8f237c57-9859-4ec2-8ee2-e2b3c93c9b73 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-79-579/2021 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. ir gynėjo skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam A.

S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta asmens bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundus, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 8 metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktais, 9 dalimi, A. S. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirta bausmė subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė A.

S. paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas už tai, kad: 2.1. veikdamas organizuota grupe kartu M. K. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagal jo parengtÄ planÄ ir paskirstytus vaidmenis, turėdami tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 50 000 Lt bei dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudyti R. B., 2000 m. balandžio 11 d., apie 10.00 val., parinkę raktus, įsibrovė į R. ir S. B. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur, siekdami sužinoti pinigų ir vertingų daiktų saugojimo vietas, A.

S. ir M. K. nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , tame tarpe ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, t. y. A. S. guma aptrauktu metaliniu strypu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajai R. B. į pakauÅ¡io sritį bei kartu su M. K. mušė R. B. rankomis suduodami jai Å¡eÅ¡is smÅ«gius į veido sritį, vienÄ smÅ«gį į kairį klubÄ , tuo padarydami jai muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lupos gleivinėje, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, virÅ¡utinės lupos gleivinės pereinamoje dalyje, apatinės lupos gleivinėje, nubrozdinimÄ kaktoje, deÅ¡iniame skruoste, nosies deÅ¡inėje, smakre, pasmakrėje, kairio klubo iÅ¡orėje.

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , lipnia juosta suriÅ¡o R. B. blauzdas, rankas, užklijavo burnÄ , taip atimdami jai galimybę prieÅ¡intis, bei, kai A. S. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bute ieÅ¡kojo tikėtųsi rasti pinigų – 50 000 Lt ir į krepÅ¡ius krovėsi kitus rastus daiktus, M. K., apsukęs nukentėjusiosios galvÄ ir kÅ«nÄ medžiagine antklode, ranka bei rankos alkÅ«ne užspaudė R. B. kvėpavimo takus ir laikė iki ji mirė nuo mechaninės asfikcijos, kartu bendromis pastangomis pagrobė R.

B. ir S. B. Å¡eimos asmeninį bendros 13 150 Lt vertės turtÄ bei pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 50 000 Lt. 2.2. veikdamas organizuota grupe kartu su M. K., Å . J. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini) namo kieme, itin žiauriai nužudė žmogų – R. K., o bÅ«tent: Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, manydamas, kad R.

K. gali imtis kerÅ¡to veiksmų jo ir V. M. atžvilgiu dėl 1994 m. vasario 17 d. padaryto R. K. žmonos užpuolimo ir turto pagrobimo, sumanė nužudyti R. K.. 2000 metais, laikotarpyje nuo gegužės 18 d. iki birželio 15 d., pastarasis, Å¡iam nusikaltimui padaryti, subÅ«rė organizuotÄ grupę, susidedančiÄ iÅ¡ jo, kaip vadovo, M. K., Å . J. ir A. S., surinko reikiamÄ informacijÄ , jÄ tikslino ir tikrino, nurodydamas M. K. ir Å . J., 2000 metais, laikotarpiu nuo birželio 8 d. iki birželio 15 d., stebėti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) namo kieme, kurioje R.

K. laikė automobilį, pastarÄ jį sekti, fiksuojant jo judėjimÄ , įpročius ir kontaktus, parengė nusikalstamos veiklos planÄ , parinkdamas Å . J. kaip asmenį, kuris į nukentėjusįjį atliks Å¡Å«vius, parÅ«pino nusikaltimo darymui Å¡aunamuosius ginklus, parinko nusikaltimo padarymo laikÄ ir vietÄ . 2000 m. birželio 16 d., ryte, A. S., M. K., Å . J. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turėdami tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ nužudyti R.

K., nuvyko link automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini) namo kieme, ir, pagal iÅ¡ anksto aptartÄ veiksmų planÄ , iÅ¡sidėstė prie minėtos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, stebint aplinkÄ ties (duomenys neskelbtini) namu ir sutartu kepurės pasukimu įspėjus M. K. apie nukentėjusiojo atvykimÄ , o M. K. sutartu galvos palenkimu apie tai įspėjus Å .

J., A. S., bÅ«nant Å¡alia Å . J., stebint aplinkÄ ir pasirengus tyrimo metu nenustatytu ginklu Å¡alinti galimas kliÅ«tis bei padėti Å . J. įveikti galimÄ nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ , R. K. pasodinus į automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio minėtoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, galinę sėdynę dukrÄ bei nuėjus prie vairuotojo durelių ir rengiantis sėsti už vairo, Å . J. iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto 9 mm kalibro ginklo, Å¡audančio 9 mm kalibro Luger (Parabellum) Å¡oviniais, mažametės dukros Ma.

Ku., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, iÅ¡Å¡ovė du kartus R. K. į galvÄ , padarydamas jam dvi Å¡autines kulkines kiaurines galvos žaizdas su kaukolės kaulų lūžimais, galvos smegenų pažeidimu ir pilnu galvos smegenų pamato arterijų nutraukimu, ir taip jį itin žiauriai, t. y. jo mažametės dukros akivaizdoje, bendrais veiksmais nužudė, sukeldami pastarajai dideles dvasines kančias.

3. Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, A. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 16 metų, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams už tai, kad: V. M., A. S., M. K. ir Å . J. 2000 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, veikdami iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdami tikslÄ ir vieningÄ tiesioginę tyčiÄ nužudyti A.

Z., tyčiÄ užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , veikdami bendrai S. S. suburtoje organizuotoje grupėje, S. S. iÅ¡ anksto surinkus nusikaltimų padarymui reikalingÄ informacijÄ , parengus nusikalstamos veiklos planÄ , parinkus nusikaltimų laikÄ ir vietÄ , parÅ«pinus nusikaltimo padarymui nenustatytÄ 7,65 mm kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ su garso ir liepsnos slopintuvu bei Å¡iam ginklui pritaikytus 7,65 mm kalibro „Browning“ Å¡audmenis, transporto ir ryÅ¡io priemones, paskirsčius vaidmenis bendrininkams, tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė A.

Z., bei panaudodami prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ bei Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jÄ apiplėšė, užvaldydami jos turto už ne mažesnę kaip už 7 300 Lt sumÄ , o bÅ«tent: S. S. Å¡iems nusikaltimams padaryti subÅ«rė organizuotÄ grupę, susidedančiÄ iÅ¡ S. S., A. S., V. M., M. K. ir Å . J., bei jai vadovavo. Taip pat surinko reikiamÄ nusikaltimų padarymui informacijÄ , parengė veiklos planÄ , parinkdamas nusikaltimų padarymo laikÄ ir vietÄ , parÅ«pino nusikaltimo padarymui tinkamÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ su Å¡audmenimis, transporto ir ryÅ¡io priemones, paskirstė vaidmenis bendrininkų ir kartu su kitais bendrininkais tiesiogiai dalyvavo nusikaltimų padaryme, atlikdamas sau priskirtÄ funkcijÄ . 2000 m. rugpjūčio 18 d., laikotarpiu tarp 16 ir 16.30 val., nusikaltimo bendrininkai atvyko prie A.

Z. buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kur S. S. pasilikus prie laiptinės stebėti aplinkÄ , saugoti ir informuoti kitus bendrininkus apie A. Z. parėjimÄ , V. M., M. K., A. S. ir Å . J. liftu pakilo prie 9-ame aukÅ¡te esančio A. Z. buto ir iÅ¡sigrupavo laiptinėje, laukdami sugrįžtančios A. Z.. Apie 16.30 val., gavę S. S. mobilaus ryÅ¡io telefonu perduotÄ praneÅ¡imÄ , jog A. Z. įėjo į laiptinę ir kyla liftu, veikdami pagal aptartÄ planÄ , bendrais, iÅ¡ anksto suderintais veiksmais, turėdami vieningÄ tiesioginę tyčiÄ nužudyti ir apiplėšti, užpuolė iÅ¡ lifto kabinos išėjusiÄ A.

Z., smogę (M. K. veiksmai) jai smÅ«gį per galvÄ nenustatytu kietu buku daiktu, taip pat nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, ir padarę muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, poodines kraujosruvas kairėje nugaros pusėje, kairiame žaste, abiejose Å¡launyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje nugaros pusėje, apsvaiginę nukentėjusiÄ jÄ , pastarajai parkritus, paėmė iÅ¡ nukentėjusiosios (Å . J. ir A. S. veiksmai) jos buto raktus, atrakino duris ir už kojų iÅ¡tempę iÅ¡ lifto kabinos įtempė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ butÄ (visų laiptinėje buvusių nuteistųjų veiksmai), kur, vykdydami nusikaltimo planÄ â€“ nužudyti – buto koridoriuje ir svetainėje trimis Å¡Å«viais į krÅ«tinę ir galvÄ iÅ¡ nenustatytos markės pistoleto su garso ir liepsnos slopintuvu (M.

K. veiksmai), S. S., V. M., M. K., A. S. ir Å . J. tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė A. Z.. Po to S. S., V. M., M. K., A. S. ir Å . J., tęsdami nusikalstamÄ veikÄ bei slėpdami įvykdyto nusikaltimo pėdsakus (V. M. veiksmai), surinko įvykio vietoje trijų iÅ¡Å¡autų Å¡ovinių tÅ«teles ir vienÄ kulkÄ , bei tęsdami sumanytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ nužudyti ir apiplėšti, visi bendrai veikdami, iÅ¡ viso pagrobė iÅ¡ A. Z. buto turto ne mažiau kaip už 7 300 Lt.

4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2000 m. gruodžio 18 d.

5. Kauno apygardos teisme buvo gautas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

6. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi netenkino PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybės ir padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pakartotino nusikalstamo elgesio rizikÄ , konstatavo, jog nuteistojo daroma pažanga bausmės atlikimo metu Å¡iuo metu nesudaro pagrindo A.

S. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. II. Skundų aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 7. Nuteistasis A. S. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimÄ dėl A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. 7.1. Skunde praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad jis (A.

S.) jau daugiau nei 20 metų yra įkalintas ir didžiÄ jÄ atliktos bausmės dalį praleido kalėjime, be to, įkalinimo metu buvo jauno amžiaus. Anot nuteistojo, ilgas kalinimas negali pataisyti asmens, bet duoda prieÅ¡ingÄ rezultatÄ , nutraukia kalinamojo socialinius ryÅ¡ius. Nuteistasis teigia, kad yra daug kartų suklydęs ir netinkamai pasielgęs, bet tikrai netapo nusikaltėliu ar turinčiu priklausomybių. Nurodoma, kad A. S. yra iÅ¡saugojęs socialinius ryÅ¡ius su dukra, kuri gimė jam jau atsidÅ«rus įkalinimo įstaigoje ir kuriÄ užaugino jo motina, taip pat sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ , vedė.

Nuteistasis prašo nevertinti šių aplinkybių vien formaliai, bet suteikti galimybę išeiti į laisvę pas savo artimuosius.

8. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Vincas Pacevičius skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir A. S. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. 8.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, netinkamai ir neiÅ¡samiai vertino bylos duomenis, savo iÅ¡vadas grindė prielaidomis, apsiribojo tik deklaratyviais motyvais. 8.2.

Gynėjo teigimu, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, be kita ko atsižvelgtina ir į bausmę atliekančio asmens nusikalstamo elgesio rizikÄ . Å iuo aspektu reikÅ¡mingi ir objektyvÅ«s duomenys apie bausmės atlikimÄ ir rizikos faktorius yra užfiksuoti nuteistojo 2021 m. sausio 26 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kuriÄ apygardos teismas įvertino netinkamai ir deklaratyviai. Pažymima, kad nuo atlikto pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodikÄ A.

S. pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo 63 balų iki 58 balų. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimÄ nulėmė tai, kad jis įsidarbino, savanoriÅ¡kai dengė priteistus civilinius ieÅ¡kinius iki jų vykdymo atÅ¡aukimo, taip pat stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. 8.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose esant nustatytam tokiam pat (ar net didesniam) pakartotino nusikalstamumo rizikos balui, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-131-383/2020 – 59 balai, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-283-870/2019 – 73 balai, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-81-654/2019 – 70 balų). 8.4.

Gynėjo nuomone, nuteistojo A. S. asmenybės tyrimo metu nustatyti kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (dabartinis nusikalimas), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai įvykdyti organizuotoje grupėje) – negali būti suabsoliutinami, šie veiksniai išimtinai susiję tik su A. S. praeitimi, kurios nuteistasis niekaip negali pakeisti. Be to, nustatyti kriminogeniniai veiksniai turi būti vertintini kartu su kitais bausmės atlikimo metu A. S. charakterizuojančiais duomenimis, jo elgesiu pataisos įstaigoje.

A. S. nėra susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, atlikdamas bausmę įgijo pagrindinį ir vidurinį iÅ¡silavinimÄ , aktyviai dalyvauja įvairiuose pataisos įstaigoje organizuojamuose užsiėmimuose ir renginiuose. Anot gynėjo, apygardos teismas turėjo atsižvelgti į teigiamai charakterizuojamÄ A. S. asmenybę, nelaikyti to tik standartiniu laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo elgesiu. 8.5. Teigiama, kad apygardos teismas visiÅ¡kai ignoravo ir neįvertino A. S. iÅ¡silavinimo, turimos profesijos, darbo kalinimo įstaigoje, galimybės įsidarbinti laisvėje, socialinių ryÅ¡ių palaikymo su artimaisiais bei kriminalinio elgesio nuostatų nesilaikymo, problemų dėl psichikÄ veikiančiÄ vartojimo nebuvimo.

Tai teismų praktikoje laikytina vienomis svarbiausių teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių aplinkybių (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-131-383/2020). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. S. savanoriÅ¡kai nedidelėmis sumomis dengė iÅ¡ jo priteistus civilinius ieÅ¡kinius iki kol iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nutrauktas. 8.6. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties argumentais, vertinant A. S. nusikaltimus, už kuriuos jis atlieka bausmę, ir ankstesnius teistumus.

Nors nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos už labai sunkius tyčinius nusikaltimus asmens gyvybei, bet A. S. nebuvo Å¡ių nusikaltimų organizatorius ar tiesioginis vykdytojas. Ä® pastarÄ jÄ aplinkybę turėtų bÅ«ti atsižvelgta, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Be to, apygardos teismas turėjo įvertinti, kad A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tik 20 metų. PrieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, bÅ«damas jaunas ir nesubrendęs, A.

S. nusikalto atsitiktinai, o ne dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Advokato teigimu, teismų praktikoje visada atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimÄ asmuo padarė bÅ«damas jauno amžiaus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-81-654/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-131-383/2020). 8.7. Anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje konstatuoti tik neigiami A. S. charakteristikos duomenys, deklaratyviai nurodyta, kad paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai.

Skundžiamoje nutartyje nurodytos drausminės nuobaudos nebegalioja. Visgi apygardos teismas net neatsižvelgė į tai, kad A. S. buvo aÅ¡tuoniolika kartų paskatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, darbÄ bei dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo veikloje. Nuteistajam 2016 m. lapkričio 14 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, per plano vykdymo laikotarpį jis tik vienÄ kartÄ pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus bei už tai buvo nubaustas, bet net devynis kartus paskatintas už gerÄ elgesį bei dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo priemonėse. 8.8.

Skunde akcentuojama ir tai, kad A. S. buvo sulaikytas 2000 m. gruodžio 18 d. ir nuo to laiko niekada nebuvo paleistas į laisvę, jo atžvilgiu priimti net keli apkaltinamieji nuosprendžiai už anksčiau padarytus nusikaltimus, paskutinis apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 25 d. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus A. S. negalėjo bÅ«ti perkeltas į pataisos namus, visÄ laikÄ bausmę atlikinėjo tardymo izoliatoriuose ir tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo perkeltas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į pataisos namus.

Tačiau net ir bÅ«damas jauno amžiaus bei atlikinėdamas bausmę tokiomis sÄ lygomis, A. S. nepalūžo ir Å¡iuo metu tinkamai atlieka bausmę. 8.9. Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, skunde daroma iÅ¡vada, kad A. S. daroma pažanga yra akivaizdi, todėl, įvertinus teigiamÄ A. S. požiÅ«rį į darbÄ , jo užimtumÄ , darbinę patirtį ir sukauptus įgÅ«džius, kriminalinės subkultÅ«ros netoleravimÄ , dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, yra pagrindas A. S. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip bus pasiekti bausmės tikslai, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

9. Atsiliepimų į nuteistojo A. S. ir jo gynėjo skundus negauta. III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados Nuteistojo A. S. ir gynėjo skundai atmetami.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų nagrinėjimui pateiktÄ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo nagrinėjimo medžiagÄ , nuteistojo asmens bylÄ , skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo A. S. ir jo gynėjo skundų argumentais, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas netenkindamas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

11. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent nuteistojo gynėjo skunde akcentuojamos iÅ¡imtinai vien nuteistÄ jį A. S. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nevertinant jų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Be to, nuteistojo gynėjo skunde nepagrįstai akcentuojamos teismų nutartys, priimtos sprendžiant kitų nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimÄ . Laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo (ar nepakeitimo) terminuota laisvės atėmimo bausme klausimas yra individualaus pobÅ«džio, todėl kiekvienu atveju įvertinama tik konkretaus nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ apibÅ«dinančių aplinkybių visuma.

Atsižvelgiant į tai, negalima besÄ lygiÅ¡kai kaip teismo precedentu vadovautis nuteistojo gynėjo nurodytomis teismų nutartimis vien dėl to, kad kitose bylose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme ir tokiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta didesniu ar panaÅ¡iu balu kaip A. S..

12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

13. Ä®statymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sÄ lygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė Å¡velnintina, jeigu Å¡is asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę.

Nustatydamas bausmės pakeitimo sÄ lygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismÄ Ä¯vertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad toks asmuo, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartÄ nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje.

Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ atskleidžiančius duomenis, požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, bÅ«tina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

14. Nuteistasis A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2000 m. gruodžio 18 d. Tačiau vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, iÅ¡ esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

15. IÅ¡ skundams nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, Å¡iuo metu dirba, mokosi dailidės specialybės, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Å ios aplinkybės nurodytos ir 2021 m. sausio 26 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 62-543 (asmens bylos t. 16, b. l. 44-47). Nuteistojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes apie A. S. iÅ¡silavinimÄ , aktyvų dalyvavimÄ Ä¯vairiose veiklose ir programose patvirtina ir apygardos teisme teikimo nagrinėjimo metu pateikti dokumentai (teikimo nagrinėjimo bylos l. 27-43).

Taip pat socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. S. stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo, psichologines grupes ir užsiėmimus, dirba, todėl stebimi ryÅ¡kÅ«s asmeniniai pokyčiai. Tačiau Å¡ioms aplinkybėms negalima suteikti iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikÅ¡mingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumÄ apibÅ«dinančių aplinkybių.

16. Viena iÅ¡ aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodikÄ . Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vados, 2016 m. lapkričio mėnesį A. S. atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 63 balai. 2021 m. sausio 15 d. vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 58 balais.

Nepaisant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai aukÅ¡ta, pagal OASys metodikÄ priskiriama vidutinei (ribos nuo 41 iki 99 balų), pagal balų skaičių gana ženkliai virÅ¡ijanti minimaliÄ vidutinės rizikos ribÄ . Be to, A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 38, kurių skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl Å¡iuo atveju itin svarbi nuteistojo A.

S. motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Didžioji dalis dinaminių balų surinkta OASys metodikos vertinimo dalyse „Gyvenimo sÄ lygos“ (12 balų), „Gyvenimo stilius ir draugai“ (10 balų) ir „IÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ (6 balai). Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje kaip vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių taip pat iÅ¡skiriamas gyvenimo stilius ir draugai. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad A.

S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo sumažėjimas tik 5 balais per daugiau nei ketverius metus, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis per šį laikotarpį nedėjo pakankamai pastangų pakartotinio nusikalstamumo rizikai sumažinti.

17. Nors nuteistojo gynėjo skunde akcentuojamas teigiamas nuteistojo A. S. elgesys kalinimo įstaigoje, bet sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgiama ne vien į A. S. elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, bet įvertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Kaip matyti iÅ¡ pažymos apie paskatinimus ir drausmines nuobaudas, A. S. per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį net 37 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 15 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o skatintas buvo 18 kartų (asmens bylos t. 16, b. l. 49-51).

DaugumÄ pažeidimų A. S. padarė dar 2001 – 2008 metų laikotarpiu, kai sistemingai nesilaikydavo vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Nuo 2009 metų stebimas nuteistojo A. S. elgesio gerėjimas, už gerÄ elgesį, režimo reikalavimų laikymÄ si ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje buvo skiriami paskatinimai. Visgi du paskutiniai nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai buvo padaryti 2018 ir 2019 metais. 2018 m. rugsėjo 27 d. A. S. nevykdė prižiÅ«rėtojų nurodymų ir nepaklusęs pasiÅ¡alino iÅ¡ savo brigados kiemelio, dėl Å¡io pažeidimo drausminė nuobauda nuteistajam nepaskirta, apsiribojant tik svarstymu drausminėje komisijoje (asmens bylos t. 14, b. l. 173). 2019 m. liepos 11 d.

A. S. pakeltu tonu reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl futbolo turnyro tvarkos, nevykdė nurodymų nusiraminti, už kÄ nuteistajam paskirta drausminė nuobauda (asmens bylos t. 16, b. l. 3). Pastaruosius pažeidimus A. S. padarė, nors jam 2016 m. lapkričio 14 d. sudarytame individualaus socialinės reabilitacijos plane ir buvo akcentuotas vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės reikalavimų laikymasis.

18. Analogiškos nuteistojo A. S. elgesio kalinimo įstaigoje tendencijos matomos ir analizuojant asmens byloje esančias nuteistojo charakteristikas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus parengtoje 2002 m. vasario 27 d. charakteristikoje nurodyta, kad A. S. elgesiui būdingas impulsyvumas, greita nuotaikų kaita, konfliktinėje situacijoje linkęs kaltinti ne save, bet kitus asmenis, nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes (asmens bylos t. 2, b. l. 200-201). Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų 2004 m. kovo 5 d. charakteristikoje pažymėta, kad A.

S. laikosi neformalių nuteistųjų tradicijų (asmens bylos t. 5, b. l. 174). PravieniÅ¡kių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos 2006 m. kovo 6 d. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis įstaigoje adaptavosi nesunkiai, yra taktiÅ¡kas su kitais nuteistaisiais, su administracijos darbuotojais stengiasi bÅ«ti mandagus, tačiau nedirba, nes tai daryti kategoriÅ¡kai atsisakė laikydamasis neformaliųjų nuteistųjų tradicijų, nuteistojo charakteris apibÅ«dinamas kaip konfliktiÅ¡kas, priteisto civilinio ieÅ¡kinio dengti nesistengia, kaltę neigia, mano esÄ s nubaustas nekaltai (asmens bylos t. 1, b. l. 164).

PravieniÅ¡kių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos 2006 m. vasario 28 d. iÅ¡vadoje taip pat pažymėta, kad A. S. neformaliosios nuteistųjų elgesio taisyklės yra sÄ lyginai svarbios (asmens bylos t. 1, b. l. 165). Ir tik 2011, 2012, 2013 metų PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos metinėse charakteristikose A. S. jau charakterizuojamas teigiamai (asmens bylos t. 11, b. l. 154; t. 12, b. l. 105, 200; t. 13, b. l. 1). Taip pat teigiamai A. S. charakterizuojamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2017 m. liepos 21 d. charakteristikoje (asmens bylos t. 14, b. l. 105).

19. Be to, iÅ¡ nuteistojo A. S. priteisti solidarÅ«s 13 150 Lt ir 50 000 Lt dydžio civiliniai ieÅ¡kiniai. Nors nuteistojo gynėjo skunde teigiama, kad jokių įsiskolinimų nuteistasis neturi, bet byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis A. S. bÅ«tų vykdęs savo skolinius įsipareigojimus. Ä®kalinimo įstaigoje buvo gauti vykdomieji dokumentai 239,47 Eur sumai, kurios iÅ¡ieÅ¡kojimas nevykdytas pagal antstolio patvarkymÄ (asmens bylos t. 16, b. l. 48). Kaip jau buvo nurodyta, atlikdamas bausmę A.

S. ilgÄ laikÄ nedirbo, už atsisakymÄ dirbti pasiÅ«lytÄ darbÄ A. S. 2003 m. gruodžio 5 d. netgi buvo paskirta drausminė nuobauda (asmens bylos t. 5, b. l. 151). Tik 2013 m. gegužės 8 d. A. S. charakteristikoje pažymėta, jog nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti (asmens bylos t. 12, b. l. 200; t. 13, b. l. 1). Tačiau daugiau iniciatyvos nerodė ir dirbti VÄ® „MÅ«sų amatai“ nuteistasis pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. kovo 12 d. (asmens bylos t. 16, b. l. 28). Darbinė veikla yra ne vien pajamų Å¡altinis, bet ir viena iÅ¡ socialinės reabilitacijos formų.

Todėl darbinių įgÅ«džių įgijimas (atkÅ«rimas) taip pat rodytų realų nusiteikimÄ grįžti (integruotis) į visuomenę. Tuo tarpu paminėti duomenys patvirtina, kad darbiniu užimtumu nuteistasis iÅ¡ esmės susidomėjo tik artėjant galimybei laisvės atėmimo bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, kas leidžia manyti, jog A. S. yra labiau suinteresuotas tik kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, o ne (ir tai svarbiausia) keisti gyvenimo bÅ«dÄ , ugdyti savo darbinius įgÅ«džius, įsitvirtinti darbo rinkoje.

Iki įkalinimo nuteistasis buvo baigęs 9 klases, atlikdamas bausmę ilgÄ laikÄ nesimokė, pagrindinį iÅ¡silavinimÄ Ä¯gijo 2015 metais (teikimo nagrinėjimo bylos l. 29), vidurinį iÅ¡silavinimÄ Ä¯gijo 2017 metais (teikimo nagrinėjimo bylos l. 28).

20. Aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo A. S. elgesyje, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaiÅ¡tingo. IlgÄ laikÄ bausmės atlikimo metu A. S. sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus, ne tik nedirbo, bet ir atsisakė pasiÅ«lyto darbo (dirba tik metus laiko). Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius ir sumažėjo, bet vis dar egzistuoja pakankamai aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo metu nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, Å¡iuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmei keliami tikslai. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį iÅ¡eiti į laisvę, negali bÅ«ti aiÅ¡kinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti Å¡ia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali bÅ«ti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoÅ¡irdžių pastangų iÅ¡pirkti savo kaltę, pakeisti požiÅ«rį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

21. Taip pat sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nuteistojo požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus. Pažymėtina, kad A. S. padarytos nusikalstamos veikos yra itin pavojingos. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas už du nužudymus, kurios padarė veikdamas organizuota grupe kartu su kitais bendrininkais, tyčia, vienÄ jų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, kitÄ itin žiauriai.

Nusikaltimai buvo gerai organizuoti, iÅ¡ anksto suplanuoti. Be to, ankstesniu Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. S. jau buvo nuteistas už iÅ¡ esmės tuo pačiu metu analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimÄ â€“ tyčinį nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir plėšimÄ , veikiant organizuota grupe. Be minėtų apkaltinamųjų nuosprendžių A. S. buvo teistas dar tris kartus. Nors nusikaltimų padarymo metu A. S. buvo jauno amžiaus (20 metų), bet, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, aptartos aplinkybės rodo, kad nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nepaisant jauno amžiaus A.

S. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios, todėl nuteistojo amžius nusikaltimų padarymo metu Å¡iuo atveju nevertintinas kaip A. S. asmenybės pavojingumÄ mažinanti aplinkybė. Nuteistojo gynėjas teisingai nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, ne A. S. buvo tiesioginis nužudymų vykdytojas, bet nusikaltimų pobÅ«dis ir jų padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo A. S. vaidmens padarant nusikaltimus laikyti antraeiliu ir dėl to nuteistojo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingÄ .

Tuo labiau kad savo kaltės dėl nužudymų A. S. iki Å¡iol nepripažįsta, nesigaili dėl to, kÄ padarė. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo veiksmus ir jų pavojingumÄ , kartu nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių.

22. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nepaisant nurodytų teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, Å¡iuo metu padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jog nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, bei nesudaro pagrindo nuteistajam A. S. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamÄ nutartį nuteistojo ir jo gynėjo skunduose nurodytais argumentais, todėl A. S. ir jo gynėjo skundai atmetami, o Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis paliekama galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistÄ .

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Jolanta Čepukėnienė Evaldas Gražys