8f2cd6d6-47b0-4fcd-a7a5-556c8f61abd1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-817-413/2010Pirmosios instancijos teismo teisėja Eglė KriaučiūnienėProcesinio sprendimo kategorija 106.8.4.;121.14;122.2.; (S) 122.3.; 122.4.; 128.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės, Algirdo Remeikos,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R.

E. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4721-848/2010 pagal pareiÅ¡kėjo R. E. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.               Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėjas R. E. K. pareiÅ¡kimu (b. l. 2-4) prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelio V. Ž.

Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime iki nacionalizacijos nuosavybės teise visa turėta 3 ha ploto žemė, tame tarpe ir 5105 kv. m. žemės plotas, nebuvo valdoma pagal rėžinę žemės sistemÄ . Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. nutartimi (b. l. 5-6) pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti. Nutartyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad pareiÅ¡kėjo senelio V.

Ž. valsčiuje Lampėdžių iki nacionalizacijos nuosavybės teise visa turėta 3 ha ploto žemė, tame tarpe ir 5105 kv. m. plotas, nebuvo valdoma pagal rėžinę žemės sistemÄ , kaip ir buvo pareiÅ¡kęs Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-00302-52/2006, kuri 2007-08-06 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-391-153/2007 buvo nutraukta, nes suformuluotas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime juridinio fakto nustatymas nesukels jam teisinių pasekmių. Todėl teismas sprendė, kad CPK 137 str. 2 d. 4 p. įtvirtintas ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) atsisakymo priėmimo pagrindas turi bÅ«ti taikomas ir pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiamam pareiÅ¡kimui, kadangi jis yra iÅ¡ esmės toks pats, kaip ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-00302-52/2006 ir civilinėje byloje Nr. 2-6586-773/06, t. y. paduotas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Apeliantas R.

E. K. atskiruoju skundu (b. l. 10-11) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada dėl pareikÅ¡to reikalavimo tapatumo su anksčiau iÅ¡nagrinėtomis bylomis nepagrįsta, kadangi tokios rÅ«Å¡ies pareiÅ¡kimo anksčiau teismui nėra pareiÅ¡kęs. Anksčiau į teismÄ kreipėsi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo civ.b. Nr. 2-00302-52/2006, kad jo senelis V. Ž. iki nacionalizacijos Lampėdžių kaime valdė 3 ha žemės, tame tarpe ir 5105 kv. m. ploto žemės sklypÄ .

Kauno miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡omÄ faktÄ nustatė, tačiau suinteresuotiems asmenims sprendimÄ apskundus, Kauno apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (civ.b. Nr. 2A-391-153/2007), bylÄ nutraukė. Å ia nutartimi teismas pareiÅ¡kėjui užkirto keliÄ atkurti nuosavybę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ senelio žemę, kadangi buvus rėžinei žemės sistemai, nuosavybės atkÅ«rimo į žemę tvarka yra visiÅ¡kai skirtinga.

Nurodo, kad jis kreipėsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo civ.b. Nr. 2-00302-52/2006, tačiau teismas 2008-12-18 nutartimi praÅ¡ymÄ atmetė (c.b. Nr. A2-01999-375/2008) ir nurodė, jog iÅ¡ pateikto dokumento nėra pagrindo daryti kategoriÅ¡kas ir vienareikÅ¡mes iÅ¡vadas, paneigiančias aplinkybę, jog Lampėdžių kaime žemė buvo valdoma pagal rėžinę žemės sistemÄ . Å i teismo nutartis buvo palikta galioti Kauno apygardos teismo nutartimi civ.b. Nr.A2-479-264/2009. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nurodė konkretų praÅ¡ymÄ tik vieno V.

Ž. atžvilgiu, patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad bÅ«tent jo nuosavybės teise valdoma žemė buvo iÅ¡skirstyta į viensėdžius. Tokio praÅ¡ymo teismui nebuvo pateikta, jis teisme nesvarstytas ir nėra priimtas joks sprendimas. Nenustačius fakto, kaip senelio turėta žemė buvo valdoma, jis negali įgyvendinti savo teisių į nuosavybės atkÅ«rimÄ . Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ negauta. Atskirasis skundas tenkinamas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00302-52/2006, 2007-08-06 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-391-153/2007, Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6586-773/06, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1999-375/2008, Kauno apygardos teismo 2009-03-23 nutartimi civilinėje byloje A2-479-264/2009, nustatė, kad Å¡iose bylose pareiÅ¡kėjas teismui reiÅ¡kė analogiÅ¡ko turinio reikalavimus – nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelis V.

Ž. Raudondvario valsčiuje Lampėdžių kaime, keliose vietose, nuosavybės teise valdė 3 ha žemės, tame tarpe ir 5105 kv.m. ploto žemės sklypÄ , taip pat prašė atnaujinti procesÄ paaiÅ¡kėjus, jog minėtas žemės plotas nebuvo valdomas pagal rėžinę žemės sistemÄ , tačiau teismai nustatė, kad informacija apie Lampėdžių kaimo rėžinės žemės sistemos nebuvimÄ pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti žinoma ne tik iÅ¡ 2004-12-10 ar 2007-09-25 Žemėtvarkos skyriaus raÅ¡tų, bet ir iÅ¡ civilinės bylos Nr.2-302-52/2006 medžiagos.

Todėl pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai jau nuo 2004-12-10 žinodamas, kad nėra duomenų apie rėžinę žemės sistemÄ , galėjo ir privalėjo imtis priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl tikslios žemės sistemos ir nurodyti tai ankstesniuose pareiÅ¡kimuose dėl juridinio fakto nustatymo. Be to, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija niekada neginčijo fakto, jog pareiÅ¡kėjo seneliui priklausė 3 ha žemės Lampėdžių kaime, todėl Kauno apygardos teismas civilinę bylÄ Nr. 2-00302-52/2006 nutraukė dėl to, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesukels jam teisinių pasekmių.Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas iÅ¡sprendžia iÅ¡ esmės bylÄ priimdamas sprendimÄ .

Ä®siteisėjus iÅ¡nagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, Å¡alių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismÄ laikoma įgyvendinta ir ji iÅ¡nyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebÅ«tų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo teisme pareikÅ¡ti tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Å . v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.).

IeÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos bÅ«das. Faktinis ieÅ¡kinio pagrindas yra ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2005 m. rugsėjo 15 d. (c/b Nr. 2-00302-52/2006) ir nagrinėjamos bylos Nr. 2-4721-848/2010 pareiÅ¡kimų teismui dėl juridinio fakto nustatymo matyti, kad pareiÅ¡kimų pagrindas ir dalykas nėra tapatÅ«s. Pirmojoje byloje (c/b Nr. 2-00302-52/2006) pareiÅ¡kėjas, patikslinęs reikalavimÄ , prašė nustatyti juridinį faktÄ , kad jo senelis V.

Ž. Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime, keliose vietose, nuosavybės teise valdė 3 ha žemės, tame skaičiuje 5105 kv.m. ploto žemės sklypÄ , geodezinėje nuotraukoje pažymėtÄ Nr. 1, tokiu bÅ«du pretenduodamas atkuri nuosavybės teises į žemę natÅ«roje konkrečioje vietoje. Å is reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyrius negali nustatyti, kurioje konkrečioje vietoje buvo pareiÅ¡kėjo senelio žemės sklypai iki nacionalizacijos, kadangi nėra iÅ¡likusios iki 1940 metų Å¡ios vietovės kartografinės medžiagos.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelio V. Ž. Raudondvario valsčiuje, Lampėdžių kaime iki nacionalizacijos nuosavybės teise visa turėta 3 ha ploto žemė, tame skaičiuje ir 5105 kv. m. žemės plotas, nebuvo valdoma pagal rėžinę žemės sistemÄ . Å is praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesusijęs su žemės nuosavybės teise valdymo fakto nustatymu CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, kaip tai buvo nagrinėjama c/b Nr. 2-00302-52/2006, bet siejamas su nuosavybės teise priklausančios žemės sistemos (teritorijos, kurioje buvo rėžių sistema, ar teritorijos, kuri buvo iÅ¡skirstyta į vienkiemius) nustatymu, kadangi įstatymas skirtingai reglamentuoja žemės grÄ Å¾inimo nurodytose teritorijose tvarkÄ (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 str. 2 d, 4 dalys, 5 str. 2 d. 1 p.).

Be to, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas nagrinėjamoje byloje buvo grindžiamas ir skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ tuo pačiu pagrindu ir dėl to pateis dalyko laikytina nepagrįsta.Remdamasi iÅ¡dėstyti teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, dėl ko nutartis naikintina ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas grÄ Å¾intinas teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Todėl sprendžiant pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ reikalinga taip pat patikrinti, ar pareiÅ¡kimo turinys atitinka CPK 447 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, nutaria: Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti pareiÅ¡kėjo R.

E. K. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                        Gintautas Koriaginas                                                                                                                                                                            RÅ«ta Palubinskaitė                                                                               Algirdas Remeika Â