8f13b05d-00a4-49e1-9804-ad8e84a35828 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6380-257/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01581-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 24 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. S. patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja N. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėja N. S. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 141). Patikslintame skunde (b. l. 22–38) pareiÅ¡kėja nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikoma nuo 2018 m. sausio 9 d. iki patikslinto skundo padavimo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikoma kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, ji negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, ji, bÅ«dama sveikas žmogus, buvo priversta nuolat sėdėti ar gulėti. Kaliniams nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti beldžiant į duris.

Pasivaikščioti turėjo teisę tik vienÄ valandÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langÄ , tad nebuvo užtikrinamas Å¡varaus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o elektrinis apÅ¡vietimas buvo per didelis. Kamerose buvo žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarÄ karÅ¡ta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, kameros neremontuotos.

Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu ji nebuvo tinkamai aprÅ«pinama patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliÅ«tys. Kameroje nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, jai vienai mėnesiui bÅ«davo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo.

Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai, nebuvo kamerose veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, nebuvo jokios deratizacijos, dezinfekcijos, o atlikta deratizacija, dezinfekcija buvo neefektyvi. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, neskanus, per maža energetinė vertė, nors ji kasdien sportavo.

SÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo. Jai nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl to ji patyrė papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Tuo pačiu ji patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 14000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 141).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 47-57) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios.

Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-08-07 pažymos Nr. 60/09-28044 “Dėl N. S.”, pareiÅ¡kėja Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-01-09 iki 2018-03-15 buvo laikoma kamerose Nr. 71 viena pati arba dar su trimis asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,97 m2 iki 15,09 m2.Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 Ä®sakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas, bei baldai.

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ . Tai yra į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr. pvz. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l603-525/2017, 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/20217 ir kt.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turi bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus tesės pažeidimus (Žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).Taip pat teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A- 849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).Matyti, kad pareiÅ¡kėjai teko nuo 3,97 kv. m iki 15,09 kv. m gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjos kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas.             Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros erdvės sienele yra tinkamas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).             Atkreipė teismo dėmesį, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matyti, kad j kameroje Nr. 71 OSB plokÅ¡tės atskyrimas yra 1,81 m. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).

Be to, pažymėtina ir tai, kad sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių (kas matyti ir iÅ¡ teismui pateiktų kameros nuotraukų), sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas virÅ¡ija, o įėjimas į sanitarinį mazgÄ atitvertas durimis, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.              Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams                          Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjos laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjos argumentais dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.             Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).             PareiÅ¡kėja savo skunde teismui skundžiasi dėl per mažo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo kamerose. Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.).             Be to, pažymėjo, kad per mažas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, mechaninio vėdinimo nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjos argumentai atmestini.             Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamųjų kamerų įrengimÄ , kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos higienos normos ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.             Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1 R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui - 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui - 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius - 1 komplektas.             Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius.

Tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas-gali būti tupimas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė - 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė - 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje - viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba - ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė - 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės - 1 komplektas; veidrodis - 1 vnt.

Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).             Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trÅ«ksta inventoriaus.             Kamera Nr. 71 pareiÅ¡kėjos laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo tikrinta dėl jos atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ , nei pareiÅ¡kėja, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Be to, kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų 2018 m. kovo m. darytų nuotraukų, kamera Nr. 71 tvarkinga, įrengtas klozetas, iÅ¡dažytos sienos, grindys iÅ¡klotos plytelėmis.             Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr.

LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015) (Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-06-15 pažyma Nr. 61/04-1166).             Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡ių pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patirtų tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliÅ«tis, kurios bÅ«tų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964- 520/2017).             PareiÅ¡kėjos pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.              Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo              PareiÅ¡kėja savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jos galimybė skubiai iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ .             Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjai bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).             Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-08-03 pažymoje Nr. 60/09-27748 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 punktu reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io, sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.             PareiÅ¡kėjos pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl atmestinos.

             Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose              Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose, įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017-12-15 patikrinimo aktas Nr. PA. 6-378).

Pažymėjo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas: WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis.             Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjos kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planais 2016-2017m. ir 2018- 2019 m.             2017-12-15 patikrinimo akte Nr. PA.6-378 nurodyta, kad Å TI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ bei naikinimÄ pagal 2016 m. gegužės 13 d. sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Profilaktiniai darbai atliekami periodiÅ¡kai: paskutinį kartÄ profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d.             IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018-05-14 patikrinimo akto Nr. PA. 6-2772 matyti, kad „ŠTI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys.

ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinti, <...>Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai, valymo darbai registruojami įstaigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnale.                          Pareiškėjos teiginiai dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos neatlikimo yra nepagrįsti, o paneigti teismui pateikta medžiaga, todėl turėtų būti atmestini.

             Dėl karšto vandens ir šilumos kamerose              Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pareiškėjos pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos.             Be to, pažymėjo, kad kamerose, kuriose laikomos moterys, tarp jų ir kameroje Nr. 71, yra karštas vanduo.

             Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo              Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.             PareiÅ¡kėjos kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu pasivaikščiojimo teisė buvo įgyvendinama vadovaujantis 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“, kuriame suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė.

Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma pagal šiame kodekse nustatytas normas.             Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V- j176 (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos j kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016-05-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-132 nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos nebuvo, nebuvo ir primėtytų šiukšlių, kiemeliai valomi, išnešamos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-12-04 patikrinimo akto Nr. PA.6-350 matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.             Taip pat pareiškėja skundžiasi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo peleninių.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad materialinio buitinio aprūpinimo normose įtvirtinti tik svarbiausi daiktai, be kurių neišsiverstų nuteistieji ar suimtieji. Pareiškėja vartoja tabako gaminius savo noru, todėl peleninės tikrai nėra pirmojo būtinumo daiktai, be kurių laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys negalėtų išsiversti, ar kuriais juos turėtų aprūpinti valstybė. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad šiukšlių dėžių, peleninių bei pagalbos mygtukų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744- 1062/2017).Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv.m iki 22,44 kv.m. Pažymėtina, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.             Suimtųjų ir nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ , kuriÄ organizuoja laisvės atėmimo vietų administracija, reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso III skirsnis bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 201 1-03-31 įsakymu Nr. 1/08-22 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa.             Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai.

Renginiai, skirti suimtųjų/nuteistųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečio planus.             Šiaulių tardymo izoliatoriuje informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji/nuteistieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos.

Bibliotekos knygų fondas turi bÅ«ti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi bÅ«ti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartÄ per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvienÄ dienÄ Ä¯ kameras suimtiesiems duodama po vienÄ laikraÅ¡tį, įsigytÄ už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.             IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtosios (nuteistosios), taip pat ir N. S., vedamos į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei stalo teniso patalpÄ pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).             Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ .

Tai yra, dalyvavimas renginiuose yra ne suimtųjų (nuteistųjų) pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių nors priežasčių pasinaudoti Å¡ia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.              Dėl asbesto sienose, kanalizacijoje, dėl Å¡iferinio stogo              PareiÅ¡kėja savo skunde nurodo, jog pastato konstrukcijoje, sienose, kanalizacijoje yra asbesto, stogas Å¡iferinis, kas sukėlė rimtÄ pavojų jos sveikatai.             Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei raÅ¡ytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje bei Å¡iferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas, be to, atsakovas mano, jog pareiÅ¡kėja Å iaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo labai neilgÄ laiko tarpÄ , kas, jo manymu, negalėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjos sveikatai taip, kaip ji nurodo – „sukėlė rimtÄ pavojų mano sveikatai, kiekvienÄ dienÄ jÄ Å¾alojo“.             Atkreipė teismo dėmesį, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å TI konstrukcijoje yra asbesto.

             Dėl pareiÅ¡kėjos aprÅ«pinimo patalyne ir patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams              PareiÅ¡kėjos kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymas Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01), kuriame nurodyta ir aprūpinimo patalyne (čiužiniais) bei higienos priemonėmis tvarka.             Pareiškėja teismui nesiskundžia, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje jai nebūdavo išduodama patalynė ar higienos priemonės pagal galiojančius teisės aktus, tačiau reiškia pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams ir per mažo kiekio tualetinio popieriaus.

Pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstos. Papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų vykdymas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315- 602/2016).             Dėl minkštojo inventoriaus atsakovas pateikia teismui patikrinimo aktus, kurie paneigia pareiškėjos dėstomus nusiskundimus.             Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-02-20 patikrinimo akte Nr. PA-378 operatyvioji kontrolė užfiksavo, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvė, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

SuplyÅ¡usio minkÅ¡tojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta. Tas pats užfiksuota ir 2018-05-14 patikrinimo akte Nr. PA- 2772.             IÅ¡ patikrinimo aktų matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje minkÅ¡tasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡kart bÅ«na nuraÅ¡omas, todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės, dėl to yra atmestini.             Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose.             Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡o“, o 2012-11-20 - įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o“.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2015-11-02 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų.             Atsakovas pažymi, kad apatinių ir virÅ¡utinių drabužių bei patalynės priežiÅ«ra pareiÅ¡kėjos kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos apraÅ¡ais, pareiÅ¡kėjai nebuvo sudaromos blogesnės sÄ lygos nei kitiems kalinamiesiems.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis. Atsakovas sutiekia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius bei patalynę (ko pati pareiÅ¡kėja neskundžia), o papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjos poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigų vykdymas (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315- 602/2016).              Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo              Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.             Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.             Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma per parÄ yra 1951 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienai nedirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas ir Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius.             Teismui pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktai ir mikrobiologinių tyrimų protokolai, iš kurių matyti, kad nenustatyta jokių žymių pažeidimų.             Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

PareiÅ¡kėja tokių duomenų taip pat nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikusi jokių skundų. PareiÅ¡kėjos reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.              Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų              PareiÅ¡kėja skundžia Teismui, kad jai Å iaulių tardymo izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl ko buvo sutrikę jos socialiniai ryÅ¡iai.             Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-08-07 pažymos Nr. 60/09-28155 „Dėl N. S.“, pareiÅ¡kėjos kalinimo laikotarpiu įstaigoje nei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, nei iÅ¡ kitų jos artimųjų asmenų nebuvo gauta praÅ¡ymų suteikti jiems ilgalaikius pasimatymus, todėl ilgalaikių pasimatymų skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjai ir nebuvo suteikta.Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M.

V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).              PareiÅ¡kėjos N. S. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.              Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jai tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja patikslintu skundu siekia, jog jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikoma pareiškėja, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-08-07 pažyma Nr. 60/09-28044 „Dėl N. S.“ (b. l. 60–61), iš kurios matyti, kad pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2018-01-09 iki 2018-03-15 (65 dienas). Pareiškėja nurodytu laiku buvo laikoma 65 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kameros, kurioje buvo laikoma pareiÅ¡kėja, plotÄ ir kameroje buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 65 dienas pareiÅ¡kėjai tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Nors pareiÅ¡kėja patikslintame skunde (b. l. 22-38) nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 20 d., teismas remiasi atsakovo atstovo pateikta pažyma (b. l. 60-61) „Dėl N. S.“.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos.

EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikoma pareiÅ¡kėja, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėja jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjai kameroje Nr. 71 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,56 m2) teko nuo 3,64 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 4,85 m2 (kameroje 3 asmenys), 7,28 m2 (kameroje 2 asmenys), 14,56 m2 (kameroje 1 asmuo).

Taigi, pareiÅ¡kėjai nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 85–88) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėja, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjos judėjimo laisvės. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikoma pareiÅ¡kėja PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , žiemÄ Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta, kameros lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų atsilupę, trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, buvo drėgna, tamsu, elektrinis apÅ¡vietimas buvo per stiprus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , b. l. 124–127) konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda. Pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

GyvenamÄ sias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras iÅ¡duoda korpuso vyresnieji. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas iÅ¡neÅ¡a Ūkio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo bÅ«rio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprÅ«pinti. Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias Å TI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.

Pagal vedamÄ skalbinių registracijÄ , lovos skalbiniai keičiami kartÄ per savaitę. MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatÅ«roje. Pagal informacijÄ Å¾urnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vienÄ komplektÄ .

Per dienÄ Å¾urnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniÅ¡kai dezinfekuojama 25-40 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerÄ telpa 8 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektai). Kasdien iÅ¡ Å TI vidutiniÅ¡kai iÅ¡vyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkÅ¡tas inventorius – dezinfekuojamas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., b. l. 131–133) konstatuota, kad organizuojant Å TI laikomų asmenų apgyvendinimÄ atsižvelgiama į suimtųjų įpročius, t. y. nerÅ«kantieji laikomi atskirai nuo rÅ«kančiųjų.

Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri ženklinti vežimėliai. Skalbimo priemonės naudojamos pagal paskirtį. Sanitarinėje švarykloje įrengtos dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara su durimis dezinfekuotojui. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas: nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2 proc. dezinfekcinės priemonės valomuoju tirpalu.

DuÅ¡inėms, persirengimo patalpoms, sanitariniams įrengimams valyti ir dezinfekuoti naudojami autorizuoti boicidai. Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu kameros Nr. 93, kurioje pareiÅ¡kėja buvo nuo 2017-12-07 iki 2017-12-19, patalpos buvo tvarkingos.

Å TI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose. Soda ir Å«kinis muilas iÅ¡duodamas esant poreikiui.IÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta galimybė visose tikrintose kamerose. Å TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duÅ¡e pagal įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ sudaroma ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami po nusiprausimo duÅ¡e. Å TI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis.

Asmeninių apatinių ir virÅ¡utinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Juvidė“. Å TI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ ir naikinimÄ pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytÄ sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Profilaktiniai darbai atliekami periodiÅ¡kai: paskutinį kartÄ profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d., b. l. 122–123) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai Å¡varÅ«s, valomi kasdien Å TI vadovo nustatyta tvarka.

Pagal Å TI administracijos pateiktÄ informacijÄ , Å TI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 128–130) konstatuota, kad Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys.

ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale. ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje.

Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale.Å TI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 nebuvo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taiga, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjos teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normų (koeficientų). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 71 galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, tai patvirtino pati pareiškėja patikslintame skunde. Taip pat iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad tikrinimų metu oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad žiemÄ kamerose Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 100 C iki 140 C, o vasarÄ iki 350 C. PareiÅ¡kėjos teiginiai dėl karščio ir Å¡alčio, drėgmės yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjos teiginius dėl tamsos ar per stipraus elektrinio apÅ¡vietimo, kaip tai įvardija skunde pareiÅ¡kėja, nuo sienų atsilupusių dažų, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėja prieÅ¡tarauja pati sau, teigdama, kad kamerose buvo tamsu, nors tuo pačiu nurodo, kad kamerose buvo elektrinis apÅ¡vietimas per stiprus, kurio pačios neturėjo galimybės iÅ¡sijungti. Taip pat pareiÅ¡kėja nurodo, kad kamerose esantys: kėdės, lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, lentynos – užėmė didžiÄ jÄ kameros dalį, tuo pačiu teigia, kad kamerose trÅ«ko inventoriaus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Higienos- dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. m., Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos- dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. m., Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planÄ 2016–2017 m. (b. l. 89-105).

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja dėl laikymo sÄ lygų skundėsi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamosiose kamerose, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. IÅ¡ administracinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjos kalinimo sÄ lygos aptariamu metu atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Be to, pareiÅ¡kėja visÄ savo skundÄ grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir jau galiojo visÄ pareiÅ¡kėjos buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikÄ .

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , tad pareigÅ«nus tenka kviesti, daužant į duris. Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-08-03 pažymoje Nr. 60/09-27748 (b. l.

62) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Å iaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti diskomfortÄ , siekiant prisiÅ¡aukti pagalbÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, nors pareiškėja ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priversta daužyti į duris, ji įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jai kilo dėl minėto faktoriaus. Be to, pareiškėja pasisako ne savo, o kalinių, kaip ji pati įvardijo skunde, vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėja įgalinimų nepateikė. Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėja skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu ir nebuvo ventiliacijos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 128–130) konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 83-84) matyti, kad kameroje Nr. 71 sanitarinis mazgas atitvertas OSB atitvarine konstrukcija, kurios aukÅ¡tis 1,81 m. Tai patvirtinti atsakovo atstovas pateikė gyvenamosios kameros, kuriose buvo pareiÅ¡kėja, fotonuotraukÄ (b. l. 134). IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad paminėtoje kameroje sanitarinis mazgas  yra tinkamai atitvertas iÅ¡ visų pusių, yra durys, todėl buvo užtikrinamas ne tik pareiÅ¡kėjos privatumas, bet ir kamera apsaugota nuo blogo kvapo.

Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad jai nebuvo užtikrinamos Å¡varios kameros. Pagal HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , b. l. 124–127) konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te:

Å¡epečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, Å«kinis muilas, soda. Gyvenamosios patalpos valomos ir susidariusios buitinės atliekos Å¡alinamos Å TI vadovo nustatyta tvarka. GyvenamÄ sias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras iÅ¡duoda korpuso vyresnieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., b. l. 131–133) konstatuota, kad Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu kameros Nr. 93, kurioje pareiÅ¡kėja buvo nuo 2017-12-07 iki 2017-12-19, patalpos buvo tvarkingos. Å TI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai) laikomos bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose.

Soda ir Å«kinis muilas iÅ¡duodamas esant poreikiui.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 128–130) konstatuota, kad Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys.

ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami. Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. m., Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. m., Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (b. l. 89-105), todėl pareiškėjos argumentas dėl švarių kamerų neužtikrinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad pasivaikščioti turėjo teisę 1 valandÄ pasivaikščiojimų kiemelyje, kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 nustatytÄ tvarkÄ , pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems (b. l. 106). ). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , b. l. 124–127) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo būrio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprūpinti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d., b. l. 122–123) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

Pagal Å TI administracijos pateiktÄ informacijÄ , Å TI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.             Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėja, laiko praleidimui lauke.              PareiÅ¡kėjos argumentai, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, kad stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto – įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiÅ¡kėjai kilo dėl minėto faktoriaus.

Juo labiau, nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Toks pareiškėjos argumentas yra subjektyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestinas. Dėl galimybės skalbti drabužius ir patalynę, tualetinio popieriaus kiekio              Pareiškėja skunde nurodė, kad buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu ji nebuvo tinkamai aprūpinama patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostį.

Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra tik apie 30 procentų. Net ir esant galimybei plauti rÅ«bus, kildavo įvairios biurokratinės kliÅ«tys. Kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus, jai vienam mėnesiui bÅ«davo skiriamas ritinėlis, kurio neužtekdavo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , b. l. 124–127) konstatuota, kad lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias Å TI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Pagal vedamÄ skalbinių registracijÄ , lovos skalbiniai keičiami kartÄ per savaitę.

MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatÅ«roje. Pagal informacijÄ Å¾urnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vienÄ komplektÄ . Per dienÄ Å¾urnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniÅ¡kai dezinfekuojama 25-40 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerÄ telpa 8 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektai).

Kasdien iš ŠTI vidutiniškai išvyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkštas inventorius – dezinfekuojamas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., b. l. 131–133) konstatuota, kad švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri ženklinti vežimėliai. Skalbimo priemonės naudojamos pagal paskirtį.

Sanitarinėje švarykloje įrengtos dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara su durimis dezinfekuotojui. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas: nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2 proc. dezinfekcinės priemonės valomuoju tirpalu. Dušinėms, persirengimo patalpoms, sanitariniams įrengimams valyti ir dezinfekuoti naudojami autorizuoti boicidai.

ŠTI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Juvidė“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 128–130) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje.

Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale.Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintÄ tvarkÄ asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 1/01-243 patikslintÄ virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartÄ per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas (b. l. 113-119). Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėja nebÅ«tų galėjusi naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka ar kad bÅ«tų kreipusis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pastebėtina, jog pareiÅ¡kėja nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, tačiau Å¡is argumentas paneigtas nurodytais apatinių rÅ«bų skalbimÄ reguliuojančiais aktais.

Taip pat nėra pateikta įrodymų dėl netinkamos ar per mažai iÅ¡duodamos patalynės, praÅ¡ymų jÄ pakeisti dėl netinkamos kokybės. PareiÅ¡kėja, nurodydama aukščiau aptartus argumentus, akcentuoja, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų. Taigi, pareiÅ¡kėja, nurodydama minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiÅ¡kėja įgalinimų nepateikė; pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai yra bendro pobÅ«džio, deklaratyvÅ«s, abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, nedetalizuoti.

Be to, pareiškėja prieštarauja pati sau, nurodydama, kad net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjos įvardintos biurokratinės kliūtys yra neįtikinamos ir perdėm dirbtinės. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės ar prašymų dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nėra. Pareiškėjos argumentas, kad kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jai vienam mėnesiui būdavo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Tualetinis popierius yra iÅ¡duodamas ne kamerai, o konkrečiai asmenims, tualetinis popierius buvo iÅ¡duodamas pagal nustatytas normas, tai patvirtina AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita Nr. 1545 (b. l. 81–82). Duomenų, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų kreipusis dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio ir jai nebÅ«tų skirta, nėra. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktÄ ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«na Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. IÅ¡ atsakovo atstovo atliepimo matyti, kad kamerose, kuriose laikomos moterys, taip pat ir kameroje Nr. 71, yra karÅ¡tas vanduo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., b. l. 131–133) konstatuota, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2 proc. dezinfekcinės priemonės valomuoju tirpalu. DuÅ¡inėms, persirengimo patalpoms, sanitariniams įrengimams valyti ir dezinfekuoti naudojami autorizuoti boicidai. Å TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duÅ¡e pagal įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ sudaroma ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. m., Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. m., Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (b. l. 89-105), duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjos teisę nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl pareiÅ¡kėjos nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Juo labiau, kad pareiškėja nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jai nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos Pareiškėja skunde nurodė, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., b. l. 131–133) konstatuota, kad Å TI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ ir naikinimÄ pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytÄ sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Profilaktiniai darbai atliekami periodiÅ¡kai: paskutinį kartÄ profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 128–130) konstatuota, kad Å TI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas, Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo. Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. m., Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. m., Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (b. l. 89-105), duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.RaÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) bÅ«tų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo Å¡alinimo.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, ji negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 107–111), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.

Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose.

Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažymos Nr. 61/04-1724 „Dėl N. S.“ (b. l.

64) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsižvelgiant į Å¡io straipsnių nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji saviÅ¡vietai gali gauti grožinės ir teisinės literatÅ«ros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami interneto pagalba), į kameras esant galimybėms duodama po vienÄ laikraÅ¡tį, įsigytÄ už tardymo izoliatoriaus lėšas, vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai.

Juose gali dalyvauti ir nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio byla teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Atkreipia dėmesį, kad į krepÅ¡inio aikÅ¡telę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sÄ lygoms. Informuoja, kad N. S. buvo suteikta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«ros renginiuose. Duomenų, jog pareiÅ¡kėja nebÅ«tų galėjusi naudotis nurodyta programa arba bÅ«tų kreipusis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytos tvarkos pakeitimo, iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«riniuose renginiuose, nėra.

Pažymėtina, jog iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (b. l. 65–79) matyti, jog kamera Nr. 71, kurioje tuo metu buvo pareiškėja, buvo išvesta arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjos nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Juo labiau, pareiÅ¡kėja prieÅ¡tarauja pati sau, nurodydama, jog ji, bÅ«dama sveikas žmogus, buvo priversta nuolat gulėti arba sėdėti, toliau aiÅ¡kindama, kad kasdien sportavo (t. b. l. 31). Dėl maisto energetinės vertės PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, maistas bÅ«davo atÅ¡alęs, o sÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo. Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 1951 kcal.

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienai nedirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Atmestinas pareiÅ¡kėjos argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjos pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1300 iki 1500 kcal) yra teisingas. Taip pat nepagrįsti pareiÅ¡kėjos argumentai dėl maisto skonio ir pateikiamo atÅ¡alusio maisto, todėl atmestini. Teismas atkreipia dėmesį į pareiÅ¡kėjos skunde esantį prieÅ¡taravimÄ , kur pareiÅ¡kėja nurodo, jog dėl per mažo jai tenkančio kameros ploto ji galėjo tik gulėti ar sėdėti, nurodo, jog dėl tinkamų socialinio užimtumo programų nebuvimo negalėjo sportuoti lauke, tačiau nurodydama, jog maisto energetinė vertė buvo per maža, tvirtina, jog ji sportuodavo kiekvienÄ dienÄ , yra sveikas žmogus.

Dėl pasimatymų su artimaisiais PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad jai nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo ilgalaikiams pasimatymams numatytos patalpos. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suimtaisiais laikomi: nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (1 p.); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kė norÄ atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (2 p); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (3 p.); nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ , – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas (4 p.).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-08-07 pažymos Nr. 60/09-28155 „Dėl N. S.“ (b. l.

63) matyti, kad pareiškėjai nuo 2018-01-09 iki 2018-03-15 ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, taip pat iš pareiškėjos N. S. nuo 2018-01-09 iki 2018-03-15 nebuvo gauta prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl sveikatos sutrikimų Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 139) nustatyta, jog atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad blogai miega, nurodė žalingus įpročius: rÅ«kymas, alkoholis. PareiÅ¡kėja į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi vienÄ kartÄ dėl galvos skausmo, odos bėrimo ir du kartus buvo konsultuota psichiatro, nes sužinojusi savo teismo nuosprendį, labai iÅ¡gyvena. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėja patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjos teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pareiškėja patikslintame skunde (b. l.

28) nurodė, kad dėl drėgmės, žiemÄ Å¾emos temperatÅ«ros jai pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, tačiau tokio pareiÅ¡kėjos teiginio nepatvirtina asmens sveikatos istorijoje esantys įraÅ¡ai. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažymos Nr. 61/04-1724 (b. l.

64) matyti, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2018-01-09 iki 2018-07-20 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ir užimtumo nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Kadangi pareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja jos nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėja buvo kaip nors iÅ¡skirta iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jai kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nenustatytas, taip pat atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikoma pareiÅ¡kėja, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 65 dienas pareiÅ¡kėjai tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai visas 65 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, Å iaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjos sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjos patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjos laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjos orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su ja elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Å iuo atveju nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjai buvo padaryta neturtinė žala. PareiÅ¡kėja taip pat neįrodė priežastinio ryÅ¡io, jog jos neturtinę žalÄ lėmė bÅ«tent atsakovo atstovo veiksmai, kuriuos pareiÅ¡kėja nurodo kaip neteisėtus.

PareiÅ¡kėjos argumentai yra deklaratyvÅ«s, nekonkretÅ«s, nedetalizuoti. PareiÅ¡kėja argumentus iÅ¡ esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiÅ¡kai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryÅ¡io. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.).

Taigi, pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių, negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas bÅ«tų virÅ¡ijęs neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, t. y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalÄ .Teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad tenkinti pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ , kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo atstovo 14000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos N. S. patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja                                                                 Laisvutė KartanaitėÂ