2023-06-14 Nr. AB-12158-3-61-3-03497-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-550-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03497-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, iki reorganizacijos – Vilniaus PN) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1104-484/2021 atmetė pareiškėjo D. S. skundą. Pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-205-556/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas minimoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.

3. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Vilniaus PN administracijai kartu su pareiškėjo asmens byla buvo perduoti dokumentai, patvirtinantys, kad jam paskirtas dietinis maitinimas (RB dieta), tačiau Vilniaus PN administracija nubraukė įrašą apie dietinio maitinimo paskyrimą ir nurodė, kad toks maitinimas nepriklauso pareiškėjui. Todėl, nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki skundo teismui pateikimo dienos, pareiškėjui netiekiamas dietinis maitinimas.

4. Pareiškėjas nurodė, jog dėl dietinio maitinimo kreipėsi į Vilniaus PN administraciją tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau atsakymai, kuriuos gaudavo pareiškėjas, būdavo deklaratyvūs ir atskleidžiantys tai, kad Vilniaus PN administracija nesusipažino su pareiškėjo asmens byla ir joje esančiais įrašais dėl dietinio maitinimo pareiškėjui paskyrimo. Pareiškėjas, negaudamas dietinio maitinimo priverstas badauti, o suvalgęs bendrai tiekiamą visiems nuteistiesiems (suimtiesiems) maistą, patiria virškinamojo trakto problemas, jaučia stiprius skrandžio skausmus. Badavimas sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai.

5. Pareiškėjas, įvertinęs pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, tvirtino, jog jis kalėjo netinkamomis sąlygomis, turėjusiomis žalingą poveikį jo sveikatai. Tokios kalinimo sąlygos žemina pareiškėjo orumą, sukelia fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, kančią, diskomfortą, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė priteisti jo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės). Skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. IR-485 „Dėl teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“. Nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje pavirtintą dienotvarkę, o valgiaraščiai, tarp jų ir valgiaraštis nedirbantiems vyrams yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai, o kai mėnuo trumpesnis, nesančiomis dienomis maisto produktai neskiriami. Valgiaraščiuose nurodomi patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų budinčiajam direktoriaus padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

9. Atsakovo atstovas nesutiko su skundo argumentais, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl dietinio maitinimo su pretenzijomis bei prašymais, o administracija nesiėmė jokių veiksmų. Pareiškėjas 2020 m. spalio 15 d. kreipėsi į įstaigoje dirbantį šeimos gydytoją, reikalaudamas jam skirti dietinį maitinimą, tačiau gydytojas tokio maitinimo pareiškėjui neskyrė. Vilniaus PN pateikė pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos kopiją, iš kurios matyti, kad pareiškėjui nėra nustatyti jokie sveikatos sutrikimai, t. y. nėra jokio medicininio išrašo, patvirtinančio pareiškėjui diagnozuotas ligas. Todėl nesant jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui būtų fiksuota ar nustatyta liga arba susirgimas, negalima teigti, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.

10. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo reikalaujama priteisti suma neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog pareiškėjas nepagrindė priteistinos neturtinės žalos jokiais skaičiavimais ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų arba argumentų, jog skunde nurodomos aplinkybės darytų įtaką pareiškėjo fizinei arba psichinei sveikatai. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nesukėlė.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu patenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir pripažino, kad pareiškėjui Vilniaus PN nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. netiekiant dietinio maitinimo buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos duomenų nenustatė, kad Vilniaus PN administracijai buvo teiktos sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos ginčo laikotarpiu skirti pareiškėjui maistą pagal dietinio maitinimo normas, tačiau iš kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų taip pat nenustatė, kad dietinis maitinimas, kuris anksčiau buvo paskirtas pareiškėjui atliekant bausmę kitose laisvės atėmimo vietose, nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų pagrindu buvo nutrauktas. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui faktiškai buvo skiriamas maitinimas pagal RB dietos valgiaraštį. Taigi teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui, atliekant bausmę Vilniaus PN nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. nebuvo tiekiamas maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraščio, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447, 15 punktą (RB dieta).

13. Teismas nurodė, jog pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisykles atsakovo atstovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo detalių paaiškinimų dėl jam neskirto dietinio maitinimo nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjui jo perkėlimo į Vilniaus PN dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d., buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau Vilniaus PN gydytojo išvados dėl dietinio maitinimo pareiškėjui nutraukimo nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. nėra, todėl Vilniaus PN administracija, nesiimdama priemonių išspręsti klausimą dėl dietinio maitinimo skyrimo, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus PN nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. nepagrįstai neskyrė pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (RB dietos).

14. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir vertindamas pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, iš byloje esančių medicininių dokumentų nustatė, jog pareiškėjas turi virškinimo sistemos sutrikimų, 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 10 d. jam buvo suteikta medicininė pagalba, tačiau byloje nėra duomenų, jog būtent netinkamas maitinimas ginčo laikotarpiu jam sukėlė 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 10 d. nustatytus sutrikimus ar kitokį sveikatos pablogėjimą. Teismas vertino, kad pareiškėjas dėl teisės aktuose nustatytų maitinimo sąlygų neužtikrinimo galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau sprendė, kad šie nedideli ir nenuolatinio pobūdžio pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismas atsižvelgęs į tai, darė išvadą, kad dėl 6 dienas pareiškėjui netiekto dietinio maitinimo jis galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, tačiau jie nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų būti įvertinti pinigais. Dėl to, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

15. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nenustatė, jog Vilniaus PN administracija nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. spalio 24 d. privalėjo pareiškėjui skirti dietinį maitinimą. Atlikęs pirminę sveikatos apžiūrą Vilniaus PN, įvertinęs pareiškėjo sveikatos istoriją ir nenustatęs sveikatos sutrikimų (diagnozuotų ligų), 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus PN gydytojas nusprendė, jog pareiškėjui dietinis maitinimas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį nepriklauso. Teismas sprendė, kad kadangi dietinis maitinimas skiriamas tik esant atitinkamoms medicininėms indikacijoms, o specialus valgiaraštis ar kitoks specialus maitinimas nebuvo rekomenduotas, todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų skirti tokį maitinimą, Vilniaus PN administracija neturėjo pagrindo individualiai koreguoti pareiškėjo maitinimo arba patenkinti pareiškėjo prašymą dėl dietinio maitinimo paskyrimo. Teismas konstatavo, kad Vilniaus PN nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. spalio 24 d. pareiškėjo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas skundo dalį dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. spalio 24 d. ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisingas. Teismas tinkamai nenustatė bylos faktinių aplinkybių bei atlygintiną neturtinę žalą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, pareiškėjui neteisėtai, atvykus į Vilniaus PN, buvo nutrauktas dietinio maitinimo tiekimas, nors pareiškėjo sveikatos istorijoje buvo nurodyta, kad dietinis maitinimas pareiškėjui skiriamas neterminuotai. Vilniaus PN nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją iš esmės rėmėsi atsakovo atstovo argumentais ir pareiškėjo skundą patenkino tik iš dalies, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundą, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia analogiškus argumentus, kuriuos nurodė skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nepagrindžia ir neidividualizuoja neigiamų pasekmių ir išgyvenimų. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė materialiosios arba proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui neužtikrinant dietinio maitinimo Vilniaus PN, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjui nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. netiekiant dietinio maitinimo Vilniaus PN buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nurodytas aplinkybes, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to, ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje surinktą medžiagą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ar neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-161-822/2021 ir kt.).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.).

29. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos pinigais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nenustačius, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, apsiribojant tik jo teisės pažeidimo pripažinimu.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią būtų pagrindas įvertinti pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis