8f17bfd4-03f8-47ac-afc7-bd3ef7b152e2 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-574/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60598-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.2.19.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jurgitos MaÄionytÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Vitalijos NorkÅ«naitÄs, Nidos VigelienÄs, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, nuteistajam A.
Legislator headnote
AI generated8f17bfd4-03f8-47ac-afc7-bd3ef7b152e2 · Vilniaus apygardos teismas: Vertinant Å¡iuos nukentÄjusiojo parodymus kyla klausimas - kodÄl jam buvo laužiama ranka ir kodÄl buvo dedami antrankiai, jeigu pasak nukentÄjusiojo, jis nesiprieÅ¡ino. 2018 m. gegužÄs 4 d. papildomai apklaustas Ž. B. parodÄ, kad vienas apsaugos darbuotojas suÄmÄ jo rankas už nugaros, jas iÅ¡kÄlÄ Ä¯ viršų sugriebÄs už rankų riešų. TaÄiau, Ž. B. anksÄiau teigÄ, kad jam rankas paÄmÄ du apsaugos darbuotojai, o Å¡ioje apklausoje teigÄ, kad tai padarÄ vienas apsaugos darbuotojas.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-574/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60598-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.2.19.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jurgitos MaÄionytÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Vitalijos NorkÅ«naitÄs, Nidos VigelienÄs, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, nuteistajam A.
Ä., jo gynÄjui advokatui Raimundui Jurkai, nukentÄjusiajam Ž. B. it jo atstovui advokatui Audriui JuozapaviÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Ä. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ä. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvÄs apribojimas 1 (vieneriems) metams; pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du ir A. Ä. paskirta galutinÄ 1 metų laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant jį per 3 mÄnesius nuo bausmÄs vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ ir per 5 mÄnesius nuo bausmÄs vykdymo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis.
Vadovaujantis BK 682 straipsniu A. Ä. atimta teisÄ dirbti apsaugininku ir (ar) apsaugos darbuotoju 4 metams. IÅ¡ A. Ä. civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos naudai priteista 137,69 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentÄjusiojo Ž. B. naudai priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 100 Eur advokato teisinÄs pagalbos iÅ¡laidoms padengti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 1. A. Ä. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. lapkriÄio 19 d. apie 01.20 val. adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, bÅ«damas apsaugos tarnybos darbuotoju ir dirbdamas pagal iÅ¡kvietimÄ , t. y. bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintam asmeniui, iÅ¡vesdamas nukentÄjusįjį Ž.
B. iÅ¡ biliardinÄs âB.â, virÅ¡ydamas savo kaip apsaugos tarnybos darbuotojo įgaliojimus, paÄmÄs jam už kairÄs rankos, pradÄjo jÄ sukti, tyÄia pagriovÄ jį ant žemÄs veidu žemyn, įrÄmÄ kelį į nugarÄ ir galutinai užlauÅ¾Ä jo rankÄ , tuo padarydamas Ž. B. virÅ¡ugalvio odos nubrozdinimÄ , abiejų kelių poodines kraujosruvas, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairio alkÅ«nkaulio vainikinÄs ataugos lūžį, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dÄl minÄto kaulo lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarydamas Ž.
B. didelÄ Å¾alÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ä. (toliau â apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. liepos 18 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį dÄl jo nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jį iÅ¡teisinti, kadangi objektyviais ir patikimais duomenimis nenustatyta ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, o jeigu taip - kas yra Å¡ių veikų vykdytojas; panaikinti 2019 m. liepos 18 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį dÄl jo nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nukentÄjusiojo praÅ¡ymu papildytas kaltinimas dÄl valstybÄs tarnautojui prilyginto asmens įgaliojimų virÅ¡ijimo yra nekonkretus ir neaiÅ¡kus; arba pripažinti jo atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ - nukentÄjusiojo rizikingÄ arba provokuojantį elgesį ir suÅ¡velninti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ, taip pat sumažinti priteistos neturtinÄs žalos atlyginimo dydį.
3. Nurodo, kad skundžiamÄ nuosprendį vertina kaip nepagrįstÄ ir neteisingÄ . Surinktų bylos duomenų kontekste nuosprendžio neteisÄtumas pasireiÅ¡kia materialiųjų ir procesinių normų netinkamu taikymu, t. y. dÄl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimų, lÄmusių neteisÄtÄ jo nuteisimÄ ; dÄl nekonkretaus ir perteklinio kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį; dÄl nukrypimo nuo BK 54 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.282, 6.250 straipsnių nuostatų.
4. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡samiai ir objektyviai atliko byloje surinktų įrodymų vertinimÄ ir nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų dÄl minimų kaltinimų, kad jis padarÄ pavojingÄ ir baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ . TodÄl jam buvo neteisingai inkriminuoti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudÄties požymiai. Teismas nesivadovavo esminiu nekaltumo prezumpcijos elementu, tvirtinanÄiu, kad baudžiamajame procese visos abejonÄs bei neaiÅ¡kumai, kurių negalima paÅ¡alinti nagrinÄjant bylÄ teisme, turi bÅ«ti vertinami kaltinamojo asmens naudai (in dubio pro reo).
Taip pat teismas tinkamai neįgyvendino itin svarbaus imperatyvo - kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnis) ir apelianto atžvilgiu nepriÄmÄ iÅ¡teisinamojo nuosprendžio, nors tam buvo faktiniai bei teisiniai, t. y. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje numatyti, pagrindai.
5. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas nepagrįstai, kaip patikimais duomenimis, vadovavosi Ž. B. parodymais, kad ne kas kitas, o bÅ«tent apeliantas įvykio metu tyÄia panaudojo smurtÄ , dÄl kurio nukentÄjusiajam atsirado neigiami padariniai jo sveikatai. NukentÄjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinÄjimo teisme, savo parodymuose buvo nenuoseklus, taip pat baudžiamojo proceso metu nesielgÄ itin skaidriai ir sÄ Å¾iningai teisÄsaugos institucijų bei kitų konflikte dalyvavusių asmenų atžvilgiu, kadangi nutylÄjo ir nepripažino kai kurių bylai itin reikÅ¡mingų aplinkybių (pvz., kad 2017 m. lapkriÄio 19 d. konfliktas faktiÅ¡kai įvyko bÅ«tent dÄl jo paties neteisÄtų veiksmų pažeidžiant vieÅ¡osios tvarkos taisykles).
Teismas ne visumoje, o pasirinktinai paanalizavo tik kai kuriuos byloje esanÄius nukentÄjusiojo įvykio versijos ânesutapimusâ ir, vadovaudamasis prielaidomis, visas nukentÄjusiojo parodymų klaidas laikÄ neesminiais prieÅ¡taravimais. Su teismo argumentais, kad nukentÄjusiojo Ž. B. parodymai iÅ¡liko nuoseklÅ«s, visos esminÄs aplinkybÄs sutapo, o nukentÄjusiojo naudoti kitokie iÅ¡sireiÅ¡kimai yra neva natÅ«rali jo atsiminimo apie įvykį pasekmÄ, nesutiktina. Teismas nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo apelianto gynÄjo baigiamojoje kalboje nurodytus aspektus dÄl Ž.
B. parodymų turinio, verÄianÄius abejoti Å¡ių duomenų Å¡altinio patikimumu. 6. 2017 m. lapkriÄio 20 d. apklausoje Ž. B. parodÄ, kad du apsaugos darbuotojai jį paÄmÄ už rankų iÅ¡ nugaros ir pradÄjo stumti link iÅ¡Äjimo ir teigia, kad jis nesiprieÅ¡ino. Anot nukentÄjusiojo, leidžiantis laiptais tarpinÄje laiptų aikÅ¡telÄje vienas apsaugos darbuotojas staiga pradÄjo jam sukti kairÄ rankÄ , griauti ant žemÄs ir įrÄmÄs keliÄ Ä¯ nugarÄ galutinai užlauÅ¾Ä rankÄ ir taip jÄ sulaužÄ, kitas apsaugos darbuotojas priÄjo, kai jam jau buvo sulaužyta ranka ir padÄjo kitam apsaugos darbuotojui uždÄti antrankius.
Vertinant Å¡iuos nukentÄjusiojo parodymus kyla klausimas - kodÄl jam buvo laužiama ranka ir kodÄl buvo dedami antrankiai, jeigu pasak nukentÄjusiojo, jis nesiprieÅ¡ino. 2018 m. gegužÄs 4 d. papildomai apklaustas Ž. B. parodÄ, kad vienas apsaugos darbuotojas suÄmÄ jo rankas už nugaros, jas iÅ¡kÄlÄ Ä¯ viršų sugriebÄs už rankų riešų. TaÄiau, Ž. B. anksÄiau teigÄ, kad jam rankas paÄmÄ du apsaugos darbuotojai, o Å¡ioje apklausoje teigÄ, kad tai padarÄ vienas apsaugos darbuotojas.
Pirmosios apklausos metu Ž. B. teigÄ, kad jam už rankos sugriebÄ ne ant laiptų, bet tarpinÄje aikÅ¡telÄje, kad ant laiptų jį vedÄ du apsaugos darbuotojai, o papildomoje apklausoje teigÄ, kad vienas. Pirmojoje apklausoje teigÄ, kad kelias jam buvo įremtas į nugarÄ , papildomoje apklausoje teigÄ, kad jo kairioji ranka buvo įremta į kojos keliÄ . Pirmojoje apklausoje nukentÄjusysis minÄjo, kad jam ranka buvo sulaužyta tarpinÄje aikÅ¡telÄje keliÄ Ä¯remiant į nugarÄ ir tuomet laužiant rankÄ , taÄiau papildomoje apklausoje nukentÄjusysis jau nurodÄ, kad pirmiau ant laiptų jo kairÄ ranka buvo atremta į kojos keliÄ ir tik tada pajuto skausmÄ . 2017 m. lapkriÄio 20 d. ir 2018 m. gegužÄs 4 d. apklausos metu duoti nukentÄjusiojo Ž.
B. parodymai skiriasi iÅ¡ esmÄs dÄl faktinių situacijos aplinkybių.
7. Skunde taip pat nurodoma, kad iÅ¡ 2018 m. sausio 22 d. Specialisto iÅ¡vados Nr. G 3829/2017 (01) matyti, kad âiÅ¡ Ž. B. žodžių medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog apsaugos darbuotojas užlauÅ¾Ä rankÄ už nugaros, pradÄjo jÄ sukti ir įrÄmÄs į keliÄ kairÄ rankÄ ir toliau jÄ suko. Buvo pargriautas ant žemÄs, gulinÄiam buvo suduoti smÅ«giai į Å¡onus, sÄdmenis, peÄiusâ. Vertinant Å¡iuos duomenis, atkreipia dÄmesį, kad kitose apklausose Ž. B. nenurodÄ, kad paguldytas jis buvo muÅ¡amas smÅ«giais į Å¡onus, sÄdmenis ir peÄius. 8. 2018 m. rugsÄjo 17 d. liudytojo papildomos apklausos metu Ž.
B. nurodÄ, kad biliardinÄje vienas apsaugos darbuotojas priÄjo ir griebÄ abi jo rankas iÅ¡ už nugaros ir pradÄjo jas laužti. Vedant jį pro duris viena jo ranka atsilaisvino, todÄl apsaugos darbuotojas griebÄ jam už kairÄs rankos ir įrÄmÄs jo rankÄ Ä¯ savo kelį jis rankÄ pradÄjo sukti po ko ji lūžo. Kai jis apsaugos darbuotojui pasakÄ, kad jo ranka lūžo, tuomet darbuotojas jį pargriovÄ ant žemÄs ir pakvietÄ savo porininkÄ . Anot Ž. B., viskÄ darÄ tas pirmasis apsauginis, kuris jam užlauÅ¾Ä rankÄ , t. y. dÄjo antrankius ir pan.
Vertinant Å¡iuos parodymus atkreiptinas dÄmesys, kad dar 2018 m. gegužÄs 4 d. apklausoje Ž. B. teigÄ, kad jo deÅ¡inÄ rankÄ apsaugos darbuotojas paleido, o minimoje apklausoje teigÄ, kad deÅ¡inÄ ranka atsilaisvino. AnkstesnÄs apklausos metu sakÄ, kad kai jis ÄmÄ rÄkti nuo skausmo, tuomet jis buvo paguldytas ant žemÄs. Minimoje apklausoje sako, kad jis pasakÄ apsaugos darbuotojui, kad jo ranka lūžo. PrieÅ¡ tai apklausos metu nurodÄ, kad antrasis apsaugos darbuotojas atÄjo ir tik tada buvo dedami jam antrankiai, o minimoje apklausoje teigÄ, kad pirmasis apsaugos darbuotojas, kuris suko jam rankÄ , pasiÅ¡aukÄ antrÄ jį apsauginį, kuris atÄjo.
Pirmojoje apklausoje teigÄ, kad jam antrankius uždÄjo abu apsaugos darbuotojai, o minimoje apklausoje teigÄ, kad tai darÄ tik tas, kuris jam ir suko rankÄ . Taip pat Å¡ioje paskutinÄje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje Ž. B. nurodÄ, kad jam viena ranka atsilaisvino dar prie biliardinÄs durų, o ne lipant laiptais žemyn, todÄl bÅ«tent dar net nepradÄjus lipti žemyn laiptais jo atžvilgiu buvo atlikti neteisÄti veiksmai.
9. PažymÄtina, kad iÅ¡ 2019 m. balandžio 30 d. teismo posÄdžio protokolo matyti, kad Ž. B. Å¡ioje apklausoje neneigÄ, kad buvo âgerokai iÅ¡gÄrÄsâ. PosÄdyje Ž. B. nurodÄ: âpajutau, kaip man buvo griebiama už rankų abiejų iÅ¡ galo, sukamas rieÅ¡as ir laužomos rankos. AÅ¡ sulenkdamas 90 laipsnių kampu, rankos užlaužiamos, ir aÅ¡ vedamas, stumiamas esu link durų. Trenkiamas kaktÄ Ä¯ duris, stumiamas nuo laiptų. <...> Ant manÄs Å¡okama buvo ant nugaros, aÅ¡ ant kelių griÅ«nu, ant laiptų slystu į aikÅ¡telÄ, ir su rankÄ , kad galvos neatsitrenkt aÅ¡ remiuosiâ.
Duodamas parodymus ir teisme, Ž. B. nebuvo nuoseklus, kadangi iki tol jis nÄra nurodÄs tokių faktinių aplinkybių, kad kakta jis trenkÄsi į duris, kad jam buvo Å¡okama ant nugaros, kad jis slydo link laiptų aikÅ¡telÄs ir pan. Tai yra naujos ik tol negirdÄtos aplinkybÄs. Taip pat nukentÄjusysis nurodÄ, kad po deÅ¡imties minuÄių privažiavo du apsaugos darbuotojai, kai tuo tarpu iÅ¡ kitų bylos liudytojų žinoma, kad po deÅ¡imties minuÄių, kažkur, privažiavo ne apsaugos darbuotojai, bet du policijos pareigÅ«nai.
Taip pat Å¡ioje apklausoje Ž. B. itin akcentavo aplinkybÄ, kad abi jo rankas buvo paÄmÄs tik A. Ä., o paklaustas kaip nukentÄjusysis gali paaiÅ¡kinti savo dar ikiteisminio tyrimo metu nurodytus teigimus, kad jo rankas paÄmÄ du apsaugos darbuotojai, Ž. B. sugebÄjo tik apkaltinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, esÄ ne taip kaip reikia užfiksavusius jo parodymus. Verta paminÄti ir tai, kad apklausos pabaigoje nukentÄjusysis, vertindamas A. Ä. veiksmus, tenurodÄ tik tai, kad âNieko daugiau Ä. nedarÄ, antrankius uždÄjo ir viskasâ, galiausiai į klausimÄ , kodÄl A.
Ä. yra inkriminuojami ir kiti Ž. B. padaryti sužalojimai, pastarasis atsakÄ, kad âKažkas paspardÄ mane, sakÄ tylÄk. Nenurodžiau Å¡ių aplinkybių, nes gal aÅ¡ jų neatsiminiauâ. Apibendrinant Å¡iuos Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus tampa akivaizdu, kad Å¡io asmens parodymais kaip tikrais ir patikimais pirmosios instancijos teismas negalÄjo remtis, kadangi jų turinys neleidžia patvirtinti apeliantui suformuluoto kaltinimo.
10. Apeliaciniame skunde ginÄijami ir nuosprendžio argumentai, susijÄ su Ž. B. parodymais dÄl jo paties elgesio 2017 m. lapkriÄio 19 d. įvykių metu. Teismo pasisakymas âTai, kad Ž. B. teigÄ, kad jis nebuvo konfliktiÅ¡kas, agresyvus, tuo tarpu kiti byloje apklausti asmenys tai paneigÄ - negali bÅ«ti laikoma nesutapimu, nes natÅ«ralu, kad pats asmuo, nematydamas savÄs iÅ¡ Å¡alies, savo elgesį ir savo konfliktiÅ¡kumÄ vertina subjektyviaiâ, aiÅ¡kiai rodo pernelyg nuolaidų ir Å¡aliÅ¡kÄ požiÅ«rį dÄl Å¡io nukentÄjusiojo parodymų patikimumo.
Apelianto manymu tai, kad nukentÄjusysis neigÄ savo neteisÄtÄ elgesį biliardinÄs âB.â patalpose, negali bÅ«ti vertinama kaip nereikÅ¡minga parodymų davimo klaida arba vien kaip asmens subjektyvaus vertinimo pasekmÄ. Atkreiptinas dÄmesys, kad Ž. B. provokuojantį elgesį byloje patvirtino beveik visi konflikte dalyvavÄ asmenys ir Å¡i aplinkybÄ tiesiogiai susijusi su apelianto baudžiamosios atsakomybÄs klausimais Liudytojas M. M. nurodÄ, kad Ž. B. tÄ Ä¯vykio vakarÄ buvo iÅ¡gÄrÄs, trukdÄ Å¾monÄms, nedavÄ jiems žaisti; paskui Ž.
B. negražiai, nemandagiai, įžeidžianÄiai elgÄsi su apsauginiais, matÄ, kad buvo su galva atsirÄmÄs į apsauginius. Liudytojas L. T. nurodÄ, kad Ž. B. iÅ¡ties buvo neblaivus, kabinÄjosi prie klubo lankytojų. Teisme apklaustas liudytojas R. S. nurodÄ, kad Ž. B. atÄjo prie jų stalo ir pradÄjo imti rutulius, jis pasakÄ nelįsk ir tuomet Ž. B. pradÄjo vadinti jį necenzÅ«riniais žodžiais. Apklausta policijos pareigÅ«nÄ U. Å . (buvusi pavardÄ â P.) parodÄ, kad policijos komisariate Ž.
B. buvo agresyvus, rÄkÄ, kad jį paleistų. Vadovaujantis Å¡ių liudytojų parodymais darytina iÅ¡vada, kad nukentÄjusysis nuo pat pirmosios bendravimo su apsaugos darbuotojais akimirkos buvo agresyvus bei konfliktiÅ¡kas ir tai, kad jis buvo neblaivus, tik sustiprino tokį jo elgesį. Å ioje vietoje pažymÄtina, kad yra visiÅ¡kai neįtikimi ir nelogiÅ¡ki Ž. B. parodymai, kad jis tiek biliardo patalpose, tiek laiptų aikÅ¡telÄje savo elgesiu niekam nekÄlÄ problemų, o elgÄsi ramiai kitų asmenų atžvilgiu.
11. Nesuprantami yra nuosprendžio motyvai, kad âVienintelis skirtumas tarp Ž. B. parodymų ir kitų byloje esanÄių duomenų, kuris teismo nuomone, gali bÅ«ti vertinamas kaip esminis, - tai apsaugos darbuotojų skaiÄiusâ. Tokiais argumentais teismas tarsi pripažįsta, kad Ž. B. neteisingai nurodÄ biliardinÄje buvusių apsaugos darbuotojų skaiÄių (nurodÄ 2 apsaugos darbuotojus, nors pats teismas konstatavo, kad 2017 m. lapkriÄio 19 d. į įvykio vietÄ negalÄjo atvykti mažiau kaip 3 asmenys) ir tai gali bÅ«ti vertinama kaip esminis parodymų nesutapimas.
Taip pat teismas tuojau pat pats ir paneigia pirmiau nurodytÄ samprotavimÄ , o bÅ«tent prieina prie prieÅ¡ingos iÅ¡vados - kad nukentÄjusysis Ž. B. ânuosekliai teigÄ, kad jų buvo duâ. Taip pat teismas, pateisinant Ž. B. parodymuose užfiksuotas klaidas, vÄlgi pradeda vadovautis prielaidomis šį kartÄ nurodydamas, jog alkoholio vartojimas bei stresas galÄjo lemti ne visai tikslių parodymų davimÄ . Taigi nesuprantama, kodÄl pastarieji faktiniai duomenys (Ž. B. nustatytas girtumas - 1,66 promilÄs) buvo vertinami vien nukentÄjusiojo parodymus bei jo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ pagrindžianÄia prasme.
Tai, kad Ž. B. 2017 m. lapkriÄio 19 d. buvo apsvaigÄs nuo alkoholio, tik sustiprina vidinį įsitikinimÄ , kad Å¡is proceso dalyvis buvo nenuoseklus dÄl esminių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.
12. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 3829/2017(01) nebuvo pasakyta, kad bÅ«tent apeliantas laiptų aikÅ¡telÄje suko ir lauÅ¾Ä Å½. B. jo kairÄ rankÄ ; nebuvo kategoriÅ¡kai paneigti apelianto ir kitų apsaugos darbuotojų parodymai, kad bevedant Ž. B. laiptais, pastarasis V. K. spyrÄ Ä¯ kojÄ , po ko V. K. Ž. B. paleido ir Ž. B. atsilaisvino vienÄ rankÄ . Svarbu ir tai, kad Å¡ia Specialisto iÅ¡vada bei specialisto paaiÅ¡kinimais iÅ¡ tiesų nebuvo patvirtina Ž.
B. versija, kad įvykio metu jis iÅ¡ viso nedarÄ jokių veiksmų, pateisinanÄių fizinÄs prievartos prieÅ¡ jį panaudojimÄ . PrieÅ¡ingai, pastaruoju klausimu teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J. M. P. visiems paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodyta Ž. B. ranka galÄjo bÅ«ti sužalota jeigu ne kritimo metu, tai jÄ laikant, o paÄiam Ž. B. prieÅ¡inantis ir paÄiam sukant rankÄ , o galiausiai ir antrankių dÄjimo procese, kuomet sulaikomasis prieÅ¡inasi, o tuo metu jam dedami antrankiai.
13. A. Ä. bei liudytojų L., S. I., V. K. parodymai dalinai sutapo su liudytojų M. M., R. S., U. Å ., L. T. parodymais, tuo tarpu įvykių metu stipriai neblaivaus ir agresyvaus Ž. B. parodymų, kad bÅ«tent nuteistasis sukÄlÄ jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nepatvirtino nei vienas iÅ¡ pirmiau aptartų liudytojų. Skunde nurodoma, kad kalbant apie įvykius biliardinÄs âB.â laiptų aikÅ¡telÄje ir vertinant visų apsaugos darbuotojų parodymų turinį galima prieiti prie Å¡ių iÅ¡vadų, kad įvykio metu į biliardinÄ buvo susirinkÄ net penki apsaugos darbuotojai, kurių du, agresyviai besielgiantį ir neblaivų Ž.
B. paÄmÄ už rankų, taÄiau jų neužlauždami, iÅ¡vedÄ iÅ¡ biliardinÄs; lipant žemyn laiptais Ž. B. besiprieÅ¡indamas ir bandydamas iÅ¡trÅ«kti, spyrÄ koja V. K. į kelio sritį, o atsisukÄs ir iÅ¡silaisvinÄs rankas pastÅ«mÄ apeliantÄ , nuo ko Å¡ie du apsaugos pareigÅ«nai pargriuvo, o pats nukentÄjusysis, galima neiÅ¡laikÄs pusiausvyros krito žemyn laiptais; laiptinÄs apaÄioje prie iÅ¡Äjimo į laukÄ Å½. B. galimai sulaikÄ ir antrankius uždÄjo kažkuris iÅ¡ dviejų apsaugos darbuotojų - J.
L. arba S. I., taÄiau tikrai ne apeliantas; tos nakties ankstyvÄ rytÄ apeliantas kreipÄsi pas medikus dÄl sužalotos rankos. Taigi Å¡ios iÅ¡vados, kaip ir iÅ¡vados, kurios daromos analizuojant paties apelianto parodymus, leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinime nurodytus sužalojimus Ž. B. padarÄ ne jis, bet galimai kiti asmenys. Byloje nepavyko konkreÄiai nustatyti, kokie faktoriai lÄmÄ Å½. B. sužalojimų atsiradimÄ .
14. Be objektyviojo nusikalstamos veikos subjekto požymio nustatymo, teismas faktinių bylos aplinkybių kontekste neteisingai iÅ¡nagrinÄjo ir apelianto kaltÄs klausimÄ . Net teoriÅ¡kai modeliuojant situacijÄ , kad apeliantas arba bet kuris kitas apsaugos darbuotojas iÅ¡ tiesų griovÄ Å½. B. ant žemÄs ir suko jo kairÄ rankÄ , dÄl ko ji galiausiai lūžo, tokiu atveju jam vis vien negalÄjo bÅ«ti inkriminuojama BK 138 straipsnio 1 dalies sudÄtis, kadangi Å¡ioje byloje patikimais ir neÅ¡aliÅ¡kais duomenimis nenustatyta, jog įvykio metu nuketÄjusiojo atžvilgiu panaudota fizine prievarta buvo norÄta tyÄia sutrikdyti jam sveikatÄ .
15. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dÄl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nÄra nustatyta tvarka ir neginÄytinai įrodyti.
KasacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nÄra galimybÄs jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens naudai. KasacinÄs instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakÄs, kad kaltu dÄl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų.
Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/ 2012, 2K- 232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galÄjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padalyti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavÄs, kad abejonÄs aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegue and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Senes A. no. 146; Telfner v. Autria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).
16. Nuosprendyje apelianto kaltÄ buvo argumentuojama tuo, kad jis, sukdamas nukentÄjusiojo rankÄ daugiau nei leidžia alkÅ«nÄs sÄ nario judesio amplitudÄ, neva turÄjo jausti rankos sÄ nario pasiprieÅ¡inimÄ ir turÄjo suprasti, kad tokie veiksmai gali sukelti nukentÄjusiam sveikatos sutrikdymÄ . TaÄiau tokia iÅ¡vada nesiderina su vÄliau teismo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad apeliantas vis dÄlto turÄjo teisÄtÄ pagrindÄ naudoti prievartÄ prieÅ¡ Ž. B.. AplinkybÄs, jog Ž. B. įvykių metu buvo konfliktiÅ¡kas, agresyvus bei pats sudarÄ tokiÄ situacijÄ , kuomet apsaugos darbuotojai, iÅ¡naudojÄ visas įtikinÄjimo priemones, buvo priversti jį per prievartÄ iÅ¡vesti iÅ¡ biliardinÄs patalpų, nepatvirtina siekio tyÄia sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentÄjusiajam.
PrieÅ¡ingai, Å¡ie faktiniai duomenys, netgi preziumuojant, kad apeliantas, sulaikinÄjant asmenį virÅ¡ijo savo įstatyminius įgaliojimus, patvirtina tik tai, kad apsaugos darbuotojai pirminÄs fizinÄs jÄgos panaudojimo metu norÄjo sudrausminti vieÅ¡osios tvarkos pažeidÄjÄ , o ne sukelti jam žalÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡samiai įvertino kaltÄs aspektu svarbiÄ aplinkybÄ, kad biliardinÄje įvykÄs konfliktas, kurio metu nukentÄjo asmuo, nelaikytinas tipiniu smurto panaudojimo atveju.
Apeliantas, įvykio dienÄ dirbdamas apsaugos tarnyboje ir atlikinÄdamas savo pareiginius įgaliojimus, negalÄjo nereaguoti į neteisÄtÄ nukentÄjusiojo elgesį, o fizinÄs prievartos panaudojimas buvo nulemtas ne tyÄinių kÄslų.
17. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo argumentais, kad vertinant, ar apelianto panaudota prievarta buvo proporcinga, svarbu, kad byloje nenustatyta, kad nukentÄjusysis pats bÅ«tų panaudojÄs fizinį smurtÄ apelianto ar kitų asmenų atžvilgiu. Liudytojai R. S. ir M. M. parodÄ, jog Ž. B. gÄ sdino apsaugos darbuotojus, prieidavo ir su galva vaizduodavo, kad jiems suduoda, buvo galva atsirÄmÄs į apsauginius, iÅ¡vedamas buvo pasilenkÄs ir bandÄ iÅ¡silaisvinti. Tokie liudytojų parodymai patvirtina, jeigu ne tiesioginį Ž.
B. smurto panaudojimÄ , tai reikÅ¡mingÄ aplinkybÄ, kad nukentÄjusysis netgi po sulaikymo prieÅ¡inosi teisÄtiems apsaugos darbuotojų reikalavimams. MinÄtų liudytojų parodymai sudaro pagrįstÄ prielaidÄ manyti, kad nukentÄjusysis jau laiptinÄs patalpose toliau neapsiramino, o dar labiau įsiaudrinÄs pats galÄjo atlikti provokuojanÄius bei smurtinius veiksmus apsaugos darbuotojų atžvilgiu. Liudytoja U. Å . teisme parodÄ, kad Ž. B., jau bÅ«damas sulaikytas, buvo agresyvus ir rÄkÄ.
18. Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad Ž. B. galimo fizinio smurto nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys, o apeliantas rankÄ susimuÅ¡ti galÄjo ir atlikdamas jau nustatytus neteisÄtus veiksmus Ž. B. atžvilgiu. Matyti, kad teismas paliko nepaÅ¡alintÄ abejonÄ, kokiu bÅ«du paÄiam apeliantui įvykio metu galÄjo kilti nežymus sveikatos sutrikdymas - kairio rieÅ¡o sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs minkÅ¡tųjų audinių patinimu. Kyla klausimas, kaip apeliantas, atlikdamas neteisÄtus tyÄinius veiksmus, galÄjo pats susimuÅ¡ti, jei nukentÄjusysis, pasak jo versijos, laiptų aikÅ¡telÄje net nesiprieÅ¡ino.
19. Pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisÄto pagrindo patraukti apelianto baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o tai darydamas nepagrįstai apsunkino jo teisinÄ padÄtį. Teismas ignoravo apelianto gynÄjo baigiamųjų kalbų metu akcentuotÄ aspektÄ , kad iÅ¡ naujai suformuluoto ir nukentÄjusiojo teismui pateikto kaltinimo nÄra aiÅ¡ku, kokias įstatymų ir juos lydinÄių teisÄs aktų nuostatas galimai pažeidÄ apeliantas ir tokiu bÅ«du virÅ¡ijo savo kaip apsaugos tarnybos darbuotojo įgaliojimus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinÄ. Ä®galiojimų virÅ¡ijimas suprantamas kaip âįstatymais ir kitais teisÄs aktais valstybÄs tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų peržengimasâ (Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga. IÅ¡vadų 27 punktas). Baudžiamosios teisÄs doktrinoje panaÅ¡iai raÅ¡oma, kad âBK 228 straipsnio prasme galima virÅ¡yti tik tuos įgaliojimus, kurie priskiriami valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai, dÄl to kvalifikuojant tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimÄ reikia tiksliai nustatyti asmens teises, įgaliojimus ir jų pobÅ«dį.
Tai galima padaryti vadovaujantis konkreÄiais įstatymais, kitais teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais kaltininko veiklÄ , valstybÄs tarnybÄ ir pan. Kaltinimas turi bÅ«ti grindžiamas konkreÄiomis nuorodomis į pažeistas teises Å¡ių aktų normas ir nuostatas.â 20. NukentÄjusiojo 2019 m. gegužÄs 30 d. praÅ¡yme, kuriuo buvo pakeistas kaltinimas, teigiama, kad apeliantas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas apsaugos tarnybos darbuotoju ir atlikdamas apsaugos tarnybos darbuotojo funkcijas:
âAsmens ir turto sauga priskiriama prie viešųjų paslaugų, atitinkamai - apsaugos tarnybos darbuotojai, atliekantys savo funkcijas, yra laikomi valstybÄs tarnautojais prilygintais asmenimis (BK 230 straipsnio 3 dalis). TodÄl A. Ä. veika kvalifikuotina ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalįâ. PraÅ¡yme taip pat nurodoma, kad A. Ä., bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, virÅ¡ydamas savo kaip apsaugos tarnybos darbuotojo įgaliojimus, padarÄ nukentÄjusiajam didelÄ Å¾alÄ - sveikatos sutrikdymÄ .
Matyti, kad Å¡iame procesiniame dokumente nÄra jokių nuorodų į specialiuosius teisÄs aktus, reglamentuojanÄius apelianto įgaliojimų turinį bei ribas, nenurodyta, kuriuos iÅ¡ jų jis pažeidÄ. Å iuo praÅ¡ymu teismui buvo pateikta tik lakoniÅ¡ka papildomo kaltinimo fabula, kad apeliantas virÅ¡ijo savo įgaliojimus tuo, jog tyÄia paÄmÄ Å½. B. kairÄ rankÄ , jÄ suko, griovÄ nukentÄjusįjį ant žemÄs ir pan., t. y. įgaliojimų virÅ¡ijimo aplinkybÄ buvo iÅ¡ esmÄs nustatinÄjama ne per pažeistų teisÄs aktų prizmÄ, bet kilusių sveikatos padarinių prasme.
Teismas nepaisÄ Å¡io akivaizdaus kaltinimo trÅ«kumo ir nuteisÄ apeliantÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
21. Nuosprendyje nustatinÄjant jo įgaliojimų virÅ¡ijimo aplinkybÄ buvo cituotos teisÄs akto - âAsmens ir turto apsaugos įstatymoâ nuostatos, kurios nebuvo nurodytos pirmiau pateiktame nukentÄjusiojo 2019-05-30 praÅ¡yme. Tokiu bÅ«du teismas peržengÄ bylos nagrinÄjimo teisme ribas, kadangi savo iniciatyva papildÄ kaltinimÄ , jo manymu, trÅ«kstamais nusikalstamos veikos sudÄties požymiais. BPK 255 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad byla teisme nagrinÄjama tik dÄl tų kaltinimų ir tik dÄl tų nusikalstamų veikų, dÄl kurių ji perduota nagrinÄti teisiamajame posÄdyje.
DÄl Ž. B. neaiÅ¡kiai suformuluoto praÅ¡ymo, apeliantas nežinojo, kokias bÅ«tent specialiųjų teisÄs aktų pažeidimais pasireiÅ¡kÄ jo tariamas įgaliojimų virÅ¡ijimas. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvų logika galima sprÄsti, kad apeliantas per ganÄtinai trumpÄ pertraukÄ pats turÄjo sugalvoti ir susivokti, kokius teisÄs aktus jis pažeidÄ bei nuo jų gintis. Be abejo tokia teisinÄ situacija negali bÅ«ti laikoma teisÄta teisÄs į gynybÄ principo prasme. DÄl Å¡ių esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, manytina, kad apelianto nuteisimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra perteklinis.
22. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad apeliacinÄs instancijos teismui nematant pagrindo jį iÅ¡teisinti, praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad nuosprendyje bausmÄs individualizavimo ir civilio ieÅ¡kinio nagrinÄjimo dalyse, teismas nepagrįstai nepripažino jo teisinÄ padÄtį lengvinanÄios aplinkybÄs - rizikingo ir/arba provokuojanÄio nukentÄjusio asmens elgesio įvykio metu. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybe lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes.
23. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ (veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojanÄius arba rizikingus nukentÄjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojanÄiu laikomas toks elgesys, kai nukentÄjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentÄjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.
Tokiu atveju nukentÄjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2KA18/2009, 2K-446/2010, 2KA50/2011, 2K-386/2012). Teismai, sprÄsdami, ar veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentÄjusiojo elgesys iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taravo moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisÄti veiksmai, iÅ¡ dalies nulÄmÄ kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentÄjusįjį (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K- 450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/ 2014).
Sprendžiant, ar nukentÄjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieÅ¡tarauja moralÄs ir dorovÄs principams, pažeidžia žmogaus garbÄ bei orumÄ ir kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.
24. Pagal CK 6. 282 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai paties nukentÄjusio asmens didelis neatsargumas padÄjo žalai atsirasti arba jai padidÄti, tai atsižvelgiant į nukentÄjusio asmens kaltÄs dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltÄs, - ir į jo kaltÄs dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo arba netinkamai taikÄ aukÅ¡Äiau nurodytas teisÄs nuostatas. Å ioje byloje, vertinant vien teismo patikimais pripažintus įrodymus (pvz., liudytojų R. S., M. M., L. T., U. Å . parodymus), buvo neabejotinai nustatyta visuma aplinkybių, rodanÄių, kad 2017-11-19 nukentÄjusiojo Ž. B. elgesys biliardinÄs âB.â patalpose prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai bei elementarioms visuomenÄs moralÄs normoms.
25. Teismo posÄdžio nuteistasis A. Ä. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkurorÄ, nukentÄjusysis Ž. B. ir jo atstovas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. Ä. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
26. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
27. Apeliaciniame skunde ginÄijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos iÅ¡vados dÄl A. Ä. kaltÄs nesunkiai sutrikdžius nukentÄjusiojo Ž. B. sveikatÄ . Skunde teigiama, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindÄ prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentÄjusiojo Ž. B. parodymais, vertindamas įrodymus, prioritetÄ suteikÄ nukentÄjusiojo parodymams, nesivadovavo apelianto bei liudytojų L. T., R. S., U. Å ., V. K., M. M. parodymais, taÄiau teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , su Å¡iais skundo argumentais nesutinka.
28. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, teismas, sprÄsdamas dÄl A. Ä. kaltÄs, vertino visus byloje esanÄius tiek kaltinamÄ jį teisinanÄius, tiek ir kaltinanÄius įrodymus. NukentÄjusiojo Ž. B. parodymai yra vieni iÅ¡ įrodymų, kuriais rÄmÄsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau tai nÄra vienintelis įrodymas, patvirtinantis jam inkriminuotų neteisÄtų veiksmų sutrikdant nukentÄjusiojo sveikatÄ , atlikimÄ . Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybÄs dÄl nukentÄjusiojo parodymų prieÅ¡taravimo nÄra pagrindas vertinti juos kaip nepatikimus visa apimtimi, nes sprendžiant dÄl tokių duomenų patikimumo ir nuoseklumo, vertinamos ne atskiros vienos ar kitos apklausos metu nurodytos aplinkybÄs, taÄiau jų visuma.
29. Apeliaciniame skunde nukentÄjusiojo parodymų nenuoseklumas grindžiamas tuo, kad jis įvairiu laiku duodamas parodymus skirtingai nurodÄ Ä¯vykio aplinkybes. Kaip jau minÄta, su Å¡iais skundo argumentais teisÄjų kolegija sutinka iÅ¡ dalies. Apklaustas teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusysis Ž. B. tvirtino, kad pajuto, jog jam griebiama už abiejų rankų iÅ¡ nugaros, sukamas rieÅ¡as, laužomos rankos. Abi jo rankas A. Ä. suko ir kÄlÄ Ä¯ viršų. Tai įvyko maždaug 4-5 metrai iki biliardinÄs durų.
Kitas apsaugos darbuotojas tuo metu buvo prie baro. Jis buvo sulenktas 90 laipsnių kampu, rankos užlaužtos ir vedamas, stumiamas link durų, jo kakta buvo trenkiama į duris, jis toliau iÅ¡stumiamas pro duris ant laiptų. Vedamas nesiprieÅ¡ino, nespyrÄ apsaugos darbuotojui. Nusileidus laiptais 3 metrus, jis vienÄ rankÄ iÅ¡traukÄ, tuo metu A. Ä. pajuto, kad nelaiko jo deÅ¡inÄs rankos, griebÄ už jo rankų, pradÄjo laužti abi rankas, tuomet ranka lūžo. Jis griuvo ant kelių, ant laiptų, slydo į laiptų aikÅ¡telÄ, su ranka iÅ¡tiesta saugojo, kad neatsitrenktų galva.
A. Ä. buvo užgriuvÄs jam ant nugaros ir įrÄmÄs į jo nugarÄ kelį. Visa tai vyko pirmame laiptų bloke. Kitas apsaugos darbuotojas buvo laiptų virÅ¡uje. A. Ä. iÅ¡sitraukÄ antrankius, griebÄ jam už deÅ¡inÄs rankos ir jį surakino, jis liko gulÄti ant laiptų. Tai buvo tarpinÄje laiptų aikÅ¡telÄje (t. 2, b.l. 131-136). IÅ¡ protokolo pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentÄjusysis pareiÅ¡kÄ, jog 2017 m. lapkriÄio 19 d. apie 01.20 biliardinÄje (duomenys neskelbtini) UAB â(duomenys neskelbtini)â apsaugos darbuotojas užlaužÄs jo rankÄ jÄ sulauÅ¾Ä (t. 1, b. l. 1).
Kaip matyti iÅ¡ nukentÄjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jis taip pat nurodÄ, kad jo ranka buvo sulaužyta jÄ užlaužus. DÄl Å¡ios aplinkybÄs nukentÄjusiojo parodymai buvo nuoseklÅ«s.
30. Liudytojas I. L. parodÄ, kad nukentÄjusysis neklausÄ, todÄl teko jį iÅ¡vesti iÅ¡ patalpų. A. Ä. su V. K. nukentÄjusįjį suÄmÄ už rankų â A. Ä. suÄmÄ nukentÄjusiojo kairiÄ jÄ rankÄ , o V. K. â deÅ¡iniÄ jÄ , nukentÄjusiojo rankos buvo prilaikomos Å¡one. Jis Äjo Å¡alia jų, su jais Äjo dar vienas apsaugos darbuotojas. Niekas iÅ¡ apklaustų asmenų, taip pat ir pats kaltinamasis, neginÄijo, kad vienas iÅ¡ apsaugos darbuotojų, iÅ¡vedusių Ž.
B. iÅ¡ biliardinÄs patalpų ir buvo A. Ä.. Liudytojas S. I. taip pat nurodÄ, kad A. Ä. ir V. K. suÄmÄ nukentÄjusiojo rankas - prilaikÄ rankas aukÅ¡Äiau alkÅ«nÄs. V. K. buvo iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs, o A. Ä. iÅ¡ kairÄs. IÅ¡ liudytojo V. K. parodymų taip pat matyti, kad po įspÄjimų nusiraminti, nukentÄjusiajam toliau grasinant apsaugos darbuotojams, jis sugriebÄ nukentÄjusiajam už deÅ¡inÄs rankos, A. Ä. už kitos rankos ir nukentÄjusįjį iÅ¡lydÄjo. Liudytojas M.
M. taip pat nurodÄ, kad po to, kai Ž. B. negražiai, nemandagiai, įžeidžianÄiai elgÄsi su apsaugos darbuotojais, tuomet du apsaugininkai jį paÄmÄ už rankų ir iÅ¡sivedÄ - vienas laikÄ už vienos rankos - kitas už kitos, už dilbio ir už žasto, nukentÄjusiojo ranka buvo prie Å¡ono nuleista ir Å¡iek tiek palenkta. IÅ¡vedamas Ž. B. buvo pasilenkÄs, bandÄ iÅ¡silaisvinti. Ar buvo antrankiai, neprisimena, jam atrodo, kad buvo užlaužtos rankos. Liudytojas R. S. parodÄ, kad Ž.
B. pradÄjo gÄ sdinti apsaugos darbuotojus, prieidavo ir su galva vaizduodavo, kad jiems suduoda. Po kurio laiko du darbuotojai jį paÄmÄ ir iÅ¡vedÄ. Kiti apsaugos darbuotojai Äjo kartu, neatsimena, prieÅ¡ Ž. B. ar už jo. Pro duris iÅ¡Äjo po vienÄ , nes kitaip iÅ¡eiti nepavyktų. Kaip matyti iÅ¡ minÄtų liudytojų parodymų, jie taip pat kiek skirtingai nupasakoja įvykio aplinkybes dÄl paÄmimo nukentÄjusiajam už rankų, galimo užlaužimo bei apsaugos darbuotojų, laikiusių nukentÄjusiajam už rankų, skaiÄiaus, iÅ¡einant pro duris.
Tokiu bÅ«du, nÄra pagrindo nukentÄjusiojo parodymus vertinti kaip visiÅ¡kai nepatikimus, kadangi, kaip jau minÄta, jį pradžioje vedÄ du apsaugos darbuotojai, po to vedÄ vienas apsaugininkas. Byloje nustatyta, kad nukentÄjusiajam kairÄs rankos sužalojimai buvo padaryti ne jį iÅ¡vedant baro patalpoje, o jam nukritus nuo laiptų prieÅ¡ uždedant antrankius. TeisÄjų kolegija nevertina kaip esminių prieÅ¡taravimų skirtingu metu nukentÄjusiojo duotų parodymų neatitikimų, tokių kaip, kad pirmojoje apklausoje nukentÄjusysis nurodÄ, kad jo deÅ¡inÄ rankÄ apsaugos darbuotojas paleido, o vÄliau teigÄ, kad deÅ¡inÄ ranka atsilaisvino.
31. Nors nukentÄjusiojo parodymuose yra neatitikimų dÄl įvykių eigos bei jam padarytų sužalojimų, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rÄmÄsi ta nukentÄjusiojo parodymų dalimi, kuri patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais. Sprendžiant klausimÄ kieno duoti parodymai turi bÅ«ti pripažinti įrodymais, o kurie parodymai turi bÅ«ti atmesti, pirmiausia atsižvelgiama į tų parodymų nuoseklumÄ ir į tai, ar tie parodymai atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes.
NukentÄjusiojo parodymai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Kolegija sutinka su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis ir jų nekartoja. Nuteistojo apeliaciniame skunde detaliai aptariami nukentÄjusiojo parodymai, vertinant kiekvienÄ duotų parodymų aspektÄ , nurodant, kad jie prieÅ¡taringi dÄl esminių aplinkybių, taip pat kitų dviejų apsaugos darbuotojų vaidmuo sužalojant nukentÄjusįjį, taÄiau, kaip jau minÄta, byloje nustatyta, kad nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentÄjusiajam padarÄ nuteistasis, o ne kiti asmenys.
32. Apeliantas skunde kelia versijÄ , kad kaltinime nurodytus sužalojimus Ž. B. padarÄ ne jis, bet galimai kiti asmenys bei, kad byloje nepavyko konkreÄiai nustatyti, kokie faktoriai lÄmÄ Å½. B. sužalojimų atsiradimÄ , nurodydamas, kad teisiamojo posÄdžio metu apklaustas medicinos ekspertas J. M. P. paaiÅ¡kino, kad nukentÄjusiojo ranka galÄjo bÅ«ti sužalota jeigu ne kritimo metu, tai jÄ laikant, o paÄiam Ž. B. prieÅ¡inantis ir paÄiam sukant rankÄ , o galiausiai ir antrankių dÄjimo procese, kuomet nukentÄjusysis prieÅ¡inasi, o tuo metu jam buvo dedami antrankiai. Su Å¡iais skundo argumentais teisÄjų kolegija nesutinka.
33. Pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo tiek nuteistojo, tiek nukentÄjusiojo bei liudytojų parodymus. Tai, kad teismas atmetÄ nuteistojo bei liudytojų apsaugos darbuotojų parodymus kaip paneigiamus kitais byloje surinktais įrodymais, nereiÅ¡kia, jog į jų parodymus nebuvo atsižvelgta ir jie nebuvo tinkamai įvertinti. Kaip teisingai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, Ž. B. ranka buvo sulaužyta tada, kai jis apsaugos darbuotojų buvo vedamas laiptais iÅ¡ biliardinÄs žemyn iki uždedant jam antrankius.
Byloje nustatyta, kad su nukentÄjusiuoju Ž. B. ant laiptų buvo tik apsaugos darbuotojai. Liudytojas R. S. parodÄ, kad iÅ¡ viso buvo atvažiavÄ 4-5 apsaugos darbuotojai, Ž. B. iÅ¡vedÄ du, kiti Äjo kartu. Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad atvažiavo du apsaugos darbuotojai, vienas ar abu iÅ¡vedÄ Å½. B., teisme parodÄ, kad atvažiavo 3-4 apsaugos darbuotojai, du iÅ¡vedÄ Å½. B., dar vienas, atrodo, iÅ¡Äjo jiems iÅ¡ paskos, likÄs padÄjo jam raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .
Liudytoja U. Å . parodÄ, kad atvykus policijos pareigÅ«nams buvo 4 apsaugos darbuotojai. Byloje neginÄijama aplinkybÄ, kad vienas iÅ¡ apsaugos darbuotojų, iÅ¡vedusių Ž. B. iÅ¡ biliardinÄs patalpų, buvo A. Ä.. Specialisto iÅ¡vadoje, be rankos lūžio, Ž. B. taip pat nustatyta virÅ¡ugalvio odos nubrozdinimai, abiejų kelių poodinÄs kraujosruvos. A. Ä. parodÄ, kad Ž. B. pastÅ«mÄ jį atsisukÄs į jį, t. y. nugara į laiptų apaÄiÄ , tada neiÅ¡laikÄs pusiausvyros, nukrito.
Tokiu bÅ«du Ž. B. turÄjo kristi ant nugaros. A. Ä. parodymų patikrinimo vietoje protokole esanÄiose nuotraukose užfiksuota, jog A. Ä. parodo, kad Ž. B. krito ant nugaros (t. 2, b. l. 107-109). Esant tokioms aplinkybÄms, taip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, mÄlynÄs, nubrozdinimai turÄjo atsirasti ant nukentÄjusiojo nugaros, taÄiau ne ant priekinÄs jo kÅ«no dalies (kelių, kaip nustatyta specialisto iÅ¡vadoje). Specialisto iÅ¡vadoje nurodytos kraujosruvos ant abiejų Ž.
B. kelių negalÄjo atsirasti kaltinamojo ir kitų apsaugos darbuotojų nurodytomis aplinkybÄmis.
34. Apsaugos darbuotojų versija nesutampa su kitais objektyviais duomenimis, taip pat jų parodymai nesutampa tarpusavyje. A. Ä. parodÄ, kad nukentÄjusįjį jie vedÄ dviese su V. K., rankas prilaikÄ Å¡onuose. V. K. parodÄ, kad laiptais jie Äjo visi trys Å¡alia, taip parodÄ ir S. I.. TaÄiau iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, A. Ä. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad laiptai yra labai siauri ir trys vyrai niekaip netilptų ant laiptų Å¡alia vienas kito. Liudytojas I.
L. parodÄ, kad jis Äjo laiptais už nukentÄjusiojo ir A. Ä. bei V. K., Å¡alia jo Äjo dar vienas apsaugos darbuotojas, kurio vardo jis nežino. Pagal kitų apsaugos darbuotojų parodymus, liudytojas A. G. tuo metu buvo virÅ¡uje, taigi Å¡alia I. L. turÄjo eiti S. I.. TaÄiau S. I. parodÄ, kad jis Äjo visiems iÅ¡ paskos, buvo paskutinis. Taigi jų parodymai prieÅ¡tarauja tarpusavyje. Liudytojas S. I. parodÄ, kad prieÅ¡ais jį ÄjÄs apsaugos darbuotojas buvo toks pat, kaip ir kiti, niekuo neiÅ¡siskyrÄ.
TaÄiau, tikint apsaugos darbuotojų versija, prieÅ¡ jį turÄjo eiti I. L., kuris yra gerokai aukÅ¡tesnis ir stambesnis už visus kitus įvykyje dalyvavusius apsaugos darbuotojus (nurodÄ, kad jo Å«gis 1,99 m, tuo tarpu S. I. â 1,72 m). Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, kyla abejonÄs kaip S. I., eidamas už gerokai už jį aukÅ¡tesnio I. L. galÄjo matyti įvykio detales - kaip nukentÄjusiojo ranka atsilaisvino, kaip jis stÅ«mÄ A. Ä. bei kaip jie abu nugriuvo. A. Ä. ir V.
K. parodÄ, kad nukentÄjusysis nugriuvÄs laiptais žemyn, atsistojo ir vÄl Å¡oko link jų muÅ¡tis, o S. I. parodÄ, kad nukritÄs nukentÄjusysis paÅ¡oko ir norÄjo bÄgti prie iÅ¡Äjimo (t. y. prieÅ¡inga kryptimi). Liudytojas I. L. parodÄ, kad tai jis pribÄgo prie nugriuvusio nukentÄjusiojo ir liepÄ Å¡iam stotis, pastarasis atsistojo prie sienos, t. y. niekur nebÄgo.
35. Kaltinamojo A. Ä. parodymai, duoti teismo posÄdyje, nesutampa su jo raÅ¡ytu tarnybiniu praneÅ¡imu (t. 1, b. l. 13-14). Tarnybiniame praneÅ¡ime jis nurodo, kad nukentÄjusysis spyrÄ V. K. ir spruko laiptais žemyn, dÄl ko suklupo ir nukrito. t. y. A. Ä. neužsimena apie tai, kad jį patį nukentÄjusysis stÅ«mÄ, jis griuvo, susitrenkÄ rankÄ taip stipriai, kad manÄ, jog ji lūžo, kad nukentÄjusysis pats griuvo bÅ«tent jį stumdamas. Be to, tarnybiniame praneÅ¡ime A. Ä. nurodo, kad nukentÄjusysis pats bÄgo žemyn ir pats dÄl to nugriuvo. V. K. tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat neužsimenama apie tai, kad nukentÄjusysis stÅ«mÄ A. Ä., nurodoma tik kad jis bandÄ pabÄgti ir dÄl to suklupo bei nukrito nuo laiptų (t. 1, b. l. 18-19).
36. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, rankos lūžio krentant galimybÄ visiÅ¡kai paneigia specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimai. VienintelÄ galimybÄ, kada nukentÄjusiajam lūžo ranka, jeigu tikÄti apsaugos darbuotojų parodymais, tai yra, antrankių uždÄjimo metu. Teismas pagrįstai vertino, kad apsaugos darbuotojai teisme gan smulkiai pasakojo apie tai, kaip Ž. B. spyrÄ V. K., stÅ«mÄ A. Ä., griuvo pats, taÄiau to momento, kaip Ž. B. buvo dedami antrankiai, nei vienas neatsiminÄ.
A. Ä., V. K., S. I. teigÄ, kad antrankius dÄjo ne jie. I. L. parodÄ, kad jis neatsimena, kas dÄjo antrankius, gali bÅ«ti, kad dÄjo jis. S. I. parodÄ, kad neatsimena, kas dÄjo antrankius, bet po to teigÄ, kad tai padarÄ darbuotojas, kuris Äjo prieÅ¡ jį (t. y. I. L.). Teisiamojo posÄdžio metu specialistas paaiÅ¡kino, kad antrankiai turi bÅ«ti dedami taip, kad nesužalotų žmogaus. FizinÄ prievarta prieÅ¡ asmenį turi bÅ«ti naudojama proporcingai ir jokiu bÅ«du nevirÅ¡yti jos panaudojimo bÅ«tinybÄs. NÄra bÅ«tinybÄs dedant antrankius taip sukti žmogaus rankÄ , kad Å¡i lūžtų.
I. L. (kuris, jei tikÄsime apsaugos darbuotojų versija, vienintelis galÄjo bÅ«ti tas, kuris uždÄjo Ž. B. antrankius) parodÄ, kad jam priÄjus prie nukentÄjusiojo laiptų apaÄioje nukentÄjusysis nesiprieÅ¡ino, atsistojo prie sienos, iÅ¡tiesÄ rankas. S. I. taip pat parodÄ, kad nukentÄjusysis laiptų apaÄioje stovÄjo ramiai. Taigi nebuvo jokio reikalo panaudoti jÄgÄ dedant antrankius nukentÄjusiajam, kai jis nesiprieÅ¡ina, ypaÄ tokiÄ , kurios pasÄkoje lūžtų ranka. Specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimai apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje pagal jose konstatuotÄ sužalojimo pobÅ«dį ir padarymo aplinkybes, jau aptartų įrodymų kontekste patvirtina nukentÄjusiojo nurodomas aplinkybes, kad kairio alkÅ«nkaulio vainikinÄs ataugos lūžis jam buvo padarytas iki nukentÄjusiajam buvo uždÄti antrankiai.
Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima iÅ¡vada, kad nukentÄjusysis Ž. B. jam nustatytus sužalojimus bÅ«tų pasidarÄs pats ar bÅ«tų sužalotas kito asmens ar kitoje vietoje. Tokiu bÅ«du, byloje yra paneigta gynybos versija, kad ranka nukentÄjusiajam buvo sužalota dedant jam antrankius ir pastarajam prieÅ¡inantis.
37. Kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad A. Ä. užlauÅ¾Ä nukentÄjusiajam kairÄ rankÄ , dÄl ko nukentÄjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris įrodytas specialisto iÅ¡vada bei liudytojų, nukentÄjusiojo, iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymais kas rodo, jog tarp A. Ä. veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys. NagrinÄjamu atveju, A. Ä. veikoje yra visi bÅ«tini objektyvieji ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Pagal apeliacinio skundo argumentus, teismo nustatytas faktines aplinkybes nÄra pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.
38. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyÄinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyÄia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norÄjo (tiesioginÄ tyÄia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginÄ tyÄia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
39. Esant netiesioginei tyÄiai, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikÄtini ar net neiÅ¡vengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeiÄia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . TiesioginÄs tyÄios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginÄs tyÄios atveju, nors jų nenori, nesiekia, taÄiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti.
Byloje nenustatyta, kad nuteistasis A. Ä. bÅ«tų norÄjÄs nesunkiai sužaloti nukentÄjusiojo sveikatÄ ir to siekÄ, taÄiau neabejotinai turÄjo numatyti ir numatÄ, kad dÄl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai â sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, todÄl veikÄ netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis). DÄl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos lengvinanÄios aplinkybÄs 40. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusiojo asmens elgesys.
Teismai, sprÄsdami, ar veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentÄjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentÄjusiojo elgesys iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taravo moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato Å¡iÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kai nukentÄjusiojo asmens moralÄs požiÅ«riu nepriimtinas, neteisÄtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ jį.
Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojanÄius arba rizikingus nukentÄjusiojo veiksmus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, Nr. 2K-21/2011, 2K-386/2012).
41. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad konfliktÄ pradÄjo bÅ«tent nukentÄjusysis. Liudytojai R. S. ir M. M. parodÄ, jog Ž. B. gÄ sdino apsaugos darbuotojus, prieidavo ir su galva vaizduodavo, kad jiems suduoda, buvo galva atsirÄmÄs į apsauginius, iÅ¡vedamas buvo pasilenkÄs ir bandÄ iÅ¡silaisvinti. Liudytojas R. S. parodÄ, kad kartu su L. T. žaidÄ biliardÄ . Ž. atÄjo prie jų stalo ir pradÄjo imti rutulius. Jis papraÅ¡Ä netrukdyti. Tuomet Ž. pradÄjo vadinti jį necenzÅ«riniais žodžiais.
R. S. papraÅ¡Ä barmeno iÅ¡kviesti apsaugÄ . Atvažiavo 4 ar 5 apsaugos darbuotojai, Ž. B. tuo metu miegojo prie stalo. Apsaugos darbuotojai jo ne vienÄ kartÄ praÅ¡Ä iÅ¡eiti. Jis pradÄjo gÄ sdinti darbuotojus, prieidavo ir su galva vaizduodavo, kad jiems suduoda. Darbuotojai stovÄjo ramiai ir nieko nedarÄ. Po kurio laiko du darbuotojai jį paÄmÄ ir iÅ¡vedÄ. Liudytojas M. M. parodÄ, kad dirbo barmenu, Ž. B. buvo iÅ¡gÄrÄs, trukdÄ Å¾monÄms, nedavÄ jiems žaisti. Jis kelis kartus Ž.
B. praÅ¡Ä taip nesielgti, siÅ«lÄsi iÅ¡kviesti taksi, taÄiau Ž. B. nesutiko. Vienas žaidÄjas iÅ¡kvietÄ policijÄ , atvykusi policija pasiÅ¡nekÄjo su Ž. B., iÅ¡vyko. Po to jis vÄl pradÄjo keiktis, vartojo daug negražių žodžių. Tuomet jis nusprendÄ iÅ¡kviesti apsaugÄ . Atvažiavo apsauga, jis matÄ 3-4 apsaugos darbuotojus. IÅ¡ pradžių viskas vyko gražiai, Ž. B. iÅ¡kvietÄ taksi, taÄiau jis atsisakÄ iÅ¡eiti iÅ¡ biliardinÄs. Paskui Ž. B. negražiai, nemandagiai, įžeidžianÄiai elgÄsi su apsauginiais, matÄ, kad buvo su galva atsirÄmÄs į apsauginius.
Tada du apsauginiai jį paÄmÄ už rankų ir iÅ¡sivedÄ. Vienas už vienos rankos laikÄ, o kitas už kitos, už dilbio ir už žasto, jo ranka buvo prie Å¡ono, nuleista ir Å¡iek tiek palenkta. IÅ¡vedamas Ž. B. buvo pasilenkÄs, bandÄ iÅ¡silaisvinti. Å ie liudytojų parodymai patvirtina A. Ä. parodymus apie nukentÄjusiojo elgesį atvykus apsaugos darbuotojams. Taigi, byloje nustatyta, jog pradinÄ konfliktinÄ situacija į kuriÄ Ä¯sitraukÄ nukentÄjusysis Ž. B. ir nuteistasis A.
Ä., kilo dÄl nukentÄjusiojo elgesio. Toks iššaukiantis nukentÄjusiojo elgesys iÅ¡ dalies nulÄmÄ tolesnius A. Ä. neteisÄtus veiksmus jo atžvilgiu, t.y. toks provokuojantis ir rizikingas nukentÄjusiojo elgesys iÅ¡provokavo nuteistÄ jį ir neabejotinai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokia aplinkybÄ pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojanÄius arba rizikingus nukentÄjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojanÄius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentÄjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentÄjusiojo elgesys iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taravo moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jam artimÄ asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011).
42. Atsižvelgdama į nuteistojo bei minÄtų liudytojų parodymus apie konflikto pradžios dinamikÄ , kurie vieni kitus atitinka ir papildo, bei į tai, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ aiÅ¡kinama Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nukentÄjusiojo Ž. B. veiksmai paskatino nuteistÄ jį A. Ä. pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį, nukentÄjusiajam neatlikus aptartų veiksmų, nebÅ«tų kilÄ baudžiamojoje byloje nustatyto konflikto padarinių, todÄl nukentÄjusiojo elgesys vertintinas kaip rizikingas ir provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos teisÄs normos dispozicijos prasme ir tai pripažintina nuteistojo A. Ä. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe.
43. Nors teismas nustatÄ nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, teisÄjų kolegija sprendžia, jog Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmÄ nÄra pagrindo, kadangi nustatytas mažesnis paskirtos laisvÄs apribojimo bausmÄs terminas, nei laisvÄs apribojimo bausmÄs vidurkis. DÄl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 44. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia pavojinga veika â piktnaudžiavimu tarnybine padÄtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimu; pavojingais padariniais â didelÄs žalos valstybei, Europos sÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.
Piktnaudžiavimas tarnybine padÄtimi suprantamas kaip valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinÄs padÄties, įstatymais ir kitais teisÄs aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo bÅ«tini.
45. IÅ¡ nukentÄjusiojo praÅ¡ymo pakeisti veikos kvalifikavimÄ matyti, kad jis praÅ¡Ä pakeisti A. Ä. veikos kvalifikavimÄ , papildomai inkriminuojant BK 228 straipsnio 1 dalį, papildant kaltinimÄ minÄtame straipsnyje nurodytais teisiniais požymiais: âA. Ä. <....>, t.y. bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintam asmeniui, <....>, virÅ¡ydamas savo, kaip apsaugos darbuotojo įgaliojimus, <...>, padarÄ Å½. B. didelÄ Å¾alÄ â.
46. Skundžiamu nuosprendžiu A. Ä. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2017 m. lapkriÄio 19 d. apie 01.20 val. adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, bÅ«damas apsaugos tarnybos darbuotoju ir dirbdamas pagal iÅ¡kvietimÄ , t. y. bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintam asmeniui, iÅ¡vesdamas nukentÄjusįjį Ž. B. iÅ¡ biliardinÄs âB.â, virÅ¡ydamas savo kaip apsaugos tarnybos darbuotojo įgaliojimus, paÄmÄs jam už kairÄs rankos, pradÄjo jÄ sukti, tyÄia pagriovÄ jį ant žemÄs veidu žemyn, įrÄmÄ kelį į nugarÄ ir galutinai užlauÅ¾Ä jo rankÄ , tuo padarydamas Ž. B. virÅ¡ugalvio odos nubrozdinimÄ , abiejų kelių poodines kraujosruvas, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairio alkÅ«nkaulio vainikinÄs ataugos lūžį, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dÄl minÄto kaulo lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarydamas Ž. B. didelÄ Å¾alÄ .
47. TeisÄjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad iÅ¡ naujai suformuluoto ir nukentÄjusiojo teismui pateikto kaltinimo nÄra aiÅ¡ku, kokias įstatymų ir juos lydinÄių teisÄs aktų nuostatas galimai pažeidÄ apeliantas ir tokiu bÅ«du virÅ¡ijo savo kaip apsaugos tarnybos darbuotojo įgaliojimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinÄ. Ä®galiojimų virÅ¡ijimas suprantamas kaip âįstatymais ir kitais teisÄs aktais valstybÄs tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų peržengimasâ (Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga.
IÅ¡vadų 27 punktas). BK 228 straipsnio prasme galima virÅ¡yti tik tuos įgaliojimus, kurie priskiriami valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai, dÄl to kvalifikuojant tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimÄ reikia tiksliai nustatyti asmens teises, įgaliojimus ir jų pobÅ«dį. Tai galima padaryti vadovaujantis konkreÄiais įstatymais, kitais teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais kaltininko veiklÄ , valstybÄs tarnybÄ ir pan. Kaltinimas turi bÅ«ti grindžiamas konkreÄiomis nuorodomis į pažeistas teises Å¡ių aktų normas ir nuostatas.
48. NukentÄjusiojo praÅ¡yme nebuvo nurodyti jokie specialieji teisÄs aktai, reglamentuojantys A. Ä. įgaliojimų turinį bei ribas, nenurodyta, kuriuos iÅ¡ jų jis pažeidÄ. BylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, Å¡is kaltinimo trÅ«kumas nebuvo iÅ¡taisytas. Skundžiamu nuosprendžiu, nustatant nuteistojo įgaliojimų virÅ¡ijimo aplinkybÄ, teismas nurodÄ, kad jis pažeidÄ âAsmens ir turto apsaugos įstatymoâ nuostatas, kurios nebuvo nurodytos nukentÄjusiojo praÅ¡yme dÄl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, taip pat nuteistajam nebuvo praneÅ¡ta bylos nagrinÄjimo metu.
Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinÄjama tik dÄl tų kaltinimų ir tik dÄl tų nusikalstamų veikų, dÄl kurių ji perduota nagrinÄti teisiamajame posÄdyje. Jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas mato esant pagrindÄ keisti kaltinimÄ , apie tai jis turi pareigÄ praneÅ¡ti kaltinamajam ir jo gynÄjui. Byloje nebuvo tinkamai užtikrinta apelianto teisÄ gintis (BPK 10 straipsnio 1, 2 dalys) nuo jam naujai inkriminuoto nusikaltimo. Nekyla ginÄo, kad apeliantas ir jo gynÄjas buvo informuoti apie galimÄ veikos perkvalifikavimÄ , taÄiau jam nebuvo praneÅ¡ta kokias bÅ«tent specialiųjų teisÄs aktų pažeidimais galÄjo pasireikÅ¡ti jo įgaliojimų virÅ¡ijimas.
49. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundÄ byloje pateikÄ nuteistasis, bei BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, t.y., kad pabloginti nuteistojo padÄtį apeliacinÄs instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dÄl to yra prokuroro, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai bei į tai, kad nuteistojo padÄtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, kaltinime nurodytų aplinkybių tikslinimas nebegalimas. A. Ä. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. A. Ä. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinus, naikintinas ir BK 682 straipsnio pagrindu paskirtas įpareigojimas - draudimas A. Ä. dirbti apsaugininku ir (ar) apsaugos darbuotoju 4 metams.
50. Tokiu bÅ«du tikslintina, kad A. Ä. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. lapkriÄio 19 d. apie 01.20 val. adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, bÅ«damas apsaugos tarnybos darbuotoju ir dirbdamas pagal iÅ¡kvietimÄ , iÅ¡vesdamas nukentÄjusįjį Ž. B. iÅ¡ biliardinÄs âB.â, paÄmÄs jam už kairÄs rankos, pradÄjo jÄ sukti, tyÄia pagriovÄ jį ant žemÄs veidu žemyn, įrÄmÄ kelį į nugarÄ ir galutinai užlauÅ¾Ä jo rankÄ , tuo padarydamas Ž. B. virÅ¡ugalvio odos nubrozdinimÄ , abiejų kelių poodines kraujosruvas, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairio alkÅ«nkaulio vainikinÄs ataugos lūžį, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dÄl minÄto kaulo lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
DÄl neturtinÄs žalos 51. Skundžiamu nuosprendžiu nukentÄjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistojo A. Ä. nukentÄjusiojo Ž. B. naudai priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio dalį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡sprendÄ vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis. CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginÄ satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį ir fizinį skausmÄ . Tuo paÄiu negalimumas neturtinÄs žalos tiksliai apibrÄžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribÄs kompensacijos. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), taÄiau Å¡ioje teisÄs normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgÄs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.
Teismų praktikoje taip pat pabrÄžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta visuma kriterijų, turinÄių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nÄ vienas kriterijus atskirai (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt).
52. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, įvertino, kad nukentÄjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, dÄl sužalojimo atsiradusius padarinius, nukentÄjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei neturtinÄs žalos atlyginimo kompensacinį tikslÄ . Akivaizdu, kad dÄl patirto sužalojimo nukentÄjusysis patyrÄ fizinį skausmÄ bei nepatogumus susijusius su gydymu. KasacinÄs instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dÄl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinÄs žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, taÄiau įprastai priteisiama apie 3000 Eur (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012 ir kt.).
Pripažinus nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybÄ, kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ir rizikingas nukentÄjusiojo elgesys, nukentÄjusiajam priteistos žalos dydis mažintinas iki 2500 Eur. DÄl proceso iÅ¡laidų 53. NukentÄjusysis ir jo atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo 1100 Eur nukentÄjusiojo naudai jo turÄtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti apeliacinÄs instancijos teisme.
54. Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 2 dalį, nuostatas, kad nukentÄjusysis turi teisÄ turÄti atstovÄ , dÄl atstovo dalyvavimo baudžiamajame procese sprendžia pats nukentÄjusysis, Å¡i teisÄ jam yra garantuota įstatymo. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. TaÄiau sprendžiant klausimÄ dÄl nukentÄjusiajam priteistinų proceso iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalbos apmokÄjimu, teismas atsižvelgia ne tik į kaltininko turtinÄ padÄtį, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , kaltÄs laipsnį ir pobÅ«dį, kaltinamojo elgesį, advokato suteiktos teisinÄs pagalbos kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , advokato kvalifikacijÄ , teisinei pagalbai skirtÄ darbo laikÄ ir panaÅ¡ias aplinkybes.
55. BylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme nukentÄjusysis praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ nuteistojo 1100 Eur iÅ¡laidų byloje apeliacinÄje instancijoje dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokÄti. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundÄ paduoda nuteistasis, nukentÄjusiojo iÅ¡laidos advokatui iÅ¡ dalies yra grindžiamos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų â pateikti atsikirtimus į apeliacinį skundÄ , dalyvauti bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme.
Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginÄs sumos dydį nukentÄjusiojo iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokÄti, atsižvelgtina į skundo iÅ¡nagrinÄjimo rezultatus. NagrinÄjamoje byloje apeliacinį skundÄ padavÄ nuteistasis. NukentÄjusysis nei apeliacinio skundo, nei atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundÄ neteikÄ. NukentÄjusiojo atstovas dalyvavo dviejuose teismo posÄdžiuose apeliacinÄs instancijos teisme, viename iÅ¡ jų buvo paskelbta pertrauka dÄl posÄdžiui skirto laiko pabaigos, kitame byla iÅ¡nagrinÄta.
Vertindama aukÅ¡Äiau aptartus kriterijus, teisÄjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos, praÅ¡omos priteisti nukentÄjusiojo atstovo pagalbai apmokÄti už dalyvavimÄ nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme (1100 Eur), yra per didelÄs. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas patenkinamas iÅ¡ dalies, nukentÄjusiojo praÅ¡ymas dÄl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo A. Ä. nukentÄjusiojo Ž. B. naudai priteistina 300 Eur byloje apeliacinÄje instancijoje dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokÄti.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo A. Ä. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendį dalyje dÄl A. Ä. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei paskirtų bausmių subendrinimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį â A. Ä. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Panaikinti nuosprendį dalyje dÄl BK 682 straipsnio taikymo, t.y. dÄl atÄmimo A. Ä. teisÄs dirbti apsaugininku ir (ar) apsaugos darbuotoju 4 metams. Pripažinti nuteistojo A. Ä. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ir rizikingas nukentÄjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). IÅ¡ nuteistojo A. Ä. nukentÄjusiajam Ž. B. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2500 Eur (du tÅ«kstanÄiai penki Å¡imtai Eur). Priteisti iÅ¡ nuteistojo A.
Ä. nukentÄjusiojo Ž. B. naudai 300 Eur (trys Å¡imtai Eur) byloje dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokÄti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjos Jurgita MaÄionytÄ Vitalija NorkÅ«naitÄ Nida VigelienÄ