8f237cdc-5bf8-481d-867c-23714ec560ef · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1559-565/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18654-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2021 m. birželio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių V. S. ir N. J. ieÅ¡kinį atsakovei R. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys G. A., Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovės V. S. ir N. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamos pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J. 2015 m. gegužės 12 d. patvirtintÄ I.

S. testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovių motina I. S., kuri 2013 m. gruodžio 30 d. testamentu visÄ savo turtÄ buvo palikusi keturioms savo dukroms: V. S., N. J., R. K. ir G. A. Po motinos mirties ieÅ¡kovės kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad 2015 m. gegužės 12 d. motina sudarė kitÄ testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko atsakovei. IeÅ¡kovės teigia, kad, sudarydama 2015 m. gegužės 12 d. testamentÄ , I. S. nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti, tai patvirtina įraÅ¡ai I. S. mediciniuose dokumentuose.

3. Atsakovė R. K. su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) I. S. iÅ¡tiko (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) motina iÅ¡gyveno dar (duomenys neskelbtini) metų. 2014 m. atsirado poreikis labiau rÅ«pintis motina, todėl atsakovė nuo 2014 m. pavasario iki 2016 m. pavasario prižiÅ«rėjo motinÄ . 2015 m. gegužės 12 d. testamentas atitinka I. S. valiÄ , nes ji suprato, kad tik atsakovė ja rÅ«pinasi.

5. Trečiasis asmuo G. A. prašė ieškinį tenkinti.

6. G. A. nurodė, jog po (duomenys neskelbtini) I. S. iÅ¡tikusio (duomenys neskelbtini) be priežiÅ«ros I. S. negalėjo bÅ«ti, negalėjo pasirÅ«pinti savimi, jÄ kankino nemiga, ji gydėsi pas psichiatrÄ , gėrė antidepresantus. Tėvais, kol gyveno kartu, rÅ«pinosi sesuo N. j. Kai jai pasidarė per sunku, G. A. tėvÄ pasiėmė gyventi pas save ir slaugė iki mirties. N. J. motinÄ prižiÅ«rėjo iki 2013 m. gruodžio mėn., po to, bendru sutarimu, I. S. apsigyveno pas V. S. 2014 m. gegužės mėn. atsakovė pareiÅ¡kė, kad nori gyventi kartu su motina ir jÄ prižiÅ«rėti. 2015 m. pavasarį atsakovė staiga nustojo bendrauti su visomis seserimis, motinai nebuvo galima paskambinti, telefonas bÅ«davo iÅ¡jungtas. 2016 m. pavasarį pamačius, kad motina blogai prižiÅ«rima, V.

S. pasakė, kad toliau motina rÅ«pinsis pati. Atsakovė su tuo sutiko. Motina visas dukras mylėjo vienodai ir, bÅ«dama sveika, niekada nebÅ«tų iÅ¡skyrusi nei vienos dukters. 2014 m. atsiradus (duomenys neskelbtini) požymiams, motinai tapo sunku atskirti tiesÄ nuo melo. Ji kartais pamirÅ¡davo savo vardÄ , kartais neprisimindavo anÅ«kų, liga progresavo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu I.

S., mirusios (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 12 d. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: 7.1. I. S. 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei visÄ kitÄ jai priklausantį turtÄ paliko lygiomis dalimis V. S., N. J., G. A. ir R. K. I. S. 2015 m. gegužės 12 d. sudarė testamentÄ , kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei visÄ kitÄ jai priklausantį turtÄ paliko atsakovei R.

K. I. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 7.2. 2019 m. sausio 31 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuriÄ atliko Vilniaus teismo psichiatrijos tarnyba. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020 m. sausio 30 d. – 2020 m. vasario 17 d. akte pateikta iÅ¡vada, kad I. S. nuo 2000 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2014 m. – (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu I. S. sirgo įgyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti, negalėjo pilnai teisingai suvokti sudaromo juridnio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių. 7.3. ekspertizės akto 12 psl. skirsnyje „Psichologo įvertinimas“ nurodyta, kad, atlikus I.

S. psichologinį vertinimÄ remiantis 2014 m. apraÅ¡ytais I. S. pažintiniais gebėjimais – 2014 m. gegužės 7 d. nesugebėjo paraÅ¡yti prasmingo sakinio (tik porÄ neaiÅ¡kių žodžių), buvo visiÅ¡kai dezorientuota laike (nežino metų, mėnesio, dienos), tik iÅ¡ dalies orientavosi aplinkoje, trumpalaikė atmintis siauros apimties, užfiksuotÄ nedidelį informacijos kiekį tuoj užmirÅ¡o, nesugebėjo palyginti ir apibendrinti, įsiminti veiksmų sekos ir nuosekliai jų atlikti, abejotina, kad testatorė galėjo nuosekliai, nurodydama tikslias datas, naudodama specifines, kasdieninei bendrinei kalbai neįprastas sÄ vokas (nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas), savarankiÅ¡kai suraÅ¡yti raÅ¡tÄ dėl savo turto palikimo.

Akte nurodyta, kad nors 2015 m. I. S. pažintinės veiklos sutrikimų neapraÅ¡yta, tačiau, atsižvelgus į jai konstatuoto sutrikimo kilmę ir eigÄ (bÅ«dingesnis yra pakopinis ligos progresavimas, bÅ«na ir taip, kad pažintinės funkcijos blogėja tolygiai, palaipsniui, tačiau vis tik simptomai turi tendencijÄ sunkėti ir yra negrįžtami), visiÅ¡kai tikėtina, kad ir 2015 m. gegužės mėn. buvo I. S. medicininėje dokumentacijoje 2014 m. gegužės 7 d. apraÅ¡yti, galimai tokie patys ar dar sunkesni, pažintinių funkcijų (atminties, dėmesio, orientacijos) sutrikimai, dėl kurių ji negalėjo visapusiÅ¡kai teisingai suvokti aplinkos ir savo veiksmų bei valingai ir racionaliai reguliuoti savo veiklÄ 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu; 7.4. teismo ekspertė psichiatrė A.

S. 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad palaiko 2020 m. sausio 30 d. – 2020 m. vasario 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas iÅ¡vadas. Teismo ekspertė ekspertizės akte nedetalizavo visų I. S. sveikatos istorijoje esančių įrašų, nes eilė jų nebuvo informatyvÅ«s ir neturėjo esminės reikÅ¡mės darant vienas ar kitas iÅ¡vadas. Ekspertė vertino aplinkybę, kad I. S. 2015 m. buvo ranka suraÅ¡iusi testamentÄ . Nuo 2014 m. I. S. buvo konstatuota (duomenys neskelbtini) su sunkiu pažintinių funkcijų sutrikimu, ir Å¡io sveikatos sutrikimo pagerėjimui, tuo labiau asmens pasveikimui, nebuvo jokių prielaidų ir sÄ lygų.

Todėl ekspertei nebuvo jokių abejonių, kad ginčijamo testamento metu I. S. negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertė nurodė, kad teismo ekspertė psichologė atliekant ekspertizę buvo įtraukta, kad įvertintų I. S. psichologinę bÅ«senÄ . Teismo psichologė ekspertė V. J. 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu taip pat palaikė ekspertizės akte nurodytas I. S. psichologinio įvertinimo iÅ¡vadas. Ekspertė paaiÅ¡kino, kad vertino, ar yra asmens psichikos sutrikimų, jei yra, tai koks jų pobÅ«dis, laipsnis.

Ekspertė rėmėsi 2014 m. gegužės 7 d. I. S. psichologinio vertinimo išvada, kuomet buvo nustatytas sunkus I. S. pažinimo funkcijų sutrikimas, dėl ko teismo psichologė ekspertė ekspertizės akte pažymėjo, jog vėliau I. S. pažinimo funkcijos galėjo būti tik dar blogesnės; 7.5. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020 m. sausio 30 d. – 2020 m. vasario 17 d. akte pateikta išvada, kad 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu I. S. sirgo įgyta (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, negalėjo pilnai teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių.

Teismo psichiatrė ekspertė ekspertizės akto skirsnyje „Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada“ 13 psl. pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 2 d. I. S. konsultavęs neurologas savo įraše nurodė, kad kontaktas apsunkintas, orientacija nepakankama, nustatė diagnozes: (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. gydytojų įrašų žinoma, kad I. S. psichikos būklė blogėjo, klinikiniame vaizde fiksuoti jau išreikšti (duomenys neskelbtini) požymiai – (duomenys neskelbtini) (2014 m. gegužės 5 d.

šeimos gydytojo įrašas). „Apie 2-3 mėn. būklė žymiai pablogėjo, sutriko atmintis, orientacija, neatpažįsta savų“ (2014 m. gegužės 7 d. neurologo įrašas). 2014 m. gegužės 7 d. I. S. buvo konsultuota psichiatro ir psichologo – klinikiniame vaizde jau fiksuotas sunkus I. S. pažinimo funkcijų sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 13 d. šeimos gydytojas įraše pažymėjo, kad „blogėja atmintis, kartais neatpažįsta artimųjų“.

Apibendrindama turimus medicininius duomenis, teismo psichiatrė ekspertė nurodė, kad nuo 2001 m. I. S. gydyta dėl depresinės simptomatikos, nuo 2007 m. stebėti pažintinių funkcijų kritimo požymiai, kurie 2014 m. gegužės mėn. jau siekė sunkų sutrikimo lygį, buvo stebėti orientacijos, atminties sutrikimai bei elgsenos neadekvatumai, diagnozuota įgyta (duomenys neskelbtini). Būklei blogėjant nuo 2015 m. rugsėjo mėn. jau fiksuojami (duomenys neskelbtini). Ekspertė, atsižvelgdama į tai, kad I.

S. 2014 m. gegužės 7 d. buvo konsultuota psichiatro, psichologo, neurologo, buvo stebėtas (duomenys neskelbtini) sindromas su sunkiu pažintinių funkcijų sutrikimu, kuris dėl kraujagyslių aterosklerozės sÄ lygotų lėtinių iÅ¡eminių ir struktÅ«rinių galvos smegenų pakitimų neturi galimybės grįžtamajai eigai, t.y. pažintinių funkcijų pagerėjimas iki normalaus ar lengvo sutrikimo lygmens yra negalimas, nurodė, kad tikėtina, kad ir 2015 m. gegužės mėn. buvo I. S. medicinėje dokumentacijoje 2014 m. gegužės 7 d. apraÅ¡yti, galimai tokie patys ar dar sunkesni, pažintinių funkcijų (atminties, dėmesio, orientacijos) sutrikimai, dėl kurių I.

S. negalėjo visapusiškai teisingai suvokti aplinkos ir savo veiksmų bei negalėjo valingai ir racionaliai reguliuoti savo veiklos 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu. Ekspertė pažymėjo, kad šeimos gydytojo konsultacijų namuose metu (2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. gegužės 6 d.) trumpai bendraujant su I. S., akcentuojant tik jos fizinę būklę ir neturint specialių žinių, testatorės psichikos būsena galėjo nesukelti didesnių įtarimų, nes ji galėjo būti ramaus elgesio, prasmingai atsakyti į elementarius klausimus, susijusius su jos sveikata, atlikti nesudėtingus nurodymus ir pan.; 7.6. medicininiai duomenys objektyviai patvirtina iki ginčijamo testamento I.

S. įgytÄ (duomenys neskelbtini), kuri turėjo esminės reikÅ¡mės jos sugebėjimui suvokti savo veiksmus. Esant tokiam sveikatos sutrikimui, nėra prielaidų sveikatos pagerėjimui, prieÅ¡ingai, paprastai esant tokioms sveikatos problemoms, asmens pažintinės funkcijos tik blogėja. GinčijamÄ testamentÄ I. S. sudarė tuo laikotarpiu, kai kartu su ja gyveno atsakovė R. K., kitos dukros apie šį testamentÄ nieko nežinojo. Pati atsakovė R. K. teigė, kad motina I. S. prašė atsakovės, kad ji nepraneÅ¡tų kitoms seserims apie 2015 m. gegužės 12 d. testamentÄ ; 7.7. notarė N. J. negalėjo atsakyti, kaip ginčijamo testamento tvirtinimo metu notarų biure atsirado I.

S. ranka suraÅ¡ytas testamentas. Vertindamas galimai I. S. ranka rusų kalba suraÅ¡yto testamento formÄ ir turinį, teismas pažymėjo, kad I. S., neturėjusi aukÅ¡tesnio iÅ¡silavinimo, jame pavartojo terminus „kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas“, taigi I. S. negalėjo suraÅ¡yti dokumento be kitų asmenų pagalbos. Nors dokumento tekstas pakankamai trumpas, tačiau jis iÅ¡dėstytas beveik per visÄ lapÄ , pavadinimo paskutinės trys raidės yra atskirtos nuo pavadinimo pradžios, tarp tų trijų paskutinių raidžių yra gerokai didesni tarpai, nei tarp pirmųjų raidžių, kas leidžia teigti, kad I.

S. nelabai suprato suraÅ¡omo dokumento „Testamentas“ (rusiÅ¡kai „Zaveščanije“) pavadinimo, dėl ko sunkiai parašė paskutines raides. Mažai tikėtina, kad dokumentÄ I. S. surašė maždaug per 10 minučių, kaip teigė atsakovė R. K.. Ranka suraÅ¡ytame dokumente nurodyta ta pati data, kaip ir oficialaus testamento – 2015 m. gegužės 12 d. I. S. ranka rusų kalba suraÅ¡ytas „Testamentas“, esant nustatytam I. S. rimtam pažintinių funkcijų sutrikimui, neįrodo, kad buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta testatorės valia palikti savo turtÄ vienai iÅ¡ dukrų – atsakovei R.

K.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Atsakovė R. K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 8.1. pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad testatorė I. S. ginčijamo testamento sudarymo metu (2015 m. gegužės 12 d.) negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, tačiau byloje nebuvo pateikta nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad testatorė bÅ«tų buvusi pripažinta neveiksnia, ribotai veiksnia kažkuriose srityse, kad buvo pradėta procedÅ«ra, siekiant jÄ tokia pripažinti.

Testatorei nebuvo nustatyta globa ar soc. rÅ«pyba, nebuvo paskirtas jos globėjas, turto administratorius ar pan. PrieÅ¡ingai, byloje pateikta daugybė žodinių ir raÅ¡ytinių įrodymų (2 notarių liudijimai, jų patvirtinti net keli I. S. pasiraÅ¡yti dokumentai, nuotraukos su I. S. Å¡eimos susibÅ«rimuose ir kt.), patvirtinančių, kad I. S. buvo sociali, t. y. palaikė sÄ moningus socialinius ryÅ¡ius su įvairiais žmonėmis (daugiausiai su Å¡eimos nariais), puikiai orientavosi aplinkoje, įvykiuose (dėl ko susirinko Å¡eima, su kuo bendrauja, kokioje vietoje yra ir pan.), suprato ir valdė savo elgesį (pati pavalgydavo, net maistÄ pati pasiÅ¡ildydavo mikrobangų krosnelėje), veiksmus ir jų pasekmes.

Tokia ji buvo, kai gyveno kartu su atsakove 2014 m. – 2015 m. 2015 m. gegužės 12 d. I. S. notarei asmeniÅ¡kai pasakė rusiÅ¡kai savo mergautinę pavardę, kiek turi vaikų, ar santuokoje; I. S. pati parašė testamente savo vardÄ , pavardę, pasirašė. Byloje pateiktas ir I. S. gimtÄ ja rusų kalba suraÅ¡ytas asmeninis testamentas; 8.2. skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ir trečiasis asmuo (3 seserys iÅ¡ 4), taip pat ieÅ¡kovių pakviestos liudytojos pateikė nemažai testatorės I.

S. neadekvataus elgesio pavyzdžių. Teismas nevertino šių liudijimų kritiškai, kadangi ieškovės ir trečiasis asmuo yra suinteresuotos 2015 m. gegužės 12 d. testamento nuginčijimu dėl materialinės naudos sau, o jų pakviestos liudytojos liudijo jų naudai, nes yra ieškovių ir trečiojo asmens draugės, kaimynės. Nei viena iš ieškovių ir trečiojo asmens pakviestų liudytojų niekada nebuvo testatorės I. S. artimomis draugėmis ar pažįstamomis, giminaitėmis. Ir nors teismo sprendime nurodoma, kad neva I.

S. Å¡ias liudytojas buvo anksčiau mačiusi ir su jomis ne kartÄ bendravo, tačiau tai teismas konstatavo formaliai, nenustatydamas jokių konkretesnių aplinkybių dėl I. S. santykių su liudytojomis, dėl jų tarpusavio ryÅ¡io gilumo ir tarpusavio bendravimo aplinkybių, intensyvumo. Teismas atsisakė priimti tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai su testatore susijusios anÅ«kės J. K. (atsakovės dukros) 2020 m. kovo 23 d. raÅ¡ytinį liudijimÄ (pateiktÄ 2020 m. balandžio 28 d.), kad ji artimai bendravo su savo močiute, jÄ lankė, skambindavo, taip pat, kad močiutė I.

S. iki pat 2016 m. pavasario, kol gyveno su atsakove, buvo sÄ moninga, visada anÅ«kę atpažindavo ir su ja kalbėdavosi. VisiÅ¡kai prieÅ¡ingas teismo padarytoms iÅ¡vadoms aplinkybes apie testatorės psichinės sveikatos bÅ«klę nurodė ir atsakovės pakviestos liudytojos, t. y., kad nevienkartinių apsilankymų metu I. S. bute, kur tuo metu kartu su ja gyveno atsakovė, I. S. daug bendraudavo, pasakojo apie savo jaunystę Rusijoje, bendraudavo su žmonėmis mobiliuoju telefonu, vaikščiodavo po butÄ pasiremdama lazdele, žiÅ«rėdavo televizorių.

Teismas įrodymus vertino vienpusiškai ieškovių naudai ir nepagrįstai atsisakė priimti ir vertinti įrodymus, patvirtinančius visiškai priešingas aplinkybes dėl testatorės psichinės sveikatos būklės, orientavimosi aplinkoje, buityje ir bendravime su žmonėmis; 8.3. teismas ignoravo aplinkybę, kad buvo ginčijamas atliktos ekspertizės patikimumas, nes:

1) buvo paskirta atlikti teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, kuriÄ pagal Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616 patvirtinto Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as), 3.1 punktÄ , 3.2 punktÄ , 4 punktÄ , turi teisę atlikti teismo psichiatras, o ne psichologas. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje greta teismo psichiatrės be jokio teisinio pagrindo savavaliÅ¡kai dalyvavo ir savo iÅ¡vadas pateikė teismo psichologė V. J.;

2) teismas ignoravo atsakovės atstovės argumentus, kad teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės yra skirtingos ekspertizės ir tai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintame Teismo ekspertizės rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡e ir jų sprendžiamuose uždaviniuose;

3) teismas ignoravo faktÄ , kad pati psichologė prisipažino, kad savavaliÅ¡kai prisijungė prie teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės atlikimo, nors, vadovaujantis Sveikatos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtintais Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM nuostatais (7 punktas, 20 punktas), tai ji galėjo padaryti tik gavusi teismo psichiatrės atskirÄ pavedimÄ atlikti tiriamajam psichologinius tyrimus ir testus, kurių rezultatai turėjo bÅ«ti užfiksuoti teismo psichiatrijos ekspertizėje.

Teismas nebuvo paskyręs ir kompleksinės teismo ekspertizės, kaip tai numatyta ApraÅ¡o 17 punkte, kas taip pat bÅ«tų sudarę teisėtÄ pagrindÄ teismo psichologei įsikiÅ¡ti į teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimÄ . Teismo psichologės savavaliÅ¡kas, be jokio teisėto pagrindo įsikiÅ¡imas į teismo psichiatrinę pomirtinę ekspertizę sukelia pagrįstų abejonių ekspertizės atlikimo proceso, jo rezultatų, iÅ¡vadų ir atsakymų į suformuluotus klausimus patikimumu bei objektyvumu;

4) teismas ignoravo atsakovės atstovės pastebėjimus, kad atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė kelia pagrįstų abejonių dar ir todėl, kad iÅ¡ ekspertei užduotų 8 klausimų, atsakyta tik į 2, t. y.: ar testatorė sirgo psichikos sutrikimo ligomis ir ar testatorė suprato savo veiksmus, sudarydama ginčijamÄ testamentÄ . Ä® likusius klausimus neatsakyta. Neatsakius nuosekliai į užduotus klausimus, abejotinas iÅ¡vadų formulavimo nuoseklumas, nes jos nuosekliai neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo, kuriame buvo praleista daug klausimų, etapų.

Be to, net ir ekspertizėje pateiktas atsakymas į 1 klausimÄ yra neiÅ¡samus, iÅ¡kraipantis duomenis apie tikrÄ jÄ I. S. psichinės sveikatos bÅ«klę. Ekspertizės 1 atsakyme tik formaliai paraÅ¡yta, kad I. S. nuo 2000 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2014 m. – (duomenys neskelbtini), tačiau, formuluojant tokį atsakymÄ , buvo nutylėta, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog po (duomenys neskelbtini) I. S. iÅ¡tikusio (duomenys neskelbtini) jos psichinė sveikata buvo įvertinta pagal Barthel indeksÄ 24 balais, kas reiÅ¡kia tik lengvÄ pažintinį sutrikimÄ arba jokio sutrikimo.

Konstatavimas, kad I. S. 2014 m. nustatyta (duomenys neskelbtini), bet nenurodžius jos sunkumo (lengva, vidutinė, sunki forma), apskritai nereiÅ¡kia jokio bÅ«klės vertinimo, tik formalų sutrikimo konstatavimÄ . Atliekant teismo ekspertizę ir priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ , buvo vadovaujamasi medicininiais įraÅ¡ais I. S. sveikatos kortelėse, kuriuos gydytojai padarė cituodami dukrų pasakojimus apie savo motinÄ . Tokie ne medicinos mokslu, o įgaliojimų neturėjusių nenustatytų asmenų pasakojimų pagrindu atlikti įraÅ¡ai I.

S. medicininiuose dokumentuose negali bÅ«ti laikomi objektyviais, realiÄ pacientės bÅ«klę atspindinčiais, patikimais duomenimis, kurių pagrindu formuluojamos ekspertizės iÅ¡vados ir atsakymai į užduotus klausimus. AnalogiÅ¡ka situacija ir su 8 klausimo atsakymu, t. y. jis nuosekliai neiÅ¡plaukia iÅ¡ ekspertizės atlikimo proceso, nes jis nepagrįstas jokiais tyrimais, jų eiga ir rezultatais, patikimais medicininiais duomenimis, tyrimais ar pan.; 8.4. teismas ignoravo atsakovės atstovės pastebėjimus, kad nei viename byloje esančiame dokumente neatsispindi informacija, kokio gilumo (duomenys neskelbtini) I.

S. buvo nustatyta (lengva, vidutinė, sunki). Byloje esančiuose dokumentuose niekur nenurodyta, kad I. S. buvo gydyta nuo (duomenys neskelbtini), dėl ko darytina iÅ¡vada, kad ji nebuvo sunkios formos. Teismas ignoravo faktÄ , kad medicininiai įraÅ¡ai apie neva staiga suprastėjusiÄ I. S. psichinės sveikatos bÅ«klę tendencingai atsirasdavo jos sveikatos kortelėse prieÅ¡ gaunant jai kokiÄ nors socialinę lengvatÄ ir tik vadovaujantis kažkurios iÅ¡ nenustatytų dukrų žodžiais, bet ne pačios I. S. realia medicinine apžiÅ«ra.

Ir prieÅ¡ingai, medicininiai įraÅ¡ai I. S. sveikatos kortelėse 2015 m. pavasarį atspindi jos gerÄ sveikatos (įskaitant psichinės) bÅ«klę (orientuota laike, erdvėje ir pan.), kai jÄ asmeniÅ¡kai apžiÅ«rėdavo į namus atvykę medicinos darbuotojai arba po to, kai ji gaudavo siekiamÄ socialinę paramÄ . Nesutiktina su teismo argumentu, kad jei I. S. bÅ«tų galėjusi pati apibÅ«dinti savo sveikatos bÅ«klę, tai gydytojai įraÅ¡us bÅ«tų darę iÅ¡ pačios pacientės, o ne jos dukrų.

Teismas nevertino aplinkybės, kad I. S. sunkiai vaikščiojo (tik pasiremdama lazdele) ir viena niekur nevažiuodavo be lydinčio asmens. O ieÅ¡kovės tuo naudojosi ir, nuvykdavusios pas gydytojus be motinos, tikėtina, siekdamos gauti raminamųjų vaistų savo poreikiams, apibÅ«dindavo motinos psichinę sveikatÄ neigiamai. Atsakovei gyvenant su motina kartu, gydytojai atvykdavo į I. S. namus ir tuomet iÅ¡ tiesų įvertindavo realiÄ pacientės sveikatos bÅ«klę, įskaitant jos orientavimÄ si aplinkoje, kÄ ir patvirtina medicininiai įraÅ¡ai 2015 m. pavasarį.

9. IeÅ¡kovės V. S. ir N. J. praÅ¡o atsakovės R. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 9.1. Å¡alių paaiÅ¡kinimai teismo posėdžių metu bei raÅ¡ytiniai įrodymai, esantys byloje, paneigia atsakovės R. K. argumentus, jog dėl motinos I. S. psichinės sveikatos bÅ«klės niekam iÅ¡ Å¡eimos narių niekada nekilo abejonių. Tiek ieÅ¡kovės, tiek ir pati atsakovė patvirtino, kad jų motina po (duomenys neskelbtini) persirgto (duomenys neskelbtini) turėjo ne tik fizinius sveikatos sutrikimus, bet ir psichikos sutrikimus, todėl visų keturių seserų buvo slaugoma ir prižiÅ«rima namuose.

Ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos nuo 1999 metų jai buvo teikiamos (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kurioje I. S. buvo nuolat gydoma nuo (duomenys neskelbtini), kadangi skundėsi nuolatiniu nerimu, nemiga. Specialusis nuolatinės slaugos ir priežiūros poreikis I. S. nustatytas (duomenys neskelbtini), kuomet šalia ryškaus judėjimo funkcijų sutrikimo pacientei yra diagnozuojama lėtinė (duomenys neskelbtini), kuri palaipsniui progresavo ir pacientė beveik visuose veiksmuose tapo priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. 2014 m. gegužės 5 d.

I. S. diagnozuojama (duomenys neskelbtini) – gydytojos R. J. įraÅ¡as medicininėje kortelėje : neatpažįsta artimųjų. Po kelių dienų, 2014 m. gegužės 7 d., gydytoja psichiatrė I. A. diagnozuoja I. S. (duomenys neskelbtini) bei padaro įraÅ¡Ä medicininėje kortelėje: pacientė blogai bendrauja, nežino, kiek jai metų, nežino, kokioje gatvėje gyvena, nežino, kiek turi vaikų, atvežta ratukuose, į kai kuriuos klausimus net nebando atsakyti, jai nustatomas ryÅ¡kus pažinimo sutrikimas (iÅ¡ 30 balų tik 9 balai).

Demencijos skalė – vidutinis pablogėjimas. Å ie psichikos sveikatos sutrikimai palaipsniui sunkėjo ir darėsi negrįžtami, pacientė buvo nuolat gydoma raminamaisiais ir kitais psichikÄ veikiančiais medikamentais. Atminties, dėmesio, orientacijos sutrikimai darėsi vis sunkesni, dėl kurių pacientė negalėjo visapusiÅ¡kai teisingai suvokti aplinkos ir savo veiksmų bei atitinkamai valingai ir racionaliai reguliuoti į savo veiklÄ 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu. Å ie medicinos mokslų specialistų, gydytojų psichologų ir psichiatrų padaryti įraÅ¡ai medicininėse kortelėse bei atliktoje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadoje yra atspindintys tikrÄ jÄ I.

S. psichikos sveikatos bÅ«klę, kuriÄ bendromis frazėmis mėgina paneigti atsakovė R. K.. Nors Å¡eimos narių susitarimu I. S. buvo slaugoma namuose ir dėl motinos pripažinimo neveiksnia dukros į teismÄ nesikreipė, tai visiÅ¡kai neįrodo, kad I. S. neturėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Psichikos sveikatos sutrikimai I. S. buvo diagnozuoti pakankamai žymÅ«s ir jie aiÅ¡kiai neleido testatorei gyventi savarankiÅ¡kai bei pačiai priimti atsakingų sprendimų 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu; 9.2. pati atsakovė R.

K., prižiÅ«rėdama motinÄ I. S., 2015 m. balandžio 9 d. lankėsi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas motinai paskirtÄ gydytojÄ V. S., kuri skyrė I. S. psichiatro konsultacijÄ dėl diagnozės patikslinimo. R. K. supratusi, kad nebegali su motina susikalbėti ir numatyti jos elgesio bei veiksmų, 2015 m. gegužės 6 d. (prieÅ¡ pat 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymÄ ), įsiveržė į gydytojos V. S. kabinetÄ , reikalaudama papildomai iÅ¡raÅ¡yti motinai raminamųjų medikamentų, kuriuos gydytoja iÅ¡raÅ¡yti atsisakė, supratusi, kad pacientei gali bÅ«ti suduota per didelė medikamentų dozė.

Apie tai gydytoja pažymėjo medicininėje I. S. ligos eigos kortelėje bei nurodė, kad pacientės dukra grasina skundais; 9.3. atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismo paskirtoje pomirtinėje psichiatrijos ekspertizėje be jokio pagrindo dalyvavo psichologė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymo Nr. V-499 naujos redakcijos nuo 2016 m. vasario 17 d. Nr. V-285 II-o skyriaus „Ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės darymo ypatumai“ 7 punktas buvo tikslinamas ir išdėstomas taip:

VTPT teismo psichiatrai ekspertai, darydami teismo psichiatrijos ekspertizę ir vertindami tiriamojo psichikos sveikatos bÅ«klę, siekdami nustatyti tiriamojo psichikos sutrikimÄ , gali savarankiÅ¡kai pavesti teismo psichologui ekspertui atlikti tiriamajam psichologinius tyrimus <…>. Teismo psichologo eksperto psichologinių tyrimų ir testų rezultatai turi bÅ«ti užfiksuoti teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Šį teismo psichiatrijos aktÄ turi pasiraÅ¡yti ir teismo psichologas ekspertas, dalyvavęs ekspertizėje.

Nagrinėjamu atveju, tiek teismo ekspertė psichiatrė, tiek teismo ekspertė psichologė, kurios buvo iÅ¡kviestos apklausai į teismo posėdžius, patvirtino, kad iÅ¡vadÄ parengė teismo ekspertė psichiatrė; 9.4. atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas įrodymus vertino vienpusiÅ¡kai ieÅ¡kovių naudai, nepagrįstai atsisakė priimti ir vertinti atsakovės įrodymus, nes jokie svarÅ«s įrodymai atsakovės į bylÄ nebuvo pateikti. Teismas, atsisakęs priimti I. S. anÅ«kės J. K. 2020 m. kovo 23 d. raÅ¡ytinį liudijimÄ , teismui pateiktÄ 2020 m. balandžio 28 d., tai yra po to, kai Å¡alys susipažino su teismo medicinos psichiatrijos ekspertizės akte padaryta ekspertės iÅ¡vada, pasielgė absoliučiai teisingai, nes bylÄ nagrinėjant teisme net du metus, atsakovė, turėdama du atstovus byloje, turėjo pakankamai laiko tÄ padaryti anksčiau, kai buvo sprendžiamas klausimas apklausti liudytojus byloje.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad I. S., nuvežta į bankÄ , savarankiÅ¡kai padėjo savo paraÅ¡Ä banko kortelės iÅ¡davimo sutartyje, nėra įrodymas, kad I. S. pati perskaitė sutarties tekstÄ , įvertino sutarties pasiraÅ¡ymo padarinius, suprato, kaip banko kortele naudotis, nes ja niekada nesinaudojo. Banko kortele naudojosi visos keturios seserys, kurios pakaitomis prižiÅ«rėjo ir slaugė savo motinÄ . Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsakingai ir detaliai pasisakė dėl kiekvienos iÅ¡ liudytojų apklausos.

Teismas pagrįstai sprendė, jog I. S. ranka rusų kalba suraÅ¡ytas „Testamentas“, esant nustatytam I. S. rimtam pažintinių funkcijų sutrikimui, neįrodo, kad buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta testatorės valia palikti savo turtÄ vienai iÅ¡ dukrų – atsakovei R. K.; 9.5. bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ .

Todėl ieÅ¡kinyje ir buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens sveikatos bÅ«kle ir asmens priežiÅ«ros bei slaugos ypatumais, kurios įtakojo motinos valiÄ , todėl motinos sudarytas 2015 m. gegužės 12 d. testamentas neatitinka tikrosios jos valios dėl nesugebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei numatyti padarinių, todėl pripažintinas negaliojančiu.

10. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad I. S., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo ieÅ¡kovių V. S., N. J., atsakovės R. K. ir trečiojo asmens G. A. motina. I. S. 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ lygiomis dalimis paliko savo dukroms, t. y. ieÅ¡kovėms, atsakovei ir trečiajam asmeniui. 2015 m. gegužės 12 d. I. S. sudarė kitÄ testamentÄ (toliau – ir 2015 m. testamantas), kuriuo visÄ savo turtÄ paliko atsakovei.

14. IeÅ¡kovės teigia, kad I. S., sudarydama 2015 m. testamentÄ , dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl 2015 m. testamentas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.

15. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

16. TestamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentÄ sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės, testamentas gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2015, kt.).

17. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, kt.).

18. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2015).

19. Narinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, 2020 m. sausio 30 - vasario 17 d. buvo atlikta I. S. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-41/2020 (toliau – ir Ekspertizės aktas), atsakant į klausimÄ , ar I. S. nuo 1999 m. sirgo psichikos sutrikimo ligomis, jei taip, tai kokiomis, nurodyta, kad I. S. nuo 2000 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutikimas, o nuo 2014 m. – (duomenys neskelbtini), o atsakant į klausimÄ , ar I. S. fizinė ir psichinė bÅ«sena, sudarant 2015 m. testamentÄ , leido jai iÅ¡ esmės suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę, juos valdyti ir numatyti Å¡ių veiksmų pasekmes, nurodyta, kad I. S. 2015 m. testamento sudarymo metu sirgo įgyta (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, negalėjo visiÅ¡kai teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių.

20. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2016, kt.).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės aktÄ kaip tinkamÄ Ä¯rodymÄ , nenustatęs, kad eksperto iÅ¡vadai prieÅ¡tarauja kiti byloje esantys įrodymai, pripažino negaliojančiu 2015 m. testamentÄ dėl to, kad I. S. 2015 m. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su byloje atliktos ekspertizės akto iÅ¡vadomis, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

22. IÅ¡ Ekspertizės akte apraÅ¡ytų I. S. medicininių dokumentų įrašų matyti, kad 1999 m. I. S. sirgo (duomenys neskelbtini), trumpuoju protinės bÅ«klės įvertinimo testu nustatyti 24 balai – atitinka ribÄ tarp lengvo pažinimo funkcijų sutrikimo ir sutrikimo lygmens nesiekiančių pažintinių gebėjimų. 2000 m. I. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2001 m. I. S. pirmÄ kartÄ kreipėsi į apylinkės psichiatrÄ dėl nusiskundimų nerimu, bloga nuotaka, nemiga, jai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasario 1 d. psichiatro įraÅ¡e fiksuota, kad „atmintis susilpnėjusi“. 2008 m. balandžio 8 d.

šeimos gydytojo įraše pažymėta, kad „bloga atmintis“, „vaistus geria nereguliariai“. Nuo 2010 m. šeimos gydytojo įrašuose akcentuojamas sutrikęs gebėjimas apsitarnauti, diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 2 d. I. S. konsultavęs neurologas įrašė, kad „kontaktas apsunkintas. Orientacija nepakankama“, diagnozavo (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. gydytojų įrašų žinoma, kad I. S. psichikos būklė blogėjo, klinikiniame vaizde fiksuoti jau išreikšti (duomenys neskelbtini) požymiai –(duomenys neskelbtini) (2014 m. gegužės 5 d.

šeimos gydytojo įrašas), „apie 2-3 mėn. būklė žymiai pablogėjo, sutriko atmintis, orientacija, neatpažįsta savų“ (2014 m. gegužės 7 d. neurologo įrašas). 2014 m. gegužės 7 d. I. S. konsultavo psichiatras ir psichologas – klinikiniame vaizde fiksuotas jau sunkus pažinimo funkcijų sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) su daline orientacija savyje ir vietoje, visiška dezorientacija laike, astenizacija (greitu išsekimu ir nuovargiu), diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 13 d.

šeimos gydytojo įraše taip pat pažymėta, kad „blogėja atmintis, kartais neatpažįsta artimųjų“.

23. Taigi, jau nuo 2007 m. stebimi I. S. pažintinių funkcijų kritimo požymiai. 2014 m. I. S. pažintinių funkcijų kritimas jau siekė sunkų sutrikimo lygį, buvo stebėti orientacijos, atminties sutrikimai, elgsenos neadekvatumai, diagnozuota įgyta (duomenys neskelbtini). 2015 m. ir vėliau fiksuojamas I. S. psichinės bÅ«klės blogėjimas – 2015 m. rugsėjo 3 d. psichiatro įraÅ¡e pažymėta, kad konsultacijoms atvyksta dukra, nurodo, kad „motina praktiÅ¡kai savęs neaptarnauja. Ä® vakarÄ delyrai“, „jos (dukros) žodžiais nerami, kaprizinga, prieÅ¡iÅ¡ka gydymui“ (2016 m. birželio 15 d.

įraÅ¡as). 24. 2014 m. gegužės 7 d. I. S. nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris dėl kraujagyslių aterosklerozės sÄ lygotų lėtinių iÅ¡eminių ir struktÅ«rinių galvos smegenų pakitimų neturi galimybės grįžtamajai eigai, t. y. pažintinių funkcijų pagerėjimas iki normalaus ar lengvo sutrikimo lygmens yra negalimas, ir turi tendencijÄ sunkėti, taip pat vėlesnis I. S. psichinės bÅ«klės blogėjimas sudaro pagrindÄ teigti, kad 2015 m. testamento sudarymo metu I. S. dėl įgytos (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

25. Šios išvados nepaneigia atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės.

26. Nors 1999 m. atlikus I. S. trumpÄ jį protinės bÅ«klės įvertinimo testÄ , buvo nustatyti 24 balai – riba tarp lengvo pažinimo funkcijų sutrikimo ir sutrikimo lygmens nesiekiančių pažintinių gebėjimų, tačiau nuo 2007 m. I. S. pažintinės funkcijos krito, o 2014 m. gegužės 7 d. fiksuotas jau sunkus pažinimo funkcijų sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) su daline orientacija savyje ir vietoje, visiÅ¡ka dezorientacija laike. Tuo pačiu nepagrįstas ir atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad I.

S. nustačius (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodytas jos sunkumas (lengva, vidutinė ar sunki forma – kaip jau minėta I. S. 2014 m. gegužės 7 d. buvo fiksuotas sunkus pažintinių funkcijų sutrikimas ((duomenys neskelbtini)). 27. 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 6 d. šeimos gydytojo įrašuose, konsultuojant I. S. namuose, nurodyta „orientuota laike, vietoje, savyje“, tačiau detalesnio I. S. psichinės būklės ir elgesio aprašymo/įvertinimo nėra. Trumpai bendraujant su I.

S. dėl fizinės sveikatos būklės, neturint specialių žinių, I. S. psichinė būsena galėjo nesukelti įtarimų, nes ji galėjo būti ramaus elgesio, atsakyti į elementarius klausimus, susijusius su sveikata, atlikti nesudėtingus nurodymus. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) neturi galimybės grįžtamajai eigai, t. y. pažintinių funkcijų pagerėjimas iki normalaus ar lengvo sutrikimo lygmens yra negalimas. Todėl nurodyti 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 6 d. šeimos gydytojo įrašai nepaneigia aplinkybių apie I.

S. nuo 2014 m. nustatyto sunkaus pažintinių funkcijų sutrikimo buvimÄ .

28. Nors liudytoja E. D. nenurodė aplinkybių apie neįprastÄ I. S. elgesį, tačiau liudytojos D. K., O. A. nurodė apie I. S. atminties sutrikimus – I. S. nuolatos užduodavo liudytojoms tÄ patį klausimÄ .

29. Ta aplinkybė, kad I. S. 2013 m. gruodžio 30 d. notaro kontoroje sudarė testamentÄ bei iÅ¡davė įgaliojimÄ trečiajam asmeniui G. A. naudoti ir valdyti I. S. priklausantį butÄ , nepatvirtina I. S. sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti 2015 m. testamento sudarymo metu – iki 2015 m. testamento sudarymo praėjo beveik pusantrų metų, o negrįžtamas sunkaus pažintinių funkcijų sutrikimas I. S. buvo nustatytas 2014 m. gegužės 7 d.

30. Atsakovės pateiktose nuotraukose užfiksuotas statinis I. S. vaizdas nėra informatyvus sprendžiant dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad I. S. palaikė sÄ moningus socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais, puikia orientavosi aplinkoje, įvykiuose, buvimo.

31. Liudytoja apklausta notarė N. J., patvirtinusi 2015 m. testamentÄ , jokių reikÅ¡mingų aplinkybių apie I. S. elgesį testamento tvirtinimo metu, iÅ¡skyrus tai, kad I. S. pasakė, kur yra gimusi ir savo mergautinę pavardę, bei tai, kad notarei nekilo akivaizdžių abejonių dėl I. S. psichinės bÅ«klės, nenurodė.

32. Dėl atsakovės teiginių, kad I. S. 2015 m. gegužės 12 d. sudarė ir asmeninį testamentÄ , kuriuo visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko atsakovei, pažymima, kad byloje nėra jokių įrodymų apie Å¡io testamento suraÅ¡ymo aplinkybes. Liudytoja apklausta notarė N. J. nurodė, kad ji neprisimena, kas ir kada pateikė jai I. S. 2015 m. gegužės 12 d. asmeninį testamentÄ .

33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-285 nauja redakcija iÅ¡dėstytų Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 20 punkte nustatyta, kad teismo psichiatrai ekspertai, darydami teismo psichiatrijos ekspertizę, ir jos metu diagnozuodami tiriamajam psichikos sutrikimÄ , diagnozei nustatyti gali savarankiÅ¡kai praÅ¡yti teismo psichologÄ ekspertÄ atlikti psichologinius tyrimus ar specializuotus psichologinius testus.

Todėl nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad, atliekant I. S. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, negalėjo dalyvauti psichologė. Ekspertizės aktÄ pasirašė tiek ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė ekspertė A. S., tiek ekspertizės atlikimo metu dalyvausi teismo psichologė ekspertė V. J., abi ekspertės, apklaustos pirmosios instancijos teisme, palaikė Ekspertizės akte pateiktas iÅ¡vadas. Teismo psichiatrė ekspertė A. S. nurodė, kad teismo psichologė į ekspertizės atlikimÄ buvo įtraukta tam, kad įvertinti I.

S. psichologinę bÅ«senÄ .

34. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad Ekspertizės akte neatsakyta į visus teismo ekspertams užduotus klausimus.

35. Ekspertizės akte neatsakyta į klausimus: ar progresavo, t. y. ar blogėjo, I. S. psichikos sveikatos bÅ«klė po 1999 metais persirgto (duomenys neskelbtini) ir jei taip, tai kaip? Nuo kada I. S. tapo visiÅ¡kai priklausoma nuo kitų asmenų? Ar susirgimas (duomenys neskelbtini), ligonei konstatuotas 2012 m. gegužės 17 d., yra progresuojanti liga ir kaip I. S. ji pasireiÅ¡kė? Kaip kito I. S. psichikos sveikatos bÅ«klė nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 12 d.? Ekspertizės akto dalyje „Atsakymai į nutartyje pateiktÄ klausimÄ â€œ nurodyta, kad Å¡ie klausimai yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepriklauso teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniams.

36. Ekspertizės akto iÅ¡vadose neatsakyta į klausimus: ar I. S. galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti bei numatyti Å¡ių veiksmų pasekmes po to, kai 2014 m. gegužės 5 d. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini)? Ar I. S. galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę, juos valdyti bei numatyti Å¡ių veiksmų pasekmes po to, kai 2014 m. gegužės 14 d. jai buvo diagnozuotos ligos: (duomenys neskelbtini), ir jÄ nuolat vargino nerimas ir baimė? Ekspertizės akto dalyje „Atsakymai į nutartyje pateiktÄ klausimÄ â€œ nurodyta, kad civilinis veiksnumas mirusiam asmeniui retrospektyviai nėra vertinamas. Testamentinio veiksnumo nustatymo metu asmens sugebėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti vertinamas tik tam tikru, juridiÅ¡kai reikÅ¡mingu momentu.

37. Sutiktina su Å¡ia ekspertų pozicija. Ekspertizės akto iÅ¡vadose atsakyta į pagrindinius klausimus, bÅ«tinus siekiant nustatyti I. S. sugebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti 2015 m. testamento sudarymo metu: ar I. S. nuo 1999 metų sirgo psichikos sutrikimo ligomis, jei taip, tai kokiomis? ar I. S. fizinė ir psichinė bÅ«klė, sudarant 2015 m. gegužės 12 d. testamentÄ , leido jai iÅ¡ esmės suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę, juos valdyti ir numatyti Å¡ių veiksmų pasekmes.

38. Be to, atsakymai į klausimus, į kuriuos atskirai nebuvo atsakyta Ekspertizės akto dalyje „Atsakymai į nutartyje pateiktÄ klausimÄ â€œ, pateikti kitose Ekspertizės akto dalyse, pvz., kad nuo 2007 m. stebėti I. S. pažintinių funkcijų kritimo požymiai, kurie 2014 m. jau siekė sunkų sutrikimo lygį, buvo stebėti orientacijos, atminties sutrikimai bei elgesio neadekvatumai, bÅ«klei blogėjant, nuo 2015 m. rugsėjo mėn. jau fiksuojami delyrinio sÄ monės sutrikimo epizodai (2, 4, 6 klausimai), kad (duomenys neskelbtini) sindromas su sunkiu pažinimo funkcijų sutrikimu dėl kraujagyslių aterosklerozės sÄ lygotų lėtinių iÅ¡eminių ir struktÅ«rinių galvos smegenų pakitimų neturi galimybės grįžtamajai eigai, t. y. pažintinių funkcijų pagerėjimas iki normalaus ar lengvo sutrikimo lygmens yra negalimas, ir turi tendencijÄ sunkėti (4 klausimas).

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 pinktas).

40. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei nekompensuojamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteisiama 243 Eur valstybės antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieÅ¡kovėms apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡laidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės R. K. valstybės naudai 243 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos RÅ«ta Burdulienė Rosita Patackienė Neringa Å vedienė