8f0e9853-e9b8-4c0f-8a3e-95b3adc16f9a · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-464-503/2015Proceso Nr. 2-53-3-00178-2015-7                             Procesinio dokumento kategorija 30.8; 128.15.2. (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 17 d.Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, Laimutei Drebulienei, dalyvaujant pareiškėjui S. D., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui L.

R., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Z. A. (teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai), suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai), suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko atstovui (teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai),vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Z. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad jis, S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teises į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 63,13 kv. m.), pastatÄ â€“ tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 113,00 kv. m.), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras     plotas – 23,00 kv. m.), pastatÄ â€“ sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 7,00 kv. m.), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 17,00 kv. m.), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 25,00 kv. m.), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m.), esančius (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdžio metu jis bei pareiÅ¡kėjo atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo motina J.

M. 1981 metais susipažino su J. K., su kuriuo nuo susipažinimo dienos pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį. Jie kartu gyveno J. K. naudojamuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jie naudojosi Å¡iais pastatais: pastatu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 63,13 kv. m.), pastatu – tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 113,00 kv. m.), pastatu – garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 23,00 kv. m.), pastatu – sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 7,00 kv. m.), pastatu – Å«kiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 17,00 kv. m.), pastatu – kiemo rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 25,00 kv. m.), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m.).

Pastatus pastatė J. K. motina K. K. apie 1958–1960 metus. Statyta iš J. K. tėvų lėšų ir jų darbu. Visi pastatai yra Z. A. nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Kai pareiškėjo motina susipažino su J. K. ir pradėjo kartu gyventi, pareiškėjas taip pat pradėjo gyventi minėtuose pastatuose, t. y. nuo 1981 metų. J. K. dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Teritorija, kurioje yra pastatai, priklausė (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini) bendrovei. J.

K. mirė 2000-11-09, pastatuose toliau liko gyventi pareiÅ¡kėjas ir jo motina, kuri mirė 2004-01-10. Po motinos mirties pareiÅ¡kėjas toliau gyveno ir naudojo minėtus pastatus. Apie pastatų privatizavimÄ pareiÅ¡kėjas nieko nežino. Nuo 2000-11-09 pareiÅ¡kėjas pastatus prižiÅ«ri, tvarko, naudoja kaip savo, juos remontuoja (padarė kanalizacijos duobę, pakeitė langus, vidaus duris, pastatė krosnis, apÅ¡ildė lauko sienas, atliko vidaus remontÄ , įrengė vandentiekį bei nuotekų sistemÄ , sumontavo elektros įvadÄ , sutvarkė lauko aplinkÄ , iÅ¡kasė tvenkinį, atrestauravo kitus statinius).

PareiÅ¡kėjas moka mokesčius už elektrÄ , komunalinių atliekų sutvarkymÄ (b. l. 3–4).Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡taraus dėl pareiÅ¡kimo patenkinimo, jei bus įrodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas (b. l. 33).Suintersuotas asmuo Z. A. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kimu ir neprieÅ¡tarauja jo patenkinimui (b. l. 35-36).Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodė, kad nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių dokumentų ar kitų įrodymų, kad pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ J. K. ar pareiÅ¡kėjo motina J. M. ar kiti asmenys bÅ«tų įgiję kaip privatizavimo objektÄ Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo ar kito įstatymo nustatyta tvarka. Kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pasibaigusi subjektinė valstybės nuosavybės teisė į ginčo statinius, byloje nėra. Nurodė, kad pareiÅ¡kime minimi nekilnojamieji daiktai buvo sukurti vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, bei kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnio redakcijÄ , galiojusiÄ iki 1994-05-17 Lietuvoje buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė.

Tokie pastatai turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį negali bÅ«ti pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (b. l. 42–44).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad nuo 1985 metų pažįsta (duomenys neskelbtini) kaimų apylinkių gyventojus. J. K. pažinojo nuo dar ankstesnių metų. Nuo tada pažinojo ir pareiÅ¡kėjÄ , kuris su mama gyveno pas J. K.. Kai J. K. mirė, pareiÅ¡kėjas su motina toliau liko gyventi J.

K. pastatuose. Kai mirė pareiškėjo mama, jis vienas liko gyventi ten pat su savo šeima – (duomenys neskelbtini), J. K. sodyboje, vienkiemyje. Pastatai – J. K. tėviškė. (duomenys neskelbtini) kaimas priklausė (duomenys neskelbtini) kolūkiui. Nežino, iš kokių lėšų pastatyta sodyba, bet nurodė, kad statyta ne kolūkio lėšomis, nes sodyba buvo nuo ankstesnių laikų nei susikūrė kolūkiai. Sodyboje pareiškėjas laikė gyvulius, remontavo pastatus, juos gerino, sudėjo langus, sienas tvarkė.

Sodyba yra sena, J. K. buvo nurodęs, kad sodyba yra jo tėvo ir motinos. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta O. I. R. parodė, kad nuo 1976 metų gyvena tame pačiame kaime kaip ir pareiÅ¡kėjas. J. K. su mama gyveno (duomenys neskelbtini), pastatai, kuriuose jie gyveno, buvo seni. Kai liudytoja atsikraustė į tÄ patį kaimÄ , namai jau buvo pastatyti. Po motinos mirties J. K. į sodybÄ parsivedė J. M. su vaiku – S. D.. Kai J. K. mirė, vėliau – J. M., pareiÅ¡kėjas liko vienas gyventi sodyboje, nuo tada jis prižiÅ«ri jÄ vienas.

PareiÅ¡kėjas visÄ sodybÄ suremontavo. Namas, kuriame gyvena pareiÅ¡kėjas, yra medinis, ten taip pat yra Å«kinis pastatas, rÅ«sys, tvartas, garažas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡kasė tvenkinį. Pastatai nebuvo kolÅ«kio nuosavybė, tai buvo K. nuosavybė. K. neįregistravo nuosavybės, nes vienkiemių anksčiau niekas neregistruodavo, nusipirkę vienkiemius, pirkėjai nesusitvarkydavo dokumentų. Liudytoja nurodė, kad dirbo fermose, o J. K. – santechniku.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R.

R. parodė, kad nuo 1972 metų pažinojo K., jie buvo kaimynai. K. gyveno (duomenys neskelbtini), sename       pastate – name, vienkiemyje. J. K. gyveno namuose su mama. Namai buvo J. K. tėvų nuosavybė. Nežino, kada namas statytas. J. K. pats pasistatė tvartÄ , garaÅ¾Ä , kluonÄ , rÅ«sį, sandėlį. KolÅ«kis tų pastatų nepastatė, nes tuo metu dar buvo tarybinis Å«kis. Daugiau Å¡eimų tame name negyveno. Po motinos mirties J. K. Å«kyje gyveno su pareiÅ¡kėjo mama. PareiÅ¡kėjo mama mirė apie 2004 metus, J.

K. – anksčiau. Po pareiÅ¡kėjo mamos mirties sodyboje liko gyventi pareiÅ¡kėjas. Jis sutvarkė kiemÄ , sudėjo plastikinius langus. PareiÅ¡kimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.Nustatyta, kad J. K. motina K. K. pastatė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). (b. l. 64). Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 1955 m. iki 1975 m. priklausė K. K. Å«kiui (b. l. 63). Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 1976 m. iki 1997 m. priklausė J. K. Å«kiui (b. l. 63). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju nuo 1988-03-05 iki 2013-07-26 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas J.

K. (b. l. 12-14). K. K. ir jos sūnus J. K. kartu gyveno pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) 1981 m. J. K. sodyboje (duomenys neskelbtini) taip pat pradėjo gyventi pareiškėjo motina J. M. bei pareiškėjas (b. l. 9). 1984 m. kovo 4 d. mirė K. K., 2000 m. lapkričio 9 d. – J. K., 2004 m. sausio 10 d. – pareiškėjo motina J. M. (b. l. 10, 11, 64). Nuo 2004 m. sausio 10 d. pareiškėjas gyveno J. K. naudotoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), vienas, vėliau – su savo šeima.

S. D. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), prižiÅ«rėjo, remontavo, naudojo, mokėjo mokesčius (b. l. 17, 18). Pastatų naudojimas buvo atviras (b. l. 17, 18, 64). Nuosavybės teisės į pastatus, registro Nr. 70/81170, vieÅ¡ame registre neįregistruotos (b. l. 12-14). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistÄ , tačiau oficialiai nepripažintÄ , nustatant įstatymo numatytus juridiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai.

Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis).

Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                      Nr. 3K-7-67/2011).Pagal pareiÅ¡kėjo, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinių duomenų visumÄ teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos praÅ¡omo fakto nustatymui sÄ lygos, t. y.:

1) pareiÅ¡kėjas S. D. nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamuosius   daiktus – į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr.            (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu bÅ«du;2) daiktinės teisės į Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruotos vieÅ¡ame registre nei pareiÅ¡kėjo, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e su istorija nurodyta, kad J. K. buvo įregistruotas nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kime minimi nekilnojamieji daiktai buvo sukurti vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, bei kad pagal CK 95 straipsnio redakcijÄ , galiojusiÄ iki 1994-05-17 Lietuvoje buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė.

Pažymėtina, kad CK 95 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 1994-05-17) taip pat buvo numatyta, kad piliečių asmeninės nuosavybės pagrindÄ sudaro darbo pajamos, asmeninę piliečių nuosavybę ir jos paveldėjimo teisę saugo valstybė. CK 109 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 1994-05-17) buvo numatyta, kad asmeninė nuosavybė gali bÅ«ti apyvokos, asmeninio vartojimo, patogumo ir pagalbinio namų Å«kio reikmenys, gyvenamasis namas ir darbo santaupos. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pastatus pastatė K.

Å¡eima bei nenustatyta, kad Å¡is turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad K., asmeninėmis lėšomis ir darbu sukÅ«rus sodybos pastatus, Å¡ių pastatų nuosavybės rÅ«Å¡is transformavosi į valstybinę. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje reglamentuota įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl bylose dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį pripažinimo tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis Å¡iai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Tokių įrodymų į bylÄ nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti, kad nekilnojamieji daiktai priklausė valstybei ar savivaldybei;3) pareiÅ¡kėjas nekilnojamuosius daiktus pradėjo valdyti ir jais naudotis sÄ Å¾iningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių į nekilnojamuosius daiktus už jį;4) pareiÅ¡kėjas nekilnojamuosius daiktus valdė teisėtai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamuosius daiktus pradėjo valdyti per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus;5) pareiÅ¡kėjas nekilnojamuosius daiktus valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami: pastatus remontavo, juose gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius;6) pareiÅ¡kėjas nekilnojamuosius daiktus valdė ir naudojo nepertraukiamai: gyvena juose nuo 1981 metų iki dabar;7) pareiÅ¡kėjas nekilnojamuosius daiktus valdė kaip savo, elgėsi kaip jų savininkas: pastatus naudojo pagal paskirtį, prižiÅ«rėjo, remontavo, mokėjo mokesčius;8) nekilnojamuosius daiktus pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamÄ deÅ¡imties metų laikotarpį – nuo 1981 metų kartu su kitais asmenimis, o nuo 2004-01-10 – vienas.

Å ių sÄ lygų visuma teismui duoda teisinį pagrindÄ pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas S. D. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 63,13 kv. m.), pastatÄ â€“ tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras       plotas – 113,00 kv. m.), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 23,00 kv. m.), pastatÄ â€“ sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 7,00 kv. m.), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 17,00 kv. m.), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 25,00 kv. m.), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m.), esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti faktÄ , kad S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ : pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 63,13 kv. m.), pastatÄ â€“ tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m., bendras plotas – 113,00 kv. m.), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 23,00 kv. m.), pastatÄ â€“ sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1975 m., bendras plotas – 7,00 kv. m.), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 17,00 kv. m.), pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1965 m., bendras plotas – 25,00 kv. m.), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigimo metai – 1958 m.), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismui. Teisėjas                                                                                                  Valdas Petraitis