8f1e9d30-aae1-4fb2-8d0f-46af076ca3a2 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3194-940/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02319-2014-5Procesinio sprendimo kategorija:11.9.;99.3.; 99.7; 114.4; 114.11; 116.1;125.7. (S) PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 9 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, sekretoriaujant Ingai Madeikienei, dalyvaujant ieškovei D. K. – S., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Vadimui Makušinui,atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ atstovui A.

V., atstovei advokatei Ingai Radinienei,trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovėms G. K. ir V. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. K. – S. ieÅ¡kinį dėl pripažinimo neteisėtu atleidimÄ iÅ¡ darbo, grÄ Å¾inimo į ankstesnį darbÄ , darbo užmokesčio už priverstinį pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo atsakovui UAB „Nevėžio žirgai“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, ir n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė D. K. – S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jos 2013-11-01 atleidimÄ iÅ¡ vadybininkės-trenerės pareigų UAB „Nevėžio žirgai“ neteisėtu, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ , priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje (3, 48-51 b.l.) nurodė, kad nuo 2013-05-28 pas atsakovÄ UAB „Nevėžio žirgai“ buvo įdarbinta vadybininke-trenere, tačiau darbo sutarties neturi, nes atsakovas jai priklausančio sutarties egzemplioriaus neiÅ¡davė. 2014 m. kovo 4 d. ji (ieÅ¡kovė) kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių, norėdama gauti informacijos apie savo valstybinį socialinį draudimÄ .

Sodrai iÅ¡davus pažymÄ paaiÅ¡kėjo, kad ji iÅ¡ UAB „Nevėžio žirgai“ buvo atleista 2013m. lapkričio 1 d. Sodros pažymoje užfiksuotas atleidimo pagrindas – Darbo kodekso 127 str. 1 d., numatantis, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ , taip pat ir terminuotÄ darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ keturiolika darbo dienų. Pati jokio praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo nerašė, todėl mano, kad buvo atleista be jokio teisinio pagrindo.

Nustačius, kad iÅ¡ darbo buvo atleista neteisėtai, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1000 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei jai tenkantį vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Mėnesio vidutinis darbo užmokestis 2013 metais sudarė 191,98 Lt, o 2014 metais – 193,83 Lt. IeÅ¡kovės vienos darbo dienos atlyginimas sudaro 9,23 Lt. Laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo, t.y. 2013-11-01, iki 2014-05-16 (ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos) sudaro 6 mėn. ir 11 dienų (darbo), todėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai (2014-05-16) ieÅ¡kovei priteistina suma: (191,98 x 2) + (193,83 x 4) + (9,23 x 11) = 1260,81 Lt.

Taip pat ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė reikalavimÄ grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ ankstesnį darbÄ . Pažymėjo, kad DK 299 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualÅ«s darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo. DK 300 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė nepraleido vieno mėnesio senaties termino, nes informacijÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo iÅ¡ Sodros gavo tik 2014 m. kovo 4 d.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė D.

K. - S. ir jos atstovas advokato padėjėjas Vadimas MakuÅ¡inas papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimo dėl grÄ Å¾inimo į ankstesnį darbÄ atsisako, kadangi nuo 2014-06-03 tapo Å«kininke ir dabar savarankiÅ¡kai verčiasi Å«kine veikla. Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir likusiÄ ieÅ¡kinio dalį prašė tenkinti. Nurodė, kad su atsakovo atstovu A. V. bendradarbiavo dar iki įmonės UAB „Nevėžio žirgai“ įkÅ«rimo, nes abu laikė žirgus, vienas kitam padėdavo – pati važiuodavo pas A.

V. į jo Å«kį Anykščių rajone, o A. V. atvažiuodavo padėti pas jÄ Ä¯ Å«kį, esantį (duomenys neskelbtini). Pas A. V., kaip Å«kininkÄ , dirbo nuo 2011 metų. Ir pati kaip privatus asmuo augina žirgus. A. V. iÅ¡ jos nusipirko 2 žirgus ir pasiÅ«lė jungtis. Pritarė tokiam pasiÅ«lymui ir 2011-11-24 kartu įsteigė UAB „Nevėžio žirgai“. Buveinė buvo registruota ieÅ¡kovės sodyboje (duomenys neskelbtini). Ä®monę steigė turėdami tikslÄ gauti paramÄ Å¾irgų maniežui statyti.

ProjektÄ paramai gauti rengė UAB „Altervita“. 2012 m. pavasarį sužinojo, kad paramos negaus. UAB „Nevėžio žirgai“ veikla – žirgų ir gardų nuoma, pramoginis jodinėjimas. UAB „Nevėžio žirgai“ buvo žirgų laikytoja. A. V. įmonės įstatiniam kapitalui davė 10000 Lt, o ji (ieÅ¡kovė) – įmonei perdavė 8 savo žirgus, nes pinigų tuo metu neturėjo. 4 žirgus perdavė įmonės nuosavybėn, o 4 liko jos nuosavybe. Å iuo metu 3 žirgai yra kritę (VaÅ¡ingtonas, Genijus ir Tradicija).

Tokiu bÅ«du abu tapo UAB „Nevėžio žirgai“ akcininkais. A. V. valdė 80 % įmonės akcijų, o ji – 20 %. A. V. tapo Å¡ios įmonės direktoriumi. A. V. įmonėje įsidarbino pats per elektroninę bankininkystę. Ji (ieÅ¡kovė) visÄ laikÄ dirbo su UAB „Nevėžio žirgai“ priklausančiais žirgais, juos prižiÅ«rėjo, šėrė, nes įmonės žirgai buvo laikomi kartu su jos nuosavais žirgais. IlgÄ laikÄ A. V. prašė, kad A. V. jÄ taip pat įdarbintų įmonėje, bet Å¡is vis nesutikdavo. 2013-05-27 abu kartu nuvyko į UAB „Tik apskaita“, kur buhalterės R.

P. padėjėja A. Ž. tÄ pačiÄ dienÄ paruošė jos (ieÅ¡kovės) darbo sutarties projektÄ . Kartu su A. V. aptarė, kad dirbs 5 dienas per savaitę, po 2 valandas kasdien ir mėnesinis atlyginimas bus 200 Lt. Žirgų priežiÅ«ra yra ir darbas, ir pomėgis, todėl buvo nustatytas tik simbolinis atlyginimo dydis. Tokios darbo sutarties pasiraÅ¡ymas buvo tik formalumas, kad valstybinėms institucijoms nekiltų įtarimų dėl jos (ieÅ¡kovės) darbo. A. V. mėnesinis atlyginimas irgi buvo tik 200 Lt.

Su A. V. nesitarė dėl darbo laiko pradžios ir pabaigos, vidaus tvarkos, taip pat dėl atostogų. Darbo užmokestis per visÄ tÄ laikÄ jai nebuvo mokamas. To klausimo iki kreipimosi į teismÄ nekėlė, kadangi sutartas 200 Lt darbo užmokestis nebuvo pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis. Buhalterė R. P. tÄ pačiÄ dienÄ jÄ (ieÅ¡kovę) įdarbino, Sodrai elektroniniu bÅ«du nusiųsdama 1SD praneÅ¡imÄ apie įdarbinimÄ . A. V. pasirašė tik vienÄ darbo sutarties egzempliorių, kuris ir liko pas jį.

Jai darbo sutarties tuo metu nereikėjo. Ä®monės spaudas ant darbo sutarties uždėtas nebuvo, nes jis liko ieÅ¡kovės namuose. Buhalterei nusiuntus praneÅ¡imÄ Sodrai, ji (ieÅ¡kovė) buvo įdarbinta. Sodra patvirtino, kad įdarbinimas buvo įformintas tinkamai. Ä®steigus įmonę, VÄ® „Registrų centras“ įmonės direktoriui A. V. buvo iÅ¡duotas elektroninis paraÅ¡as, kuriuo naudojantis buvo teikiami praneÅ¡imai Sodrai ir deklaracijos. Elektroninio paraÅ¡o duomenys (raktelis) buvo pas jÄ (ieÅ¡kovę), todėl pati A.

V. vardu teikdavo praneÅ¡imus Sodrai apie savo darbÄ Ä¯monėje už ataskaitinį laikotarpį. Deklaracijas Sodrai teikė kaip įmonės akcininkė. A. V. elektroniniais duomenimis nesinaudodavo. Elektroninio paraÅ¡o raktelį A. V. grÄ Å¾ino 2014 m. vasario mėnesį. A. V. nieko nedirbdavo įmonėje. Viskuo rÅ«pinosi pati. A. V. jos darbo nekontroliuodavo, jokių nurodymų neduodavo, pati nuspręsdavo, kokius darbus turi dirbti. Pati vykdė UAB „Nevėžio žirgai“ veiklÄ ir darė viskÄ , kad įmonė gautų pelno.

Dėl funkcijų pasiskirstymo nesitarė, bet 2013-06-24 pradėto ikiteisminio tyrimo metu A. V. pripažino, kad ieškovė dirbo pas jį. Aplinkybė, kad įmonėje nėra darbo apskaitos žurnalų, grafikų ir kitų dokumentų, nepatvirtina, kad nebuvo darbo santykių. Šių dokumentų nebuvimas tik užtraukia administracinę atsakomybę. Ieškovė net ir nutraukus darbo sutartį nuo 2013-05-28 dirba tuos pačius darbus savo iniciatyva, nes yra žirgų savininkė, o UAB „Nevėžio žirgai“ – tų žirgų laikytoja.

Žirgus prižiÅ«rėjo savo lėšomis, nes įmonė pajamų beveik negaudavo. Dar dirbant įmonėje buvo dvi klientės, kurios UAB „Nevėžio žirgai“ laikė savo žirgus. Prašė A. V., kad Å¡ios klientės už žirgų laikymÄ mokėtų oficialiai įmonei, nes tada bÅ«tų buvę iÅ¡ ko mokėti atlyginimÄ , bet A. V. nesutiko. Viena klientė – J. J. – pasirašė sutartį su UAB „Nevėžio žirgai“ ir į įmonės sÄ skaitÄ buvo pervedusi 1000 Lt.

Dabar pinigus, kuriuos moka žmonės už jodinėjimÄ Å¾irgais ir kitas paslaugas, ima sau asmeniÅ¡kai, nes nebėra suinteresuota tuos pinigus skirti įmonei.IeÅ¡kovės atstovas V. MakuÅ¡inas taip pat pažymėjo, kad Å¡iuo atveju nėra praleistas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas, nes apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė sužinojo tik 2014-03-04 nuvykusi į SodrÄ , o ieÅ¡kinį teismui pateikė 2014-04-03.Atsakovas UAB „Nevėžio žirgai“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (17-19 b.l.) nurodė bei atsakovo atstovai direktorius A.

V. ir advokatė Inga Radinienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Ieškinys nepagrįstas, ieškinio pagrinde nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Darbo teisiniai santykiai iš esmės yra sutartiniai darbuotojo ir darbdavio teisiniai santykiai, grindžiami darbo teisinio santykio šalių pasirašyta darbo sutartimi bei darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Ieškovės ir atsakovo nesieja darbo teisiniai santykiai. 2011 metų rudenį A.

V. kartu su ieÅ¡kove nuvyko į UAB „Altervita“ pas ieÅ¡kovės draugę, kuri galėjo paruoÅ¡ti projektÄ paramai žirgų maniežo įrengimui gauti. Tam, kad gautų minėtÄ paramÄ , A. V. su ieÅ¡kove įkÅ«rė įmonę UAB „Nevėžio žirgai“, bet paramos maniežo projektui Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra neskyrė. Ä®kurti įmonę sugalvojo D. K. - Sargautienė. A. V. tokiam sumanymui pritarė. Pradinį 10000 Lt kapitalÄ , pasiskolinęs iÅ¡ draugo, įnešė A.

V.. Nežino, kas 2011-11-21 pažymoje Nr. 08.22.07.04- nurodė, kad D. K. – S. įnešė 2000 Lt. Su ieÅ¡kove tapo akcininkais. A. V. priklausė 80 procentų akcijų, o ieÅ¡kovei – 20 procentų. Nežinojo, kad ieÅ¡kovė bendrovei perdavė 8 žirgus. ŽirgÄ , vardu VaÅ¡ingtonas iÅ¡ ieÅ¡kovės pirko asmeniÅ¡kai dar iki įmonės įkÅ«rimo. Už jį ieÅ¡kovei sumokėjo 5000 Lt. IeÅ¡kovė ir atsakovas nėra pasirašę darbo sutarties, t.y. ieÅ¡kovė nebuvo priimta į darbÄ UAB „Nevėžio žirgai“, ieÅ¡kovė UAB „Nevėžio žirgai“ neturėjo jokių pareigų ir neatliko jokių darbo funkcijų, su ieÅ¡kove nebuvo sutartas mokėtinas darbo užmokestis, darbo laikas, ieÅ¡kovė niekada nėra gavusi darbo užmokesčio iÅ¡ UAB „Nevėžio žirgai“.

Jokių nurodymų dėl darbo A. V. ieškovei nedavė. Ieškovė kaip iki įmonės įsteigimo laikė savo žirgus, taip ir toliau tai darė, o A. V. laiko savus. UAB „Nevėžio žirgai“ nuo 2013 m. veiklos nevykdė ir jokio darbo suteikti ieškovei negalėjo. A. V. į UAB „Tik apskaita“ su ieškove buvo nuvykęs tartis dėl buhalterinės apskaitos, o ne dėl darbo sutarties sudarymo. Ieškovė yra UAB „Nevėžio žirgai“ steigėja ir akcininkė. UAB „Nevėžio žirgai“ direktorius yra A.

V.. D. K. – Sargautienė iki 2014 m. vasario mėnesio turėjo visus A. V. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis ir elektroninės bankininkystės generatorių bei naudojosi jais, kadangi A. V. kompiuteriu nedirba. Pats ieškovei perdavė šias priemones. Ieškovė, piktnaudžiaudama teise, neteisėtai valdant bendrovės dokumentus, antspaudus, su elektronine bankininkyste ir direktoriaus elektroniniu parašu susijusius dokumentus ir įrenginius (banko kodų generatorius), nežinant direktoriui, atliko tam tikras ūkines operacijas UAB „Nevėžio žirgai“ vardu imituojančias ieškovės ir atsakovo darbo teisinius santykius.

IeÅ¡kovė, nedirbdama bendrovėje, tačiau turėdama priėjimÄ prie UAB „Nevėžio žirgai“ internetinės bankininkystės duomenų, iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos AB SEB banke atliko lėšų pervedimo operacijas į VSDFV sÄ skaitÄ , valstybinio socialinio draudimo įmokoms mokėti (mokesčio kodas 252). Tokiu bÅ«du buvo neteisėtai fiksuojami nesami darbo teisiniai santykiai. Per laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-10-31 ieÅ¡kovė sumokėjo (duomenys neskelbtini) 34 Lt. Atsakovui nėra žinomas darbo užmokestis, kurio pagrindu buvo mokamos VSDFV įmokos, nes ieÅ¡kovei darbo užmokestis nebuvo mokamas.

Atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, jog ieÅ¡kovė neteisėtai naudojosi bendrovės antspaudais, elektroninio paraÅ¡o ir elektroninės bankininkystės duomenimis įrodo 2014-02-06 antstolio Andriaus Bespalovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0025/14/00005, kuriame konstatuota, kad 2014-02-06 16.55 val. D. K.-Sargautienė perdavė A. V. turimus įmonės UAB „Nevėžio žirgai“ dokumentus, antspaudus, elektroninės bankininkystės generatorių bei ranka surašė perdavimo-priėmimo aktÄ .

UAB „Nevėžio žirgai“ direktorius, sužinojęs, jog ieÅ¡kovė moka VSDFV įmokas, imituodama darbo teisinius santykius, 2013-11-01 pateikė VSDFV praneÅ¡imÄ apie darbo santykių nutraukimÄ , siekdamas iÅ¡vengti neigiamų neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų padarinių. 2013-12-19 nuvykęs į SodrÄ A. V. atgaline 2013-05-27 data pasirašė 1SD formÄ , nes tam, kad bÅ«tų galima atleisti ieÅ¡kovę, pirmiausia reikėjo užpildyti minėtÄ priėmimo formÄ , o tik po to įforminti atleidimÄ .

FormÄ pildė ir atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ â€“ DK 127 straipsnį – nurodė Sodros darbuotojos, o A. V. tik pasirašė. IeÅ¡kinys yra atmestinas dar ir todėl, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo (DK 300 str. 1 d.). Atsakovas praÅ¡o taikyti įstatymo nustatytÄ vieno mėnesio senaties terminÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime (157-159 b.l.) nurodė ir trečiojo asmens atstovės G.

K. ir V. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad duomenys Skyriui apie apdraustuosius ir draudėjus pateikiami ir tikslinami vadovaujantis 2010 m. birželio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-243 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

UAB „Nevėžio žirgai“ teikė Skyriui praneÅ¡imus apie D. K. – S. priėmimÄ Ä¯ darbÄ (1-SD) nuo 2013-05-28, atleidimÄ iÅ¡ darbo (2-SD) nuo 2013-11-01 ir praneÅ¡imus SAM ir priedus SAM3SD (apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas) už 2013 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, kuriuose buvo nurodytas per Å¡iuos mėnesius priskaičiuotas D. K. – S. darbo užmokestis ir VSD įmokos. Å iuos praneÅ¡imus draudėjas teikė per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ (EDAS), pasiraÅ¡ytus saugiu kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u.

Visi minėti praneÅ¡imai buvo pasiraÅ¡yti UAB „Nevėžio žirgai“ vadovo A. V. vardu. UAB „Nevėžio žirgai“ praneÅ¡imÄ 1-SD apie D. K. – S. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ Skyriui pateikė elektroniniu paÅ¡tu, nepasiraÅ¡ytÄ kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u (FFData formato byla), 2013 m. gegužės 27 dienÄ 20.42 val. po Skyriaus darbo valandų, todėl duomenys į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenų bazę buvo įraÅ¡yti 2013 m. gegužės 28 dienÄ 08.03 val.

Ä®raÅ¡ant duomenis, praneÅ¡imas 1-SD automatiÅ¡kai užregistruojamas Dokumentų valdymo sistemoje. UAB „Nevėžio žirgai“ pateiktas praneÅ¡imas 1-SD buvo užregistruotas 2013-05-28 PraneÅ¡imų apie valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ registre R21, registravimo Nr. 720. Vadovaujantis Taisyklių 17.1 punktu, praneÅ¡imo originalas, kurio duomenys turi atitikti 1-SD praneÅ¡imo elektroninės bylos duomenis, pateikiamas per 2 darbo dienas. Originalas atskirai neregistruojamas, ant jo perkeliamas elektroniniu paÅ¡tu atsiųsto dokumento registracijos data ir numeris.

Jei dokumento originalas per 2 darbo dienas nepateikiamas, elektroninis praneÅ¡imas iÅ¡trinamas. PraneÅ¡imÄ iÅ¡trina Skyriaus darbuotojas, paspausdamas atitinkamÄ mygtukÄ . Skyriui buvo pateiktas popierinis praneÅ¡imas 1-SD apie D. K. – S. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ , pasiraÅ¡ytas UAB „Nevėžio žirgai“ vadovo A. V. vardu. 2013-12-19 UAB „Nevėžio žirgai“ vadovas A. V. Skyriui pateikė raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ 2-SD apie D. K. – S. valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ nuo 2013-11-01 ir paaiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame nurodė priežastis, dėl kurių pavėluotai teikia 2-SD praneÅ¡imÄ .

Už laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01 pagal draudėjo UAB „Nevėžio žirgai“ Skyriui pateiktus pranešimus D. K. – S. iš viso buvo priskaičiuota 1036,36 Lt darbo užmokesčio ir 414,34 Lt VSD įmokų. UAB „Nevėžio žirgai“ VSD įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už apdraustuosius sumokėjo visiškai. D. K. – S. išmokos, susijusios su darbo santykiais (laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01), UAB „Nevėžio žirgai“ nebuvo priskaičiuotos ir mokėtos.

D. K. – S. nuo 2010-03-22 iki 2012-01-13 mokėta motinystės (tėvystės) pašalpa.Ieškinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. – S. ir A. V. 2011-11-24 kartu įsteigė UAB „Nevėžio žirgai“, įmonės kodas 302690738, buv. Panevėžio r., Gitėnų k. Įstatinio įmonės kapitalo dydis – 10 000 Lt. Veiklos tikslai ir rūšys – pelno siekimas; turizmo paslaugos. Nuo įmonės įregistravimo jos vadovu paskirtas A. V. (24-25, 76 b.l.). Įmonės steigėja D.

K. – S. 2011-11-15 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl laikino bendrovės pavadinimo įregistravimo (29 b.l.). 2011-11-21 AB SEB banko pažymoje Nr. 08.22.07.04- nurodyta, kad steigėjas A. V. įnešė 8000 Lt, o steigėja D. K. – S. įnešė 2000 Lt (30, 152 b.l.). Įregistravus įmonę, UAB „Nevėžio žirgai“ akcininkais tapo A. V. su 80 procentų akcijų ir D. K. – S. su 20 procentų akcijų (81 b.l.). Steigimo sutartį ir įstatus elektroniniais parašais pasirašė abu akcininkai (27-28, 77-80 b.l.).

UAB „Nevėžio žirgai“ darbuotojų 2011-11-28 sÄ raÅ¡e nurodyta, jog bendrovėje dirba vienintelis darbuotojas – A. V. (15, 26 b.l.). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar ieÅ¡kovę D. K. – S. ir atsakovÄ UAB „Nevėžio žirgai“ laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01 siejo darbo teisiniai santykiai ir, ar buvo sudaryta darbo sutartis.IeÅ¡kovė teigia, kad 2013-05-27 su A. V. nuvyko į UAB „Tik apskaita“, kur buhalterės R. P. padėjėja A. Ž. tÄ pačiÄ dienÄ paruošė jos (ieÅ¡kovės) darbo sutarties projektÄ .

Kartu su A. V. aptarė, kad ji (ieÅ¡kovė) dirbs 5 dienas per savaitę, po 2 valandas kasdien ir mėnesinis atlyginimas bus 200 Lt. Buhalterė R. P. tÄ pačiÄ dienÄ jÄ (ieÅ¡kovę) įdarbino, elektroniniu bÅ«du Sodrai nusiųsdama 1SD praneÅ¡imÄ apie įdarbinimÄ . Sodra patvirtino, kad įdarbinimas buvo įformintas tinkamai. Taigi nuo 2013-05-28 ji (ieÅ¡kovė) UAB „Nevėžio žirgai“ dirbo kaip vadybininkė-trenerė, todėl mano, kad buvo susiklostę realÅ«s darbo santykiai. Teismo vertinimu, iÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei iÅ¡klausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, nėra pagrindo daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad su ieÅ¡kove D.

K. – S. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir, kad Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai.Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sÄ vokÄ , įtvirtinti darbo sutarties požymiai, įgalinantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį. Teisinių santykių kvalifikavimui kaip darbo teisinių santykių, bÅ«tina nustatyti, kad jie atitinka visus DK 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius.

Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys jÄ nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra Å¡ie:

1) darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eina tam tikras pareigas;

2) darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iÅ¡ paminėtų požymių reiÅ¡kia, kad darbuotojas vykdo tam tikrÄ rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtÄ darbo funkcijÄ , o ne atlieka konkrečiÄ užduotį. Antrasis iÅ¡ paminėtų požymių reiÅ¡kia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijÄ , nėra savarankiÅ¡kas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams. Kitaip tariant, darbo sutartis yra sudaryta tada, kai Å¡alys sulygsta dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų (DK 95 str. 1 d.).

Be to, darbo santykiams yra bÅ«dingi pavaldumo santykiai – darbdavys paveda atlikti (organizuoja) darbÄ bei moka už tai darbuotojui Å¡alių sutartÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ). Taigi darbuotojo pavaldumas darbdaviui yra vienu iÅ¡ kvalifikuojančių darbo santykių požymių, kadangi darbuotojas trečiųjų asmenų atžvilgiu veikia kaip darbdavio atstovas, jo veiksmai sukuria darbdaviui teises ir pareigas, o darbdavys atsako už darbuotojų veiksmų padarinius. Todėl darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai ir vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 str.), tuo tarpu darbdavys turi pareigas tinkamai organizuoti darbÄ ir sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sÄ lygas (DK 229 str.).Pažymėtina, kad atsakovo atstovas A.

V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad su ieÅ¡kove jokios darbo sutarties nesudarė, o bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu duodama parodymus ieÅ¡kovė dėl darbo sutarties pasiraÅ¡ymo nebuvo nuosekli. Pirmiausia ji teigė, kad 2013-05-27 nuvykus į UAB „Tik apskaita“ darbo sutartis A. V. liko nepasiraÅ¡yta, o kiek vėliau jau nurodė, kad A. V. pasirašė tik vienÄ darbo sutarties egzempliorių, kuris ir liko pas jį. Jai (ieÅ¡kovei) darbo sutarties tuo metu nereikėjo. UAB „Tik apskaita“ dirbanti A.

Ž., teisme apklausta liudytoja, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė su A. V. 2013 m. gegužės mėnesį buvo atvykę į įmonę. Ji (A. Ž.) pradėjo raÅ¡yti darbo sutarties projektÄ , bet jo nebaigė pildyti, nes nežinojo ieÅ¡kovės socialinio draudimo numerio, kuris yra laikomas privalomu darbo sutarties rekvizitu. D. K. – S. tÄ numerį į darbo sutartį turėjo įsiraÅ¡yti pati. IeÅ¡kovė sakė, kÄ Ä¯raÅ¡yti į sutartį, su A. V. nesiginčijo. Sutartis nebuvo baigta sudaryti. Darbo sutarties projektÄ iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei, o ne A.

V.. Kaip matyti, tarp ieÅ¡kovės ir liudytojos A. Ž. parodymų yra prieÅ¡taravimų, kadangi ieÅ¡kovė teigė, jog vienas darbo sutarties egzempliorius buvo duotas A. V., o liudytoja A. Ž. nurodė, kad sutarties projektÄ iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei, o ne A. V.. A. V. taip pat patvirtino jokios darbo sutarties negavęs ir nepasirašęs. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2013 m. gegužės mėnesį A. V. ir D. K. - Sargautienė buvo atvykę į UAB „Tik apskaita“ dėl ieÅ¡kovės darbo sutarties sudarymo.

Minėtos sutarties projektÄ kompiuteriu rengė padėjėja A. Ž., tačiau nežino, ar sutartis buvo pasiraÅ¡yta.Apklaustų liudytojų R. P. ir A. Ž. teismui duoti paaiÅ¡kinimai bei į bylÄ pateiktas ginčo Å¡alių nepasiraÅ¡ytas 2013-05-27 darbo sutarties Nr. 02 projektas (121-122 b.l.) patvirtina tik tai, kad 2013 metų gegužės mėnesį A. V. ir D. K. – S. buvo nuvykę į UAB „Tik apskaita“ ir tarėsi dėl ieÅ¡kovės darbo, bet nesudaro pagrindo teigti, kad darbo sutartis tikrai buvo sudaryta.

Pagrįstų abejonių dėl darbo sutarties su ieÅ¡kove sudarymo teismui kelia ir tai, kad visus su įmonės veikla susijusius dokumentus, tarp jų ir atsakovo atstovo A. V. socialinio draudimo pažymėjimÄ , valdė bÅ«tent ieÅ¡kovė, kÄ patvirtina 2014-02-06 priėmimo-perdavimo aktas (23 b.l.), o ne atsakovo atstovas A. V., todėl visiÅ¡kai nesuprantama, kokiu tikslu A. V., ieÅ¡kovei leidęs disponuoti ir tvarkyti visus minėtus dokumentus, bÅ«tų sau pasilikęs ieÅ¡kovės darbo sutartį ir jÄ slėpęs. IeÅ¡kovė nurodo, kad buvo įdarbinta UAB „Nevėžio žirgai“, kadangi UAB „Tik apskaita“ buhalterė R.

P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 2013-05-27 pateikė elektroninį praneÅ¡imÄ apie jos (ieÅ¡kovės) įdarbinimÄ , o Sodra tokį įdarbinimÄ laikė tinkamu, be to, už jÄ (ieÅ¡kovę) UAB „Nevėžio žirgai“ mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 metų gegužės mėnesį elektroniniu paÅ¡tu pranešė Sodrai apie D. K. – S. įdarbinimÄ . Tuo metu praneÅ¡imo pasiraÅ¡yti elektroniniu paraÅ¡u nebuvo privaloma.

Toks reikalavimas atsirado nuo 2014-05-01. Liudytoja A. Ž. taip pat patvirtino, kad elektroninį praneÅ¡imÄ apie ieÅ¡kovės įdarbinimÄ Sodrai iÅ¡siuntė R. P.. Aplinkybę, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui buvo praneÅ¡ta apie ieÅ¡kovės D. K.- S. įdarbinimÄ UAB „Nevėžio žirgai“ patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga – UAB „Tik apskaita“ pateikti elektroninių laiÅ¡kų Sodrai bei elektroniniu paÅ¡tu Sodrai nusiųsto 2013-05-27 PraneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ kopijos (118-119, 123 b.l.).

IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2014-03-04 ir 2014-04-02 pažymų apie asmens socialinį draudimÄ matyti, kad D. K. – S. UAB „Nevėžio žirgai“ dirbo nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01. Per minėtÄ laikotarpį Sodrai už ieÅ¡kovę sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sudaro 414,34 Lt (4, 89-95 b.l.). Ä®mokų už ieÅ¡kovės valstybinį socialinį draudimÄ mokėjimÄ Sodrai patvirtina ir į bylÄ pateikti praneÅ¡imai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (57-71 b.l.).

UAB „Nevėžio žirgai“ banko sÄ skaitos, esančios AB SEB banke, iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-10-31 minėtos 414,34 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimo operacijos į VSDFV sÄ skaitÄ buvo atliktos iÅ¡ UAB „Nevėžio žirgai“ sÄ skaitos AB SEB banke (31-34 b.l.).Atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ atstovas A. V. teisme teigė, kad ieÅ¡kovė be jo žinios ir leidimo pranešė Sodrai apie savo įdarbinimÄ ir savavaliÅ¡kai, turėdama prieigÄ tiek prie įmonės sÄ skaitos, tiek ir turėdama galimybę naudotis jo (A.

V.) vardu iÅ¡duotu elektroniniu paraÅ¡u, mokėjo Sodrai socialinio draudimo įmokas bei teikė elektroninius praneÅ¡imus, pasiraÅ¡ytus jo (A. V.) vardu. Tokius atsakovo atstovo parodymus apie ieÅ¡kovės galimybes disponuoti A. V. elektroniniu paraÅ¡u bei įmonės banko sÄ skaita patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos įrodymai. Nustatyta, kad UAB „Nevėžio žirgai“ kaupiamosios sÄ skaitos sutartį bei elektroninių paslaugų teikimo sutartį (96-99 b.l.) su AB SEB banku pasirašė bÅ«tent ieÅ¡kovė D.

K. – S., kuri, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pati, ir disponavo Å¡iais elektroninės bankininkystės duomenimis. Be to, nors 2011-11-23 sutartį dėl sertifikatų sudarymo ir iÅ¡davimo su VÄ® „Registrų centras“ pasirašė A. V. (100-101 b.l.), tačiau kvalifikuotÄ elektroninį paraÅ¡Ä turėjo ir juo naudojosi taip pat ieÅ¡kovė D. K. - S. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovė teisme neginčijo. D. K. – S. paaiÅ¡kino, kad įsteigus įmonę, VÄ® „Registrų centras“ įmonės direktoriui A.

V. buvo iÅ¡duotas elektroninis paraÅ¡as, kuriuo naudojantis buvo teikiami praneÅ¡imai Sodrai ir deklaracijos. Elektroninio paraÅ¡o duomenys (raktelis) buvo pas jÄ (ieÅ¡kovę), nes A. V. tÄ pačiÄ dienÄ viskÄ atidavė, todėl pati A. V. vardu teikdavo praneÅ¡imus Sodrai apie savo darbÄ Ä¯monėje už ataskaitinį laikotarpį. Važiavo į SodrÄ mokytis deklaruoti pati. A. V. elektroniniais duomenimis nesinaudodavo. IeÅ¡kovės naudojimÄ si elektroniniais instrumentais patvirtina ir byloje esantis antstolio Andriaus Bespalovo 2014-02-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad D.

K. – S. antstolio kontoroje A. V. 2014-02-06 perdavė turimus įmonės UAB „Nevėžio žirgai“ dokumentus, antspaudus, elektroninės bankininkystės generatorių bei ranka surašė priėmimo-perdavimo aktÄ (22-23 b.l.).Atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ atstovas A. V. taip pat paaiÅ¡kino, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovė už save, kaip UAB „Nevėžio žirgai“ darbuotojÄ , moka įmokas VSDFV, sužinojo iÅ¡ Sodros. 2013-12-19 nuvykęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių atgaline 2013-11-01 data pateikė VSDFV praneÅ¡imÄ apie darbo santykių nutraukimÄ su D.

K. – S. (56, 126 b.l.), siekdamas iÅ¡vengti neigiamų neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų padarinių, bei 2013-12-19 atgaline 2013-05-27 data pasirašė 1SD formÄ . Priėmimo į darbÄ formÄ pildė atgaline data dėl to, kad tam, jog bÅ«tų galima atleisti ieÅ¡kovę, pirmiausia reikėjo užpildyti minėtÄ priėmimo formÄ , o tik po to įforminti atleidimÄ . FormÄ pildė ir atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ â€“ DK 127 straipsnį – nurodė Sodros darbuotojos, o jis (A. V.) tik pasirašė.

IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateikto ranka pildyto PraneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ , pasiraÅ¡yto A. V. vardu, matyti, kad praneÅ¡imo data nurodyta 2013-05-27, registracijos data taip pat nurodyta 2013-05-27 (54 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė ir Skyriaus atstovės teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad UAB „Nevėžio žirgai“ praneÅ¡imÄ 1-SD apie D. K.

– S. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ Skyriui pateikė elektroniniu paÅ¡tu, nepasiraÅ¡ytÄ kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u (FFData formato byla), 2013 m. gegužės 27 dienÄ 20.42 val. po Skyriaus darbo valandų, todėl duomenys į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenų bazę buvo įraÅ¡yti 2013 m. gegužės 28 dienÄ 08.03 val. Ä®raÅ¡ant duomenis, praneÅ¡imas 1-SD automatiÅ¡kai užregistruojamas Dokumentų valdymo sistemoje.

PraneÅ¡imo originalas atskirai neregistruojamas, ant jo perkeliamas elektroniniu paÅ¡tu atsiųsto dokumento registracijos data ir numeris. Jei dokumento originalas per 2 darbo dienas nepateikiamas, elektroninis praneÅ¡imas iÅ¡trinamas. PraneÅ¡imÄ iÅ¡trina Skyriaus darbuotojas, paspausdamas atitinkamÄ mygtukÄ . Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu taip pat paaiÅ¡kino, kad 2013 metų gegužės mėnesį elektroniniu paÅ¡tu Sodrai pranešė apie D. K. – S. įdarbinimÄ . Sodrai nusiųsti praneÅ¡imÄ apie įdarbinimÄ galima ir nesudarius darbo sutarties, tačiau per 2 darbo dienas Sodrai turi bÅ«ti pristatytas praneÅ¡imo apie įdarbinimÄ originalas.

Tokie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir jo atstovių bei liudytojos R. P. paaiÅ¡kinimai nepaneigia A. V. parodymų, kad ieÅ¡kovė D. K. – S. savavaliÅ¡kai mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas apie tai A. V. nieko nežinant ir, kad praneÅ¡imo apie ieÅ¡kovės įdarbinimÄ originalas buvo užpildytas ne 2013-05-27, o tik 2013-12-19 A. V. nuvykus į SodrÄ su tikslu iÅ¡darbinti ieÅ¡kovę.Byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog 2013-05-27 tarp ieÅ¡kovės D.

K. – S. ir atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ buvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ darbo sutarties nesudarymas dar nereiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai, o dokumento – raÅ¡ytinės darbo sutarties nebuvimas tarp asmenų esant faktiniams darbo santykiams yra nelegalaus darbo požymis, tačiau siekiant konstatuoti, kad Å¡alis sieja darbo teisiniai santykiai, turi bÅ«ti nustatyti visi bÅ«tini darbo teisinių santykių požymiai.

Tik juos nustačius galima konstatuoti esant darbo sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Nevėžio žirgai“ buvo įkurta žirgų augintojų ieÅ¡kovės D. K.- S. ir A. V. bendru sutarimu, siekiant vykdyti bendrÄ veiklÄ . A. V. prie įmonės steigimo prisidėjo įneÅ¡damas 10 000 Lt įstatinį kapitalÄ , o ieÅ¡kovė bendrovei, kaip žirgų laikytojai, perdavė savo žirgus. IeÅ¡kovė neturėjo asmeninių lėšų, todėl sutarė, kad 80 proc. akcijų priklausys A.

V. ir 20 proc. ieÅ¡kovei. Å ias aplinkybes teisme patvirtino abi ginčo Å¡alys. IÅ¡ 2014-03-12, 2014-06-19 ir 2014-08-13 Lietuvos Trakėnų žirgų augintojų asociacijos raÅ¡tų matyti, kad UAB „Nevėžio žirgai“ yra keturių žirgų savininkė ir Å¡ių žirgų laikytoja (žirgai: Mistika, Verdis, VaÅ¡ington ir Genijus), taip pat UAB „Nevėžio žirgai“ yra ir D. K. – S. priklausančių keturių žirgų laikytoja (žirgai: Vega, Vodka plius, Tradicija, Violinė) (133-135, 177-178 b.l.). 2014-07-15 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raÅ¡te Nr. 45SD-242 nurodyta, kad 2011-11-25 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal pateiktÄ Åªkinių gyvÅ«nų registravimo ir ženklinimo taisyklių 5 priedÄ (forma GŽ-2a) perkėlė 8 arklius iÅ¡ laikytojos D.

K. – S. laikytojui UAB „Nevėžio žirgai“, kodas 302690738. FormÄ GŽ-2a pateikė ieÅ¡kovė D. K. - S. Remiantis Ūkinių gyvÅ«nų registro duomenų bazės (toliau-bazė) duomenimis nuo 2011-11-24 iki 2013-06-30 pas laikytojÄ UAB „Nevėžio žirgai“ arkliai atvyko iÅ¡ D. K. – S., vienas arklys (Nr. LTU005170040103) 2013-01-08 nugaiÅ¡o. Å iuo metu UAB „Nevėžio žirgai“ laikomi 7 arkliai, adresu (duomenys neskelbtini). 2014-06-30 dienai UAB „Nevėžio žirgai“ yra 4 arklių savininkas (160-165, 169-174 b.l.).

Atsakovo atstovas A. V. teigė nieko nežinojęs apie bendrovėje laikomus arklius, nežinojo, kad registruose yra pateikti duomenys apie tai, kad įmonė yra aštuonių žirgų laikytoja. Be to pažymėjo, kad vienas iš žirgų vardu Vašingtonas niekada nebuvo įmonės, nes tai jo asmeninis žirgas, kurį jis už 5000 Lt (156 b.l.) įsigijo iš ieškovės.Ieškovė teigia, kad tarp jos ir UAB „Nevėžio žirgai“ buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kadangi ji dirbo įmonėje – prižiūrėjo minėtus įmonės žirgus ir rūpinosi jais. Pažymėtina, kad darbas kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas gali būti panaudojamas ne tik darbo teisinių santykių forma, tačiau ir kitomis teisinių santykių formomis.

Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė prižiÅ«rėjo UAB „Nevėžio žirgai“ žirgus, tačiau Å¡iÄ ieÅ¡kovės veiklÄ identifikuoti kaip Å¡alių, t.y. darbuotojo (ieÅ¡kovės) ir darbdavio (UAB „Nevėžio žirgai“) darbo teisinius santykius pagrindo nėra. Viena vertus, nei ieÅ¡kovės, nei teisme apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina, kad ginčo Å¡alys susitarė dėl bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų bei darbo užmokesčio, o darbdavys – UAB „Nevėžio žirgai“ – organizavo ieÅ¡kovės darbÄ , juolab, kad ir pati ieÅ¡kovė D.

K. – S. bylos nagrinėjimo teisme metu nors ir teigė, kad su A. V. 2013-05-27 aptarė, kad darbo sutartyje įrašys, kad ieškovė dirba 5 dienas per savaitę, po 2 valandas kasdien ir mėnesinis atlyginimas bus 200 Lt, tačiau patvirtino, kad ir iki įmonės įsteigimo, ir įsteigus įmonę, ji dirbo tuos pačius darbus, t.y. prižiūrėjo žirgus, juos treniravo, nuomojo, nes darbas ir hobis sutapo. Atlyginimas – 200 Lt – buvo tik simbolinis, nes žirgų priežiūra yra ir darbas, ir pomėgis, o tokios darbo sutarties pasirašymas buvo tik formalumas, kad valstybinėms institucijoms nekiltų įtarimų dėl jos (ieškovės) darbo.

Be to, įmonė buvo registruota jos (ieÅ¡kovės) gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), kur UAB „Nevėžio žirgai“ priklausantys žirgai buvo laikomi kartu su jos (ieÅ¡kovės) nuosavais žirgais. A. V. nieko nedirbdavo įmonėje. Viskuo rÅ«pinosi pati. A. V. jos darbo nekontroliuodavo, jokių nurodymų neduodavo, pati nuspręsdavo, kokius darbus ir kada turi dirbti. Pati vykdė UAB „Nevėžio žirgai“ veiklÄ ir darė viskÄ , kad įmonė gautų pelno. Dalis gautų lėšų buvo mokama į įmonės sÄ skaitÄ dalis į jai asmeniÅ¡kai.

Dėl funkcijų pasiskirstymo su A. V. nesitarė. Atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ atstovas A. V. nurodė, kad ieškovė D. K. – S. UAB „Nevėžio žirgai“ neturėjo jokių pareigų ir neatliko jokių darbo funkcijų, su ieškove nebuvo sutartas mokėtinas darbo užmokestis, darbo laikas, ieškovė niekada nėra gavusi darbo užmokesčio iš UAB „Nevėžio žirgai“. Jokių nurodymų dėl darbo jis (A. V.) ieškovei nedavė. Ieškovė kaip iki įmonės įsteigimo laikė savo žirgus, taip ir toliau tai darė, o jis (A.

V.) laiko savus. Įmonė buvo įsteigta tik tam, kad būtų gauta parama žirgų maniežui statyti, bet negavus paramos UAB „Nevėžio žirgai“ nuo 2013 m. veiklos nevykdė ir jokio darbo suteikti ieškovei negalėjo. A. V. taip pat nurodė, kad įmonėje buhalterinė apskaita vykdoma nebuvo, nes įmonė realiai veiklos niekada nevykdė, nėra visuotinių akcininkų protokolų, nebuvo teiktos pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonėje nėra jokių finansinės apskaitos dokumentų, nebuvo vykdoma finansų apskaita, todėl šių duomenų negali pateikti ir teismui (20, 45, 86, 114 b.l.).

Nepavykus įgyvendinti projekto ir gauti Europos SÄ jungos paramos, neturėjo tikslo vykdyti ir plėtoti įmonės veiklÄ . Ä®monės neiÅ¡registravo, nes turėjo sveikatos problemų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo atstovo A. V., t.y. abiejų UAB „Nevėžio žirgai“ akcininkų, nuomonės dėl įmonės veiklos skiriasi iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji siekė plėtoti verslÄ . A. V. teigė, kad negavus Europos SÄ jungos paramos, jokios veiklos įmonė nevykdė ir nesiekė vykdyti.

Liudytoja I. S. paaiÅ¡kino, kad D. K. – S. ir A. V. kartu įsteigė UAB „Nevėžio žirgai“. IeÅ¡kovė ir A. V. buvo draugai, vienas kitam padėdavo. Steigti bendrovę sugalvojo ieÅ¡kovė ir prikalbino A. V., nes norėjo statyti manieÅ¾Ä . Ä®monė veiklos nevykdė. Darbo santykių tarp ieÅ¡kovės ir A. V. nepastebėjo. A. V. ieÅ¡kovei jokių nurodymų neduodavo. Žirgai, nors ir buvo perraÅ¡yti UAB „Nevėžio žirgai“ vardu, yra ieÅ¡kovės nuosavybė. Pagal žirgų vardus žino, kurie priklauso ieÅ¡kovei.

Pas ieÅ¡kovę laikė savo žirgÄ ir už laikymÄ pagal žodinį susitarimÄ mokėjo asmeniÅ¡kai D. K. – S., o ne bendrovei. Liudytoja J. J. parodė, kad turi trakėnų veislės žirgÄ PersėjÄ ir dėl jo laikymo pasirašė sutartį su UAB „Nevėžio žirgai“. Sutartį pasiraÅ¡yti davė ieÅ¡kovė, bet paraÅ¡as buvo A. V.. 2013 m. pavasarį per savo darbdavį UAB „Spaineta“ į UAB „Nevėžio žirgai“ sÄ skaitÄ pervedė pinigų – 1000 Lt.

Å iuo metu (nuo 2013 m. gruodžio mėn.) už žirgo laikymÄ moka po 150 Lt per mėnesį į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ . Sutarties su UAB „Nevėžio žirgai“ nenutraukė. Visus klausimus, tarp jų ir piniginius, derino su D. K. - S. IeÅ¡kovės darbo valandų ir darbo užmokesčio nežino. IeÅ¡kovė sakydavo, kad treniruoja žirgus, perveža juos. Mano, kad ieÅ¡kovės darbo grafikas lankstus buvo. Tokie ginčo Å¡alių parodymai ir liudytojų paaiÅ¡kinimai teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad darbas, kurį ieÅ¡kovė dirbo UAB „Nevėžio žirgai“, buvo dirbamas pačios ieÅ¡kovės iniciatyva ir laisva valia, nors ieÅ¡kovei realiai nei vienÄ mėnesį nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, jokie nurodymai, susiję su atliekamu darbu, ieÅ¡kovei nebuvo duodami, nebuvo apibrėžtos atliktinos darbo funkcijos.

Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad žirgus prižiÅ«rėjo savo lėšomis, nes įmonė pajamų beveik negaudavo, stengėsi, jog UAB „Nevėžio žirgai“ gautų kuo daugiau pelno. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad deklaracijas Sodrai teikė kaip įmonės akcininkė. Liudytoja J. J. taip pat patvirtino, kad visus klausimus, tarp jų ir piniginius, derino ne su atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ vadovu A. V., o su D. K. - S.Atsižvelgdamas į tai, kad byloje objektyvių duomenų apie įrodinėjimo dalyku Å¡ioje byloje esančio fakto, jog darbdavys – UAB „Nevėžio žirgai“ nuo 2013-05-28 buvo leidęs ieÅ¡kovei dirbti, organizavo jos darbÄ ir jam vadovavo, nėra, teismas ieÅ¡kovės darbÄ UAB „Nevėžio žirgai“ vertina ne kaip samdomos darbuotojos, paklÅ«stančios darbdavio nustatytai darbo tvarkai, o kaip vienos iÅ¡ įmonės bendraturčių (akcininkų), siekiančių vykdyti įmonės veiklÄ savo nuožiÅ«ra bei gauti pelno, veiklÄ .

Kasacinis teismas dėl formuojamos teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais yra nurodęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.).          Byloje surinkti įrodymai ir iÅ¡dėstyti argumentai neleidžia aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti ieÅ¡kovei darbo vietoje vykdžius darbo funkcijas, dirbant atlygintinai, paklÅ«stant darbdavio - atsakovo, nustatytai darbo tvarkai ir laikantis teisėtų darbdavio reikalavimų.

            Faktas, kad VSDFV Panevėžio skyriui apie ieÅ¡kovės įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, kad buvo mokamos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ , įvertinus ir tas aplinkybes, kad elektroninės bankininkystės duomenys, elektorinio paraÅ¡o sertifikatas, įmonės antspaudas bei kiti įmonės dokumentai (23 b.l.) buvo pas ieÅ¡kovę, o atsakovas nekontroliavo ir nesidomėjo kaip yra naudojami Å¡ie įmonės duomenys, taip pat nepatvirtinta, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.

Pripažintina, kad atsakovo atstovo A. V. elgesys (savo elektorinio paraÅ¡o sertifikato perdavimas ieÅ¡kovei, visiÅ¡kas nesidomėjimas įmonės veikla, įmonės turto, apskaitos, dokumentų netvarkymas) rodo jo neatsakingumÄ ir neatitinka nei įmonės vadovui keliamų griežtesnių reikalavimų, nei bonus pater familias standartų, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad ieÅ¡kovės veikla nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01 atitiktų darbo, dirbamo pagal darbo sutartį, požymių visumÄ , t.y., kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, todėl UAB „Nevėžio žirgai“ minėtu laikotarpiu negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovės darbdaviu ir negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1000 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei ieÅ¡kovei tenkantį 1260,81 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str. , 178 str.). Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai (2014-05-14 VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma, 72 b.l., 2013-12-09 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (102 b.l.), duomenys apie A. V. sveikatos bÅ«klę, socialinio draudimo staÅ¾Ä , mokėtas socialinio draudimo įmokas už darbÄ UAB „Nevėžio žirgai“ (13-14, 55, b.l.),) esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.).

Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoAtsakovas UAB „Nevėžio žirgai“ nagrinėjamoje byloje prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovė praleido DK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ vieno mėnesio terminÄ ginčyti neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti teisme pradžia laikytinas momentas, kada darbuotojas sužino apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, gaudamas apie tokį faktÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad vien abstraktaus sužinojimo apie įvykusį darbo santykių pasibaigimÄ nepakanka tam, kad darbuotojas galėtų ginti savo teises ar teisėtus interesus teisme.

Tik atleidimo iÅ¡ darbo teisinio pagrindo ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių sužinojimas lemia galimybę darbuotojui ginti savo teises pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2009). IeÅ¡kovė, jos atstovas teigė, kad Å¡iuo atveju nėra praleistas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas, nes apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė sužinojo tik 2014-03-04 (48, 89-95 b.l.) nuvykusi į SodrÄ , o ieÅ¡kinį teismui pateikė 2014-04-03 (3 b.l.).

IeÅ¡kovė nurodė, kad iki to laiko atsakovas neinformavo, kad darbo santykiai yra nutraukti. Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas A. V. 2013-12-19 nuvykęs į VSDFV Panevėžio skyrių pateikė praneÅ¡imÄ apie darbo santykių nutraukimÄ su ieÅ¡kove nuo 2013-11-01 (56, 126 b.l.). A. V. pripažino, kad apie pateiktÄ praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovės neinformavo, nes jų nesiejo darbo santykiai. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei Å¡ios aplinkybės tapo žinomos tada kai ji 2014-03-04 nuvyko į VSDFV Panevėžio skyrių.

Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nenustačius, jog ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo darbo teisiniai santykiai, nėra ir teisinio pagrindo ginčo nagrinėjimui taikyti Lietuvos Respublikos DK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties termino.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atmetus ieÅ¡kinį atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovas pateikė 42 Lt iÅ¡laidas už iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ patvirtinančius kvitus (82, 136, 140 b.l.) bei sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir 2014-05-02 mokėjimo nurodymÄ 1800 Lt sumai bei 2014-06-16 mokėjimo nurodymÄ 1000 Lt sumai už advokato teisines paslaugas (83-84, 140 b.l.), iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas patyrė 2800 Lt iÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 42 Lt kitų iÅ¡laidų.IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarkÄ ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 ir 98 straipsniai.

Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad bylos Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginama. Spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas. Rekomendacijų 8.4., 8.18 punktuose įtvirtinta, kad už atsiliepimo parengimÄ rekomenduojamas maksimalus priteisintas užmokestis už advokato teisinę pagalbÄ yra 3000 Lt (1000 Ltx3), už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme – 150 Lt (1000x0,15). Atsakovo turėtos iÅ¡laidos už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydis – 2800 Lt (83-84, 140 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimas paruoÅ¡tas tinkamai, netaikytos procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo nuostatos, atsakovo atstovė atstovavo byloje nuo jos pradžios ir dalyvavo viename parengiamajame bei keturiuose teismo posėdžiuose, byla nebuvo nauja teisės taikymo problemomis, vadovaujantis realumo, bÅ«tinumo, pagrįstumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, taip pat įvertinant byloje nagrinėtų teisinių klausimų pobÅ«dį, apimtį, ginčo pobÅ«dį, teisinės pagalbos laiko sÄ naudas, daroma iÅ¡vada, kad atsakovo atstovavimo iÅ¡laidos Å¡iuo konkrečiu yra pagrįstos 1400 Lt sumai ir jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistinos ir atsakovo turėtos 42 Lt papildomos iÅ¡laidos.IÅ¡ ieÅ¡kovės taip pat priteisintos 49 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei (CPK 96 str.) (2 b.l.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K. – S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1442 Lt (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų litų) bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui UAB „Nevėžio žirgai“, kodas 302690738.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K. – S., a.k. (duomenys neskelbtini) 49 Lt (keturiasdeÅ¡imt devynių litų) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                             Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė