8f0fef6f-e8d7-44a3-ac58-dc828a29498f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4018-394/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00548-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 22 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas I. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1-10 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Å iaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad į Å iaulių TI buvo atvežtas 2019 m. kovo 19 d. ir patalpintas į gyvenamÄ sias kameras Nr. 34, 77 ir 35. Visose kamerose yra sunkiai pasiekiamas langas, kurio neįmanoma pasiekti stovint ant grindų, kadangi prie lango įmontuota dviaukÅ¡tė lova bei vidinės lango grotos.

Kamerų bendras plotas, įskaitant tualeto patalpÄ ir visus esamus baldus, skirtas vienam asmeniui gyventi, o lovos įmontuotos dviejų aukÅ¡tų, kurios trukdo lengvai pasiekti langÄ , skirtÄ vėdinimui; patraukus gultÄ iÅ¡ esamos pozicijos ir įmontavus pakylÄ dviejų laiptelių pavidalu bÅ«tų galima saugiai pasiekti langÄ . Dėl lango nepasiekiamumo patyrė kairės rankos alkÅ«nės kirstinę žaizdÄ , nes uždarydamas langÄ nukrito ant grindų. Kameroje vienintelis vėdinimo Å¡altinis yra langas, todėl yra pastoviai priverstas laipioti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , remtis į metalines konstrukcijas, kurios sukelia fizinį skausmÄ .

Visose kamerose, kuriose buvo laikomas, ir dabartinėje kameroje Nr. 35, nėra įrengta ventiliacija, dėl to tvyro nemalonus kvapas iÅ¡ unitazo, naktimis jaučiamas oro stygius bei drėgmė. Kameroje Nr. 35 tualeto patalpa įrengta aptveriant unitazÄ ir prausyklę OSB plokÅ¡te, kuri suÅ¡lapusi iÅ¡brinksta ir yra, kaupiasi grybas. Tualeto sienelė įrengta ne nuo grindų iki lubų, o nuo grindų palikus 20 cm tarpÄ , sienelės aukÅ¡tis yra 1,50 m. Dėl tokio tualeto patalpos įrengimo jaučiasi, lyg gyventų tualete, po gamtinių reikalų atlikimo kvapai kameroje iÅ¡lieka ilgÄ laikÄ .

Kameroje Nr. 35 nėra įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema, dėl Å¡ios priežasties beldžiant į duris netyčia iÅ¡dužo stebėjimo akelės stikliukas ir iÅ¡ jo buvo iÅ¡ieÅ¡koti pinigai bei paskirta nuobauda. Visais atvejais nesant pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko patiria didelius emocinius iÅ¡bandymus, nerimÄ , stresÄ , pyktį, jaučia baimę, ar vėl nebus nubaustas už beldimÄ Ä¯ duris. Dėl visų nurodytų pažeminimų patyrė fizinę traumÄ ir kančiÄ , pažeminimÄ , pastovius galvos skausmus.

PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (123, 128 b. l.), prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (11 b. l.). Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (123 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (49-54 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2019-03-19 iki 2020-03-26 kamerose Nr. 34, 77 ir 35, visÄ laikÄ vienas, o jam tekęs plotas buvo nuo 6,56 iki 7,9 kv. m., taigi visÄ laikÄ didesnis, nei 3,6 kv. m.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad dalis pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių jau buvo nagrinėjamos byloje Nr. I-8325-362/2019 (dėl nukritimo bandant uždaryti langÄ bei negalėjimo iÅ¡sikviesti pagalbos), todėl pareiÅ¡kėjas, jas nurodydamas pakartotinai, galimai piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir taip siekia turtinės naudos. Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iÅ¡ storos polietileno plėvelės. Kameroje Nr. 34 įrengtos durys, kamerose Nr. 35 ir 77 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas užuolaidomis, o sanitarinis mazgas nėra matomas nei per atitvaro viršų, nei per apačiÄ .

Sienelės aukÅ¡tis kas didesnis, nei 1,50 m. PareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ kamerose buvo laikomas vienas, o pro kamerų stebėjimo langelį sanitarinis mazgas pareigÅ«nams nėra matomas, todėl niekas negalėjo pažeisti pareiÅ¡kėjo privatumo, jam naudojantis sanitariniu mazgu. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iÅ¡ visų kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Atsakovė nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo patys rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu patalpose, taigi ir patalpų vėdinimas priklauso bÅ«tent nuo jų valios, o asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl kamerose atsirandančio pelėsio ir drėgmės. Nors kameros dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms.

Kadangi kameros tikrinamos tik tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems TI, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Elektros laidai montuojami paslėptu bÅ«du, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu.

Å iaulių TI pareigÅ«nai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiÅ«rÄ , todėl jų saugumas yra užtikrinamas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas duryse esantį stebėjimo langelį iÅ¡daužė net du kartus. Stebėjimo akutės skersmuo pakankamai mažas, todėl beldžiant į duris jį iÅ¡daužti du kartus netyčia realiai neįmanoma. Atsakovė tokius pareiÅ¡kėjo veiksmus vertina kaip tyčinį bei sistemingÄ Å iaulių TI inventoriaus gadinimÄ .

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad siekiant dėl svarbaus klausimo iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ jis stebėjimo langelį iÅ¡daužė kameroje Nr. 35 ir už tai jam paskirta nuobauda bei iÅ¡ieÅ¡koti pinigai, tačiau tai iÅ¡ dalies neatitinka realybės. IÅ¡ Å iaulių TI direktoriaus 2020-03-20 nutarimo Nr. 25-308 matyti, kad I. M. 2020-03-12 kameroje Nr. 35 sudaužė stebėjimo akutę ir pripylė vandens į koridorių, tuo padarydamas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , už kurį jam skirtas draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

Å iaulių TI duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų apskundęs minėtÄ nuobaudÄ , neturi, to nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas. Drausmės komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad nuteistasis sudaužė stebėjimo akutę bei pripylė vandens, nes norėjo paduoti skundÄ . Kaip minėta, pareigÅ«nai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiÅ«rÄ ir nuolat budi koridoriuje, todėl tokia situacija, kad pusvalandį neprieinama prie kameros, neįmanoma. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodomas svarbus klausimas – noras įteikti skundÄ , nėra ypatingas atvejis, dėl kurio kiltų žala, jį įteikus po pusvalandžio ar net vėliau.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas I. M. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019-03-19 iki 2020-03-26 Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 įsakymÄ Nr. V-124 panaikino ir tuo pačiu įtvirtino nuostatÄ (1.3. punktas), pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.).

IÅ¡ byloje esančios 2020-04-04 pažymos Nr. 60-10876 (57-65 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas I. M. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019-03-19 iki 2020-03-26, viso 373 dienas, kamerose Nr. 34, 77 ir 35, vienas ir jam teko nuo 6,56 iki 7,9 kv. m., taigi visas dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124, nei 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį (7,9 kv. m kameroje Nr. 34, 6,56 kv. m kameroje Nr. 77 ir 7,49 kv. m kameroje Nr. 35, 57-65 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ â€“ 1,467 kv. m kameroje Nr. 34, 0,593 kv. m kameroje Nr. 35 ir 1,55 kv. m kameroje Nr. 77 (66-67 b. l.) ir įvertinęs tÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, nustatė, kad kameroje Nr. 34 iÅ¡ kameros ploto (7,9 kv.

m) atėmus sanitarinio mazgo plotÄ (1,467 kv.

m) pareiškėjui teko 6,43 kv. m, kameroje Nr. 77 – 5,01 kv. m (6,56 – 1,55 kv.

m) ir kameroje Nr. 35 – 6,89 kv. m (7,49 – 0,593 kv. m). ApžiÅ«rėjus į bylÄ pateiktas kamerų fotonuotraukas (68-71 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-8325-362/2019, kurioje priimtas 2019 m. spalio 10 d. sprendimas (sprendimas neįsiteisėjęs, apeliacine tvarka nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, bylos Nr. A-2754-756/2020).

Å ioje byloje buvo vertinamos ir pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl susižalojimo siekiant atidaryti langÄ 2019 m. gegužės 16 d., signalizacijos mygtuko bei ventiliacijos nebuvimo kameroje Nr. 77, tualeto įrengimo kameroje Nr. 77, todėl teismas nagrinėjamoje byloje Å¡ių pareiÅ¡kėjo iÅ¡ naujo nurodomų aplinkybių nevertina, pasisako tik dėl kamerų įrengimo, ventiliacijos ir nemalonaus kvapo iÅ¡ sanitarinių mazgų kamerose Nr. 34 ir 35, tualeto įrengimo kameroje Nr. 35 bei mygtuko nebuvimo kameroje Nr.

35. Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Å ios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ , kuri turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi bÅ«ti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas, ir dabartinėje kameroje Nr. 35, nėra įrengta ventiliacija, dėl to tvyro nemalonus kvapas iÅ¡ unitazo, naktimis jaučiamas oro stygius bei drėgmė, tačiau tuo pačiu nurodo, kad kamerose vienintelis vėdinimo Å¡altinis yra langas. Pagal nurodytos higienos normos 17 punktÄ gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, jeigu jose nėra mechaninės patalpų vėdinimo sistemos, atsakovė taip pat nurodo, kad Å iaulių TI kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus bei duris, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeisti higienos normos reikalavimai, reglamentuojantys patalpų vėdinimÄ .

Be to, iÅ¡ byloje esančių pareiÅ¡kėjo skundų matosi, kad jis skundėsi tik dėl neįrengtos ventiliacijos kameroje Nr. 77 (98 b. l.), jam buvo atsakyta, jog įstaigoje nėra įrengtos dirbtinės ventiliacijos sistemos, patalpos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus (96 b. l.); dėl vėdinimo kitose kamerose pareiÅ¡kėjas nesiskundė. Gyvenamųjų kamerų įrengimÄ Tardymo izoliatoriuose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), kurių 14 punkte nurodyta, jog kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, kuriose turi bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas; vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas); sanitarinio mazgo patalpa; pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; virÅ¡utinių drabužių pakaba; natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos Å¡ildymo įranga.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dviejų aukÅ¡tų lovos trukdo lengvai pasiekti langÄ , skirtÄ vėdinimui, patraukus gultÄ iÅ¡ esamos pozicijos ir įmontavus pakylÄ dviejų laiptelių pavidalu bÅ«tų galima saugiai pasiekti langÄ . Atsakovė atsiliepime nurodė, kad langai lengvai pasiekiami nuo antro lovos aukÅ¡to, o grotos atidaryti lango netrukdo. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad dviaukÅ¡tės lovos tiek kameroje Nr. 77, tiek kameroje Nr. 34 pastatytos po langu, langus dengia vidinės grotos, todėl galimybė atidaryti langÄ yra tik užlipus ant antro lovos aukÅ¡to, o tai iÅ¡ tiesų gali sukelti tam tikrus nepatogumus, tuo labiau, kad vienintelis vėdinimo Å iaulių TI kamerose bÅ«das, kaip jau nustatyta aukščiau, yra per langus ir duris, tačiau laikyti Å¡iuos nepatogumus tokiais intensyviais, kad jie galėtų sukelti pareiÅ¡kėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

PareiÅ¡kėjas yra jauno amžiaus (gim. 1987-06-15), duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų neįgalus, byloje nėra. IÅ¡ byloje esančių pareiÅ¡kėjo skundų matosi, kad pareiÅ¡kėjas dėl dviejų aukÅ¡tų lovos, įmontuotos prie lango, skundėsi tik 2019 m. liepos 29 d. ir tik dėl kameros Nr. 77 - prašė nuimti antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , kad galėtų pasiekti atidaryti langÄ . Ä® šį skundÄ pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta 2019 m. liepos 30 raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 gyvenamojoje kameroje yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova 1 vnt. vienam asmeniui, demontuoti antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , paliekant vienaukÅ¡tę lovÄ , negali, nes dviejų aukÅ¡tų lovos yra įtrauktos į apskaitÄ Å iaulių TI, kaip trumpalaikis materialusis turtas (Å«kinis inventorius). Byloje nėra duomenų, kad šį Å iaulių TI direktoriaus atsakymÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęs Kalėjimų departamento direktoriui, to nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas. Be to, situacija kameroje Nr. 77 buvo aptarta nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. I-8325-362/2019, o dėl lovų įrengimo kamerose Nr. 34 ir 35 pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI direktoriui nesiskundė.

Laiptelių įrengimas prie lango teisės aktuose nėra numatytas. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas laiko, kad dėl lovų įrengimo kamerose nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus, o nesant neteisėtiems veiksmams negalima ir neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI kameroje Nr. 35 tualeto patalpa įrengta aptveriant unitazÄ ir prausyklę OSB plokÅ¡te, kuri suÅ¡lapusi iÅ¡brinksta ir yra, kaupiasi grybas, tualeto sienelė įrengta ne nuo grindų iki lubų, o nuo grindų palikus 20 cm tarpÄ , sienelės aukÅ¡tis yra 1,50 m.

Dėl tokio tualeto patalpos įrengimo jaučiasi, lyg gyventų tualete, po gamtinių reikalų atlikimo kvapai kameroje iÅ¡lieka ilgÄ laikÄ . Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (66-67 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcija pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje Nr. 35 pagaminta iÅ¡ OSB plokÅ¡tės, sienelės aukÅ¡tis – 1,93 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu bÅ«du įėjimas į sanitarinio mazgo zonÄ Å¡ioje kameroje atskirtas nuo likusios kameros erdvės. Ä® bylÄ pateiktos ir kameros Nr. 35 fotonuotraukos (68 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zonÄ Å¡ioje kameroje atitvertas pakabinta užuolaida.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kameros vėdinamos per langus, be to, iÅ¡ visų kamerų, toje pusėje, kur įrengtas sanitarinis mazgas, į koridorių iÅ¡vestos angos, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai matosi ir iÅ¡ pateiktos kameros fotonuotraukos (68 b. l.). Sanitarinis mazgas kameroje Nr. 35 įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, iÅ¡ kokios medžiagos turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo atitvara, nėra numatyta, sienelės aukÅ¡tis yra didesnis kaip 1,5 m, pareiÅ¡kėjas visÄ jo laikymo laikotarpį kameroje Nr. 35 buvo laikomas vienas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 35 buvo įrengtas netinkamai, o pareiÅ¡kėjas dėl to galėjo patirti kokiÄ nors žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje Nr. 35 nėra įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema, dėl Å¡ios priežasties beldžiant į duris netyčia iÅ¡dužo stebėjimo akelės stikliukas ir iÅ¡ jo buvo iÅ¡ieÅ¡koti pinigai bei paskirta nuobauda; visais atvejais nesant pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko patiria didelius emocinius iÅ¡bandymus, stresÄ , pyktį, nerimÄ dėl savo sveikatos, kaip reikėtų prisikviesti pagalbÄ , jei kas nutiktų, jaučia baimę, ar vėl nebus nubaustas už beldimÄ Ä¯ duris.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Šių taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys, susijęs su kalinių saugumo užtikrinimu. Atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose reikalinga atlikti tokius darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, tik nurodė, kad elektros laidai montuojami paslėptu būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu.

Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga Å¡io reikalavimo nesilaikė. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad norėdamas iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ beldė į duris ir dėl to netyčia iÅ¡dužo stebėjimo akutė, už tai buvo nubaustas, todėl kiekvienÄ kartÄ norėdamas iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ ir belsdamas į duris patiria stresÄ , nerimÄ , baimę, ar vėl nebus nubaustas, be to, jaučia nerimÄ ir dėl savo sveikatos, kaip reikėtų iÅ¡sikviesti pagalbÄ , jeigu kas nutiktų.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad 2020 m. kovo 20 d. Å iaulių TI direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ I. M. buvo nubaustas draudimu apsipirkti vienÄ mėnesį pataisos įstaigos parduotuvėje už tai, kad 2020 m. kovo 12 d. 9.20 val. kameroje Nr. 35 sudaužė stebėjimo akutę ir pripylė vandens į koridorių (73 b. l.). Nagrinėjant nuteistojo I. M. elgesį drausmės komisijos posėdyje buvo nustatyta, kad nuteistasis taip pasielgė, nes norėjo paduoti skundÄ , apie pusvalandį negalėjo prisikviesti pareigÅ«nų, todėl belsdamas į duris iÅ¡daužė akutės stikliukÄ (76 b. l.).

Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nebuvo kilusi jokia reali grėsmė, dėl kurios signalizacijos mygtuko nebuvimas bÅ«tų sukėlęs jam realiÄ Å¾alÄ , be to, atsakovė nurodė, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiÅ«rÄ , koridoriuose nuolat budi pareigÅ«nai, todėl neįmanoma tokia situacija, jog prie kameros neprieinama pusvalandį. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis visais atvejais nesant pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko patiria didelius emocinius iÅ¡bandymus, nerimÄ dėl sveikatos, stresÄ , pyktį, jaučia baimę, ar vėl nebus nubaustas už beldimÄ Ä¯ duris, yra niekuo nepagrįstas, nes jis kameroje laikomas vienas, duomenų, kad jam reikėjo pasinaudoti pagalbos mygtuku dėl pablogėjusios sveikatos nėra.

PareiÅ¡kėjui nepateikus konkrečių argumentų dėl patirtos žalos nesant signalizacijos mygtuko, jo teiginiai atmestini. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius nei neteisėtų Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmų, nei pareiÅ¡kėjui padarytos žalos, nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo I. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė