8f0dfcd1-adc5-4af2-b421-d1296badbaed · Å iaulių apygardos teismas

                                                                          Administracinė byla Nr. ATP-302-300/2014             Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00883-2014-0             Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; (S)              45.4.5.; 79.1.  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 12 d.         Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylėteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracine tvarka nubausto asmens Å .

B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo, kuriuo Å . B. nubaustas:pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 100,00 Lt (vieno Å¡imto litų) bauda; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3200,00 Lt (trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3200,00 Lt (trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

          Š. B. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 28 d. 16 val. 4 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prospektų sankirtoje, vairuodamas automobilį „Volvo FH 12.380“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „Ford Ka“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iam stabdant ir atsitrenkė į automobilio galÄ , dėl to jį apgadino. Po įvykio nesustojo ir iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubaustas asmuo Å .

B. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo dalį ir pripažinti jį kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskirti jam sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ ir nebausti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas surinktus administracinėje byloje raÅ¡ytinius įrodymus, o taip pat duotus posėdžio metu, nukentėjusios ir liudytojo parodymus, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jų pakanka netaikyti R ATPK 30(1) straipsnio nuostatoms, ir jį vis tiek nubaudė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, o ne apsiribojo ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda su galimybe taikyti teisės vairuoti atėmimÄ .

Teigia, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos požymiais, o atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsiranda tuo atveju, kai veika padaroma tyčia. Apelianto įsitikinimu, teismas, jį pripažindamas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , to objektyviai neįvertino ir nesigilino į tuo metu buvusiÄ realiÄ situacijÄ , o apsiribojo formaliu pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos pažeidimo konstatavimu.

Grįsdamas savo skundo reikalavimÄ nurodo, kad teismas neįsigilino į tai, kad pats įvykis atsitiko (duomenys neskelbtini) mieste, labai judrioje eismo atžvilgiu vietoje (žiede), piko metu, į tai, kad jis vairavo sunkiasvorę transportÄ priemonę su puspriekabe, buvo visiÅ¡kai blaivus, jo vairavimo stažas yra 27 metai, o nukentėjusios moters maÅ¡ina yra labai mažų gabaritų. Esant tokiai situacijai, pasak pažeidėjo, jis tikrai galėjo nejusti, o iÅ¡ tikrųjų taip ir buvo, kad kliudė kitÄ transporto priemonę.

Apeliantas nurodo tai, kad jis, manydamas, jog kažkas kliudė jo vairuojamÄ maÅ¡inÄ , ir tuo metu vykstant intensyviam eismui, negalėjo sustoti, nes bÅ«tų sukėlęs avarinę situacijÄ . Pasak pažeidėjo, maÅ¡inÄ jis bÅ«tų apžiÅ«rėjęs vėliau, sustojęs tam skirtoje vietoje ir pamatęs, kad įvyko kontaktas su kita transporto priemone, bÅ«tų kreipęsis į pareigÅ«nus. Teigia, kad nukentėjusiosios ir su ja važiavusio asmens teiginiai, kad jam buvo signalizuojama, o jis nematė ir nestojo, vertinami kritiÅ¡kai, nes vairuojant tokio tipo sunkvežimį, nukentėjusios maÅ¡inai esant labai mažų gabaritų ir važiuojant labai arti jo maÅ¡inos, jis galėjo tuo metu jos nepastebėti.

Mano, kad teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, o taip pat minimu atveju atsitikusia situacija, turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad jo nuvažiavimas iÅ¡ įvykio vietos nebuvo tikslas iÅ¡vengti jau padaryto pirmesnio administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nurodo, kad teismas, pasisakydamas, kad paskirtoji jam nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra pagrįsta ir turi sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad paskyrus jam nuobaudÄ tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (tai atitiktų jo padaryto administracinio pažeidimo tikroviÅ¡kumÄ ), jis ir taip jau bÅ«tų griežtai nubaustas, o paskyrus Å¡iÄ nuobaudÄ , tikrai bÅ«tų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai ir jis pajustų visas neigiamas pasekmes.

Be to, nurodo ir tai, kad jis dirba vairuotoju, Å¡is darbas yra jo vienintelis pragyvenimo Å¡altinis, vairavimo stažas – 27 metai, galiojančių nuobaudų neturi, prisipažino, kad įvykdė minėtÄ administracinį pažeidimÄ , labai gailisi. Todėl mano, kad teismo paskirta nuobauda atimti teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams neįgyvendins teisingumo, bei protingumo principų, nes jis praras vairuotojo darbÄ ir tai sukels neigiamas socialines pasekmes. Atsiliepimu į administracine tvarka nubausto asmens Å .

B. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o jo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byloje nustatyta, kad Å . B. 2014 m. sausio 28 d. 16 val. 4 min (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prospektų sankirtoje, vairuodamas automobilį „Volvo FH 12.380“, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „Ford Ka“, Å¡iam stabdant, ir atsitrenkė į automobilio galÄ , dėl to jį apgadino ir, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo.Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ Å . B. nubaustas 100 Lt bauda. To, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, apeliantas neginčija.

Å . B. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos jam taikyta apylinkės teismui netinkamai įvertinus įrodymus ir padarius nepagrįstas iÅ¡vadas, kad jis tai padarė tyčia. Pažeidėjo teigimu, jis iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, nes nepajuto ir nesuprato, kad vairuodamas automobilį kliudė ir apgadino kitÄ transporto priemonę. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini, jais remiantis naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir bylÄ nutraukti (skunde nurodo nebausti pagal ATPK 130 str. 1 d.), konstatuojant, kad nubaustojo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alino neteisėtai. Taikydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį kiekvienu atveju teismas turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, jog iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai, taip pat savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, dėl to ginčo byloje ir nėra,                kad Å . B. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas. Esminis Å¡ios bylos klausimas yra tas, ar Å . B. veiksmai – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma. Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011)). Šioje byloje esančios automobilių fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai (22–23 b. l.), eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (7–8 b. l.), transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolai (9–12 b. l.) apeliacinės instancijos teismui jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad apgadinimai yra nežymūs, priešingai, jie dideli, o tai rodo, kad ir smūgis turėjo būti stiprus.

Tai, kad smūgis tikrai buvo stiprus, nuo kurio nukentėjusiosios automobilis net buvo nublokštas į priekį, parodė tiek nukentėjusioji R. P. (50–51 b. l.), tiek kartu su ja automobilyje buvęs liudytojas E. J. (51–52 b. l.). Be to, tiek nukentėjusioji R. P., tiek liudytojas E. J. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad po smūgio vilkikas „Volvo“ skubiai pasišalino iš eismo įvykio vietos ir buvo sustabdytas tik su policijos pareigūnų pagalba. O tokios aplinkybės atitinka tiek įvykyje dalyvavusių asmenų tyrimo pradžioje rašytus paaiškinimus (15, 17 b. l.), tiek ir policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodytos pasišalinusio automobilio sustabdymo aplinkybės. Be to, aptariami asmenys nurodė ir tai, kad vilkikas „Volvo“ buvo persekiojamas ir buvo bandoma atkreipti jo vairuotojo dėmesį signalizuojant garsiniu signalu bei šviesomis, nepaisant to, kol pastarojo automobilio nesustabdė policijos pareigūnai, jis į bandymus atkreipti jo dėmesį, nereagavo.

Be kita ko, ir pats pažeidėjas Å . B. apylinkės teismo posėdžio metu pripažino jutęs smÅ«gį (49–50 b. l.). BÅ«tent dėl tokių nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å . B. administracinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jo kaltės turinį, pagrįstai konstatavo, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino jo kaltės turinį.

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , skundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai duoda pagrindÄ neabejotinai teigti, jog Å . B. pajuto įvykusį kontaktÄ tarp jo vairuojamo ir kito, stabdžiusio automobilio ir tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, Å .

B. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčiÄ , ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo objektyvųjį požymį – žalÄ . Taip pat, kaip matyti iÅ¡ pažeidėjo skundo turinio, neigdamas savo kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , kartu jis nesutinka ir su jam skirta nuobauda pagal aptariamÄ straipsnį. Apeliantas teigia, kad jam paskyrus nuobaudÄ tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (tai atitiktų jo padaryto administracinio pažeidimo tikroviÅ¡kumÄ ), jis ir taip jau bÅ«tų griežtai nubaustas, o, paskyrus Å¡iÄ nuobaudÄ , tikrai bÅ«tų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai ir jis pajustų visas neigiamas pasekmes.

Grįsdamas tokį reikalavimÄ apeliantas nurodo, kad jis dirba vairuotoju, Å¡is darbas yra jo vienintelis pragyvenimo Å¡altinis, jo vairavimo stažas yra 27 metai, galiojančių nuobaudų neturi, prisipažino, kad įvykdė minėtÄ administracinį pažeidimÄ , labai gailisi. Dėl tokių aplinkybių nubaustasis mano, kad teismo paskirta nuobauda atimti teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams neįgyvendins teisingumo bei protingumo principų, nes jis praras vairuotojo darbÄ ir tai sukels neigiamas socialines pasekmes.

Vis dėlto apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino Å . B. atsakomybę apibÅ«dinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta Å¡velnesnė nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, jÄ Å¡velninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to praÅ¡o apeliantas, nėra pagrindo. Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose.

Ketvirta, tai, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga pagal darbo pobÅ«dį, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Be to, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios apibÅ«dina jo padarytus pažeidimus, rodo, kad jo padaryti pažeidimai yra ne tik Å¡iurkÅ¡tÅ«s, bet ir labai pavojingi, dėl jų nukentėjusioji R.

P. patyrė ne tik turtinę žalÄ , bet ir fizinį skausmÄ (25–26 b. l.). Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuris dirba darbÄ , susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ . Todėl apelianto argumentai, susiję su jo darbo pobÅ«džiu, negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas Å¡velninti nuobaudÄ . Taigi tai, kad Å . B. pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, paskyrimas neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 straipsniuose įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Vairuotojas, dar prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimus padarinius, kilsiančius jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.  IÅ¡ to, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, įrodančių iÅ¡skirtines bylos aplinkybes, dėl kurių bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 straipsnį.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 301 straipsnis numato tik galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, bet ne privalomÄ pareigÄ teismui priimti bÅ«tent tokį apelianto praÅ¡omÄ sprendimÄ . Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Å . B. skirtos administracinės nuobaudos už jo padarytus pažeidimus ir galutinė subendrinta nuobauda atitinka jo padarytų administracinės teisės pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apelianto skundÄ jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Å . B. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                              Vidmantas Mylė                                                    Â