2026-01-07 Nr. AB-349-3-61-3-02118-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-443-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02118-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. patikslintą skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. M. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. Ž4-64 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (toliau – ir Klinikos), praleidus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTIŽSAĮ) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui paduoti; 2) nustačius, kad pareiškėjos prašymas pateiktas praleidus PTIŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, atnaujinti praleistą terminą dėl svarbios priežasties; 3) įpareigoti Komisiją pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą – PTIŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priimti pareiškėjos prašymą dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Klinikose ir jį išnagrinėti bei priimti sprendimą PTIŽSAĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad 2024 m. vasario 22 d. Komisijai pateikė prašymą dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, kuri buvo padaryta dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Klinikose (toliau – ir Prašymas). Komisija 2024 m. balandžio 8 d. posėdyje išnagrinėjo Prašymą ir atsisakė jį nagrinėti, nes pareiškėja praleido terminą prašymui pateikti.

3. Pareiškėjos manymu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Komisija netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), PTIŽSAĮ normas, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normų (toliau – ir VAĮ), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos.

4. Priešingai nei teigiama skundžiamame Sprendime, pareiškėja niekaip negalėjo chirurginės operacijos atlikimo dieną (2021 m. vasario 19 d.) suprasti (sužinoti), kad ji atlikta nekokybiškai ir dėl to sukels susirgimus bei ligas, kurie bus diagnozuojami iki 2024 m. sausio 20 d. Komisija teigė, kad pareiškėjos nusiskundimai atsirado iš karto po 2021 m. vasario 19 d. atliktos chirurginės operacijos, tačiau neatsižvelgė į Prašyme nurodytas aplinkybes apie laikotarpį, per kurį pareiškėjai buvo diagnozuojami susirgimai ir ligos, laiką, kada pareiškėja gavo medicininius dokumentus apie jos gydymą, sveikatos būklę ir negalėjimą dėl jos adekvačiai suvokti su gydymu susijusių aplinkybių. Komisija nevertino nei šių aplinkybių, nei jas su Prašymu pateiktų pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Todėl Komisija padarė įrodymams prieštaraujančią, nepagrįstą prielaidą, kad pareiškėjos pooperacinė būklė buvo pakankama suprasti, kad jai suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos. Pareiškėjos nuomone, toks skundžiamo Sprendimo motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl neatitinka LVAT praktikos (žr., Nr. eA-367-502/2022, Nr. A756-35/2012; Nr. A822-1440/2014).

5. Komisijos išvada, kad prašymo padavimo terminas prasidėjo 2021 m. vasario 19 d. taip pat neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Komisija nebuvo nuosekli ir neatsižvelgė į Prašyme nurodytą aplinkybę, pagrįstą medicininiais dokumentais – kad dėl nuolatinio labai stipraus skausmo pareiškėja buvo gydoma Klinikų Skausmo medicinos centre tik nuo 2022 m. vasario 22 d., o ne nuo 2022 m. vasario 19 d.

6. Pareiškėjos vertinimu, jos teisių į kokybiškas sveikatos paslaugas pažeidimas yra sudėtingas ir ilgai trukęs.

7. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V-36 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo“ 2022 m. gruodžio 30 d. pakeitimu, pažymėjo, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnyba buvo įgaliota užtikrinti technines Komisijos veiklos sąlygas – Komisijos sekretoriato funkcijas. Sprendimus priima tik Komisijos nariai, Komisijos sekretoriai atlieka tik atitinkamus, teisės aktais apibrėžtus procesinius veiksmus. Taigi Komisija yra atskira ir nepriklausoma institucija, kurios Tarnyba nekontroliuoja ir neįtakoja jos sprendimų.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klinika atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad šio skundo nagrinėjimo dalykas yra ne asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės reikalavimų atitikimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams vertinimas, o procesinio klausimo, ar praleistas/nepraleistas terminas kreiptis į Komisiją su prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo ir to pagrindu, Komisijos sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškimą teisėtumo klausimo išsprendimas.

11. Pareiškėja, būdama vidutiniškai atidus ir rūpestingas asmuo, galėjo suprasti, jog kilus įtarimams dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų turi teisę kreiptis į kompetentingą instituciją dėl žalos atlyginimo. Abejonė, ar buvo teiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar ne, nesuponuoja pareiškėjai teisės 3 metų terminą kreiptis į Komisiją dėl žalos nustatymo, taikyti subjektyviai pagal savo vidinį įsitikimą.

II. 12. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjos A. M. patikslintą skundą tenkino – panaikino Sprendimą, įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 22 d. Prašymą bei priteisė pareiškėjai iš Tarnybos 30 Eur žyminį mokestį.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2024 m. vasario 17 d. pateikė prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo. Ji nurodė, kad po 2019 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) implantacijos, jai kilo komplikacijos ir 2021 m. vasario 19 d. Klinikų Ausų, nosies, gerklės lygų skyriuje jai buvo atlikta galimai nekokybiška (duomenys neskelbtini) operacija, po kurios patirti susirgimai yra gydomi iki šiol. Komisija 2024 m. balandžio 11 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą, kadangi pareiškėja praleido terminą prašymui pateikti.

14. Teismas nurodė, kad 2021 m. vasario 19 d. Klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje pareiškėjai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, dėl ko pareiškėjai atsirado nuolatinis stiprus skausmas. Pareiškėjai buvo paskirtas gydimas ir atliekama eilė įvairių tyrimų ir diagnozė. Pareiškėja turtinę ir neturtinę žalą kildino dėl galbūt atliktos abejotinos operacijos kokybės, jos teigimu, sukėlusias jai komplikacijas. Ginčijamu Sprendimu Komisija rėmėsi PTIŽSAĮ 24 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja apie jai padarytą žalą sužinojo jau 2021 m. vasario 19 d., kadangi su prašymu kreipėsi 2024 m. vasario 22 d., formaliai vertinant, praėjus daugiau nei 3 metams nuo tada, kai pareiškėja galbūt sužinojo apie savo teisių pažeidimą.

15. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2021 m. vasario 19 d. buvo atlikta minėta operacija, po kurios pajuto stiprius sveikatos sutrikimus ir prasidėjo vėlesnės sveikatos problemos. Šiuo atveju termino pradžią, kada pacientė sužinojo apie žalą sveikatai siejo su 2023 m. gruodžio 13 d., kai susipažino su visais jos gydymo Klinikose medicininiais dokumentais. Nuo atliktos operacijos, t. y. nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2024 m. sausio 20 d. pareiškėja buvo gydoma Klinikų Skausmo medicinos centre, VšĮ Nacionaliniame vėžio institute, Ženevos Radiologinėje skausmo klinikoje, Šveicarijoje, Teknon medicinos centre, Barselonoje, Ispanijoje. Pareiškėjai 2021 m. liepos 6 d. Teknon medicinos centre nustatyta pirminė diagnozė, kad skausmo priežastimi gali būti minėtos operacijos metu atlikta (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 15 d. po atlikto tyrimo nustatyta, kad pareiškėjai veido daubose aptikta (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 22 d. pareiškėjai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Po šių diagnozių sekė gydymo procedūros, pareiškėjai buvo kartojama, kad tai laikinos sveikatos problemos, kurios netrukus turėtų išnykti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad Komisijos Sprendime buvo netinkamai nustatytas pacientės žalos suvokimo momentas, be to, esant šioms aplinkybėms, Komisija nesvarstė pareiškėjos termino atnaujinimo klausimo.

16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog sprendimas neatitinka VAĮ administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kad Komisija netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, priėmė nepagrįstą ir tinkamai nemotyvuotą Sprendimą. Skundžiamame Sprendime neįtikinamai pagrįstas pareiškėjos žalos suvokimo momentas, formaliai vertinant konkrečių faktų visumą.

III. 17. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti atsakovą, juo nurodant Komisiją, o trečiuoju asmeniu – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir SAM).

18. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai atsakovu šioje byloje laikė Tarnybą, nes teisės aktuose nėra reikalavimo atsakovui administracinėje byloje būti būtinai tik juridiniam asmeniui, toks reikalavimas taip pat nėra taikomas administracinių teismų praktikoje (pvz., LVAT administracinė byla Nr. eA-329-552/2023; Nr. eA-275-822/2023). Nors teismas citavo tiek Tarnybos, tiek Komisijos veiklą apibrėžiančių teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, tačiau iš esmės nepateikė jokių savarankiškų argumentų ir aiškinimo, kodėl Tarnyba laikytina tinkama atsakovu. Tarnyba ir Komisija yra dvi atskiros institucijos, kurioms teisės aktais pavestos atitinkamos funkcijos. Tarnybos kompetencija vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą nėra susijusi su pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymu, kurį atlieka Komisija. Teismas akivaizdžiai painiojosi tarp dviejų institucijų kompetencijos. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Komisijos 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo, tokiu būdu suponuodamas, jog Komisija yra Tarnybos dalis ir Komisijos sprendimas kartu yra Tarnybos sprendimas. Tačiau toks argumentas yra nelogiškas vien iš lingvistinės pusės, kadangi abi institucijos yra „prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, kas jau rodo abiejų institucijų lygiavertiškumą, o ne vienos kitai pavaldumą. Be kita ko, teismas įpareigojo Komisiją išnagrinėti pareiškėjos Prašymą, o bylinėjimosi išlaidos priteistos iš Tarnybos.

19. Tarnybos ir Komisijos kompetencijos nagrinėjant pacientų skundus aiškiai apibrėžtos ir atskirtos PTIŽSAĮ 23 ir 24 straipsniuose. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, pacientų skundus nagrinėja pagal PTIŽSAĮ 23 straipsnį. Šiame straipsnyje nustatyta teisė pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo, išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Komisija nagrinėja skundus būtent dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo vadovaudamasi PTIŽSAĮ 24 straipsniu. Šiame procese Tarnyba dalyvauja tik atliekant techninio komisijos aptarnavimo funkciją. Tarnybos atliekamo paciento ar jo atstovų skundo tyrimo tikslas yra de jure įvertinti pacientui de facto suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba konstatuoti, kad tam tikros paslaugos, kurios nebuvo suteiktos, turėjo būti suteiktos. Šis konstatavimas pasireiškia faktinių aplinkybių, nustatytų iš paciento medicininės dokumentacijos, įvertinimu teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atitikties atžvilgiu, kuris atsispindi parengtoje patikrinimo ataskaitoje, taigi patikrinimo ataskaita yra konkretaus turinio oficialus dokumentas, kurio tikslas – konstatuoti konkrečius faktus ir pateikti jų teisinį vertinimą, kuris, nustačius įstaigos veiksmų, kaip teikiamų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, neatitiktį teisės aktų reikalavimams, pasireiškia teisės aktų reikalavimų pažeidimų konstatavimu ir atitinkamų poveikio priemonių / sankcijų įstaigai taikymu. Tarnyba nesprendžia klausimų dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo, kadangi ši funkcija PTIŽSAĮ 24 straipsniu yra perduoda atskirai institucijai – Komisijai.

20. Teismui įpareigojus Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, buvo išspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.

21. Pareiškėja A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Komisija neatitinka visų, CK 2.33 straipsnyje numatytų juridinio asmens požymių, kadangi jai savarankiškas juridinis asmuo nėra registruota Juridinių asmenų registre ir jai nėra suteiktas juridinio asmens kodas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalimi, atsakovu laikomas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami. Pagal VAĮ 2 straipsnio 20 dalį viešojo administravimo subjektu laikomas viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. PTIŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Viešame šaltinyje – Tarnybos interneto tinklalapyje nurodyti Komisijos rekvizitai analogiški Tarnybos rekvizitams. Tarnybos interneto tinklalapyje nurodytas jos vykdomas Pacientų teisių priežiūros funkcijų vykdymas. Detalizuojant šias funkcijas Tarnybos tinklalapyje nurodyta, kad dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Pacientai, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, vadovaudamiesi PTIŽSAĮ 24 straipsniu, su pareiškimu turi kreiptis į Komisijos sekretoriatą. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

23. Komisija ir Tarnyba yra pavaldumo bei koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, veikiantys asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinės priežiūros administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo srityje. Todėl Tarnyba yra tinkama šalis šiai bylai.

24. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Sveikatos apsaugos ministerija bylose, kuriose sprendžiamas ginčas tarp paciento ir gydymo įstaigos, nėra administracinės bylos proceso šalis ar dalyvė (žr. pvz. LAT nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023), todėl ji negali būti traukiama į bylą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2024 m. balandžio 8 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą - panaikino Sprendimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 22 d. Prašymą, konstatavęs, jog Komisijos Sprendime buvo netinkamai nustatytas pacientės žalos suvokimo momentas.

27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, jog teismas nepagrįstai atsakovu šioje byloje laikė Tarnybą, o įpareigojus Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, buvo išspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

28. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja su skundu kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą atsakovu nurodė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu - VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartyje, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimą, nurodė, kad pareiškėja atsakove nurodė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri nėra juridinis asmuo, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, pakeitė atsakovą ir juo laikė Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į Komisiją kreipėsi dėl 20 000 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo. Komisija šioje byloje skundžiamu 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. Ž4-64, vadovaudamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 4 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, kadangi ji praleido terminą prašymui pateikti.

30. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ir grąžina prašymą jį pateikusiam asmeniui, nurodydama grąžinimo priežastis, kuomet prašymas pateiktas pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui (PTIŽSAĮ 24 str. 4 d. 4 p.).

31. Tuo tarpu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja teisę pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo). Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalį pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į šioje dalyje nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.

32. ABTĮ 53 straipsnyje numatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14, 2008; 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-305-629/2022; 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1058-968/2023). Jeigu teismas, tiek priimdamas pareiškėjo skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, nesprendžia netinkamos ginčo šalies pakeitimo tinkama klausimo, tai yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui pripažinti, kad padarytas esminis proceso taisyklių pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., 2008 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-138/2008; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3236-442/2021; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-279-492/2022).

34. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja į Komisiją kreipėsi turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, skunde atsakovu nurodė Komisiją, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva į bylą atsakovu įtraukdamas Tarnybą, pažeidė administracinių bylų proceso reikalavimus, ir dėl to galėjo būti netinkamai išnagrinėta byla. Tokio pobūdžio pažeidimo nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (ABTĮ 146 str. 1 d.).

35. Atsižvelgdama į nutartyje iš dėstytus motyvus, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą grąžina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis