8f156207-e816-48bd-b5ca-61ba84acd73f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-852-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-00035-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 1.4; 16.5; 61; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. A., atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Leandrui Pociui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

A. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie LR VRM, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                                     n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti jo darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 980,99 Lt.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-5) paaiÅ¡kino, kad yra valstybės tarnautojas, dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupėje. Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 23 str. 2 d. nuostatų taikymo jam nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01 buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų sumos dalis, virÅ¡ijanti 70 proc. pareiginės algos), pažeidžiant Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatÄ , kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .

Pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-11 sprendime administracinėje byloje Nr. I8-9/04 konstatavo, jog Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 d. 1 p. nustatytos teisės į priemokÄ už darbÄ nakties metu atsiradimÄ siejant su papildomomis sÄ lygomis (naktinio darbo apibrėžimu) yra apsunkinama teisės į priemokÄ už darbÄ nakties metu atsiradimo galimybė ir nepagrįstai susiaurinama teisė į priemokÄ .

Teisė į socialinę garantijÄ (priedus ir priemokas) pagal įstatymus atsiranda, jei asmuo dirba nakties metu, už darbÄ kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, už papildomÄ darbÄ , taip pat jei asmuo įgyja kvalifikacinę kategorijÄ , kvalifikacinę klasę ir t.t., t.y. teisinės kategorijos – ir su ja susijusios socialinės garantijos atsiradimas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kurioms nepriklauso pareiginės algos dydis. Ä®statymo 25 str. 7 d. ir 26 str. 3 d. yra atitinkamai (atskirai) nustatytos maksimalios priedų bei priemokų dalys, todėl Ä®statymo 23 str. 2 d. nustatytas bendras priedų ir priemokų sumos ribojimas yra laikytinas dvigubu – pertekliniu reglamentavimu, kuris pablogina darbuotojų (tarnautojų) padėtį, kadangi apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę.

Taigi Ä®statymo 23 str. 2 d. nustatytas bendras priedų ir priemokų sumos ribojimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2009-12-11 nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrius, apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas jam darbo užmokestį, nepagrįstai taikė Ä®statymo 23 str. 2 d. nuostatas, dėl ko jam neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis pažeidžiant jo teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , taip pat teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, ir sukeliant neigiamas materialines pasekmes.Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundÄ (b. l. 15-17) nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį.

Ä®statymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta LR Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo LR Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (LR Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03).

Be to, tai, jog prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A5-264/2003). Vilniaus apskr. VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, kadangi jie turi būti taikomi kol neteks galios arba tol, kol LR Konstitucinio teismo nebus konstatuota, kad jie prieštarauja Konstitucijai.

Kadangi Vilniaus apskr. VPK nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdamas priedus ir priemokas pareiÅ¡kėjui, jo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. Ä®vertinus tai, jog Vilniaus aps. VPK sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo bei Statuto) nuostatas.

Vilniaus apskr. VPK įgaliotas iÅ¡mokėti atlyginimÄ pagal iÅ¡ biudžeto skirtus asignavimus, bet remiantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 str. 1 d., 5 str., 7 str., LR biudžetinių įstaigų įstatymo 8 str., atsakovui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), kuris turi tam tikras įstatymų numatytas teises ir pareigas, susijusias su biudžeto asignavimų lėšų panaudojimo organizavimu. 2010-01-07 Policijos departamentas raÅ¡tu Nr. 5-S-93 informavo, kad „tol kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų“, todėl tokių iÅ¡mokų priteisimo atveju, policijos įstaiga Å¡ias sumas dengtų iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko susidarytų dar didesnis lėšų trÅ«kumas galintis sÄ lygoti paties bei kitų įstaigos darbuotojų atlyginimų iÅ¡mokėjimo klausimÄ .

Vadovaujantis LR Konstitucinio Teismo išaiškinimu 2004-12-13 nutarime, valstybės tarnybos teisiniai santykiai –tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį. Dėl šios priežasties, atsakovu byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės. Valstybės tarnautojų profesinė veikla turi būti atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, kuriame būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui.

Å ių metų patvirtintame biudžete policijos įstaigoms nėra numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Atsižvelgiant į LR biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 70 procentų ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ . Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus.

Atsakovas taip pat nurodo, kad skundo dalyje dėl 92,18 Lt (reikalaujamos sumos už 2006 metus) pareiÅ¡kėjas praleido Darbo kodekse nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl Å¡ioje dalyje byla turėtų bÅ«ti nutraukta.Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė nesutinkÄ s, kad atsakovas nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį.

Vilniaus apskr. VPK yra valstybinė institucija, kurios pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimÄ . Atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. PareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi tik 2009-12-30, t. y. po LR Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo, skųsdamas  atsakovo  veiksmus,  pagrįstus  teisės  aktais,  kurie  pripažinti  prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, bet skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Å iuo atveju yra svarbu atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato apžvalgoje teigiama, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 str. 1 d., LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d.). Vadinasi, toks teisės aktas negalioja tik ateičiai (ex nunc).

Todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka (Teismų praktika, 1997-07-02, Nr. 7). Konstitucinis Teismas 2003-05-13 sprendime pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsni Konstitucinio Teismo sprendimu galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo.

Todėl pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoka galėtų būti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas, po LR Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo, mokėdamas jam darbo užmokestį ir toliau taikytų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki LR Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, pareiškėjas šiuos veiksmus neginčijo, todėl pareiškėjo reikalavimas yra atmestinas.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad esant valstybės tarnybos teisiniams santykiams darbdavio vaidmenį asmens atžvilgiu atlieka valstybė, bÅ«tų tikslinga į bylÄ atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTÄ®) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR VRM atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį visiems praneÅ¡ta tinkamai. Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vados.                    Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 19-20) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dirba Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. pirmajame policijos komisariate. Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo pareiÅ¡kėjui buvo sumokėtas ne visas jam priklausantis darbo užmokestis ir atlyginimas už virÅ¡valandinį darbÄ (iÅ¡mokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, nevirÅ¡ijanti 70 proc. pareiginės algos).

Pagal 2007-2008 metų suvestinių atsiskaitymo lapelių duomenis, pareiškėjui neišmokėta 980,98 Lt, iš jų 92,18 Lt už 2006 m.Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis LR VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.  LR VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTĮ 25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. LR VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr.IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR VTÄ® 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos.             2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ).

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.  Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Si asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis).

Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.PraÅ¡omas priteisti nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01, Å¡is laikotarpis nevirÅ¡ija 3 metų (LR darbo kodekso 298 str.). Vilniaus apskr. VPK suvestiniai atsiskaitymo lapeliai už 2007 ir 2008 metus (b. l. 19-20) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui už 2007 m. dėl priedo už virÅ¡valandžius ribojimo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma – 569,85 Lt.

Pagal 2008 m. suvestinį atsiskaitymo lapelį, neiÅ¡mokėta suma – 411,13 Lt. IÅ¡ jų 92,18 Lt – už 2006 m. antrÄ â€“ ketvirtÄ ketvirčius, todėl šį suma neįskaitoma į pareiÅ¡kėjui priteistinÄ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumÄ už 2007-2008 metus. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjui priteistina suma – 888,80 Lt ((569,85 Lt + 411,13 Lt) – 92,18 Lt).Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskr.

VPK priteisiamas už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis – 888,80 Lt (LR ABTÄ® 57 str., 88 str. 4 d., LR darbo kodekso 298 str.). Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakove byloje turėtų bÅ«ti ir Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus apskr. VPK, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra tiesioginis darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, t. y. Vilniaus apskr.

VPK. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (LR ABTÄ® 44 str. 1 d.), tačiau nenurodo jų dydžio, nepateikia turėtas iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų (LR ABTÄ® 45 str. 1 d.), todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas paliekamas nenagrinėtu. PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu jis turi teisę pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (LR ABTÄ® 45 str. 1 d.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., n u s p r e n d ė :       pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti G. A. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 888,80 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt centų).  PraÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                        Violeta Balčytienė