2020-04-09 Nr. AB-7070-3-62-3-00111-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-271-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00111-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 67-2058; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 13 d. administracinį aktą Nr. 7-5773; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2S-5061; 4) įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui paskambinti iš bet kur į bet kurį advokato bei kito asmens numerį, neribojant skambučio; 5) įpareigoti atsakovą fiksuoti pokalbius Kriminalinės žvalgybos skyriuje ir juos tvirtinti parašu; 6) V. K. iš atsakovo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki: V. K. nedirba ir jokių pajamų negauna.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nustatę, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo jam keliamus reikalavimus, 2020 m. sausio 21 d. nutartimi V. K. iki 2020 m. vasario 7 d. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti duomenis apie asmeninėje sąskaitoje nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. turėtas pinigines lėšas ar žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą bei kreipimąsi į atsakovą dėl prašymo leisti pareiškėjui paskambinti iš bet kur į bet kurį advokato bei kito asmens numerį, neribojant skambučio, ir fiksuoti pokalbius Kriminalinės žvalgybos skyriuje bei juos tvirtinti parašu ir į jo kreipimąsi gautus V. K. netenkinančius atsakymus. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsnio reikalavimų, todėl teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi V. K. buvo nustatytas terminas iki 2020 m. vasario 7 d. skundo trūkumams pašalinti, tačiau per teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartyje nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė teismui naujo skundo bei prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad V. K. teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Teismas pažymėjo, kad dėl nurodytų aplinkybių tolesnis teismo procesas nėra galimas, todėl nutarė skundą grąžinti pareiškėjui. V. K. buvo paaiškinta, kad ši nutartis jam neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį gavo tik 2020 m. vasario 11 d., todėl nustatytų skundo trūkumų per nustatytą terminą pašalinti negalėjo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. K. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat pareiškėjui paaiškinti, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnis). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-28-492/2020, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019). V. K. nepateikė jokių įrodymų, kad reikalavimus leisti jam paskambinti iš bet kur į bet kurį advokato bei kito asmens numerį, neribojant skambučio ir fiksuoti pokalbius Kriminalinės žvalgybos skyriuje bei juos tvirtinti parašu reiškė atsakovo atstovui. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėją įpareigojo pateikti kreipimųsi į atsakovo atstovą dėl minėtų reikalavimų bei pateikti gautus atsakymus, su kuriais V. K. nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundas, išskyrus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai. Kadangi teikdamas skundą teismui bei prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo V. K. nepateikė duomenų apie asmeninėje sąskaitoje nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. turėtas pinigines lėšas, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai pasiūlė pateikti nurodytus duomenis arba sumokėtą žyminį mokestį patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam Administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartis pareiškėjui V. K. buvo įteikta tik 2020 m. vasario 11 d. (b. l. 22), todėl jis skundo trūkumų iki 2020 m. vasario 7 d. objektyviai negalėjo pašalinti. Pažymėtina, kad gavęs nutartį, pareiškėjas termino trūkumams pašalinti atnaujinti neprašė, tačiau pateikdamas 2020 m. vasario 25 d. atskirąjį skundą, aplinkybes dėl nutarties gavimo jau pasibaigus trūkumų šalinimo terminui nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kartu su atskiruoju skundu V. K. pateikė Pravieniškių PN-AK 2020 m. sausio 30 d. pažymą Nr. 7-508, kurioje buvo nurodytos jo 2019 m. sausio–2020 m. sausio mėnesiais gautos pajamos ir išskaičiuotos sumos (b. l. 20–21). Pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė, nepagrįstai nesvarstė 2020 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo klausimo bei nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktos pažymos apie jo turėtas lėšas ir formaliai skundo dalį dėl pareiškėjo 1, 2, 3 ir 6 reikalavimų, atsižvelgęs į tai, kad per nustatytą terminą nebuvo pateiktas tinkamai pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, laikė nepaduota. Be to, kaip jau minėta, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas, todėl bet kuriuo atveju, nepateikus tinkamai pagrįsto prašymo dėl atleidimo nuo šio mokesčio, nurodytas savarankiškas skundo reikalavimas negalėjo būti laikomas nepaduotu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. K. skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą leisti jam paskambinti iš bet kur į bet kurį advokato bei kito asmens numerį, neribojant skambučio, ir įpareigoti atsakovą fiksuoti pokalbius Kriminalinės žvalgybos skyriuje ir juos tvirtinti parašu negali būti laikomi atitinkančiais Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, todėl pareiškėjui neįrodžius, kad dėl nurodytų reikalavimų tarp jo ir atsakovo yra kilęs ginčas, tokių reikalavimų nagrinėjimas teisme nėra galimas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad skundo dalis dėl nurodytų reikalavimų pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo laikoma nepaduota.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai visą V. K. skundą laikė nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarties dalis, kuria nepaduota buvo laikoma ir pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 67-2058 bei 2019 m. lapkričio 13 d. administracinį aktą Nr. 7-5773 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2S-5061 bei V. K. iš atsakovo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir šios V. K. skundo dalies priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kurioje nepaduoda buvo laikoma ir pareiškėjo V. K. (V. K.) skundo dalis, kurioje buvo prašoma panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 67-2058 bei 2019 m. lapkričio 13 d. administracinį aktą Nr. 7-5773 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2S-5061 bei V. K. iš atsakovo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas