles, už gedulingus pietus sumokėjo apie 120 Eur, taip pat pirko 2-3 butelius alkoholio, bendrai sumokėjo apie 130 Eur.

Kaltinamasis jai atlygino 1 000 eurų. Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė, nes senatvėje liko vieniÅ¡a, prarado mylimÄ vyrÄ . Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad neturtinės žalos dydį įvertino 20 000 Eur, tokiÄ sumÄ nurodė atsižvelgusi į tai, koks dydis yra priteisiamas. Su vyru pragyveno apie 25 metus. Abu dirbo. Bendrų vaikų neturėjo. Å iuo metu gyvena viena. SÅ«nus gyvena Norvegijoje. Konfliktų tarp jos ir vyro kartais pasitaikydavo.

Turėjo bendrų draugų, kartu važiavo atostogauti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymų apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas duomenimis, S. K. 2020 m. sausio-birželio mėnesiais buvo mokama senatvės pensija, 342,32 Eur, naÅ¡lių pensija – 26,13 Eur (už sausio mėn. – 24,44 Eur (t.3, b. l. 44-46), V. B. 2019 m. spalio-gruodžio mėn. buvo mokama senatvės pensija – 577,68 Eur, 2020 m. sausio mėn. – 630,40 Eur (t.3, b. l. 47-48). PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija DKF Nr. 20-001 duomenimis, ji iÅ¡raÅ¡yta pirkėjui S. K. už: karstÄ , 320 Eur, duobės kasimÄ , 200 Eur, transporto paslaugÄ , 110 Eur, salės nuomÄ , 160 Eur, karsto neÅ¡imÄ , 80 Eur, drabužius, avalynę, 20 Eur, kryžių, 30 Eur, iÅ¡ viso – 920 Eur (t.3, b. l. 2).

Pinigų priėmimo kvito BUH Nr. 9705793 duomenimis, 2020 m. sausio 12 d. S. K. sumokėjo 920 Eur už laidojimo paslaugas (t.3, b. l. 3). 2020 m. sausio 4 d. čekio duomenimis, už gėles sumokėta 130 Eur (t.3, b. l. 5). Pateikta: 3 (trys) Vilniaus miesto viešojo transporto bilietai, vnt. kaina – 0,50 Eur, iš viso – 1,50 Eur (t. 3, b. l. 5); 10 (dešimt) UAB „Kautra“ autobuso bilietų maršrutu (duomenys neskelbtini) – Vilnius, iš jų 8 (aštuonių) vnt. kaina – 1,80 Eur, 2 (dviejų) vnt. kaina – 2,00 Eur, iš viso – 18,40 Eur (t. 3, b. l. 5. 7, 8, 9); 5 (penki) UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ bilietų maršrutu Vilnius – (duomenys neskelbtini), 4 (keturių) vnt. kaina – 1,95 Eur, 1 (vieno) kaina – 1,70 Eur, iš viso – 9,50 Eur (t. 3, b. l. 5, 9).

Taip pat pateikti 2 (du) UAB „Maxima“ kasos kvitai: 2020 m. vasario 13 d., už prekes – muilas, skalb. servetėlės, stiklų valiklis, iÅ¡ viso – 6,13 Eur, 2020 m. vasario 25 d., už prekes – saldainiai, majonezas, varÅ¡kė, degtinė, iÅ¡ viso – 4,02 Eur (t.3, b. l. 6), 29 (dvideÅ¡imt devyni) kvitai, kurių tikslÅ«s duomenys neįskaitomi (susilieję) (t.3, b. l. 10-13). Kaltinamasis T. Å . nurodė, kad sutinka atlyginti tokio dydžio turtinę ir neturtinę žalÄ , kokiÄ priteis teismas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys tenkintinas, nukentėjusios S. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį T. Š. pripažino. Dėl V. B. gydymo Vilniaus teritorinės ligonių kasa patyrė išlaidų, jų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis (t.2, b. l. 36). Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, tenkintinas. Dėl nukentėjusiosios turtinės žalos Kaip matyti iš S. K. pateiktų dokumentų, ji sumokėjo 920 Eur už laidojimo paslaugas, 130 Eur – už gėlės, 27,90 Eur – už tarpmiestinių autobusų bilietus, 1,50 Eur – už miesto viešojo transporto bilietus.

Dokumentais pagrįstos iÅ¡laidos – 1 079,40 Eur. Taip pat nukentėjusioji pateikė 29 (dvideÅ¡imt devynis) kvitus, kurių tikslÅ«s duomenys neįskaitomi (susilieję), teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad rinko visus bilietus. Teismas, nagrinėjantis bylÄ , neturi pagrindo netikėti nukentėjusios paaiÅ¡kinimu, kad ji pateikė į bylÄ bÅ«tent tarpmiestinių autobusų, kuriais ji vyko į ligoninę lankyti ten gydomo sutuoktinio, bilietus, vertina, kad nukentėjusios patirtos iÅ¡laidos nustatytinos pagal vidutinę jos pateiktų bilietų kainÄ â€“ 1,86 Eur (27,90 Eur :15 vnt.), kuri padaugintina iÅ¡ 29 vnt., ir sudaro 53,94 Eur.

Bendra dokumentais pagrįstų išlaidų suma – 1 133,34 Eur. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad paminėjimui ji išleido apie 130 Eur, šias išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė. Teismas vertina, kad šio nukentėjusiosios nurodytos išlaidos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jų dydžiu nėra pagrindo abejoti. Duomenų, kad šiuo metu būtų pastatytas paminklas ar patirta kitų išlaidų, už kurias būtų atsikaityta, teismo posėdžio metu nepateikta.

Nukentėjusioji pateikė į bylÄ ir „Maxima“ kvitus“, kuriais užfiksuotų sumų, įvertinus prekes, už kurias buvo sumokėta, ir mokėjimo laikÄ , teismas nevertina iÅ¡laidomis, susijusiomis su kaltinamojo veika, todėl jos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos. Apibendrinus, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos, 1 263,34 Eur, pripažintinos turtine žala dėl nusikaltimo padarymo, atlygintinos atėmus iÅ¡mokėtÄ sumÄ , 1 000 Eur, atlygintina 263,34 Eur turtinės žalos.

Dėl neturtinės žalos Nukentėjusioji S. K. nurodė patyrusi neturtinę žalÄ dėl nukentėjusiojo mirties, nes senatvėje liko vieniÅ¡a, prarado mylimÄ vyrÄ . Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iÅ¡ esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių paÅ¡alinimas natÅ«ra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, atkÅ«rimas, ir kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019).

Ä®statymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, įvertindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį. Žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, nustatant protingÄ jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusiojo asmens interesų pusiausvyros. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl kaltinamojo neatsargios veikos žmogus prarado gyvybę, todėl jo sutuoktinė patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sukrėtimu, emocine depresija, toliau patiria ilgalaikes ir neatstatomas pasekmes.

S. K. su nukentėjusiuoju iÅ¡gyveno 25 metus, prarado ilgalaikius Å¡eimos santykius, teismas pasisako, kad argumentai dėl mažesnės žalos atsižvelgus į, esÄ , buvusius nesutarimus, nepagrįsti, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iÅ¡ tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimÄ taip pat nesuteikia pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeistÄ vertybę, jos reikÅ¡mingumÄ â€“ žmogus neteko gyvybės, asmens kaltę, veikos pobÅ«dį, jos pavojingumo laipsnį – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamojo turtinę padėtį – dirbantis, į nukentėjusios amžių ir turtinę padėtį: senyvo amžiaus, pensininkė, į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, netekus artimo žmogaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: 2019 m. balandžio 25 d.

Nr. 2K-78-511/2019, 2016 m. gruodžio 6 d. Nr. 2K-421-511/2016, 2015 m. lapkričio 16 d. Nr. 2K-513-697/2015), į teisingumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai atlygintina 15 000 Eur neturtinės žalos. Dėl bausmės Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. T. Š. neteistas (t. 2, b. l. 120), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (t.2, b. l. 119), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t.2, b. l. 123), VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centre negydytas (t. 2, b. l. 127), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t.2, b. l. 126), Medicinos dokumentų 2019 m. gruodžio 23 d. išrašo/siuntimo duomenimis, atlikus MRT, vaizdas neprieštarautų perikarditui (galimai liekamiesiems pakitimams po aktyvios fazės) ar pakitimams po persirgto mioperikardito (t. b. l. 18), kaltinamojo draugė yra nėščia ( t. 2, b. l. 161).

Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes – nusikaltimu pažeistÄ vertybę, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrÄ , siekiamus bausmės tikslus, neįžvelgia galimybės kaltinamajam skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 straipsnio 1 dalis), nevertina, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes – žmogaus gyvybė atimta neatsargiai, veika situacinė, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pagalbos nukentėjusiajam suteikimÄ ir bandymÄ iÅ¡vengti sunkesnių padarinių, prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ ir po veikos padarymo – atlygino dalį žalos, nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, į jo Å¡eiminę padėtį – nėra oficialiai susituokęs, tačiau draugė, su kuria kartu gyvena, yra nėščia, į kaltinamojo sveikatos problemas, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina mažesnio nei sankcijos vidurkio laisvės atėmimo bausmė.

Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Å ioje nutartyje taip pat pabrėžta, kad reikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ , įvertinus veikos pavojingumÄ , nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realiÄ laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį, jo padarytÄ veikÄ , atsižvelgęs ir į nukentėjusiųjų iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl kaltinamajam neskirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai jam gali bÅ«ti pasiekti, Å¡io nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , paskiriant įpareigojimÄ , turintį auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

T. Å . paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t.2, b. l. 97), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : T. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, paskirtos bausmės vykdymÄ T. Å . atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant pareigÄ 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ T.

Å . 6 716,89 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ T. Å . 263,34 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti S. K. naudai. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Nijolė Žimkienė