2020-07-15 Nr. AB-13597-3-61-3-00634-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1869-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00634-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Alfa Media“, I. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Diena Media News“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (SK-193) SPR-3 „Dėl publikacijoje „Buvusio V. R. bendražygio veiklą lydi skandalai Klaipėdoje ir Panevėžyje“ („alfa.lt“, 2018-08-02) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alfa Media“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) valdomame interneto portale alfa.lt 2018 m. rugpjūčio 2 d. paskelbtos publikacijos pabaigoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, skleidžianti dvi žinias: publikacijoje iš neigiamos pusės aprašytas asmuo E. S. A. yra įsigijęs ir valdo pareiškėjo kontrolinį akcijų paketą; bendrovėje daro įtaką E. S. A. ir kiti V. R. aplinkos žmonės. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Visuomenės informavimo etikos komisiją (toliau – ir Komisija), kuri, įvertinusi ginčui aktualią publikacijos dalį, pripažino Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimą. UAB „Alfa Media“ publikacijos dalį pakoregavo formaliai, iš esmės nepakeitusi publikacijos skleidžiamos žinios, kad pareiškėjui įtaką daro V. R. aplinkos žmonės;

2.2. Sprendime atsakovas konstatavo netikslumą, tačiau nepripažino dalykinės reputacijos menkinimo fakto. Publikacijoje pareiškėjas aprašomas iš neigiamos pusės, siejamas su „skandalais“, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) tyrimais, tačiau šie įvykiai yra vėlesni, t. y. atsiradę po E. S. A. pasitraukimo iš pareiškėjo akcininkų. Negatyvios informacijos apie E. S. A. veiklą ir klaidingos informacijos apie tariamą pareiškėjo priklausomybę šiam asmeniui sugretinimas, pabrėžiant, kad jis dalyvavo redakcijos veikloje, skaitytojui formuoja įspūdį, jog pareiškėjas yra tiesiogiai susijęs su aprašoma neigiama informacija. Pagal publikacijos temą nebuvo jokio poreikio minėti pareiškėjo ir leidžiamų leidinių;

2.3. Atsakovas dėl publikacijos teiginio „vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgavo kiti V. R. aplinkos žmonės“ (toliau – ir Teiginys), pasisakė formaliai, kritiškai nevertindamas, nenagrinėdamas jo turinio ir daromo neigiamo poveikio pareiškėjo dalykinei reputacijai. Atsakovas ignoravo, kad Teiginiu aprašomas laikotarpis po E. S. A. buvimo pareiškėjo akcininku, bei nepateikė šio Teiginio faktinio pagrindimo. Be to, Teiginys negali būti traktuojamas kaip publikacijos autoriaus nuomonė, spėjimas, abejonė ar hipotezė. Atsižvelgiant į išsireiškimą „pastebėta“, Teiginys yra aiškus fakto konstatavimas, konkreti išvada. Publikacijose paskelbta informacija neatitinka teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių;

2.4. Pareiškėjas nėra susijęs su V. R. ir / ar kitais jo aplinkos žmonėmis. Publikacijoje paskleista žinia visuomenėje gali būti suprantama kaip neteisėta. Viešai žinomas ir neginčijamas faktas, kad V. R. įvaizdis yra išimtinai neigiamas, todėl pareiškėjo siejimas su juo ar tariama jo aplinka menkina pareiškėjo dalykinę reputaciją.

2.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo, Teiginiu paskleisdamas informaciją, nekritikavo pareiškėjo veiklos, o tik pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, jų neanalizuodamas ir neaiškindamas. Aptariamo Teiginio prilyginimo nuomonei atveju reikalinga pateikti faktinį pagrindimą;

2.6. Pateikiant Teiginį nebuvo nei viešos diskusijos, nei visuomenės intereso, tai pat nebuvo sudarytos sąlygos pareiškėjui pateikti savo komentarą. Faktas, kad publikaciją paskelbęs trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat yra visuomenės informavimo priemonės valdytojas, t. y. pareiškėjo konkurentas, leidžia manyti, kad ginčijama publikacijos dalis galbūt buvo paskelbta tikslingai, siekiant sumenkinti konkurento reputaciją ir tokiu būdu nesąžiningai sustiprinti savo pozicijas rinkoje.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Tarnyba, priimdama Sprendimą, atliko pareiškėjo skundo tyrimą teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose ir laikydamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgus į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyviąsias teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką. Asmens skundo pateikimas savaime nesuponuoja jo pagrįstumo. Tai, kad pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu, t. y. nepateisino pareiškėjo lūkesčių, jokiu būdu nereiškia Sprendimo neteisingumo;

4.2. Publikacijos Teiginys nėra konstatuojamojo pobūdžio, nes yra vartojamos sąvokos „pastebėta“, „daugiau“, „vėliau“, dėl kurių neįmanoma patikrinti Teiginio atitikties tikrovei. Todėl Teiginiu buvo pateikta subjektyvi publikacijos autoriaus nuomonė;

4.3. Pareiškėjas nepateikė jokių nesąžiningos, iškraipančios faktus nuomonės reiškimo įrodymų. Fakto, kad V. R. aplinkos žmonės, tarp jų ir E. S. A., galėjo daryti įtaką pareiškėjo valdymui, pareiškėjas neginčija;

4.4. Sprendime konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sąžiningai klydo, nes vadovavosi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pateikta informacija, jog E. S. A. buvo pareiškėjo akcininkų komanditorius. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo. Taip pat pareiškėjas neginčija fakto, jog E. S. A. gali būti siejamas su V. R. Todėl vien pareiškėjo sąsajos su E. S. A. pakanka konstatuoti faktinį pagrindą skelbti nuomonę, jog praeityje (vartojamas būtasis laikas) V. R. aplinkos žmonės galėjo įgauti daugiau įtakos pareiškėjui. Teiginyje nėra nurodoma, kad įtaka buvo daroma publikacijų rengimui ir skelbimui, tačiau vartojama sąvoka „bendrovėje“;

4.5. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais, pagal kuriuos teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tokią informaciją, kuri šokiruoja, trikdo visuomenę ar jos dalį, pareiškėjas, valdantis visuomenės informavimo priemonę, turėtų skleidžiamos informacijos netikslumus toleruoti;

4.6. Tyrimas Tarnyboje tyrimas atliekamas objektyviai ir nešališkai, vertinant paskleistą informaciją, o ne pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens santykius. Aplinkybė, jog pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra konkuruojančios įmonės, neturi įtakos vertinimui. Nenustatytas tikslas pakenkti pareiškėjo interesams ir nesąžiningas elgesys;

4.7. Tarnyba atliko visus privalomus, jos kompetencijai priskiriamus veiksmus bei priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl toks Sprendimas yra teisėtas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo RUAB „Diena Media News“ skundą.

6. Teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 36 ir 88 dalimis, 3 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 2 dalimi, sutiko su atsakovo pozicija, kad Teiginys nėra konstatuojamojo pobūdžio, nes vartojama sąvoka „pastebėta“, taip išreiškiant subjektyvią publikacijos autoriaus nuomonę, patirtį. Subjektyvų teiginio pobūdį rodo ir vartojamos vertinamojo pobūdžio sąvokos „daugiau“, „vėliau“, dėl kurių neįmanoma patikrinti teiginio atitikimo tikrovei. Išsakant nuomonę, asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija) gali būti pažeisti tik tuomet, jeigu toks saviraiškos būdas yra nesąžiningas, neetiškas, neturintis objektyvaus pagrindo. Aplinkybė, kad V. R. aplinkos žmonės, tarp jų ir E. S. A., galėjo daryti įtaką pareiškėjo valdymui, objektyviai egzistavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo sąžiningai klydo, nes vadovavosi VĮ Registrų centro pateikta informacija, kad E. S. A. buvo pareiškėjo akcininkų komanditorius. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, be to, neginčijamas ir faktas, kad E. S. A. gali būti siejamas su V. R.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog vien pareiškėjo sąsajos su E. S. A. pakanka konstatuoti faktinį pagrindą skelbti nuomonę, kad praeityje V. R. aplinkos žmonės galėjo įgauti daugiau įtakos pareiškėjui. Teiginyje nurodyta sąvoka „bendrovėje“, tačiau nėra nurodoma, kad įtaka buvo daroma rengiant ir skelbiant publikacijas.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nurodyta, jog jeigu ir egzistuotų tam tikri neesminiai netikslumai, pareiškėjas, valdantis visuomenės informavimo priemonę, turėtų juos toleruoti bei rodyti didesnį pakantumą kritikai. Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tokią informaciją, kuri šokiruoja, trikdo visuomenę ar jos dalį. Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens padėtį, vertindamas publikaciją, o ne pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip konkuruojančių įmonių, santykius.

9. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nekonstatavo pareiškėjo teisių (dalykinės reputacijos) pažeidimo ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo skundas dėl publikacijoje paskelbtos informacijos yra nepagrįstas. Teismas vertino, kad atsakovas skundžiamame Sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

III. 10. Pareiškėjas RUAB „Diena Media News“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismo vertinimas, kad Teiginys yra nuomonė, neteisingas. Teiginyje yra aiškus fakto konstatavimas, konkreti išvada. Žodis „pastebėta“ teiginio nepaverčia nuomone, hipoteze ar abejone. Publikacijos autorius nevartojo įprastinių nuomonei ir spėjimui reikšti skirtų žodžių „galbūt“, „galimai“, „manytina“, „autoriaus nuomone“, kurie neklaidintų skaitytojų ir jiems aiškiai leistų suprasti, kad pateikiama nuomonė, o ne faktas. Kita vertus, vidutinis skaitytojas paprastai neanalizuos visų galimų žodžio „pastebėta“ reikšmių ar interpretacijų ir pirmiausiai šį žodį supras kaip „pamatė“ sinonimą. Teiginys nėra nuomonė dar ir dėl to, kad vartojama sąvoka „pastebėta“, o ne „pastebėjau“;

11.2. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 36 dalimi, nepritartina teismo išvadai, kad Teiginys, net jeigu ir būtų traktuojamas kaip nuomonė, turi faktinį pagrindimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas galbūt dėl savo veiklos turi būti atviresnis ir pakantesnis kritikai, nereiškia, jog jis neturi būti ginamas nuo skleidžiamų gandų ir prasimanymų;

11.3. Pareiškėjas neginčija, kad galima nuomonė, kuri formuojama viešosios informacijos, jog E. S. A. praeityje galėjo būti siejamas su V. R., tačiau publikacijoje aprašomos aplinkybės, kurios egzistavo po to, kai E. S. A. pasitraukė iš pareiškėjo akcininkų. Todėl nebelieka faktinio pagrindo pareiškėjo sieti su E. S. A. ir V. R. Tai neginčijamai patvirtina žodis „vėliau“. Nors teismas teigia, kad sąvoka „vėliau“ yra subjektyvi ir nepatikrinama, tačiau „vėliau“ nurodo įvykio laiką. Nagrinėjamu atveju frazė „vėliau pastebėta“ pagal kontekstą reiškia, kad šis pastebėjimas įvyko po E. S. A. pasitraukimo iš akcininkų gretų 2016 m. birželio mėnesį, o patikslintas publikacijos tekstas pabrėžia šio asmens dalyvavimą pareiškėjo akcininkų struktūroje būtajame laike. Nėra jokio faktinio pagrindimo teiginiui ar nuomonei, kad neįvardijami V. R. aplinkos asmenys įgijo įtaką po E. S. A. pasitraukimo;

11.4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo dalykinė reputacija nepažeista. E. S. A. publikacijoje aprašomas iš neigiamos pusės, siejamas su „skandalais“, STT tyrimais. Šie įvykiai taip pat yra vėlesni, t. y. po E. S. A. pasitraukimo iš pareiškėjo akcininkų. Todėl negatyvios informacijos apie šio asmens veiklą ir klaidingos informacijos apie tariamą pareiškėjo priklausomybę šiam asmeniui sugretinimas skaitytojui formuoja įspūdį, kad pareiškėjas yra tiesiogiai susijęs su aprašoma neigiama informacija. Pagal publikacijos temą nebuvo jokio poreikio apskritai minėti pareiškėjo ir leidžiamų leidinių;

11.5. Sprendime dėl Teiginio pasisakyta formaliai, nenagrinėjant jo turinio ir daromo neigiamo poveikio pareiškėjo dalykinei reputacijai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas tik konstatavo, jog Teiginys yra publikacijos autoriaus nuomonė ir turi faktinį pagrindimą, neanalizuodamas, koks tas faktinis pagrindimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas išvengė pareigos įvertinti Teiginio žalą pareiškėjo dalykinei reputacijai;

11.6. Pareiškėjas nėra susijęs su V. R. ir / ar kitais jo aplinkos žmonėmis. Tai yra akivaizdžiai neigiama žinia apie pareiškėją, kuri visuomenėje gali būti suprantama kaip neteisėta. Nors teismo sprendime teigiama, kad Teiginyje nekalbama apie įtaką leidybinei veiklai, tačiau pabrėžiama, kad įtaka daroma „bendrovėje“. Viešai žinomas ir neginčijamas faktas, kad V. R. įvaizdis išimtinai neigiamas, todėl pareiškėjo siejimas su juo ar tariama jo aplinka menkina pareiškėjo dalykinę reputaciją.

11.7. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad pareiškėjas turi rodyti didesnę toleranciją kritikai, nes trečiasis suinteresuotas asmuo, paskleisdamas informaciją, nekritikavo pareiškėjo veiklos, o tik pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, jų neanalizuodamas ir neaiškindamas. Kritika yra viena iš nuomonės reiškimo formų. Teiginiai yra žinia ir negali būti prilyginami nuomonei ir kritikai;

11.8. Nei teismas, nei atsakovas nepaneigė, kad pateikiant Teiginį nebuvo nei viešos diskusijos, nei visuomenės intereso bei nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui pateikti komentarą. Ši aplinkybė neleidžia Teiginio vertinti kaip kritikos, kuriai pareiškėjas dėl savo statuso turėtų būti pakantus.

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teiginys nėra konstatuojamojo pobūdžio, nes vartojama sąvoka „pastebėta“. Subjektyvų Teiginio pobūdį taip pat rodo vartojamos vertinamojo pobūdžio sąvokos „daugiau“, „vėliau“, dėl kurių neįmanoma patikrinti teiginio atitikties tikrovei;

13.2. Nuomonė paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų bei duomenų. Išsakant nuomonę asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija) gali būti pažeisti tik tuo atveju, jeigu toks saviraiškos būdas yra nesąžiningas, neetiškas ir neturi jokio objektyvaus pagrindo;

13.3. Pareiškėjas ignoruoja faktą, jog E. S. A. nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. birželio 17 d buvo susijęs su pareiškėju per jam priklausančias įmones. Pareiškėjas neigia realiai egzistavusius faktus ir itin jautriai vertina sąsajas su asmenimis, nors publikacijoje nėra kalbama apie įtakos darymą pareiškėjo leidžiamam turiniui, tiesiog skelbiama apie jo akcininkus, kurie tam tikru laikotarpiu galėjo daryti įtaką pareiškėjui;

13.4. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių nesąžiningos, iškraipančios faktus nuomonės reiškimo įrodymų. Pareiškėjas nurodo, kad Teiginyje skelbiama informacija „vėliau pastebėta“ pagal kontekstą reiškia, jog šis pastebėjimas įvyko po E. S. A. pasitraukimo iš akcininkų gretų, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Publikacijoje nėra apibrėžiama, kada vyko įvykiai, tačiau abstrakčiai nurodoma „vėliau“, todėl tokios pareiškėjo interpretacijos nepagrįstos;

13.5. Pareiškėjo sąsajos su E. S. A. sudaro pakankamą faktinį pagrindą skelbti nuomonę, jog praeityje (vartojamas būtasis laikas) V. R. aplinkos žmonės galėjo įgauti daugiau įtakos pareiškėjui. Teiginyje nėra nurodoma, kad įtaka buvo daroma publikacijų rengimui ir skelbimui, tačiau vartojama sąvoka „bendrovėje“;

13.6. Pareiškėjo dalykinės reputacijos pažeidimas buvo nagrinėjamas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies kontekste. Konstatavus, jog nuomonė turi faktinį pagrindą, skelbiama etiškai, sąžiningai, nebuvo pripažintas dalykinės reputacijos pažeidimas. Pagal Įstatymo 53 straipsnį pareiškėjo keliamas klausimas dėl jam padarytos žalos nagrinėjamu atveju nenagrinėtinas;

13.7. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, atliko visus privalomus, jos kompetencijai priskiriamus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei teisės normomis pagrįstą Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo RUAB „Diena Media News“ skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (SK-193) SPR-3 Dėl publikacijoje „Buvusio V. R. bendražygio veiklą lydi skandalai Klaipėdoje ir Panevėžyje“ („alfa.lt“, 2018 m. rugpjūčio 2 d.) paskelbtos informacijos, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog atsakovas pagrįstai nekonstatavo pareiškėjo teisių (dalykinės reputacijos) pažeidimo, nes pareiškėjo ginčijamame publikacijos Teiginyje („ <...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“) išreikšta publikacijos autorės (I. Ž.) nuomonė, patirtis, teiginyje nėra nurodyti konstatuojamojo pobūdžio faktai.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, akcentuoja, jog net jei jo ginčijamas Teiginys gali būti prilyginamas nuomonei, tačiau nuomonė turi turėti faktinį pagrindimą, turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, o pirmosios instancijos teismas neanalizavo, koks tas faktinis pagrindimas, išvengė pareigos įvertinti teiginio žalą pareiškėjo dalykinei reputacijai. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą, t. y. nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti, ar atsakovas pagal savo kompetencijos ribas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, ar nagrinėjamu atveju turėjo būti konstatuoti ABTĮ 99 straipsnio 1 dalyje nurodyti skundžiamų viešojo administravimo subjektų aktų panaikinimo pagrindai.

18. Visuomenės informavimo įstatyme yra apibrėžta Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) kompetencija ir jos ribas. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspektorius, inter alia (be kita ko), atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; <...>; 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų; <...>; 11) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną.

19. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas Inspektoriaus prašė įgyvendinti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą funkciją, t. y. išnagrinėti jo skundą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Inspektorius nagrinėja juridinių asmenų skundus dėl dalykinės reputacijos pažeidimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-633-858/2016; kt.).

20. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog viena iš Visuomenės informavimo įstatyme numatytų Inspektoriaus funkcijų yra suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimas, šią funkciją Inspektorius turi atlikti atsižvelgdamas į Visuomenės informavimo įstatyme numatytą jo paskirtį (Įstatymo 49 str. 1 d., 1 str. 1 d.), t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą, o ne privačių asmenų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2043-502/2015; kt.).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas išnagrinėjo ir įvertino visas pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su publikacijoje nurodytu Teiginiu, kuris, pareiškėjo įsitikinimu, žemina jo dalykinę reputaciją, tačiau pareiškėjas nesutinka su atliktu vertinimu, ir dėl to prašo panaikinti Sprendimą.

22. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių Sprendimas turėjo būti panaikintas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95). Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

24. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018; kt.).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neginčija byloje nustatytos aplinkybės, jog dėl savo veiklos jis turi būti atviresnis ir pakantesnis kritikai, o tai reiškia, kad šiuo atveju pareiškėjo kritikos ribos yra platesnės nei kitų privačių asmenų.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, peticijos Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

27. Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjo nurodomą Teiginį, būtina įvertinti ir visą publikacijos turinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad publikacijoje duomenys vertintini ne tik kaip žodžių junginys bendrine prasme, o taip pat privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai yra reikšmingi teisiniam (tiek jų atitikties tikrovei, tiek jų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio aspektu) kvalifikavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-556/2017; kt.).

28. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu publikacijos ir joje nurodomo Teiginio, kurį pareiškėjas įvardija kaip aiškų fakto konstatavimą, vertinimu, t. y. kad pareiškėjo nurodomame Teiginyje nėra aiškaus fakto konstatavimo, konkrečios išvados. Įvertinus publikacijos turinį, Teiginio formuluotę, nepripažintini pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog skaitytojas gali daryti išvadą, kad Teiginyje yra konkrečiai nurodytas objektyviai egzistuojantis faktas, žinia, jog būtent pareiškėjas publikacijos paskelbimo metu yra susijęs su V. R., kurio įvaizdis išimtinai yra neigiamas, ir / ar kokiais nors jo aplinkos žmonėmis, šie žmonės daro įtaką pareiškėjo vykdomai veiklai (viešosios informacijos rengimui ir skleidimui), o tai žeidžia pareiškėjo, kaip dienraščio „Kauno diena“ ir savaitraščio „Vilniaus diena“ leidėjo, dalykinę reputaciją.

29. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad publikacijos autorė elgėsi nesąžiningai, sąmoningai iškraipė ar nutylėjo tam tikrą informaciją, pažeidė jai taikomas etikos taisykles ar rūpestingumo pareigą, arba minėtos nuomonės pagalba apie pareiškėją siekė skaitytojui formuoti žeminančią jį nuomonę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. 1 d.).

30. Vertinamieji teiginiai (nuomonės) negali būti įrodomi, bet jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01; 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, peticijos Nr. 16657/03). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99).

31. Byloje nustatyta, kad publikacijos autorė, rengdama publikaciją, nurodydama duomenis apie E. S. A. ir jo sąsajas su V. R. ir su pareiškėju, rėmėsi VĮ įmonės Registrų centro pateikta informacija, jog E. S. A. buvo pareiškėjo akcininkės UAB „Sunra“ akcininkės komanditinės ūkinės bendrijos „Sunra investment“ komanditorius. E. S. A. nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. birželio 17 d. buvo susijęs per jam priklausančias įmones (UAB „Sunra“ ir komanditinę ūkinę bendriją „Sunra investment“) su pareiškėju ir šios aplinkybės nėra ginčijamos. Pareiškėjo ginčijamame Teiginyje nėra nurodyta, kada konkrečiai tretieji asmenys darė įtaką pareiškėjui ir kad buvo daroma įtaka rengiant ir skelbiant publikacijas (nurodoma apie daromą įtaką „bendrovėje“).

32. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad publikacijos autorės nuomonė neturėjo faktinio pagrindimo.

33. Įrodymų visumos vertinimas leidžia daryti, kad publikacijos autorė vykdė savo visuomeninę prievolę informuoti visuomenę apie konkrečius objektyviai buvusius įvykius ir pateikė su jais susijusią informaciją – vertinimą bei nuomonę, kuri atitiko faktines, publikacijos rašymo metu žinomas aplinkybes.

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog publikacijos autorė nepaskleidė tikrovės neatitinkančių teiginių ir nepažeidė pareiškėjo dalykinės reputacijos. Ginčo Teiginys pagrįstai pirmosios instancijos teismo kvalifikuotas kaip publikacijos autorės nuomonė, nenustatytas ir nuomonės reiškimo ribų pažeidimas (pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad nuomonei susiformuoti nebuvo pakankamo pagrindo, ar kad ji būtų netinkamai (neetiškai, įžeidžiančiai) išreikšta)).

35. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė