8f2ea51a-d9ec-4aec-b00e-c0469684b1e1 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-620-991/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08584-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 3 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“ atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“ įgaliotam asmeniui R.

B.,atsakovui V. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 3346,85 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2016-02-18 Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Almontus“.

Atsakovas nuo 2006-10-02 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Almontus“ vadovo pareigas.Ieškovė paaiškino, kad, patikrinus bankrutuojančios įmonės dokumentus, nustatyta, jog 2016-01-01 bankrutuojanti įmonė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti. 2016-01-01 buvo pradelsti šie reikalavimai: 509,09 Eur skola VSDFV Klaipėdos skyriui, 11,23 Eur darbo užmokesčio skola R. B., 532,00 Eur darbo užmokesčio E. M., 744,35 Eur darbo užmokesčio J. C., 362,46 Eur darbo užmokesčio K.

P., 135,24 Eur darbo užmokesčio V. P., pradelstų reikalavimų iÅ¡ viso 2294,37 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo atsiskaityta nė su vienu iÅ¡ aukščiau iÅ¡vardintų darbuotojų ir/ar VSDFV Klaipėdos skyriumi. Atsakovas 2016-01-18 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 000282 iÅ¡mokėjo sau 726,00 Eur atsiskaitymui pagal avanso apyskaitÄ , 2016-02-02 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 000285 iÅ¡mokėjo sau 360,00 Eur pagal avanso apyskaitÄ . IeÅ¡kovės teigimu, atliekant atsiskaitymus pagal Å¡iuos kasos iÅ¡laidų orderius buvo atsiskaityta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.9301 straipsnio 4 dalyje numatytais reikalavimais pagal avansinę apyskaitÄ , nors įmonės vadovu buvęs atsakovas turėjo prievolę tenkinti pirmesnės eilės, t. y.

CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytas prievoles. Pažymėjo, kad atsakovas sumokėjo į bankrutuojančios įmonės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 200,00 Eur žalai dėl atsiskaitymo eilės nesilaikymo atlyginti, todėl ieÅ¡kovė Å¡ia suma mažina praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį.IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad 2013-2014 metais buvo apmokėtos komandiruočių iÅ¡mokos V. P. už 2460,85 Eur. 2013-08-28 Ä®sakyme dėl tarnybinės komandiruotės Nr. 204 nurodyta, kad direktorius V.

P. siunčiamas komandiruotėn 1 Vokietijos Federacinę RespublikÄ (7 dienos), Nyderlandų Karalystę (1 diena) ir PrancÅ«zijos RespublikÄ (2 dienos) nuo 2013-08-30 iki 2013-09-08 užmegzti ryÅ¡ius su potencialiais verslo partneriais (projektavimo įmonių vadovais), pasidalinti darbo patirtimi, stebėti projektuotojų darbÄ . Dėl Å¡ios komandiruotės mokesčių administratorius atliko patikrinimÄ ir konstatavo pažeidimus. Visų pirma patikrinimo akte nurodyta, jog bendrovės deklaruota veikla - teisinė veikla, faktiÅ¡kai vykdoma veikla - detaliųjų planų, žemėtvarkos projektų rengimas, topografinių, geodezinių nuotraukų sudarymas, kadastriniai matavimai, teisinė veikla, patalpų subnuoma.

Atsakovas mokesčių administratoriui nurodė, kad į komandiruotę buvo vykstama dėl Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, kuri numatė, jog nuo 2014-01-01 iÅ¡ esmės nebeliks detaliojo planavimo, o 85 procentų pajamų buvo iÅ¡ detaliųjų planų rengimo, todėl nuspręsta vykdyti kitÄ veiklÄ , kad nebankrutuotų, siekta pradėti molinių namų statybÄ Lietuvoje. Tuo tarpu pagal pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus nėra duomenų, kad bendrovė gavo pajamų iÅ¡ molinių namų statybos ir ruošėsi tokiai veiklai.

Be to, AB „DFDS Seaways“ kelto bilietų 2013-08-29 kvite LT' 3040101/1 nurodyti keleiviai V. P., R. B., S. M., J. M.. R. B., S. M. ir J. M. tiriamuoju laikotarpiu nebuvo bendrovės darbuotojai. 2013 metais bendrovės finansinė būklė buvo sunki, nes nuostolis sudarė 6528,03 Eur. Taigi atsakovas eidamas UAB „Almontus“ vadovo pareigas panaudojo bendrovės lėšas nesuderinamam su bendrovės veikla tikslui, trečiųjų asmenų naudai.Ieškovės atstovės bankroto administratorės UAB „Acountera“ įgaliotas asmuo R.

B. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad UAB „Almontus“ tuo metu, kai buvo skelbiamas bankrotas baiginėjo projektus už 50000,00 Eur, o žala darbuotojams ir kitiems kreditoriams atsirado dėl užsitęsusios įmonės bankroto procedÅ«ros, kai prieÅ¡ tai paskirta bankroto administratorė V. S. nesiėmė jokių veiksmų, kad pasiimti pinigus už jau UAB „Almontus“ atliktus darbus, be to laiku neatleido darbuotojų, dėl ko dar labiau padidino kreditorinius įsiskolinimus.

Taigi bendrovė nebuvo nemoki.Atsakovas pažymėjo, kad CK 6.9301 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad antrÄ ja eile privaloma atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių, trečiÄ ja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. IeÅ¡kovė nepateikė vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas darbuotojams ar valstybės biudžeto naudai, todėl nagrinėjamu atveju minėtos nuostatos negali bÅ«ti taikomos.

IeÅ¡kovė įrodinėdama žalÄ , padarytÄ Ä¯monei dėl komandiruotės iÅ¡laidų, remiasi mokesčių administratoriaus padaryta preliminaria iÅ¡vada, kuri buvo atlikta neturint visų įmonės dokumentų, nes jie buvo perduoti bankroto administratoriui. Å is tyrimas buvo atliktas atsakovui nedalyvaujant ir nesupažindinant su Å¡ia iÅ¡vada, nesuteikiant galimybės jos apskųsti, nes joje kaltinimai yra nukreipti ne atsakovui kaip fiziniam asmeniui, o kaip bendrovei UAB „Almontus“. Joje nurodoma, kad bendrovė nesumokėjo mokesčių už komandiruotes, tačiau mokesčių administratorius bankrutuojančiai bendrovei UAB „Almontus“ jokių reikalavimų atlyginti žalÄ nepateikė, todėl BUAB „Almontus“ jokios žalos nepatyrė.

Be to, pažymėjo, kad tokiam reikalavimui yra suėjęs 3 metų senaties terminas, numatytas CK, todėl praÅ¡o teismo Å¡iam reikalavimui taikyti senatį ir minėtÄ reikalavimÄ atmesti.Atsakovas taip pat pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog iÅ¡ ieÅ¡kinio galima suprasti, jog atsakovas UAB „Almontus“ padarė žalÄ , tačiau pretenzijÄ nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia UAB „Acountera“, nenurodo kokiu teisiniu pagrindu ji pretenzijÄ reiÅ¡kia kito asmens vardu. Atsakovas teigia, kad ji bÅ«damas UAB „Almontus“ vadovu galėjo padaryti žalÄ Ä¯monės akcininkams, kreditoriams, todėl jie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti žalÄ , tačiau UAB „Acountera“ nėra nei kreditorius, nei akcininkas.

UAB „Acountera“, kaip ieÅ¡kovė, gina ne savo interesus bet kreditorių (buvusių darbuotojų, Sodros, VMI), tačiau nepateikė su jais sudarytos atstovavimo sutarties, suteikiančios teisės Å¡iuos kreditorius atstovauti teisme. Dėl to turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Å¡alies tinkamumo. Atsakovas teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Almontus“ vadovas nuo 2006-10-02 iki 2016-03-23 buvo atsakovas V.

P.. Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Almontus“, bankroto administratore paskyrė V. S.. Nuo 2016-07-08 paskirta nauja bankroto administratorė UAB „Acountera“. Teismas 2016-02-18 nutartyje konstatavo, jog atsakovės UAB „Almontus“ turtÄ sudaro iÅ¡ esmės trumpalaikis 5081 Eur vertės turtas, o įmonės skolos sudaro 10401,50 Eur, t. y. atsakovės skolos virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė yra nemoki.IeÅ¡kovė praÅ¡o ieÅ¡kiniu priteisti iÅ¡ atsakovo 3346,85 Eur žalai atlyginti.

Savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad atsakovas, bÅ«damas UAB „Almontus“ vadovu, 2016-01-18 ir 2016-02-02 iÅ¡ bendrovės lėšų iÅ¡mokėjo sau 1086,00 Eur, taip pat 2013-2014 metais panaudojo bendrovės lėšas nesuderinamam su bendrovės veikla tikslui, trečiųjų asmenų naudai, tai yra apmokėjo iÅ¡ bendrovės lėšų komandiruočių iÅ¡mokas atsakovui už 2460,85 Eur. Atsakovas su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus. Dėl ieÅ¡kovo tinkamumo Atsakovas nurodo, kad pretenzijÄ nagrinėjamu atveju jam reiÅ¡kia UAB „Acountera“, kuri nenurodo kokiu teisiniu pagrindu ji pretenzijÄ reiÅ¡kia kito asmens, tai yra BUAB „Almontus“ vardu.

Be to, UAB „Acountera“, kaip ieškovė, gina ne savo interesus bet kreditorių (buvusių darbuotojų, Sodros, VMI), tačiau nepateikia su jais sudarytos atstovavimo sutarties, suteikiančios teisės šiuos kreditorius atstovauti teisme. Kai įmonė tampa nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) prasme ir jai iškeliama bankroto byla, bendrovės vadovams gali būti reiškiami reikalavimai ne tik CK 2.87 straipsnio pagrindu, bet ir savarankiškais pagrindais, įtvirtintais ĮBĮ.

Pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo Å¡iais abiem pagrindais (CK ir Ä®BÄ®), yra įmonės bankroto administratorius. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimÄ (Ä®BÄ® 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus.

Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iÅ¡ esmės sutampa ir neturi bÅ«ti prieÅ¡inami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Taigi kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius, o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, todėl bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.

Jeigu bankroto administratorius neįgyvendina Ä®BÄ® nustatytos pareigos kreiptis į teismÄ , gindamas kreditoriaus interesus, teisę kreiptis į teismÄ Ä¯gyja kreditorius, tačiau tik su netiesioginiu ieÅ¡kiniu (CK 6.68 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu Å¡ie subjektai padarė tiesioginę žalÄ konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne iÅ¡vestinę žalÄ kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiÅ¡kėlė bankroto bylos.Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Almontus“, bankroto administratore paskyrė V.

S.. Nuo 2016-07-08 paskirta nauja bankroto administratorė UAB „Acountera“. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra BUAB „Almontus“, kuriÄ atstovauja ir bendrovės bei jos kreditorių interesus gina bankroto administratorė „Acountera“. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad byloje ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tinkamas ieÅ¡kovas, turintis reikalavimo teisę. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytÄ Å¾alÄ ir neatsako už žalÄ , kuriÄ sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai jÄ nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis).

Dėl to reikalaujanti atlyginti žalÄ Å¡alis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimÄ pažeidė atsakovas arba kokiu bÅ«du jis asmeniÅ¡kai pažeidė bendrÄ atidumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieÅ¡ G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nuo 2006-10-02 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo UAB „Almontus“ vadovas.

Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir bÅ«ti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymÄ su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), praneÅ¡ti apie interesų konfliktÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atliekant atsiskaitymus pagal 2016-01-18 ir 2016-02-02 kasos iÅ¡laidų orderius, kuriais iÅ¡mokėtos lėšos iÅ¡ bendrovės atsakovui, buvo atsiskaityta CK 6.9301 straipsnio 4 dalyje numatytais reikalavimais pagal avansinę apyskaitÄ , nors įmonės vadovu buvęs atsakovas turėjo prievolę tenkinti pirmesnės eilės, t. y. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytas prievoles. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Å ios normos formuluotėje naudojamas žodis „privalo“ patvirtina CK 6.9301 str. normos imperatyvumÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Almontus“. Teismas 2016-02-18 nutartyje konstatavo, jog atsakovės UAB „Almontus“ turtÄ sudaro iÅ¡ esmės trumpalaikis 5081 Eur vertės turtas, o įmonės skolos sudaro 10401,50 Eur, t. y. atsakovės skolos virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė yra nemoki.

IeÅ¡kovė nurodo, kad 2016-01-01 buvo pradelsti Å¡ie reikalavimai UAB „Almontus“: 509,09 Eur skola VSDFV Klaipėdos skyriui, 11,23 Eur darbo užmokesčio skola R. B., 532,00 Eur darbo užmokesčio E. M., 744,35 Eur darbo užmokesčio J. C., 362,46 Eur darbo užmokesčio K. P., 135,24 Eur darbo užmokesčio V. P.. BÅ«tina įvertinti tai, kad įsiskolinimus ieÅ¡kovė nustatė iÅ¡ buhalterinės apskaitos dokumentų. Duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Almontus“ turėjo įsiskolinimų bÅ«tent pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nepateikta, todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje numatytas mokėjimų eiliÅ¡kumas, nėra pagrindo.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2016-01-18 iÅ¡raÅ¡ytas UAB „Almontus“ kasos iÅ¡laidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovui iÅ¡mokėta 726,00 Eur suma, mokėjimo pagrindas – atsiskaitymas pagal avansinę apyskaitÄ . 2016-02-02 iÅ¡raÅ¡ytas UAB „Almontus“ kasos iÅ¡laidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovui iÅ¡mokėta 360,00 Eur suma, mokėjimo pagrindas nenurodytas.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išmokėtos iš UAB „Almontus“ piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės interesais, priešingai, nėra aišku, kur apskritai šios piniginės lėšos buvo panaudotos. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog minėtos piniginės lėšos nebuvo panaudotos UAB „Almontus“ veikloje, visas pinigines lėšas atsakovas išsimokėjo sau. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas minėtas pinigines lėšas iš UAB „Almontus“ išsimokėjo sau, žinodamas apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams, ir nedelsiant pats kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas bÅ«ti lojaliu juridiniam asmeniui, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai. Pastebėtina, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovas grÄ Å¾ino į bankrutuojančios bendrovės banko sÄ skaitÄ 200,00 Eur. IeÅ¡kovė taip pat įrodinėja, kad atsakovas 2013-2014 metais panaudojo bendrovės lėšas nesuderinamam su bendrovės veikla tikslui, trečiųjų asmenų naudai, tai yra apmokėjo iÅ¡ bendrovės lėšų komandiruočių iÅ¡mokas atsakovui už 2460,85 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-08-28 UAB „Almontus“ direktoriaus, t. y. atsakovo, įsakymu Nr. 294 Dėl tarnybinės komandiruotės atsakovas iÅ¡vyko į komandiruotę į Vokietijos Federacinę RespublikÄ (7 dienos), Nyderlandų Karalystę (1 diena) ir PrancÅ«zijos RespublikÄ (2 dienos) nuo 2013-08-30 iki 2013-09-08 užmegzti ryÅ¡ius su potencialiais verslo partneriais (projektavimo įmonių vadovais), pasidalinti darbo patirtimi, stebėti projektuotojų darbÄ , vykstant į komandiruotę tarnybiniu automobiliu ir apmokant 100 procentų komandiruotės dienpinigius.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovui iÅ¡ UAB „Almontus“ 2013-09-30 buvo iÅ¡mokėta 4588,84 Lt (1329,01 Eur) pagal komandiruotės ataskaitÄ Nr. 2013/01 už kelto bilietus, vieÅ¡bučius bei kuro iÅ¡laidas, atsakovui iÅ¡ UAB „Almontus“ 2013-09-13 buvo iÅ¡mokėta 3908,00 Lt (1131,84 Eur) dienpinigių už minėtÄ komandiruotę, iÅ¡ viso atsakovu iÅ¡mokėta 2460,86 Eur suma. IÅ¡ atsakovo į UAB „Almontus“ buhalterinę apskaitÄ pateiktų ir įtrauktų komandiruotės iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad į komandiruotę vyko ne tik atsakovas, bet ir R.

B., S. M., J. M., kurie tuo metu nebuvo UAB „Almontus“ darbuotojai. Visų keturių asmenų kelionės metu patirtos iÅ¡laidos buvo įtrauktos į UAB „Almontus“ buhalterinę apskaitÄ ir apmokėtos iÅ¡ UAB „Almontus“ piniginių lėšų. Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi mokestinį tyrimÄ 2016-03-29 praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog bendrovė nepagrindė, kad 2013-08-30 – 2013-09-08 komandiruotė bÅ«tų susijusi su bendrovės vykdyta arba numatoma vykdyti ekonomine veikla, komandiruočių iÅ¡laidos buvo patiriamos ne tik bendrovės darbuotojų naudai, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, leidžiami atskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

Patikrinimo akte taip pat nurodyta, jog bendrovės deklaruota veikla – teisinė veikla, faktiÅ¡kai vykdoma veikla – detaliųjų planų, žemėtvarkos projektų rengimas, topografinių, geodezinių nuotraukų sudarymas, kadastriniai matavimai, teisinė veikla, patalpų subnuoma. Atsakovas pateikė mokesčių administratoriui paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad į komandiruotę buvo vykstama dėl Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, kuri numatė, jog nuo 2014-01-01 iÅ¡ esmės nebeliks detaliojo planavimo, o 85 procentų pajamų buvo iÅ¡ detaliųjų planų rengimo, todėl nuspręsta vykdyti kitÄ veiklÄ , kad nebankrutuotų, siekta pradėti molinių namų statybÄ Lietuvoje.

Tokias pat aplinkybes atsakovas nurodė teismui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad, nors atsakovas į komandiruotę vyko 2013 metų pabaigoje, duomenų, patvirtinančių, kad iki 2016 metų, kai bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „Almontus“ užsiėmė tokia ar panaÅ¡ia veikla, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-08-28 įsakyme komandiruotės tikslas nurodomas užmegzti ryÅ¡ius su potencialiais verslo partneriais (projektavimo įmonių vadovais), pasidalinti darbo patirtimi, stebėti projektuotojų darbÄ .

Atsakovas teigia, kad tyrimas buvo atliktas atsakovui nedalyvaujant ir nesupažindinant su Å¡ia iÅ¡vada, nesuteikiant galimybės jos apskųsti, nes joje kaltinimai yra nukreipti ne atsakovui kaip fiziniam asmeniui, o kaip bendrovei UAB „Almontus“, be to, ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius pažeidimų. Pažymėtina, kad UAB „Almontus“ mokestinis tyrimas buvo pradėtas 2016-01-25, buvo atliekamas, kai atsakovas buvo įmonės vadovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsakovas teikė paaiÅ¡kinimÄ mokesčių administratoriui dėl minėtos komandiruotės aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nedalyvavo mokestiniame patikrinime.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P. 2017-10-06 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, požymių. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės siekiant taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl visais atvejais vadovautis ikiteisminio tyrimo metu konstatuotais faktais apie atsakomybės buvimÄ ar nebuvimÄ , nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju atsakovui praÅ¡oma taikyti civilinę atsakomybę. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl 2013-08-30 – 2013-09-08 komandiruotės dokumentų, jų pagrįstumo ir pan.Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas gaudamas pinigines lėšas iÅ¡ UAB „Almontus“ už 2013-08-30 – 2013-09-08 komandiruotę pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas bÅ«ti lojaliu juridiniam asmeniui, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti, veikė prieÅ¡ingai juridinio asmens interesams.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryÅ¡ys yra bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieÅ¡kovas.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovui pagal 2016-01-18 UAB „Almontus“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėta 726,00 Eur suma ir pagal 2016-02-02 UAB „Almontus“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėta 360,00 Eur suma, iÅ¡ viso 1086,00 Eur. Å alys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo sumokėjo į bankrutuojančios bendrovės banko sÄ skaitÄ 200,00 Eur, todėl yra pagrindas žalos dydį mažinti Å¡ia suma.

IÅ¡ UAB „Almontus“ piniginių lėšų 2013-2014 metais buvo apmokėtos komandiruočių iÅ¡mokos atsakovui už 2460,85 Eur. Taigi bendra žalos suma sudaro 3346,85 Eur sumÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Almontus“ padaryta 3346,85 Eur žala bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų bÅ«ti lojaliu juridiniam asmeniui, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 3346,85 Eur žalai atlyginti, tenkintinas.

Dėl senaties termino Atsakovas nurodo, kad dėl reikalavimo priteisti žalÄ , padarytÄ Ä¯monei dėl komandiruotės iÅ¡laidų, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir minėtÄ reikalavimÄ atmesti. Teigia, kad tokiam reikalavimui yra suėjęs 3 metų senaties terminas, numatytas CK.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsni). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , t. y. ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto galiojusio, kai buvo priimta ir įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Almontus”, nurodyta, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo.

Taigi, minėtoje ĮBĮ normoje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė, kuri yra taikoma tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškia ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo, tačiau joje paminėtas 6 mėnesių laikotarpis nepripažįstamas senaties terminu. Tai, kad ši senaties termino skaičiavimo pradžios taisyklė taikoma tik administratoriaus ieškiniams dėl sandorių nuginčijimo, yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016, 32 punktÄ ). Vadinasi, kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams, tarp jų ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taikomos bendrosios ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Pagal CK 1.125 straipsnio 8dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoti bÅ«tent nuo to momento, kai apie tokiÄ Å¾alÄ sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius.

Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ ir paskirti jos bankroto administratorių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktÄ ). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Almontus“, taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kiniui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikÅ¡ti senaties terminas nėra praleistas.

Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės ir atsakovo paaiškinimus, yloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 3346,85 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Pagal ieÅ¡kinio sumÄ turėjo bÅ«ti sumokėtas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis. IeÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkinus, iÅ¡ atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

P. 3346,85 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur 85 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 3346,85 Eur (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių Eur 85 ct) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017-06-16 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Almontus“.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .Priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodÄ 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja                                                                                            Neringa Ruibytė-Karimžanova