8f1d6cc6-e45d-4fe1-84cf-74bcb1276cd8 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-929/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21083-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.3. ; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, nuteistojo T.

N. gynėjui advokatui Eugenijui Å uliokui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. N. bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3–ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, T. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams;

2) turto konfiskavimas, konfiskuojant T. N. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ automobilį „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį T. N. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. T. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 31 d., apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

2. T. N. iÅ¡teisintas dėl to, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtÄ 2017 m. rugsėjo 29 d, Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę 3 (trejiems) metams, kuomet 2020 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T.

N. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį arba paskirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Apeliantas nurodo, kad jis pripažįsta, jog vairavo automobilį, tačiau tuo metu nebuvo iÅ¡gėręs. Teigia, kad jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, jau po to, kai pastatė automobilį. Atvykus policijos pareigÅ«nams jis atsisakė tikrintis blaivumÄ , nes jau buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, todėl manė, kad tai daryti netikslinga. Pabrėžia, kad pareigÅ«nai nematė jo vairuojančio, taip pat jie kalbėjo pakeltu tonu, todėl jam kilo įtarimas, kad pasitikrinus blaivumÄ , jis gali nebeįrodyti, jog nevairavo iÅ¡gėręs. Nuteistasis nurodo, kad gailisi pažeidęs draudimÄ vairuoti transporto priemones.

Šiuo metu dirba ir iš visų jėgų stengsis sumokėti jam paskirtas baudas.

4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3–ojo skyriaus prokurorė Renalda Kučinskaitė praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti. T. N. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 1 dalyje, paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje ir paskirti jam 30 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 4.1. Prokurorė nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai argumentavo paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tačiau paskyrė per trumpÄ laisvės atėmimo bausmę, nesudarančiÄ pagrindo manyti, kad bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. Teigia, kad teismas skyrė nepakankamÄ dėmesį bausmės paskirčiai ir nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgus į visus nusikalstamÄ veikÄ bei kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per trumpa.

Prokurorės vertinimu, tai, kad teismas nenustatęs nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė recidyvistui Å¡velnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, kelia abejonių bausmės teisingumu. 4.2. Skunde nurodoma, kad T. N. anksčiau teistas 10 kartų. Jis nors teigė dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti savo darbinių funkcijų bei įmonės specifikos, o tai sudaro pagrindÄ abejoti jo darbinių santykių realumu.

T. N. ne kartÄ buvo pareikÅ¡tas teismo pasitikėjimas, tačiau jis jo nepateisino. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek teisme T. N. buvo gynybiÅ¡kas, o tai rodo jo nekritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į daromas nusikalstamas veikas. 4.3. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl T. N. iÅ¡teisinimo pagal BK 243 straipsnį naikintinos. T. N. padarytų veiksmų pavojingumas yra pakankamas, kad pripažinti juos nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. T. N. nepaisė draudimo vairuoti, o tai rodo didelį jo neatsakingumÄ , ciniÅ¡kÄ jo požiÅ«rį į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir įstatymus.

Tai, jog jis neketina laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės patvirtina ir tai, jog jis įsigijo automobilį, nors jam atimta teisė vairuoti, jame vartojo alkoholį bei pavojingai juo važinėjosi, keldamas pavojų aplinkiniams. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos objektyvios priežastys ar kliÅ«tys, kurioms esant T. N. nebÅ«tų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, o apie priemonės paskyrimÄ bei jos vykdymo tvarkÄ jam buvo žinoma.

Nurodo, kad vairuodamas automobilį jis elgėsi piktybiÅ¡kai. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo, už kurio padarymÄ T. N. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, pobÅ«dį bei tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. sugriežtinus atsakomybę už vairavimÄ esant neblaiviam valstybė siekia padidinti saugumÄ kelyje ir užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, taip užtikrinant visuomenės saugumÄ , skundžiamu nuosprendžiu nepakankamai įvertinamos nusikalstamo elgesio galimos pasekmės ir užkertamas kelias įgyvendinti baudžiamojo įstatymo tikslus.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir gynėjas prašė nuteistojo skundÄ tenkinti, o prokurorės skundÄ atmesti. Prokurorė prašė skundÄ jos skundÄ tenkinti, o nuteistojo skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados Nuteistojo T. N. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės apeliaciniai skundai atmestini 6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo skundo argumentų, jis ginčija savo kaltę padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nesutinka su paskirta bausme, o prokurorė nesutinka su T. N. iÅ¡teisinimu dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme. BÅ«tent dėl Å¡ių argumentų teisėjų kolegija toliau pasisako. Dėl T. N. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl T. N. kaltės padarius 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus (nuteistojo T. N., liudytojų A. K., R. V., A. Å ., R. S. parodymus, vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotus duomenis ir kitÄ bylos medžiagÄ ) įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė pakankamai detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka, todėl iÅ¡ naujo neanalizuoja visų įrodymų, juolab, kad nuteistasis jų neginčija.

Teisėjų kolegija pasisako tik dėl T. N. skunde minimų aplinkybių. IÅ¡ esmės nuteistasis savo kaltę ginčija tuo aspektu, kad policijos pareigÅ«nai nematė, kaip jis neblaivus vairavo automobilį. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareigÅ«nai iÅ¡ tiesų nematė Å¡ios aplinkybės, tačiau T. N. vairavimo faktÄ patvirtina liudytojų A. K. ir K. V. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas A. K. nurodė, jog matė, kaip apelianto vairuojamas automobilis keistai manevruoja, kerta salelę, kuriÄ reikia apvažiuoti ratu, liudytojas K.

V. nurodė, jog matė, kaip apeliantas važiuoja į kalnÄ , automobilio ratai prasisuka, jam Å¡ie veiksmai pasirodė chuliganiÅ¡ki. Å iems liudytojams T. N. pasirodė neblaivus ne tik iÅ¡ pavojingo manevravimo gatvėje, bet ir iÅ¡ jo iÅ¡vaizdos ir elgesio – jis elgėsi neadekvačiai, iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo sunkiai, rėmėsi į transporto priemonę, buvo konfliktiÅ¡kas, jo kalba buvo neriÅ¡li, akys blizgančios, vyzdžiai susitraukę.

8. Nuteistasis nurodo, jog jis pradėjo vartoti alkoholį, jau po to, kai blaivus atvažiavo į aikÅ¡telę, tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Byloje apklausti liudytojai A. K. ir R. V. patvirtino, kad matė T. N. vairuojamÄ automobilį. K. V. automobilį stebėjo keletÄ minučių, o A. K. – nepertraukiamai. Nė vienas iÅ¡ liudytojų nenurodė matęs, kad nuteistasis vartojo alkoholį jau sustojusiame automobilyje ar matę, jog tik sustojus automobiliui jis bÅ«tų buvęs blaivus.

Pagrindo abejoti liudytojų parodymais teisėjų kolegija neįžvelgia. A. K. ir R. V. betarpiÅ¡kai matė įvykį, jų parodymai yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, duomenų, kad jie siektų apkalbėti nuteistÄ jį byloje nėra (tokių duomenų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis), be to, jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad T. N. vairavo automobilį ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, jis turėjo pareigÄ tikrintis blaivumÄ , tačiau policijos pareigÅ«nams pasiÅ«lius - atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Pažymėtina, kad pastarosios aplinkybės nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija. Be to, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog T. N. aiÅ¡kiai matė ir suprato, kad pareigÅ«nai prašė jo tikrintis neblaivumÄ , tačiau sÄ moningai atsisakė tai daryti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. N. vairavo transporto priemonę, jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jis vengė neblaivumo patikrinimo, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo apeliantas pagrįstai ir teisingai buvo pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl T. N. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį.

9. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

10. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi bÅ«ti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika. Pagal BK 243 straipsnį <.....>, vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

Sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus. Antai, kaip sisteminga veika, atitinkanti Å¡iai nusikalstamai veikai taikomÄ pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Å iaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019;

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-417-932/2020). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-254-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, 1A-81-843/2020).

Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat įvardijo ir teismų praktikos pavyzdžius, kuriuose be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

11. Prokurorė nurodo, jog T. N. padarytos veikos pavojingumÄ patvirtina aplinkybė, jog jis nusipirko automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, o tai, anot prokurorės, reiÅ¡kia, kad jis neketino vykdyti baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia, kad nuteistasis ketino jį nuolatos vairuoti automobilį ir taip sistemiÅ¡kai bei piktybiÅ¡kai vengti atlikti jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad asmeniui nebÅ«tina turėti vairuotojo pažymėjimo, kad jis galėtų nuosavybės teise įsigyti automobilį.

Nuteistasis pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę tik vienÄ kartÄ , jokių kitų pažeidimų, bylos duomenimis, nėra užfiksuota. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad T. N. daug kartų baustas už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus, t. y. važiavimÄ be bilieto. Å ios aplinkybės patvirtina, kad jis dažnai važinėja bÅ«tent vieÅ¡uoju transportu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl T.

N. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį svarbu ir tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė buvo pažeista praėjus daugiau kaip 2,5 metų nuo jos paskyrimo. Prokurorės teigimu, T. N. piktybiÅ¡kumÄ parodo tai, kad jo požiÅ«ris į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ yra ciniÅ¡kas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų jis pavojingai manevravo, tačiau Å¡ios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, nes sietinos su eismo saugumu, o tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, objektas.

Å ios aplinkybės, kaip rodančios didesnį padarytos veikos pavojingumÄ bei apibÅ«dinančios T. N. asmenybę, buvo įvertintos skiriant bausmę T. N. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

12. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Å iame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimÄ , kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje.

Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Nagrinėjamu atveju T. N. vairavimas nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje apraÅ¡yto administracinio nusižengimo požymius ir už Å¡iÄ veikÄ jam gresianti atsakomybė (jos taikymui teisinių kliūčių nėra) bei su ja sietini padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant prevencinių tikslų.

Tokios iÅ¡vados atitinka ir esamÄ teismų praktikÄ , be kita ko, įvardytÄ ir pirmosios instancijos teismo.

13. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad T. N. veiksmai nelaikytini sistemingu ir piktybiÅ¡ku vengimu atlikti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, todėl jis pagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 243 straipsnį. Dėl T. N. paskirtos bausmės 14. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

15. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę T. N., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį – T. N. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), tikrintis blaivumÄ kategoriÅ¡kai atsisakė, nors buvo neblaivus, vairuodamas tokios bÅ«klės Å¡iurkščiai pažeidė KET, T.

N. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sÄ moningai Å¡io draudimo nepaisė ir sėdo už vairo. Taip pat teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pažymėjo, jog T. N. bÅ«damas neblaivus vairavo transporto priemonę mieste, pavakare, sukėlė automobilių spÅ«stį, pavojingai manevravo, nuo kalno riedėjo atgal, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet sau pačiam ir kartu su juo važiavusiam keleiviui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę – T. N. anksčiau teistas daug kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, taip pat kartÄ teistas už vairavimÄ neblaiviam, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, neiÅ¡nykus teistumui (t. 1, b. l. 90-109), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat vienÄ kartÄ ir už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės vairuoti, nuobaudos galiojančios, remiantis bylos duomenimis didžioji dalis baudÄ nėra sumokėta (t. 1, b. l. 85-89), vykdo individualiÄ veiklÄ , nuo 2020 m. spalio 7 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 113, 153).

Skundžiamame nuosprendyje akcentuota, jog apeliantas nusikalstamÄ veikÄ , padarė ne atsitiktinai, ne dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Spręsdamas dėl bausmės dydžio bei rÅ«Å¡ies teismas įvertino ir tai, kad T. N. jau buvo teistas už vairavimÄ esant neblaiviam, be to, anksčiau buvo atleistas nuo neatliktos bausmės dalies, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, o tai patvirtina, kad apeliantas nedaro iÅ¡vadų, ignoruoja visuomenėje priimtas taisykles.

16. Ä®vertinęs visas paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. N. už nesunkaus BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrus griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ bei nustatant vidurkiui artimÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių Å¡ios bausmės trukmę. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų argumentų, skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl bausmės skyrimo yra iÅ¡samÅ«s bei pagrįsti.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama nei viena aptarta bausmės skyrimui reikÅ¡minga aplinkybė. Nors apeliantas nurodo, kad dirba ir stengsis sumokėti baudas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prie apeliacinio skundo nėra pridėta bent vienos administracinės nuobaudos sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, Å¡is teiginys laikytinas deklaratyviu. Antra, administracinių nuobaudų sumokėjimas, atsižvelgiant į neigiamai T. N. charakterizuojančias aplinkybes, ypač tai, kad apeliantui jau ne kartÄ buvo suteikiamas teismo pasitikėjimas ir galimybė pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , nebÅ«tų pakankamas neskirti griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės. Taip pat apeliantas nurodo, kad gailisi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nepripažįsta savo kaltės pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės, o vien gailėjimasis, nesant pagrindo konstatuoti lengvinančios aplinkybės, neturi reikÅ¡mės sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ .

17. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas recidyvistui T. N. paskyrė per trumpÄ laisvės atėmimo bausmę, nesiekiančiÄ bausmės vidurkio. Už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų. Taigi bausmės vidurkis Å¡iuo atveju yra 7,5 mėnesio laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė iÅ¡ tiesų nesiekia BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkio, visgi pažymėtina ir tai, kad už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ numatytos ir daug Å¡velnesnės alternatyvios bausmės – bauda bei areÅ¡tas.

Ä® prokurorės nurodytas aplinkybes, neigiamai charakterizuojančias T. N. teismas atsižvelgė parinkdamas pačiÄ griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Be to, nuteistajam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimas, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog T. N. nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, tačiau kaltinamajame akte bei prokurorės baigiamojoje kalboje recidyvas nebuvo minimas kaip sunkinanti aplinkybė, o pirmosios instancijos teismas Å¡ios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatė.

Prokurorė savo apeliaciniame skunde taip pat neprašo pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos aplinkybės T. N. atsakomybę sunkinančia. Apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva negalėdamas sunkinti nuteistojo teisinės padėties, šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės taip pat nenustato.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nėra T. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra nei aiÅ¡kiai per griežta, nei aiÅ¡kiai per Å¡velni, todėl jÄ Å¡velninti ar griežtinti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T.

N. kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir iÅ¡teisino jį dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti keičiama nuteistajam paskirta bausmė. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo T. N. bei prokurorės apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo T. N. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Julita Dabulskytė - Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis