2021-04-28 Nr. AB-9242-3-62-3-01341-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1008-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01341-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirtosios kolonijos apeliacinį skundą, atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 69-900 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) 2019 m. birželio 11 d. sprendimą „Dėl R. Š. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. balandžio 24 d. jam buvo įteiktas pranešimas, kad jis 2019 m. balandžio 17 d. rytinio patikrinimo metu rikiuotėje stovėjo neprisisegęs asmens kortelės (ženklo). Pravieniškių PN-AK įvykio aplinkybes tyrė aplaidžiai: pasiaiškinimą pareiškėjas turėjo rašyti tik po savaitės, nebuvo reaguojama į prašymą peržiūrėti vaizdo registratoriaus įrašą. Apskundus Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimą, Kalėjimų departamentas Sprendimu nuobaudą paliko galioti. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki 2019 m. balandžio 17 d. jis nuobaudų neturėjo, buvo tik skatinamas, o aplinkybę, kad Pravieniškių PN-AK per 3 mėnesius jam buvo paskirtos net 4 nuobaudos, siejo su tuo, kad jis atsakovo pareigūnams buvo pareiškęs, jog dėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. iš ilgalaikio pasimatymo patalpos dingusių asmeninių daiktų kreipsis į prokuratūrą.

3. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. balandžio 17 d. rytinio patikrinimo metu būdamas rikiuotėje, jis asmens kortelę buvo pasikabinęs ant kaklo. Taip pritvirtinta asmens kortelė jam buvo išduota Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN), iš kurių jis atvyko į Pravieniškių PN-AK. Iki 2019 m. balandžio 17 d. pareiškėjas nė karto nebuvo gavęs pastabų dėl ant kaklo nešiojamos asmens kortelės, iki nurodyto įvykio buvo skatinamas 7 kartus.

4. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nustatytų terminų. Teisės aktai nenumato termino, per kurį nuteistasis privalo parašyti pasiaiškinimą, bei nenustato Pravieniškių PN-AK pareigūnų pareigos pažeidimus fiksuoti vaizdo registratoriumi.

6. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Kalėjimų departamentas nurodė, kad įvertino visą su pareiškėjo skundo nagrinėjimu susijusią medžiagą ir nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 17 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Pareiškėjas dėl jo dingusių daiktų turėjo teisę Kalėjimų departamentui skųsti Pravieniškių PN-AK administracijos ar pareigūnų veiksmus, tačiau to nepadarė.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 9 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. Š. skundą, panaikino Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą.

9. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas ir jaunesnysis specialistas 2019 m. balandžio 17 d. pateikė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. rytinio patikrinimo metu 2 sektoriaus, 4 būrio, 3 brigados nuteistasis pareiškėjas stovėjo rikiuotėje neprisisegęs Pravieniškių PN-AK administracijos išduotos kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. pasiaiškinime nurodė, kad jis visada vaikšto su asmens kortele, kad galimai įvyko klaida, nes 2 sektoriuje jis buvo nuo 2017 m. birželio 20 d. ir visada vaikščiojo su asmens kortele, prašė atlikti tyrimą ir peržiūrėti vaizdo registratoriaus įrašą. Pravieniškių PN-AK direktorius Nutarimu pareiškėjui už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 73.1 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. rytinio patikrinimo metu rikiuotėje stovėjo neprisisegęs Pravieniškių PN-AK administracijos išduotos kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, paskyrė nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 8 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir prašė panaikinti Nutarimu paskirtą nuobaudą. Kalėjimų departamentas Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 17 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir taip pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punktą.

10. Teismas aptarė BVK 142 straipsnio 1 dalį, 143 straipsnį, nurodė, jog nuobaudų skyrimą reglamentuojančios normos nustatytos ir Vidaus tvarkos taisyklių 203–207 punktuose, o atsižvelgęs į tai, kad byloje esantis pareiškėjo pasiaiškinimo turinys patvirtino, jog jis buvo supažindintas su pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pateikė pasiaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl kaltinimo padarius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nustatė, kad pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas pareiškėjas, galimai padarytas 2019 m. balandžio 17 d., Nutarimas skirti nuobaudą priimtas 2019 m. balandžio 26 d. Teismas priėjo prie išvados, jog skiriant pareiškėjui nuobaudą, BVK ir Vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintos pagrindinės procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos.

11. Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigos įgalioto pareigūno priimtas nutarimas, kuriuo nuteistajam skiriama nuobauda, yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), taigi nuteistajam nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą gali būti paskirta, tik surinkus pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis, būtų nustatyti visi pažeidimo sudėties elementai: neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidimą padariusio nuteistojo kaltė, o jeigu pažeidimas sukėlė žalingus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalingų padarinių. Teismas aptarė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punktą ir, išanalizavęs Pravieniškių PN-AK pateiktą medžiagą, surinktą tiriant pareiškėjo galimai padarytą pažeidimą, darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjo kaltę įrodinėjo Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto ir jaunesniojo specialisto 2019 m. balandžio 17 d. pateiktais tarnybiniais pranešimais, kurie iš esmės analogiškai nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. 2 sektoriaus, 4 būrio, 3 brigados nuteistasis pareiškėjas rytinio patikrinimo metu rikiuotėje stovėjo neprisisegęs pataisos įstaigos administracijos išduotos kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Teismas nurodė, jog pareiškėjas tyrimo metu pateiktame pasiaiškinime savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad nuo 2017 m. birželio 20 d. atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje, visada vaikščiojo su asmens kortele. Analogiškus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes pareiškėjas pateikė ir teismo posėdyje, be to, patikslino, kad 2019 m. balandžio 17 d. rytinio patikrinimo metu rikiuotėje stovėjo su asmens kortele, kuri buvo pakabinta ant kaklo.

12. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodymų vertinimo aspektu ir nustatė, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami savo tarnybines pareigas, naudoja mobiliuosius tarnybinius vaizdo registratorius, kurių naudojimo tvarką nustato Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-606 patvirtintas Vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Teismas aptarė Aprašo 3.1–3.2 punktus ir priėjo prie išvados, kad vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas, kuriame būtų užfiksuotas nuteistojo padarytas teisės pažeidimas, laikytinas įrodymu, leidžiančiu objektyviai nustatyti įvykio faktą, paneigti ar patvirtinti nuteistojo ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų pateiktuose paaiškinimuose nurodytas įvykio aplinkybes.

13. Teismas nurodė, jog pareiškėjas tvirtino, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. vykusio rytinio patikrinimo metu Pravieniškių PN-AK pareigūnai naudojo vaizdo registratorius, ir prašė, jog atliekant tyrimą, būtų peržiūrėtas vaizdo registratoriaus įrašas, o Pravieniškių PN-AK, atsižvelgę į tai, jog Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto ir jaunesniojo specialisto tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta apie vaizdo registratorių naudojimą tarnybos metu, padarė išvadą, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. vykusio rytinio patikrinimo metu Pravieniškių PN-AK pareigūnai vaizdo registratorių nenaudojo. Teismas pažymėjo, jog Apraše įtvirtintos nuostatos detaliai reglamentuoja šių techninių priemonių išdavimo tvarką ir dokumentavimą, vaizdo registratorių naudojimą, vaizdo įrašų saugojimą, peržiūrą ir naikinimą ir priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN-AK įgaliotas asmuo, tiriantis pareiškėjo galimai padarytą pažeidimą, gavęs tiek Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto ir jaunesniojo specialisto 2019 m. balandžio 17 d. tarnybinius pranešimus, tiek ir pareiškėjo 2019 m. balandžio 24 d. pasiaiškinimą, siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti galimai padaryto teisės pažeidimo aplinkybes ir tuo tikslu surinkti įrodymus, turėjo realias galimybes patikrinti, ar Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui ir jaunesniajam specialistui 2019 m. balandžio 17 d. tarnybinėms pareigoms vykdyti buvo išduoti vaizdo registratoriai; jeigu šios priemonės buvo išduotos, ar jomis buvo užfiksuotas 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. vykusio rytinio patikrinimo metu pareiškėjo galimai padarytas teisės pažeidimas; nustačius, kad pažeidimo įvykis užfiksuotas, išsaugoti įrašą kaip įrodymą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, tirdami 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. vykusio rytinio patikrinimo metu pareiškėjo galimai padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, nesurinko objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti pareiškėjo kaltę, įvykdžius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

14. Teismas nurodė, jog pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punktą nuteistasis turi pareigą Pravieniškių PN-AK administracijos išduotą kortelę nešioti matomoje vietoje. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punktą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde nuteistieji privalėjo nešioti prisegtą prie drabužių kairėje krūtinės pusėje. Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjui, atvykusiam atlikti laisvės atėmimo bausmės į šią pataisos įstaigą, buvo išduota kortelė, kurią nuteistasis galėjo nešioti tik tam tikru būdu – prisisegęs prie drabužių, todėl sprendė, kad Pravieniškių PN-AK tinkamais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. vykusio rytinio patikrinimo metu jis turėjo asmens kortelę, kurią nešiojo pakabintą ant kaklo. Teismas vertino, jog toks asmens kortelės turėjimas atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimą asmens kortelę nešioti matomoje vietoje.

15. Teismas panaikino Pravieniškių PN-AK Nutarimą, kadangi šis individualus administracinis aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Panaikinęs Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimą, teismas panaikino ir Kalėjimų departamento Sprendimą.

III. 16. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų (ABTĮ 86 str. 1 d., 2 d., 80 str. 1 d., 56 str. 6 d.), jas netinkamai pritaikė ir dėl šios pažaidos neteisingai išsprendė bylą. Teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, neteisingai ir šališkai įvertino įrodymus, suklydo nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo suformuotos vienodos administracinių teismų praktikos. Šie esminiai proceso ir materialiosios teisės pažeidimai sukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl toks teismo sprendimas turi būti panaikintas;

17.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK nesurinko objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti pareiškėjo kaltę, įvykdžius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjo padarytą pažeidimą objektyviai patvirtina 2 valstybės statutinių pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Būtent šie įrodymai buvo esminis pagrindas konstatuojant pažeidimo faktą ir skiriant nuobaudą. Pareigūnai betarpiškai matė daromą pažeidimą ir vadovaudamiesi galiojančiu teisiniu reglamentavimu jį užfiksavo – surašė tarnybinius pranešimus. Pareigūnai yra davę priesaiką Lietuvos valstybei, sąžiningai vykdo jiems pavestas pareigas, tiksliai vadovaujasi teisės aktais. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais nepripažino pareigūnų tarnybinių pranešimų, juos atmetė ir jais nesivadovavo, nors jie atitinka visus įrodymų leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, taigi, kilus abejonių dėl pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų duomenų neaiškumo, išsamumo, informatyvumo, teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą iškviesti juos į teismo posėdį ir apklausti liudytojais, bet to nepadarė. Teismas tinkamai nepašalino prieštaravimų tarp pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių ir melagingų bei prieštaringų pareiškėjo paaiškinimų, neieškojo kitų objektyvių įrodymų. Teismo posėdyje pareiškėjas iškėlė naują įvykio versiją, neva jis patikrinimo metu buvo pasikabinęs kortelę, kuri jam buvo išduota Vilniaus PN, tačiau tai akivaizdžiai nelogiški pareiškėjo išgalvoti teiginiai, siekiant išvengti teisinės atsakomybės;

17.3. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73.1. punktą nuteistieji privalo matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Teisės aktai nereglamentuoja kortelės blanko formos ir jos nešiojimo būdo. Todėl kiekviena įstaiga nustato savo pačios sukurtą kortelės formą, jos nešiojimo būdą. Kiekvienas nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigą fotografuojamas, jo atvaizdas išsaugomas skaitmenizuota forma. Kortelė maketuojama kompiuteriu atitinkama programa, atspausdinama ir įlaminuojama, kortelės viršuje padaroma skylė, į kurią įveriamas raištelis nešioti ant kaklo. Raištelio ilgis toks, kad pakabinus ją ant kaklo, kortelė nešiojama apytiksliai ties krūtinės viduriu. Kiekvienu atveju, kai pasikeičia duomenys (nuteistasis perkeliamas į kitą būrį, brigadą, priskirtą lovą ar kt.), nuteistajam išduodama nauja kortelė su atitinkamai pakeistais įrašais. Jei nuteistasis kortelę pameta, sugadina, jis privalo apie tai pranešti administracijai, ir jam tuoj pat išduodama nauja kortelė. Jeigu nuteistasis atvyksta iš kitos pataisos įstaigos su joje išduota kortele, tokia kortelė negalioja, nuteistasis neturi teisės jos nešioti. Teismas patikėjo pareiškėjo paaiškinimu, kad jis pažeidimo metu turėjo kortelę, kuri jam buvo išduota Vilniaus PN. Tačiau teismas šios aplinkybės neištyrė, nepatikrino ir teisiškai neįvertino. Jei toks faktas ir buvo, tai nepašalina pareiškėjo atsakomybės, kadangi jis privalėjo nešioti tik Pravieniškių PN-AK jam išduotą kortelę. Aplinkybių, kad nuteistasis nešiojo Vilniaus PN kortelę, nenurodyta pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose;

17.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareigūnai patikrinimo metu turėjo ir naudojo vaizdo registratorius, tačiau jų įrašai neišsaugoti. Pagal Aprašą pareigūnai turi teisę, bet ne pareigą turėti ir naudoti vaizdo registratorius Apraše numatytais atvejais. Pareigūnai neprivalo tarnybos metu būti įjungę išduotų vaizdo registratorių filmavimo režimą dar ir dėl techninių galimybių – vaizdo registratorių maitinimo šaltinių talpa yra ribota, vaizdo registratorius techniškai negali būti įjungtas visą budėjimo laiką – 24 valandas. Pagal Aprašo 9.1–9.4 punktuose nustatytą reglamentavimą vaizdo registratoriai neprivalo būti naudojami bendrų nuteistųjų patikrinimų (skaičiuočių) metu. Pataisos įstaiga neturi techninių galimybių kiekvieną be išimties pareigūną aprūpinti vaizdo registratoriais. Be to, vaizdo registratoriai genda, todėl išvežami remontuoti. Teismas neištyrė, ar pareigūnams įvykio dieną buvo išduoti vaizdo registratoriai ir, ar jie juos naudojo. Pagal Aprašo 10 punkto reikalavimus pareigūnas, padaręs įrašą pasinaudojęs vaizdo registratoriumi, privalo apie tai nurodyti tarnybiniame pranešime. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nenurodyta, kad pažeidimo fiksavimo metu buvo naudojami vaizdo registratoriai, tai reiškia, kad jie vaizdo registratorių nenaudojo. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad skiriant nuobaudą Pravieniškių PN-AK turėjo papildomą pareigą dar kartą tikrinti, ar pareigūnams buvo išduoti vaizdo registratoriai. Nuobaudos skyrimui ir pagrįstumui neturi reikšmės formalus faktas, ar pareigūnams buvo išduoti vaizdo registratoriai. Esminis faktas – ar pareigūnai naudojo vaizdo registratorius pažeidimui fiksuoti. Kadangi pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose toks faktas nenurodytas, reiškia, kad jis teisingas, ir jokių papildomi patikrinimai nebuvo reikalingi. Taigi, teismas neteisingai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaizdo registratorių naudojimo tvarką. Teismas, turėdamas įstatymu nustatytą pareigą būti aktyviam, savo iniciatyva rinkti įrodymus teisingai bylą išspręsti, šios pareigos neatliko, nors turėjo neribotą galimybę tai padaryti procesiniais veiksmais (iškviesti apklausai pareigūnus, išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK reikiamą informaciją ir kt.);

17.5. Teismas sprendime, viena vertus, nurodė, kad skiriant pareiškėjui nuobaudą, BVK ir Vidaus tvarkos taisyklės įtvirtintos pagrindinės procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, kita vertus, konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK turėjo realias galimybes surinkti papildomus įrodymus, bet to nepadarė. Toks išvadų prieštaringumas teismo sprendime neleistinas, kadangi kelia pagrįstas abejones viso teismo proceso ir baigiamojo sprendimo teisėtumu.

18. Atsakovas Kalėjimų departamentas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo. Kalėjimų departamentas nurodo, kad palaiko visus atsakovo apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

20. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Atsakovas teigia, kad byla buvo ištirta neišsamiai, nebuvo iškviesti liudininkai, tačiau tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Kalėjimų departamentas pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama jų atstovams nedalyvaujant;

20.2. Pravieniškių PN-AK teigia, jog pasitiki priesaiką davusiais pareigūnais, tačiau nepateikia duomenų, ar tie pareigūnai per visą tarnybos laiką nebuvo bausti drausminėmis nuobaudomis, papeikimais, nesiteikė apklausti kitų būrio nuteistųjų;

20.3. Kiekvieno patikrinimo metu (tiek rytinio, tiek vakarinio) vienas iš pareigūnų, kurie po vieną nevaikšto) visada turi vaizdo registratorių, kad esant būtinybei būtų užfiksuotas pažeidimas. 2019 m. balandžio 17 d. 8.15 val. rytinio patikrinimo metu Pravieniškių PN-AK pareigūnas turėjo vaizdo registratorių, tačiau nežinoma, ar jis buvo įjungtas, tik keistai atrodo faktas, kad tarnybinis pranešimas surašomas 2019 m. balandžio 17 d., o pasiaiškinimą pateikiama parašyti po savaitės, kad galimai būtų sunaikintas vaizdo registratoriaus įrašas ir nebūtų galima pasitelkti kitų nuteistųjų kaip liudininkų, nors įprastai prašoma parašyti dar tą pačią dieną;

20.4. Po tarnybinio pranešimo surašymo, kitą dieną, pareiškėjas buvo pervežtas iš 2 sektoriaus į 3 sektorių, kuriame laikomi nuteistieji, pažeidinėjantys režimo sąlygas ir taikomos padidintos priežiūros priemonės, nors iki to įvykio pareiškėjas nebuvo baustas, o tik skatintas;

20.5. Asmens ženklas visada nešiojamas pasikabinus ant kaklo. Jis yra įkišamas į nuolat naudojamą specialų dėklą, kuris buvo išduotas Vilniaus PN, yra patogus ir su virvute.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 69-900 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento 2019 m. birželio 11 d. sprendimo „Dėl R. Š. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjui R. Š. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Kalėjimų departamento Sprendimu nuobauda palikta galioti.

23. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad BVK 110 straipsnyje nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkte (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Kortelėje gali būti įrašomi ir kiti duomenys: grupė, skyrius, kamera, miegamoji vieta, darbo vieta.

24. Pažymėtina, kad BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudos, kurios nuteistiesiems gali būti skiriamos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti nustačius, kad asmuo padarė pažeidimą.

25. Nagrinėjamu atveju spręstina, ar pareiškėjui pagrįstai buvo skirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta drausminė nuobauda – papeikimas.

26. Drausminė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. balandžio 17 d. apie 8.15 val. rytinio patikrinimo metu rikiuotėje stovėjo neprisisegęs pataisos įstaigos administracijos išduotos kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jam skiriant nuobaudą aplaidžiai buvo įvertintos visos įvykio aplinkybės, o teismo posėdžio metu tvirtino, kad 2019 m. balandžio 17 d. rytinio patikrinimo metu, būdamas rikiuotėje, asmens kortelę buvo pasikabinęs ant kaklo, iki šio įvykio nė karto nebuvo gavęs pastabų dėl ant kaklo nešiojamos asmens kortelės.

27. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, analizavo byloje esančius duomenis (Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybinius pranešimus, pareiškėjo pasiaiškinimą) ir priėjęs prie išvados, jog Pravieniškių PN-AK, tirdami 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. vykusio rytinio patikrinimo metu pareiškėjo galimai padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, nesurinko objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti pareiškėjo kaltę, įvykdžius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjui, atvykusiam atlikti laisvės atėmimo bausmės į šią pataisos įstaigą, buvo išduota kortelė, kurią nuteistasis galėjo nešioti tik tam tikru būdu, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Pravieniškių PN-AK Nutarimą bei Kalėjimų departamento Sprendimą.

28. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas Pravieniškių PN-AK nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų, jas netinkamai pritaikė ir dėl šios pažaidos neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. Kalėjimų departamentas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

29. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą šiais procesiniais aspektais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą atliko tinkamai.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skiriant pareiškėjui nuobaudą, Pravieniškių PN-AK turėjo papildomą pareigą dar kartą tikrinti, ar pareigūnams buvo išduoti vaizdo registratoriai, bei patikėjo pareiškėjo paaiškinimu, kad jis pažeidimo metu turėjo kortelę, kuri jam buvo išduota Vilniaus PN.

32. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuteistiesiems apskundus sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1238-756/2019; 2020 m. liepos 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1561-1062/2020).

33. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. pasiaiškinime prašė, jog atliekant tyrimą, būtų peržiūrėtas vaizdo registratoriaus įrašas (b. l. 32, 46). Pravieniškių PN-AK, atsižvelgę į tai, jog Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto ir jaunesniojo specialisto tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta apie vaizdo registratorių naudojimą tarnybos metu, padarė išvadą, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. vykusio rytinio patikrinimo metu šie pataisos namų pareigūnai vaizdo registratorių nenaudojo (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, kad iš tikrųjų 2019 m. balandžio 17 d. rytinio patikrinimo metu buvo fiksuotas pažeidimas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas, kuriame būtų užfiksuotas nuteistojo padarytas teisės pažeidimas, laikytinas įrodymu, leidžiančiu objektyviai nustatyti įvykio faktą, paneigti ar patvirtinti nuteistojo ir pataisos namų pareigūnų pateiktuose paaiškinimuose nurodytas įvykio aplinkybes. Atsakovas nedėjo aktyvių pastangų, siekdamas patikrinti pareiškėjo nurodytą aplinkybę apie vaizdo registratoriaus naudojimą. Pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė ir kitų objektyvių įrodymų, kaip antai nuotraukos, kad pareiškėjas neturėjo kortelės, liudytojų ar paties pareiškėjo paaiškinimo tuo metu, kai 2019 m. balandžio 17 d., pasak atsakovo, pareiškėjo padaryto pažeidimo įvykis buvo fiksuotas. Vien tik Pravieniškių PN-AK darbuotojų tarnybiniai pranešimai, nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad buvo padarytas pažeidimas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Pravieniškių PN-AK nesurinko objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti R. Š. kaltę, įvykdžius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

34. Pirmosios instancijos teismui byloje nustačius, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių įrodymų, jog R. Š., atvykusiam atlikti laisvės atėmimo bausmės į šią pataisos įstaigą, buvo išduota kortelė, kurią nuteistasis galėjo nešiotis tik tam tikru būdu – prisisegęs prie drabužių, atsakovas apeliaciniame skunde pateikia bendro pobūdžio informaciją apie tai, kad kiekviena įstaiga nustato savo pačios sukurtą kortelės formą, jos nešiojimo būdą bei neneigia, jog ji gali būti nešiojama ant kaklo, apytiksliai ties krūtinės viduriu. Taigi atsakovas ir apeliaciniame skunde nenurodo, kaip konkrečiai asmens kortelė turi būti nešiojama Pravieniškių PN-AK – prisegta ar pakabinta ant kaklo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK tinkamais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.15 val. vykusio rytinio patikrinimo metu jis turėjo asmens kortelę, kurią nešiojo pakabintą ant kaklo.

35. Šios nutarties 33–34 punktuose išdėstytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK neatliko išsamaus tyrimo, siekdamas išsiaiškinti visas 2019 m. balandžio 17 d. įvykusio įvykio aplinkybes, Nutarime pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo faktinis pagrindas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, todėl nagrinėjamu atveju visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuriam inkriminuojami pažeidimai, naudai.

36. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo Pravieniškių PN-AK apeliacinis skundas bei atsakovo Kalėjimų departamento pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė