8f2e4a92-4c19-495d-a5f3-36587b7b581f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1810-560/2011Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00441-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 96.4; 30.1; 103.1;108; 119.3; 121.20; 121.18; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 10 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. V. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. V. ieÅ¡kinį atsakovei B.

G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės B. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui S. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas S. V. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė padalinti žemės sklypÄ 7 149 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), naudojimui pagal UAB „Druskininkų geodezija“ 2010-02-04 parengtÄ projektÄ : S. V. skirti sklypus A1 3414 kv. m., A2 71 kv. m. ir ½ sklypų C ( 93, 65, 22 kv. m.), viso 3 575 kv. m., B.

G. – B1 2 663 kv. m., B2 785 kv. m., B3 36 kv. m. ir ½ sklypų C ( 93, 65, 22 kv. m.) bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad savo naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį yra apželdinęs, įrengęs 1.5-2 m. dydžio fontano baseinėlį, pasodinęs dekoratyvinių augalų, įrengęs pavėsinę, ant atskiro medžio įrengęs gandralizdį. Ä®važiavimas į kiemÄ sutvirtintas skalda, patogiau įvažiuoti su priekaba, kai vasarÄ vežioja nuomoti baidares.Atsakovė B. G., atstovaujama sutuoktinio P. G., pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti 0.7149 ha ploto namų žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise po ½ dalį priklausančio B.

G. ir S. V. naudojimosi tvarkÄ pagal P. K. IÄ® 2010-05-18 sudarytÄ planÄ , pagal kurį: B. G. paskirti naudotis sklypo dalis, pažymėtas indeksais B1, B2, B3 ir B4 bendro 3 517 kv. m. ploto, o S. V. - A1, A2, A3 ir A4, pažymėtas žemės sklypo dalis, bendro 3 517 kv. m. ploto, sklypo dalis C1, C2, C3 ir C4 , bendro 115 kv. m. ploto, paskirti bendram Å¡alių naudojimui bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigė, kad siÅ«loma naudojimosi tvarka prie namo abiems Å¡alims teks sklypo lygiomis dalimis, prie Å«kio statinių – ieÅ¡kovui daugiau, kadangi jis naudojasi Å¡iais statiniais.

Pievos šalims tenka beveik po lygiai, atsakovei dar kiek daugiau. Įvažiavimai bus du – vienas pro kairę, o kitas – pro dešinę sklypo puses. Geresnė žemės sklypo konfigūracija. Ieškovas gali laisvai patekti prie visų pastatų. Ieškovo želdiniai, medžiai, vaiskrūmiai neatsiduria atsakovei skirtoje sklypo dalyje. Ieškovas S. V. nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti. Teigė, kad atsakovė visai nesirūpina sklypu. Siūlomas priėjimas prie šulinio, tualeto, ūkinio pastato neatitinka jo interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVarėnos rajono apylinkės teismas 2011-02-08 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino pilnai ir nustatė 0,7149 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio B. G. ir S. V. po ½ dalį kiekvienam, naudojimosi tvarkÄ pagal P. K. individualios įmonės 2010-05-18 parengtÄ projektÄ ir priskyrė naudojimui: B. G. sklypo dalis, pažymėtas indeksais B1, B2, B3 ir B4, bendro 3 517 kv. m. ploto, S. V. sklypo dalis, pažymėtas indeksais A1, A2, A3 ir A4, bendro 3 517 kv. m. ploto, bei B.

G. ir S. V. bendram naudojimui sklypo dalis C1, C2, C3 ir C4, bendro 115 kv. m. ploto. Taip pat teismas iÅ¡ S. V. B. G. priteisė 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2 000 Lt iÅ¡laidų teisinei advokato pagalbai apmokėti bei valstybės naudai 47 Lt iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės teises, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , bendruosius teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kadangi mažiausiai naudinga žemės sklypo dalis – pieva , jos didesnė dalis atitektų atsakovės naudojimui, o ieÅ¡kovui pievos tektų žymiai mažiau.

Kokia konkreti dalis pievos tektų atsakovei, ieÅ¡kovas nenurodo, bet proporcijų dydis akivaizdžiai matyti iÅ¡ pateikto žemės sklypo plano. Be to, pagal ieÅ¡kovo S. V. praÅ¡omÄ nustatyti bendro naudojimo žemės sklypo tvarkÄ yra neaiÅ¡ku kokia konkrečia, bendra žemės sklypo dalimi galės naudotis ieÅ¡kovas ir atsakovė, kadangi ieÅ¡kovas konkrečios, realios dalies nenustatė ir plane nenurodė. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovui pagal jo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ tektų žymiai didesnė, vertingiausia namų valdos – kiemo, kuris tęsiasi iki ribos, pažymėtos taÅ¡kais 12 ir 15 dalis.

Atsakovei liekanti kiemo dalis yra žymiai mažesnė, siauresnė, t.y. naudojimasis kiemu atsakovei bÅ«tų kur kas mažiau patogus ir racionalus, nei ieÅ¡kovui. Be to, ieÅ¡kovei pagal siÅ«lomÄ tvarkÄ iÅ¡ esmės atitektų neužstatyta ir faktiÅ¡kai nenaudojama žemės sklypo dalis, kur yra didelis nuolydis ir bet kokia Å«kinė veikla čia negalima. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo S. V. teiginius, kad namo didesnį plotÄ jis sutiko skirti atsakovei su sÄ lyga, jeigu jam atiteks turizmo verslui patogesnė žemės sklypo dalis, todėl nesant Å¡ios sÄ lygos, bÅ«tų jam pagrindas atnaujinti bylÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

Teismas pažymėjo, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatyta 2008-03-15 teismo sprendimu, iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, t.y. tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės. Tuo tarpu teismas laikė atsakovės B. G., atstovaujamos sutuoktinio P. G., pasiÅ«lytÄ naudojimosi tvarkÄ atitinkančia abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrÄ ir užtikrinančiÄ racionalų namų valdos žemės sklypo naudojimÄ , todėl skundžiamu teismo sprendimu nustatė Å¡iÄ atsakovės pasiÅ«lytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas S. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo S. V. ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2010-05-24 atsakovės vardu jos sutuoktinis P. G. byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį pats pasirašė. Pasak apelianto, nors P. G. sutuoktinė yra suteikusi įgaliojimÄ jÄ atstovauti teisme, taip pat reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau, remiantis LR CPK 56 str. nuostatomis, jis tai galėtų įgyvendinti tik turėdamas aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ .

Duomenų, kad P. G. turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ byloje nėra. Kadangi P. G. negalėjo pasiraÅ¡yti prieÅ¡ieÅ¡kinio, todėl remiantis LR CPK 296 str. 1 d. 3 p. prieÅ¡ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu. Be to, apelianto manymu, teismo nustatyta žemės klypo naudojimosi tvarka pažeidžia teismų praktikoje aptartus teisėtumo kriterijus, kadangi tokia tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro žemės sklypo naudojimo, nepagrįstai suteikiamas prioritetas atsakovei.

Pažymėjo, kad apelianto teismui pateiktame plane žemės sklypo bendro naudojimo vietos (dalys) aiškiai pažymėtos simboliais C (C1, C2, C3), ir ši teritorija yra ženkliai mažesnė nei atsakovės pateiktame projekte. Dėl šių aplinkybių prioritetas turėjo būti skiriamas būtent ieškovo, o ne atsakovės pateiktai naudojimosi tvarkai, nes ieškovo pasiūlyta tvarka užtikrina socialinės taikos kriterijų bei kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai naudojamame žemės sklype yra jo pastatyti statiniai, įrenginiai – pavėsinė, baseinas, kiti daiktai (sklypo vidaus keliai, laiptai, Å¡aligatvis ir kt.), sutvarkyta aplinka ir pan. tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino. Sprendimu nustačius atsakovės pasiÅ«lytÄ naudojimosi tvarkÄ , atsakovas privalės iÅ¡ardyti, nugriauti kai kuriuos statinius, įrenginius, tektų keisti patekimÄ Ä¯ žemės sklypo dalį, ieÅ¡kovas negalės naudotis sklypo vidaus keliu, kuriuo naudojosi iki Å¡iol.

Be to, sprendimu buvo pakeista patekimo į žemės sklypÄ tvarka. Nors teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas galės įrengti kitÄ Ä¯važiavimÄ , tačiau nepatikrino, ar tai suderinama su teisės aktų reikalavimais, ar tai patogu ieÅ¡kovui ir kokios iÅ¡laidos dėl to gali bÅ«ti patirtos. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nuo pavasario iki vėlyvo rudens gyvena žemės sklype esančioje sodyboje, teisėtai verčiasi baidarių nuomos verslu, dėl ko žemės sklype esančius statinius naudoja baidarių laikymui.

Sprendimu nustatyta tvarka yra apribojama ieÅ¡kovui galimybė patogiai patekti į žemės sklypÄ gabenant baidares. Tuo tarpu atsakovė žemės sklypu faktiÅ¡kai nesinaudoja, o pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ tvarkÄ atsakovei tektų didelė dalis pievos, kurioje galima įrengti laikinuosius statinius, kitus daiktus ir pan. Apelianto teigimu, teismo nurodymas, kad atsakovei siÅ«lomoje pievos dalyje yra didelis nuolydis, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovo manymu, teismas neįvertino, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai žemės sklypo naudojimo santykiai, nors byloje yra nustatyta, kad, kaip minėta, atsakovė žemės sklypu nesinaudoja, o Å¡ia sodyba nuolatos naudojasi ieÅ¡kovas, kuris sutvarkė aplinkÄ , sutvirtino žemės sklypo vidaus keliÄ .

Taigi, tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Taip pat pažymėjo, kad pati atsakovė 2008 m. iniciavo ginÄÄ teisme bei prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal jos pateiktÄ projektÄ , kuris faktiÅ¡kai atitiko Å¡ioje byloje pateikiamÄ ieÅ¡kovo projektÄ . Tačiau teismas nevertino ir nesiaiÅ¡kino, kodėl Å¡ioje byloje teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo pakeista atsakovės pozicija. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ieÅ¡kovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp Å¡alių susiklosčiusius faktinius žemės sklypo naudojimo santykius, atitinka kitoms naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrosioms taisyklės, kriterijams, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta.Atsakovė B.

G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo pasiraÅ¡ytas neįgalioto asmens. Pasak atsakovės, sutuoktinį P. G. ji įgaliojo atstovauti visose teismo įstaigose, suteikė jam visas įstatyme numatytas atsakovui teises. Kartu su sutuoktiniu jos interesus teisme atstovavo ir advokatė, todėl teismas, priėmęs ir nagrinėjęs P. G. pasiraÅ¡ytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, procesinių įstatymų nepažeidė.

Atsakovės teigimu, bendras naudojimas kai kuriomis sklypo dalimis abiejų bendraturčių yra neiÅ¡vengiamas dėl pastatų ir įrenginių, priklausančių abiems bendraturčiams, iÅ¡sidėstymo žemės sklype. Pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pagal jos pasiÅ«lytÄ naudojimosi tvarkÄ bendrai naudojama žemės sklypo dalis yra labai nedidelė ir ženkliai mažesnė nei pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ tvarkÄ . Be to, pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ tvarkÄ kai kurie bendrai naudojami statiniai (lauko tualetas) patenka bÅ«tent į atsakovei ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo dalį.

Taip pat nurodo, kad pagal teismo nustatyta tvarkÄ ta žemės sklypo dalis, kurioje ieÅ¡kovas yra pasisodinęs augalus, pasistatęs pavėsinę, lieka naudojimui bÅ«tent ieÅ¡kovui. Taip pat pažymi, kad augalus, kitus laikinus statinius ieÅ¡kovas žemės sklype pasistatė be atsakovės sutikimo. Pasak atsakovės, pagal naujÄ tvarkÄ abu bendraturčiai turės atlikti tam tikrus veiksmui naudojantis žemės sklypu – ieÅ¡kovas įsirengti keliukÄ važinėjimui savo sklypo dalyje, o ieÅ¡kovei įsirengti įvažiavimÄ .

Atsiliepime pažymima, kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas sklype užsiima verslu, nesuteikia jam prioritetinės padėties kito bendraturčio atžvilgiu. Taip pat atsakovė teigia, kad žemės sklypu anksčiau nesinaudojo dėl konfliktinių santykių su ieÅ¡kovu, taip pat dėl sÅ«naus ligos. Atsiliepime pažymima, kad pieva, kuri pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ tvarkÄ yra nenaudojama, dalijama labai nelygiomis dalimis. Bylos įrodymai patvirtina, kad ten yra labai didelis nuolydis, dalis sklypo yra užpelkėjusi.

Tokiu bÅ«du, patvirtinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , bÅ«tų pažeisti bendraturtės interesai, pažeista interesų pusiausvyra.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApelianto S. V. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimas naikintinas: prieÅ¡ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2005-04-01 ieÅ¡kovas S. V. ir atsakovė B.

G. lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypÄ , esantį Varėnos r. sav. Puvočių k., unikalus Nr. 3828-0001-0160, su ten esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, kiemo rusiu, kluonu, tvartu, Å¡uliniu. 2008-03-15 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-547/2008 buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju pastatu, Å«kiniais pastatais. 2008-08-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta 2008-03-15 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kadangi nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar S. V. galės naudotis Å«kiniais pastatais teismo nustatytu bÅ«du.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas S. V. pateikė ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovė B. G., atstovaujama sutuoktinio P. G., pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti kitÄ , nei siÅ«lė ieÅ¡kovas, naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamu 2011-02-08 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino ir nustatė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾emės sklypu naudojimosi tvarkÄ .

LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, ji įgyvendinama laikantis tam tikrų taisyklių. Tai reiÅ¡kia, jog asmuo savo galimybę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu bÅ«du, o tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.). Be kitų reikalavimų procesinio dokumento turiniui ir formai, numatytų LR CPK 111 str., yra reikalaujama, kad pateikiamas procesinis dokumentas bÅ«tų pasiraÅ¡ytas jį paduodančio asmens.

Jeigu procesinį dokumentÄ teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi CPK 111 str. 2 d. 2 p. numatyti duomenys apie atstovÄ , taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (LR CPK 11 str. 4 d.). Kaip seka iÅ¡ bylos duomenų, atsakovės vardu prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikė ir jį pasirašė jos atstovas pagal pavedimÄ -sutuoktinis P. G., kuriam atsakovė suteikė veikti jos vardu notariÅ¡kai patvirtintu 2007-05-23 įgaliojimu. LR CPK 51 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus.

Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. CPK normose, reglamentuojančiose atstovavimÄ teisme, neatskleistas dalyvaujančio byloje asmens atstovo sÄ vokos turinys, tačiau iÅ¡ CPK normų, reglamentuojančių atstovavimÄ teisme, darytina iÅ¡vada, kad atstovu gali bÅ«ti tik fizinis asmuo (asmenys), atitinkantis CPK nustatytus reikalavimus. LR CPK 56 str. 1 d. iÅ¡vardyti asmenys, kurie gali bÅ«ti teisme atstovais pagal pavedimÄ .

Nagrinėjamoje byloje aktualus Å¡io straipsnio 4 punktas, kuriame nustatyta, kad atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Å i įstatymo norma reiÅ¡kia, kad atstovu teisme gali bÅ«ti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali bÅ«ti atstovas pagal pavedimÄ teisme: turi bÅ«ti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ .

Å i įstatymo norma taip pat reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tojo universitetinio teisinio iÅ¡silavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui. Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiem juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovės vardu pateikė bei jį pasirašė atsakovės sutuoktinis P. G., tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, jog Å¡is asmuo turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kaip to reikalauja LR CPK 56 str. 1 d. 4 p. nuostatos.

Nors į bylÄ ir yra pateiktas įstatymo nuostatas atitinkantis B. G. iÅ¡duotas įgaliojimas P. G. atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojos atstovavimu visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, valstybinėse institucijose, atstovavimu teisme, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinius, prieÅ¡ieÅ¡kinius ir kt., tačiau Å¡is įgaliojimas nesuteikia teisės P. G. vienasmeniÅ¡kai atstovauti įgaliotojÄ teisme civiliniame procese, nes jis nėra vienas iÅ¡ CPK 56 str. 1 d. numatytų asmenų. Nors atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė teigia, kad ji pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama tinkamai, kadangi jÄ P. G. atstovavo kartu su advokate Stase JovaiÅ¡iene, kas atitinka LR CPK 56 str. 2 d. reikalavimus (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu CPK 56 str. 3 d.), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesuteikė teisės P. G. vienasmeniÅ¡kai pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jį pasiraÅ¡yti.

Nagrinėjamu atveju įgaliotas asmuo pateikti teismui pasiraÅ¡ytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį galėjo tik kartu su advokatu, kurio įgaliojime atskirai aptarta tokia atstovo teisė. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinys nėra pasiraÅ¡ytas advokato. Kadangi P. G. negalėjo vienasmeniÅ¡kai pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jį pasiraÅ¡yti, konstatuotina, kad byloje pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinys yra pasiraÅ¡ytas neįgalioto vesti bylÄ asmens. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis veiksmų, kad Å¡is procesinio dokumento trÅ«kumas bÅ«tų iÅ¡taisytas, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių veiksmų nesiėmė, o, pažeidžiant procesines teisės normas, priėmė ir iÅ¡nagrinėjo neįgalioto vesti bylÄ asmens pateiktÄ ir pasiraÅ¡ytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nesuteikta teisė taikyti ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , todėl, remiantis LR CPK 326 str. 1 d. 5 p. ir 296 str. 1 d. 3 p., teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinys, naikintina ir prieÅ¡ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. V. iÅ¡ esmės kritikuoja prieÅ¡ieÅ¡kiniu (kurį, dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas palieka nenagrinėtu) pasiÅ«lytÄ ir pirmosios instancijos teismo nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ bei praÅ¡o panaikinti tokį teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį, t.y. nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

LR CK 4.75 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-10-13 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-536/2006 aiÅ¡kindama materialinės ir procesinės teisės normų taikymÄ nustatant naudojimosi žemės sklypu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkÄ pažymėjo, kad žemė yra ypatingas nuosavybės santykių objektas; nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 str. 1 d. nustatytÄ proporcingumo kriterijų, t. y.

į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei į Žemės įstatyme įtvirtintÄ siekį žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiÅ¡kia, kad tik kartu nagrinėjant bendraturčių teisme pareikÅ¡tus reikalavimus ar atsikirtimus galima visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienos ginčo Å¡alies parengtÄ naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ bei argumentus, kuriais viena ir kita Å¡alis grindžia savo pasirinkimÄ .

Kitaip tariant, vienam iÅ¡ bendraturčių pareiÅ¡kus reikalavimÄ teisme dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, svarbu, kad atsakovo teisinė pozicija bÅ«tų tinkamai iÅ¡dėstyta atsiliepime į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje, jeigu jam nepriimtina ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tokiose bylose akivaizdus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio (atsakovo atsiliepimo) tarpusavio ryÅ¡ys, juos kartu nagrinėjant ir lyginant galima iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti byloje turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, o byloje esant tinkamai parengtiems skirtingiems naudojimosi žemės sklypu projektams, teismas turi daugiau galimybių spręsti, kuris variantas yra priimtinesnis žemėnaudos, Å¡alių nuosavybės teisių ir teisinio intereso apsaugos požiÅ«riu, tiriant abiejų Å¡alių parengtus projektus lengviau rasti Å¡alims priimtinÄ kompromisinį sprendimÄ .

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka, tačiau, dėl procesinių pažeidimų, ji savo aiÅ¡kios pozicijos Å¡iuo klausimu teismui nėra pateikusi, nes byloje atsakovės vardu pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas neįgalioto vesti bylÄ asmens, o atsiliepimo atsakovė byloje nepateikė. Dėl Å¡ių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas neįgalioto bylÄ vesti asmens pateiktÄ ir pasiraÅ¡ytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį bei Å¡io procesinio dokumento pagrindu priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimÄ , dėl ko buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla, nes nebuvo tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinta atsakovės pozicija pareikÅ¡to ieÅ¡kinio klausimu, kuri pirmiausia turėtų bÅ«ti iÅ¡dėstyta CPK nuostatas atitinkančiame procesiniame dokumente (atsiliepime, prieÅ¡ieÅ¡kinyje). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ypatumus, minėtÄ ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio (atsiliepimo į ieÅ¡kinį) ryšį, nagrinėjamoje byloje padarytÄ procesinės teisės normų pažeidimÄ , priimant ir nagrinėjant CPK nuostatų neatitinkantį prieÅ¡ieÅ¡kinį, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti sudaryta galimybė pateikti tinkamai įformintus atsikirtimus į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį bei pateikti savo pasiÅ«lymus dėl naudojimosi žemės sklypu.

Dėl šių aplinkybių netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas dėl ginčo išsprendimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti.

Siekdami Å¡ių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 str.), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sÄ lygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Å iame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ Ä¯rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 str.).

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 5 p., 327 str. 1 d., 329 str. 1 d., teisėjų kolegijan u t a r i a :             IeÅ¡kovo S. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimÄ panaikinti: atsakovės B. G., atstovaujamos P. G., prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, o bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkas                                                      Dainius Rinkevičius Teisėjai                                                                   RÅ«ta Burdulienė                                                                                 Natalja Cikoto