Legislator Case Law & Legislation
8f29c8e1-e280-4115-85c3-24e3d1f80150 AI generated

8f29c8e1-e280-4115-85c3-24e3d1f80150 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 8f29c8e1-e280-4115-85c3-24e3d1f80150
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

             Administracinė byla Nr. I-2431-484/2017           Proceso Nr. 3-61-3-00413-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L., iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

8f29c8e1-e280-4115-85c3-24e3d1f80150 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nurodo, kad 2014-05-16 pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 109. Å ioje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno nuo 2014-05-16 iki 2014-05-27, kuomet buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 2-201-04. Karantino patalpos Nr. 109 plotas – 19,78 kv. m, joje įrengtos trys dvivietės lovos, t. y. 6 miegamosios vietos ir vienam nuteistajam karantino patalpoje Nr. 109 tenka apie 3,3 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Administracinė byla Nr. I-2431-484/2017           Proceso Nr. 3-61-3-00413-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L., iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė :

A. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 45 900 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-10). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2014-05-16 iki 2015-01-23 atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN. Karantino patalpoje, kurios ilgis - 3 m, o plotis – 4 m, buvo laikomas kartu su penkiais asmenimis. Tokiu bÅ«du vienam asmeniui karantino patalpoje teko apie 2 kv. m. ploto, įskaitant baldų užimamÄ plotÄ .

Karantino patalpoje stovėjo trys dviaukštės lovos (200 cm x110 cm), stalas (100 cm x 150 cm), buvo viena atvira lentyna daiktams sudėti (150 cm x40 cm). Minėtoje patalpoje veikė 20 V lemputė, todėl pareiškėjo skaičiavimais dirbtinis apšvietimas siekė tik 80 lx. Karantino patalpoje langas (70 cm x 80 cm) nebuvo plaunamas, purvinas, todėl praleido apie 10 lx natūralios šviesos. Dėl blogo apšvietimo nuolat skaudėjo akis, jos greitai pavargdavo. Minėtoje patalpoje buvo šalta, vidutiniškai temperatūra patalpoje siekė +14 °C.

Radiatoriai neÅ¡ildė, nes buvo pasibaigęs Å¡ildymo sezonas. Dėl patalpoje esančios drėgmės iÅ¡skalbti rÅ«bai nedžiuvo, lauko siena buvo nuolat Å¡lapia. Sienos, lubos ir grindys buvo avarinės bÅ«klės. Patalpoje buvo žiurkių ir tarakonų. TrÅ«ko oro. Kartu su pareiÅ¡kėju karantino patalpoje buvę asmenys rÅ«kė. Patalpų nerÅ«kantiems nebuvo. PareiÅ¡kėjui trÅ«ko pasivaikščiojimo kiemelio ploto (apie 9 kv. m.), nes jame vienu metu bÅ«davo 16 asmenų. Skunde taip pat nurodo, kad 2 bÅ«rio 201 sekcijoje (5 m x 6 m) buvo laikomi 9 asmenys, tokiu bÅ«du vienam asmeniui teko 3 kv. m., įskaitant baldų užimamÄ plotÄ .

Å ioje patalpoje buvo 6 dviaukÅ¡tės lovos (200 cm x 110 cm), 6 spintelės (60 cm x 60 cm), 2 spintos (200 cm x 100 cm), stalas (60 cm. X 120 cm). Sekcijos lango stiklas nėra plaunamas, praleidžia apie 10 lx natÅ«ralios dienos Å¡viesos. Dirbtinis apÅ¡vietimas iÅ¡jungiamas nuo 8:30 val. iki 16:00 val. Visi sekcijoje gyvenantys asmenys rÅ«kė, langas vienintelis ventiliacijos Å¡altinis. PareiÅ¡kėjo skaičiavimais, per vienÄ valandÄ pro langÄ Ä¯ Å¡iÄ patalpÄ patekdavo 0,2 kub. m. oro, todėl patalpoje trÅ«ko oro.

Šioje patalpoje buvo drėgna (vidutinis drėgnumas – 80 proc.), sienos šlapios, išskalbti drabužiai nedžiuvo. Sekcijoje buvo pilna tarakonų ir graužikų, sienos, lubos ir grindys buvo avarinės būklės. Šioje patalpoje tualetas buvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Jame įrengtos 5 vietos, be unitazų. Tualete vanduo nusileisdavo blogai. Prausykla buvo atskiroje patalpoje, joje įrengtos 5 vietos nusiprausti, iš kurių tik trys buvo techniškai tvarkingos. 60 proc. praustuvų paviršiaus surūdiję.

KarÅ¡tas vanduo įjungiamas kartÄ per savaitę. Prausykla ir tualetu vienu metu gali naudotis 45-50 žmonių. Pasak pareiÅ¡kėjo, duÅ¡u buvo galima naudotis kartÄ per savaitę. 2 ir 3 aukÅ¡to nuteistieji naudojosi viena duÅ¡o patalpa (2m x 5 m). Joje buvo 10 purkÅ¡tukų, iÅ¡ kurių veikė tik 6-7. Jokių pertvarų ar sienelių duÅ¡o patalpoje nebuvo. Korpuse, kuriame pareiÅ¡kėjas gyveno, nebuvo nustatytas laikas bÅ«riams ar aukÅ¡tams pasivaikščioti, tik draudimas lankytis kituose aukÅ¡tuose.

Dėl to pasivaikščiojimo kiemas buvo nuolat perpildytas.Pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių, kuriame jis gyveno kameros tipo patalpose. Teigia, kad baudos izoliatoriuje bendrai praleido 75 paras. Kameros buvo blogai apšviestos, jose buvo šalta, netvarkinga elektros instaliacija, langai sulūžę, pilna parazitų. Du kartus pareiškėjas buvo nukrėstas elektra, prisilietęs prie netvarkingos instaliacijos. Vidutinis baudos izoliatoriaus kameros plotas buvo apie 11 kv. m., įrengtos keturios miegamosios vietos.

Kameros buvo perpildytos nuolat. Dėl vietos trÅ«kumo prie stalo, valgydavo atÅ¡alusį maistÄ . PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, dėl to, kad neturėjo pakankamai gyvenamojo ploto, trÅ«ko inventoriaus, tarp kameroje buvusių asmenų kildavo konfliktų, kurių metu jis jautė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumus, dėl kurių ne kartÄ kreipėsi psichologinės pagalbos. Taip pat nurodė, kad baudos izoliatoriaus patalpose tualetas buvo atitvertas siena, tačiau kamerose Nr. 3, 18 ir 1 tualete durų nebuvo.Nurodo ir tai, kad tiek baudos izoliatoriuje, tiek karantino patalpose jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ gryname ore.

PareiÅ¡kėjo manymu, tai prieÅ¡tarauja Europos komiteto prie kankinimÄ ir laikymÄ , nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis ar žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, pagal kurį suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Teigia, kad Vilniaus PN pastatų konstrukcijose yra naudojamas asbestas, kuris kasdien kėlė pavojų jo sveikatai. Vilniaus PN karantino ir baudos izoliatoriaus patalpose esantis inventorius buvo sulaužytas. Tai atsitikdavo dėl netinkamai atliekamų kratų.

PareiÅ¡kėjui nepakako Vilniaus PN iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus kiekio, jo kokybė buvo bloga. PareiÅ¡kėjo manymu, iÅ¡duodamo maisto energetinė vertė taip pat buvo nepakankama. Nurodo, kad jo Å«gis 188 cm, sveria 88 kg, jis kasdien sportuoja. Maisto artimieji jam perduoti negali. Ä®sigyti papildomai maisto ir higienos priemonių jis pats negali dėl areÅ¡tuotos sÄ skaitos. Nurodo, kad atliekant bausmę ne drausmės grupėje, jam buvo suteiktas tik trumpalaikis pasimatymas su žmona, be fizinio kontakto.

Dėl to jis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Ä® žodinius ir raÅ¡tiÅ¡kus skundus dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareigÅ«nai neragavo, skundų neregistravo, įžeidinėjo ir grasino jam nuobaudomis. Aukščiau nurodytos aplinkybės, pasak pareiÅ¡kėjo rodo, kad Vilniaus PN nesudarė jam tinkamų kalinimo sÄ lygų, jam teko kalėti nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis ir kankinančiomis sÄ lygomis, dėl ko jis patyrė neturtinę žalÄ . Vilniaus PN, atstovaujantys atsakovÄ Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 110-120).

Nurodo, kad 2014-05-16 pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 109. Å ioje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno nuo 2014-05-16 iki 2014-05-27, kuomet buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 2-201-04. Karantino patalpos Nr. 109 plotas – 19,78 kv. m, joje įrengtos trys dvivietės lovos, t. y. 6 miegamosios vietos ir vienam nuteistajam karantino patalpoje Nr. 109 tenka apie 3,3 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Informavo, kad karantino patalpose laikomų asmenų skaičius nėra pastovus. Tokiame priežiÅ«ros poste nuteistieji asmenys laikomi trumpÄ laiko tarpÄ , t. y. tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais. Karantino (izoliavimo) patalpose kiekvienas asmuo privalo turėti atskirÄ lovÄ . Teigia, kad Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje, vienoje rinkmenoje.

Vilniaus PN karantino patalpa Nr. 109 dažniausiai nėr pilnai užpildyta. Dėl didelio nuteistųjų judėjimo (atvykimo, išvykimo, paskirstymo į būrius) nuteistųjų skaičius konkrečioje karantino patalpoje paros metu gali kisti kelis kartus. Be to, karantino patalpos dienos metu nerakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Nurodo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrino metu (akto Nr. 13(13.3)-PA-1106) nustatė tik nežymius pelėsio požymius vienoje iš karantino patalpų, kitų pažeidimų nustatyta nebuvo.

Nustatytus trÅ«kumus Vilniaus PN administracija visuomet operatyviai stengiasi paÅ¡alinti. Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namus sisteminti ir kaupti aukščiau įvardytÄ informacijÄ . PaaiÅ¡kina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno Vilniaus bendrabučio tipo antrojo bÅ«rio 201 gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201-04. Å ios patalpos plotas 34,99 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų. Tai reiÅ¡kia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,18 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 111.1 ir 111.2 punktų reikalavimus. Pabrėžė, kad Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija). EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Atkreipia dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi, gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

Taip pat nurodo, kad bÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalėtų sÄ lygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

Tvirtina, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.Pažymi ir tai, kad Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Taigi, Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais.

Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.Nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu A. L. atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų - baudos izoliatoriaus kamerose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: Nr. 3K (plotas 13,64 kv. m., 3 miegamosios vietos); 5K (plotas - 14,08 kv. m., 3 miegamosios vietos); 9K (plotas 11,6 kv. m., 2 miegamosios vietos); 16 K (plotas 14,46 kv. m., 3 miegamosios vietos) Nr. 18K (plotas - 30,47 kv. m., 7 miegamosios vietos); 1D (plotas 12,69 kv. m., 3 miegamosios vietos); 3D (plotas 15,44 kv. m., 4 miegamosios vietos).

Å ie duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkantis plotas baudos izoliatoriaus kamerose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad baudos izoliatoriaus kamerose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, Å¡iose patalpose jis atliko nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai įvardija kalinimo sÄ lygų pažeidimus, nenurodydamas, kokiose konkrečiose patalpose, jo manymu, Å¡ie pažeidimai egzistavo.

Teigia, kad visos Vilniaus PN patalpos, kuriose pareiškėjui teko gyventi, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo i eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Visos minėtos patalpos aprūpintos inventoriumi pagal patvirtintas normas. Akcentuoja, kad pagal poreikį ir esamas finansines galimybes patalpose nuolat atliekami remonto darbai. Taip pat pažymi, kad Vilniaus PN patalpų būklė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras nuolat vykdo kontrolę, kaip Vilniaus PN laikomasi Higienos normose nustatytų reikalavimų. Nurodo, kad Vilniaus PN pagal sudarytas paslaugų sutartis yra vykdoma parazitų/kenkėjų kontrolė ir naikinimas. Dėl pasivaikščiojimų teisės paaiškina, kad pareiškėjas, būdamas paprastosios grupės nuteistuoju, dienotvarkėje numatytu laiku galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, vaikščioti lauke, sportuoti ir pan.

Jam bÅ«nant drausmės grupės nuteistuoju, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose jis buvo rakinamas tik nakties metu, jis galėjo laisvai judėti drausmės grupės patalpų lokaliniame sektoriuje, buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti. Vilniaus PN pareiÅ¡kėjui sudarytos galimybės praustis tik kartÄ per savaitę Å¡iltu vandeniu, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo aprÅ«pintas bÅ«tiniausiais daiktais ir higienos priemonėmis. Tiekiamas maistas atitinka nustatytas fiziologines normas, jis iÅ¡duodamas laikantis nustatytos tvarkos.

Dėl rÅ«kymo gyvenamosiose patalpose pažymi, kad teisės aktai draudžia rÅ«kyti tokiose patalpose. Nuteistieji, pažeidę šį draudimÄ yra baudžiami. PareiÅ¡kėjas yra nurodęs, jog yra rÅ«kantis, todėl atsakovas mano, kad pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai prieÅ¡tarauja realiai situacijai. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Be to, pasak atsakovo, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ .

Nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo psichinę sveikatÄ .Teismo posėdyje, vykusiame vaizdo konferencijos bÅ«du, pareiÅ¡kėjas atsisakė teismui teikti paaiÅ¡kinimus žodžiu ir nepasibaigus teismo posėdžiui iÅ¡ jo pasiÅ¡alino. Skundas netenkintinas.Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti 45 900 Eur neturtinės žalos, kuri, anot pareiÅ¡kėjo, atsirado dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN, atlyginimÄ pagrįstumas.Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas netinkamas kalinimo sÄ lygas, be kita ko, sieja su minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui pataisos namų gyvenamojoje patalpoje, neužtikrinimu.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio požiÅ«riu (LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.1 ir 111.2 punktuose numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m., pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko 2014-05-16 ir buvo patalpintas į karantino patalpÄ Nr. 109. Å ioje patalpoje buvo laikomas iki 2014-05-27. Ginčo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo karantino patalpoje laikotarpio ir pagrindo byloje nėra. Tai, kad pareiÅ¡kėjas karantino patalpoje buvo iki 2014-05-27 patvirtina į bylÄ pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ 2014-05-27 Vilniaus PN įsakymo „Dėl nuteistųjų perkėlimo į bÅ«rius“ (b. l. 124).Karantino patalpos, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas vadovaujantis Taisyklių 62 ir 64 punktais, plotas 19,78 kv. m. (b. l. 143).

Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad šioje patalpoje įrengtos šešios miegamosios vietos (trys dviaukštės lovos). Šiuos duomenis patvirtino ir pareiškėjas, bei nurodė, kad kameroje buvo laikomi 6 asmenys. Taigi, remiantis šiais duomenimis, vienam asmeniui šioje kameroje teko apie 3,30 kv. m. ploto, o tai reiškia, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, būdamas karantino gyvenamoje patalpoje pareiškėjas galėjo dienos metu laisvai judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad pareiÅ¡kėjas trumpÄ laikotarpį bÅ«damas karantino gyvenamoje patalpoje bei galėdamas dienos metu laisvai judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje, patyrė suvaržymus ar nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus nuteistiesiems asmenims.Bylos duomenys taip pat rodo, kad 2014-05-27 pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 2-201, kurios plotas - 34,99 kv. m., joje įrengta 11 miegamų vietų (b.. l. 110-120, 124, 144).

Duomenų, kiek šioje patalpoje buvo apgyvendinta asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus PN nenurodė, tačiau pareiškėjas skunde teigia, kad šioje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomi 9 asmenys. Taigi, remiantis šiais duomenimis, pareiškėjui turėjo tekti apie 3,89 kv. m. ploto. Be to, netgi jei šioje patalpoje būtų apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nebūtų pažeisti, vienam asmeniui tektų 3,18 kv. m.

Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus PN nustatytas bausmės atlikimo režimas numato, jog dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistieji, priklausantys paprastajai nuteistųjų grupei, privalėjo visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas A.

L. atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų šiose baudos izoliatoriaus kamerose (kamerų tipo patalpose) bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: Nr. 3K, Nr. 5K, Nr. 9K, Nr. 16K, Nr. 18K (II korpusas 1 aukštas), Nr. 1D, Nr. 3D (II korpusas 2 aukštas) (b. l. 19-24, 100, 125-142). Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 3K plotas yra 13,64 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos; kameros Nr. 5K plotas - 14,08 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos; kameros Nr. 9K plotas – 11,6 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos; kameros Nr. 16K plotas - 14,46 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos; kameros Nr. 18K plotas - 30,47 kv. m., įrengtos 7 miegamosios vietos; drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 1D plotas - 12,69 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos; drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 3D plotas - 15,44 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 110-120, 145, 146).

Nors nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas taip pat teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kėju minėtose patalpose, tačiau nurodė, kad Å¡iose patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. PareiÅ¡kėjas taip pat nesukonkretino, kiek Å¡iose kamerose buvo laikoma asmenų. Taigi, net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, matyti, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nebuvo pažeisti.

PareiÅ¡kėjui Å¡iose patalpose turėjo tekti nuo 3, 86 kv. m. iki 5,8 kv. m. ploto. Pažymėtina ir tai, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalį (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.; toliau – BVK)) drausmės grupei priskirti nuteistieji gyvenamosiose patalpose užrakinami tik nakties metu, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo prievolės drausmės grupės gyvenamosios patalpose praleisti visÄ parÄ .Pažymėtina, kad ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, tinkamu kameros apstatymu, higiena, ir kt.

DaugumÄ Å¡ių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose jis gyveno, trÅ«ko natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, dirbtinis apÅ¡vietimas taip pat buvo nepakankamas, oro cirkuliacija buvo labai bloga, buvo Å¡alta, drėgna, sienų, lubų ir grindų bÅ«klė buvo avarinė, patalpose buvo tarakonų ir graužikų.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodytų oro kiekio ir drėgmės, temperatÅ«ros ir apÅ¡vietos matavimų įrodymais nepagrindžia.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Ä®rengimo taisyklės) 11.5 nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 punktas). Analogiški reikalavimai taikomi ir drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosios patalpoms bei kameroms (Įrengimo taisyklių 13.7., 16.7, 16.9 p.).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Atsakovo atstovo atsiliepime nurodama, kad Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, drausmės grupės gyvenamosios patalpos, kamerų tipo patalpos įrengtos pagal Įrengimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Visose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti natÅ«ralios Å¡viesos iÅ¡matavimai neparemti jokiais objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad langas nėra valomas, tačiau nusivalyti langÄ gali ir patys nuteistieji. BVK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ . Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Taigi, Å¡vara bei tvarka gyvenamosiose patalpose priklauso ne tik nuo įstaigos, bet ir nuo pačių nuteistųjų.

Dėl natūralaus apšvietimo nepakankamumo pareiškėjas nesiskundė Vilniaus PN administracijai ar kitoms institucijoms, nesant patikrinimo aktų apšvietos lygio šiuo metu nustatyti negalima. Įrengimo taisyklių 11.8 punkte nustatyta, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi bÅ«ti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. AnalogiÅ¡kos nuostatos taikomos baudos izoliatorių ir drausmės grupės gyvenamosios patalpoms (Ä®rengimo taisyklių 13.4; p. 13.12 p., 16.4 p., 16.10 p.).Kaip atsiliepime nurodė atsakovo atstovas, siekiant palaikyti Vilniaus PN tvarkÄ ir Å¡varÄ Visuomenės sveikatos centrai atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus bei suraÅ¡o patikrinimo aktus.

Pažymėjo, kad neplaniniai patikrinimai atliekami tuo atveju, kaip yra gaunamas praÅ¡ymas. Taip pat nurodė, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai Å¡alinami pagal finansines galimybes ir kuo operatyviau.Bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo Vilniaus PN sÄ lygų buvo kreipęsis su skundu į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , kuris 2014-12-30 atliko higienos normų laikymosi kontrolę ir nustatė HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, kur nurodyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, pažeidimus pirmojo aukÅ¡to gyvenamosiose patalpose Nr. 3, 4, 5, 9, 16, 18, 19 ir baudos izoliatoriaus antro aukÅ¡to gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 bei nurodė paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus (b. l. 61-62).

Higienos normų pažeidimų, susijusių su dirbtine naktine apšvieta, oro drėgme, oro temperatūra, vėdinimu tikrintose gyvenamosios patalpose nenustatyta. Bylos duomenys taip pat rodo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko higienos normų laikymosi kontrolę ir 2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais (b. l. 150-158). Iš 2014-12-04 patikrinimo akto matyti, kad gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per atidaromus langus. Patikrintose gyvenamosiose patalpose buvo talpos buitinėms atliekoms, valymo inventorius švaros ir tvarkos palaikymui.

Patikrintose gyvenamosios patalpose buvo vizualiai švaru, pelėsio požymių ant sienų ir lubų vizualiai nenustatyta. Gyvenamuosiuose kambariuose Nr. 5, 10, 12 ir 13 vietomis nusidėvėjusi grindų danga, gyvenamuosiuose kambariuose Nr. 4, 5 ir 10 vietomis atšokę dažai, tokie paviršiai nepritaikyti lengvam valymui ar dezinfekcijai, kaip tai numatyta HN 76-32010 28 punkte. Taip pat nustatyta, kad sanitariniai mazgai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, juose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazai, praustuvės, veidrodžiai.

Sienų ir grindų pavirÅ¡iai buvo lygÅ«s, tinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai. Nustatyta, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 5, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas 2014-12-22 (b. l. 141) 10 parų, buvo nustatyti tam tikri higienos normų pažeidimai. Å ie pažeidimai buvo paÅ¡alinti 2014 m. gruodžio mėnesį (b. l. 64). Byloje duomenų, kad bÅ«vimas Å¡ioje patalpoje aukščiau nurodytomis sÄ lygomis turėjo ilgalaikių pasekmių pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai nėra. Be to, kaip nurodė atsakovas, į Å¡iÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas dėl savo paties netinkamo elgesio.

Atsižvelgiant į tai, konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo atveju nėra pagrindo. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006-09-06 aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Vilniaus pataisos namų pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 m.

Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1 2014-07-04 buvo atliktas remontas: nudažytos sienos, lubos, spintelės, metalinės ir grotuotos durys, pakeistas plastikinis langas, įstatytos grotos, sanitariniame mazge sumontuotos naujos durys bei suklijuotos nukritusios plytelės, sumontuoti iÅ¡laužyti kiÅ¡tukiniai lizdai, jungikliai, naktiniai ir dienos Å¡viesos Å¡viestuvai, sutvarkyta elektros instaliacija, pakabinta metalinė pakaba (b. l. 68). Atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, kad tarp Vilniaus PN ir UAB „DEZINFA“ yra pasiraÅ¡yta paslaugų teikimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „DEZINFA“ įsipareigoja vykdyti vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (dezinfekcijÄ ), Å¡i kontrolė nuolatos yra vykdoma, nusiskundimų iÅ¡ nuteistųjų negauta.

Å ias aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Vilniaus PN yra įrengta skalbykla ir sudaryta galimybė nuteistiesiems iÅ¡siskalbti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius bei juos tinkamomis sÄ lygomis iÅ¡džiovinti (b. l. 150-158). Todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 76:2010 64 p. pažeidimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose nebuvo karÅ¡to vandens, karÅ¡tu duÅ¡u jis galėjo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę (Å¡eÅ¡tadieniais). Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Taigi karÅ¡to vandens įrengimo teisės aktai numato. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prausimasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. HN 76:2010 68 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Bylos duomenys rodo, to neneigia ir pareiÅ¡kėjas, kad Vilniaus PN pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės praustis kartÄ per savaitę Å¡iltu vandeniu. Be to, Vilniaus PN pateikė informacijÄ , kad I-ojo gyvenamojo korpuso (bendrabučio gyventosios patalpos) kiekviename aukÅ¡te įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui. Sanitariniuose mazguose įrengta po penkis klozetus, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Atskirose patalpose I-ame korpuse įrengta prausykla, kurioje nuteistiesiems įrengti duÅ¡ai, kuriais jie naudojasi pagal nustatytÄ grafikÄ .

II-ame gyvenamajame korpuse (kamerų tipo patalpos ir drausmės grupės gyvenamosios patalpos) kiekvienoje kameroje ir drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje įrengti sanitariniai mazgai, atskirti nuo gyvenamosios patalpos ištisine siena. Šiame korpuse nuobaudas atliekantys nuteistieji prausiasi šiame pastate įrengtoje prausykloje.Pareiškėjas nurodo, kad dušo patalpose nebuvo pertvarų. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja dušo vietų atskyrimo, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Be to, pareiškėjas skunde šiuo aspektu nenurodė, kaip konkrečiai jam pasireiškė žala dėl dušo vietų neatskyrimo. Duomenų dėl prasto vandens nusileidimo tualete, sanitarinio mazgo nešvarumo taip pat nėra pateikta. Taigi, pareiškėjui savo argumentų dėl konkrečios atsiradusios žalos, susijusios su higienos normų pažeidimais Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, nepagrindus atitinkamais įrodymais, ar motyvuotais, reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje dalyje negali būti tenkinamas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo netvarkinga elektros instaliacija, todėl jis ne kartÄ buvo nukrėstas elektros. Ä®rengimo taisyklių 11.7 p., 13.9 p. nustatyta, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. PareiÅ¡kėjas skunde nesukonkretina, kokioje patalpoje buvo netvarkinga elektros instaliacija. Å ių aplinkybių neturi galimybės nustatyti ir teismas, nes praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus PN reaguoja į nuteistųjų nusiskundimus, remontuoja netvarkingÄ elektros instaliacijÄ .

Vien abstrakčių pareiškėjo teiginių nepakanka nurodytam pažeidimui konstatuoti. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad gyvenamųjų patalpų inventorius buvo laužomas kratų metu, Vilniaus PN pareigūnams nesilaikant kratų atlikimo tvarkos. Pažymėtina, kad šie skundo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodo gyvenamųjų patalpų numerių, datų, kada buvo atliekamos kratos. Paties pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl kratų atlikimo tvarkos pažeidimų su skundais į Vilniaus PN.

Atlikus tyrimÄ , pažeidimų, susijusių su kratų atlikimu ar netinkamu pareigÅ«nų elgesiu nenustatyta (b. l. 57). Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip Å¡ios aplinkybės įtakojo neturtinės žalos jam kilimÄ .PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN jam teko bÅ«ti gyvenamosiose patalpose su rÅ«kančiais asmenimis, nes Å¡ioje įstaigoje nėra įrengta atskirų patalpų rÅ«kymui.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Higienos normos HN 76:2010 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Atsižvelgiant į tai, administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Byloje nėra objektyvių įrodymų (skundų dėl rÅ«kymo kameroje, praÅ¡ymų perkelti kartu su nerÅ«kančiais asmenimis ar kt.), kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų rÅ«koma.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis pareiškėjas yra rūkantis (b. l. 133, 139). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus PN Tabako kontrolės įstatymo nuostatų nepažeidė. Vilniaus PN nėra kalėjimas ar tardymo izoliatorius, todėl visi nuteistieji gali dienotvarkėje nustatytu laiku pagal poreikį judėti pataisos namų teritorijoje. Kaip minėta, pareiškėjui būnant paprastosios grupės nuteistuoju bei gyvenant bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, jis dienotvarkėje numatytu laiku (nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min.) galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, vaikščioti lauke, sportuoti ir pan.

Atsakovo atstovo atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant drausmės grupės nuteistuoju, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose jis buvo rakinamas tik nakties metu, jis galėjo laisvai judėti drausmės grupės patalpų lokaliniame sektoriuje, buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vienÄ valandÄ . PareiÅ¡kėjui esant baudos izoliatoriuje ir drausmės grupės patalpose, pasivaikščiojimo teisę reglamentavo LR BVK 146 str. (ginčui aktualiu laikotarpiu aktuali LR BVK redakcija), pagal kurio 2 dalį baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti.

Pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščiojimo teise Vilniaus PN namuose jis naudojosi, tačiau mano, kad suteiktas pasivaikščiojimo laikas yra per trumpas, jam turėjo būti suteikta ne mažiau kaip 8 val. būti gryname ore. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).

Todėl nustačius, kad Vilniaus PN buvo laikomasi aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Pasivaikščiojimų kiemelių dydžio teisės aktai nereglamentuoja. Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) numatė, kad nuteistiesiems, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodami Å¡ie higienos reikmenys: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam per mėnesį buvo iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, kas patvirtina, jog Vilniaus PN vykdo teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kad tiekiamas tualetinis popierius yra blogos kokybės, teismui nepateikė. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas ir dėl nepakankamo maitinimo.Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjas dėl maitinimo Vilniaus PN su skundu kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ (b. l. 59-60), kuri atliko tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ ir remiantis laboratorinių tyrimų rezultatais pateikė atsakymÄ , jog Vilniaus PN pagaminto maisto energetinė vertė ir fiziologinės normos atitinka teisės aktų reikalavimus.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl nepakankamo maitinimo Vilniaus PN, atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad priklausydamas paprastajai nuteistųjų grupei jis turėjo trumpalaikį pasimatymÄ su žmona, kuris buvo be fizinio kontakto, todėl patyrė dvasinius nepatogumus.           Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų.

Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato Å¡io Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 74 straipsnių nuostatomis, teisė į pasimatymus yra suteikiama paprastosios bei lengvosios grupių nuteistiesiems, tačiau tokia teisė nėra numatyta drausmės grupei priskirtiems asme­nims. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 108 p. nurodyta, kad trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (iÅ¡skyrus nepilnamečių nuteistųjų).Ä®vertinus šį teisinį reguliavimÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos.PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodė, kad siekdamas surinkti nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų įrodymus, kreipėsi į valstybės administravimo subjektus ir prašė pateikti informacijÄ , tačiau laisvės atėmimo vietos pareigÅ«nai atsisakė imti praÅ¡ymus ir juos registruoti, motyvuodami tuo, kad pareiÅ¡kėjas yra kvailas.

Jie taip pat atsisakė siųsti praÅ¡ymus kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams. Grasino, kad jis gaus nuobaudÄ , jeigu dar kartÄ skųsis dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų arba bandys pateikti kokį nors su Å¡ia problema susijusį praÅ¡ymÄ . Tais atvejais, kai pavykdavo iÅ¡siųsti praÅ¡ymus, vieÅ¡ojo administravimo subjektai atsisakydavo pateikti informacijÄ , pateikdavo netiksliÄ arba melagingÄ . Å iems teiginiams patvirtinti pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jis taip pat konkrečiai nenurodė, kokius praÅ¡ymus norėjo siųsti ir kokie pareigÅ«nai bei kada jų neregistravo.

PrieÅ¡ingai, paties pareiÅ¡kėjo teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad jo praÅ¡ymai ir skundai buvo registruojami (b. l. 37-53). PareiÅ¡kėjas gavo atsakymus į pateiktus skundus ir praÅ¡ymus. Bylos duomenys taip pat rodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo kreipęsis tiek į Vilniaus PN, tiek į Kalėjimų departamentÄ dėl jo praÅ¡ymų, skundų neregistravimo, tačiau jokių Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta (b. l. 25-97). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su jo susiraÅ¡inėjimo teisės ribojimu, atmestini, kaip nepagrįsti.

Vilniaus PN namų pareigÅ«nų netinkamo ir nepagarbaus elgesio įrodymų byloje taip pat nėra.Taigi, minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu dėl skunde nurodytų aplinkybių atliko neteisėtus veiksmus. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuoti Vilniaus PN neteisėti veiksmai, teismui nėra pagrindo svarstyti kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų buvimo klausimÄ .Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo naudai priteisti 45900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.

Atitinkamai pareiÅ¡kėjas neįgijo ir teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                          Ina Kirkutienė