2018-05-09 Nr. AB-9200-3-61-3-04248-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3856-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04248-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. I. K. (M. I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. I. K. (M. I. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. I. K. (M. I. K.) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2017 m. lapkričio 23 d. atsakymą (raštą) „Dėl prašymo“ ir prašymą tenkinti, t. y. išimties tvarka išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą, neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad teisėtai atvyko į Lietuvą, turėdamas galiojančią vizą, jo atvykimo tikslas buvo aplankyti savo draugę bei studijuoti. Be paaiškinamos priežasties vizos galiojimas nebuvo pratęstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 17 d. nutartimi užsienietis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena neteisėtai ir per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi iš dalies tenkino užsieniečio skundą ir sutrumpino sulaikymo terminą iki 2016 m. liepos 17 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendime nurodė, kad sulaikymo pagrindas buvo išnykęs, nes Migracijos departamento 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu užsieniečiui buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, todėl taikė alternatyvią sulaikymo priemonę – reguliarią registraciją policijos įstaigoje. Šiuo metu užsieniečiui išduotas registracijos pažymėjimas yra pasibaigęs galioti, jo pasas sugadintas nepataisomai, (duomenys neskelbtini) ambasadoje Švedijos Karalystėje yra jo naujai pagamintas pasas, užsienietis yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, todėl šiuo pagrindu šiuo metu nagrinėjamas jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi. Taigi, šiuo metu pareiškėjas neturi jokio dokumento, kuris identifikuotų jo tapatybę, dėl to jis negali išvykti ir atsiimti savo naujai padaryto paso Švedijos Karalystėje, todėl būtina išspręsti šią situaciją, t. y. taikyti išimtį ir išduoti užsieniečio pasą, neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kad pareiškėjas galėtų nuvykti atsiimti naujai pagamintą pasą.

1.2. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-6128-189/2017 yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas turės teisę grįžti į Lietuvą, todėl negali būti atsisakoma pareiškėjui išduoti užsieniečio pasą neturint leidimo laikinai gyventi, vien todėl, kad atsakovas mano, jog net ir susigrąžinęs pasą, užsienietis negalės grįžti į Lietuvą.

1.3. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad atsakymas yra išsamiai, objektyviai bei motyvuotai priimtas – nėra pagrindo. Neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, teisingas atsakymas negali būti priimtas. Šioje situacijoje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakyme nurodytų teiginių tikrumą, taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo prašymo neteisėtumą ar sąlygas, kuriomis būtų galima atsisakyti išduoti užsieniečio pasą.

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsakovas paaiškino, kad atsakyme į prašymą pareiškėjo atstovas informuotas, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnį užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir neatitinka įstatymo reikalavimų užsieniečio pasui gauti. Pareiškėjo atstovui paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. IV-357 patvirtintame Užsieniečio paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta, kad užsieniečio pasas be galiojančio leidimo laikinai gyventi, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės arba be galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos pase nesuteikia užsieniečiui teisės sugrįžti į Lietuvos Respubliką ir vykti į kitas Šengeno valstybes ir būti jų teritorijoje, todėl pareiškėjas, turėdamas užsieniečio pasą, bet neturėdamas leidimo gyventi, negalėtų nuvykti į Švedijos Karalystę ir sugrįžti į Lietuvą.

2.2. Atsakovas pažymėjo, jog Įstatymo 37 straipsnio norma yra imperatyvi, Įstatyme nenustatyta jokių išimčių, leidžiančių išduoti užsieniečio pasą užsieniečiui, kuris neturi teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad užsieniečio pasas gali būti išduodamas tik tiems asmenims, kurie turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtina ir užsieniečio paso išdavimo tvarką reglamentuojantis Aprašas, pagal kurio 14.4 punktą užsienietis kartu su prašymu išduoti užsieniečio pasą turi pateikti galiojantį leidimą gyventi (turi galioti ne trumpiau kaip 4 mėnesius), o pagal 46.8 punktą užsieniečio pasas skelbiamas negaliojančiu, jeigu panaikintas užsieniečiui išduotas leidimas gyventi. Taigi akivaizdu, kad užsieniečiui, neturinčiam galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečio pasas negali būti išduodamas, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių užsienietis neturi kelionės dokumento. Priešingas nurodytų normų aiškinimas sudarytų sąlygas neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams piktnaudžiauti nustatytomis migracinėmis procedūromis ir tokiu būdu siekti gauti galimybę keliauti po visą Šengeno erdvę, neturint tam jokio teisinio pagrindo.

2.3. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad teisme yra nagrinėjamas jo skundas dėl Departamento sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, todėl išvykęs iš Lietuvos jis turės teisę grįžti į Lietuvą, nepagrįsti nei teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo atsakymą (raštą). Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, skundo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimas teisme neįteisina užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, tokią teisę suteikia tik užsieniečiui išduodamas atitinkamas dokumentas – leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris pareiškėjui nei dabar, nei anksčiau nebuvo išduotas. Priešingai, negu nurodoma skunde, pagal Aprašo 6 punktą užsieniečio pasas be galiojančio leidimo laikinai gyventi, ilgalaikio gyventojo leidimo arba be galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos pase nesuteikia užsieniečiui teisės sugrįžti į Lietuvos Respubliką.

2.4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, galbūt siekdamas suklaidinti teismą, skunde pateikia tik dalį informacijos, susijusios su jo buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko, turėdamas Nyderlandų išduotą Šengeno vizą Nr. 011540766, galiojusią nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. sausio 17 d. Pareiškėjas 2015 m. sausio 14 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą dėl nacionalinės D vizos išdavimo. Departamento 2015 m. vasario 9 d. sprendime Nr. (15/5-10) 17U-152 jam buvo atsisakyta išduoti nacionalinę D vizą.

Migracijos valdyba 2015 m. vasario 13 d. sprendime Nr. 10-SP9-11 įpareigojo pareiškėją per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2015 m. kovo 15 d., savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes jis Lietuvoje buvo pasibaigus vizos galiojimo laikui. Pareiškėjo prašymu nurodytas išvykimo terminas buvo pratęstas dar 14 dienų, t. y. iki 2015 m. kovo 27 d. (pažymėtina, kad, būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai ir likus 2 dienoms iki įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos termino pabaigos, pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete).

Pareiškėjas apskundė Departamento ir Migracijos valdybos sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. spalio 6 d. sprendime pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2016 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2743-822/2016 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą. Nurodytoje nutartyje teisėjų kolegija, „įvertinusi visų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą (pareiškėjo siekį gyventi ir studijuoti konkrečioje valstybėje, kuris remiantis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nebuvo nuoseklus, pareiškėjo elgesį atvykus į Lietuvą, įskaitant ir veiksmų išsidėstymą laike: pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas Nyderlandų išduotą Šengeno vizą, galiojančią iki 2015 m. sausio 17 d., 2015 m. sausio 15 d.

Mykolo Romerio universiteto rektorius įsakymu priėmė pareiškėją studijuoti nuo 2015 m. vasario 1 d., tai reiškia, kad turima Šengeno viza nebegaliojo net studijų pradžioje ir kt.), daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytas vizos gavimo tikslas buvo formalus, pareiškėjas tinkamai nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų ir buvo pagrindas abejonėms dėl pareiškėjo numatomo kelionės tikslo bei sąlygų“. Pareiškėjas šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties neįvykdė, nustatytu laiku iš Lietuvos Respublikos neišvyko ir pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį.

Departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, atsisakė suteikti prieglobstį pareiškėjui. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. apskundė šį Departamento sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. vasario 9 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 17 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3511-822/2017 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu pateikė 2017 m. gegužės 16 d., t. y. likus dienai iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo paskelbimo, tačiau Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir nustatęs, kad pareiškėjo sudaryta santuoka yra fiktyvi, atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Nors pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui, tačiau šio sprendimo apskundimas nesuteikia teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje.

Taigi pareiškėjas neatitinka įstatymo reikalavimų užsieniečio pasui gauti. Pareiškėjas šių aplinkybių skunde nepaneigė, todėl jokio teisinio pagrindo tenkinti jo skundą nėra.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių visiškai nėra: pareiškėjas neturi jokio leidimo gyventi Lietuvoje (nei laikino, nei nuolatinio), tačiau vis tiek prašo jam išduoti išimties tvarka užsieniečio pasą. Rašte (atsakyme) pareiškėjui atsakovas atsisakė išduoti pasą, paaiškinęs, kad minėtas pareiškėjo prašymas yra priešingas įstatymui (lot. contra legem), t. y. Įstatymo 37 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, kad užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas. Teismas sutiko su skundžiamo rašto argumentacija: joks principas, įskaitant gero administravimo, negali paneigti įstatymo imperatyvios nuostatos. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas gali pretenduoti gauti kitokius dokumentus (pvz., Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę ar pan. (jei šeima nefiktyvi)), o Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies šiuo atveju pažeisti nevalia.

5. Teismas pabrėžė, kad šios administracinės bylos baigčiai jokios reikšmės neturi pareiškėjo nurodoma administracinė byla Nr. eI-6128-189/2017, nes pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje gali išduoti tik Migracijos departamentas, o ne administraciniai teismai, todėl šios bylos stabdymas būtų nepagrįstas.

6. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą raštą (atsakymą), taip pat išimties tvarka išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą, neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

III. 7. Pareiškėjas M. I. K. (M. I. K.) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą, panaikinti Migracijos departamento atsakymą ir prašymą tenkinti – išimties tvarka išduoti užsieniečiui (pareiškėjui) užsieniečio pasą, neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

7.1. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nei atsakovo, nei pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręsta. Pareiškėjas yra tokioje situacijoje, kad šiuo metu paso, kuris patvirtintų jo tapatybę neturi, kadangi jis yra sugadintas, o naujai pagamintas pasas yra Švedijos Karalystėje (duomenys neskelbtini) ambasadoje, tačiau jis jo atsiimti taip pat negali, nes neturi dokumento, leidžiančio išvykti iš Lietuvos. Taigi, šiuo atveju nei viena institucija nepasiūlė ir nesuteikė jokios informacijos, ką užsieniečiui daryti ir kaip atgauti savo pasą.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl, jo nuomone, ginčijamas sprendimas yra naikintinas, o tik pažodžiui atkartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar gali būti išduodamas užsieniečio pasas, neturint leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

11. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas.

12. Apeliantas pateikė teisės aiškinimą, pagal kurį, remiantis gero administravimo teisės principu, užsieniečio pasas turėtų būti išduotas ir užsienio valstybės piliečiui, kuris neturi teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Apeliantas teigia, kad pareiškėjas neturi jokio dokumento, kuris identifikuotų jo tapatybę, dėl to jis negali išvykti ir atsiimti savo naujai padaryto paso Švedijos Karalystėje. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad, vienintelis būdas gauti dokumentą identifikuojantį pareiškėjo asmenybę, būtų vykimas į Švedijos Karalystę. Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad egzistuoja naujai padarytas pasas Švedijos Karalystėje. Prie skundo pridėtas (duomenys neskelbtini) vyriausybės raštas įrodo tik tiek, kad pareiškėjas sumokėjo mokestį už paso padarymą. Pareiškėjas taip pat nepaneigė atsakovo pozicijos, kad užsieniečio pasas be galiojančio leidimo gyventi arba Šengeno vizos nesuteikia teisės vykti į kitas Šengeno valstybes ir būti jų teritorijoje. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas pažeidė jo teises. Pareiškėjo reikalavimas netaikyti įstatymo jo atžvilgiu ir padaryti išimtį nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teisinės sistemos pagrindais.

13. Pareiškėjo paaiškinimai nepagrindžia, kad Įstatymo 37 straipsnio 1 dalis galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas taip pat nenustatė, kad būtų būtinybė inicijuoti Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą.

14. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. I. K. (M. I. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius