AS-552-508-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS552–508/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01369-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. L. A. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. gegužės 16 d. išsiuntė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2011 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 1V-182 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas iš pašto žymos ant voko nustatė, kad L. A. skundą teismui paštu išsiuntė tik 2012 m. gegužės 16 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui dėl 2011 m. kovo 9 d. Įsakymo panaikinimo paduoti. Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamas įsakymas jai pateiktas 2012 m. balandžio 17 d. po jos prašymo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Pareiškėja apie priimtą sprendimą dėl jai išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo buvo informuota Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1D-1844. Šį dokumentą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2011 m. kovo 18 d. raštu Nr. 25/4-5-3-2728 persiuntė L. A. adresu: Ukmergės g. 306-16, Vilnius. Teismas iš Lietuvos pašto duomenų sistemos išrašo nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. kovo 10 d. raštas Nr. 1D-1844 pareiškėjai buvo įteiktas 2011 m. kovo 26 d. Tai, kad 2011 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1D-1844 ji buvo informuota apie 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1V-182 priėmimą, skunde patvirtina ir pati pareiškėja. Iš to teismas padarė išvadą, kad L. A. apie skundžiamą 2011 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 1V-182 tapo žinoma jau 2011 m. kovo 26 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad L. A. praleido terminą skundui paduoti, o kadangi ji neprašė jo atnaujinti, skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas)

III. Pareiškėja L. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Atskirajame skunde neneigia, jog apie skundžiamą Įsakymą pareiškėjai tapo žinoma 2011 m. kovo 26 d. Nurodo, kad aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu iš karto po įtarimo jai pareiškimo dienos 2010 m. rugsėjo 21 d. turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, teoriškai jai buvo žinomos. Tačiau pažymi, kad vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, teisę apskųsti teismui sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo asmuo gali realizuoti per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos.

Tuo tarpu 2011 m. kovo 26 d. jai sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pateiktas nebuvo. Nurodo, kad ji buvo informuota apie tokio sprendimo buvimą, apie sprendimo turinį jai nebuvo žinoma. Pranešimas, kuriame buvo nurodyti komisijų protokolų numeriai bei įstatymo normos, kurių pagrindu buvo panaikintas pareiškėjai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra motyvuotas sprendimas, su kuriuo susipažinusi, galėjo vertinti tokio sprendimo pagrįstumą. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, asmens, kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija <...>, prašymu paslapčių subjektas turi raštu nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvus.

Todėl daro išvadą, kad sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti skundžiamas surinkus ar gavus, tokio asmens manymu, pakankamai informacijos sprendimo apskundimo pagrįstumui. Tokiu būdu, tiek sprendimą, tiek būtinus duomenis tokio sprendimo apskundimui pareiškėja nurodo gavusi 2012 m. balandžio 17 d. Paslapčių subjektui buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad skundžiamas sprendimas (įsakymas) pareiškėjai 2011 m. kovo 26 d. nebuvo pateiktas. Pareiškėjai buvo pateikta informacija apie, tikėtina, tokį sprendimą.

A priori pareiškėjai nebuvo žinomas sprendimo (įsakymo) tekstas. Pareiškėja nesitikėjo, kad sprendimas (Įsakymas) tebus formalus įstatymuose įtvirtintų normų bei reikalavimų išvardinimas. Supranta, kad, formaliai skaičiuojant terminą nuo skundžiamo sprendimo (Įsakymo) priėmimo datos, į teismą kreipiasi praėjus vieneriems metams, tačiau realiai pats Įsakymas pareiškėjai pateiktas tik 2012 m. balandžio 17 d.

Prašymo dėl termino atstatymo skundui paduoti neprašė, nes nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo prieš pareiškėją nukreiptoje baudžiamojoje byloje buvo laikinai nušalinta nuo pareigų, tad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas niekaip neįtakojo pareiškėjos darbinių teisių ir pareigų. Baudžiamąją bylą prieš mane nagrinėjančiam teismui 2012 m. kovo 22 d. patvirtinus, kad pareiškėjos laikinojo nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas iki bus baigtas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas, suprato, kad teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas negalėjo būti tapatinamas su teisės vykdyti savo pareigas draudimu. Tokiu būdu, teismui galimai panaikinus procesinės prievartos priemonę – laikinąjį nušalinimą nuo pareigų (tame tarpe ir pareiškėją išteisinus), savo vykdytų pareigų (ar kitų pareigų valstybės tarnyboje) pareiškėja negalėtų vykdyti dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informaciją panaikinimo. Sutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Tačiau teismo prašo nesieti informacijos apie sprendimą gavimo dienos ir paties sprendimo bei reikalingos informacijos dėl sprendimo pagrįstumo gavimo datos.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, Įsakymo gavimo momentu laikytinas sužinojimas apie jo priėmimą, t. y., gavus 2011 m. kovo 10 d. raštą. Pažymi, kad tuo atveju, jei, pareiškėjos vertinimu, 2011 m. kovo 10 d. pranešimas nėra pakankamai informatyvus, pareiškėja galėti teikti skundą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (darbdaviui) ar Vidaus reikalų ministerijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jos skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja ABTĮ. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). ABTĮ aiškiai ir konkrečiai įvardina skundo padavimo teismui terminus bei reglamentuoja skundo padavimo teismui termino eigos pradžios ir pabaigos momentą, kurie nėra siejami su asmens suvokimu, kad jo turimas ir jam žinomas administracinis aktas pažeidžia jo teises. Todėl tuo atveju, jeigu asmuo skundo teismui nepaduoda, kaip jis teigia, dėl to, kad nesuvokė administracinio akto teisinių pasekmių, tokios aplinkybės gali būti vertinamos kaip išimtinai tik nuo paties pareiškėjo valios priklausiusios aplinkybės, kurios atitinkamai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, teikdama skundą dėl Įsakymo panaikinimo, praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas suformuluota taisyklė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y.: apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Todėl administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys (administracinis aktas nėra įteikiamas, tačiau susipažįstama su jo turiniu).

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamo Įsakymo kopiją gavo tik 2012 m. balandžio 17 d. Tačiau nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. kovo 10 d. rašte (b. l. 27) pateikta informacija yra pakankama siekiant kreiptis į teismą, šiame rašte nurodyta aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, aktu nustatomos teisės ar pareigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, gavusi 2011 m. kovo 10 d. raštą, nepagrįstai delsė kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją dėl skundžiamo Įsakymo gavimo, jei manė, kad Įsakymo nuorašo gavimas buvo būtinas teisminei jos pažeistų teisių gynybai realizuoti. Taip pat kolegija nesutinka su pareiškėjos atskirajame skunde dėstomais motyvais, kad skundo dėl Įsakymo padavimo momentas sietinas su pareiškėjos suvokimu, kad skundžiamas Įsakymas pažeidžia jos teises.

Remiantis išdėstytais argumentais galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas termino paduoti skundą teismui eigos pradžią nustatė teisingai ir pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu atsisakė priimti pagrįstai. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis yra paliktina nepakeista, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius